Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:45 pm



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Zarasai (Ežerėnai) ir jų įkūrėjai sėliai 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Zarasai (Ežerėnai) ir jų įkūrėjai sėliai
Cituoti:
Zarasai (Ežerėnai) ir jų įkūrėjai sėliai // Kalba ir senovė. 1 dalis / K. Būga. - Kaunas, 1922, p. 1-4

3. Zarasai (Ežerėnai) ir jų įkūrėjai sėliai.

Lietuvos vietų vardai — nelaimingiausias viso pasaulio "sutvėrimas". Kas jų nėra taisęs! Taisė juos lenkų, taisė juos rusų ir vokiečių vyriausybė, šiandie tebetaiso ir mūsų pačių — lietuvininkų vyriausybė. Lenkui nepatiko mūsų Plokščiai, Naumiestis ir Virbalius, jis šmaukšt - ėmęs ir perdirbo juos į Blogoslawienstwo, Wladyslawow ir Wierzbolow. Rusas nepamėgęs mūsų Vaškais, Kvėdaina (Kvėdarna) ir Zarasais ištaisė juos į Konstantinovo (tuo patim vardu pirmuoju du miesteliu) ir Novoaleksandrovsk. Mažosios Lietuvos Klaipėda, Katyčiai ir Pakalnė vokiečio dėka tapo Memel, Coadjuthen ir Niederung.
Mūsų vyriausybė rusų išvirtėliui Novoaleksandrovskui įsigeidė grąžinti senąjį jo vardą. Zarasų vardas, savo garsais primenąs lenkiškąjį to miesto vardą Jeziorosy, taisytojams, matyti, bus pasirodęs ne visai lietuviškas, o todėl ir atitaisytinas į Ežerėnus. Mat, lenkų Jeziorosuose bekyšąs jezioro, kas mūsiškai reiškia ežerą. Iš ežero nebetoli ir į Ežerėnus. Kai kas, pavyzdžiui Jaunius apie 1902 m., Zarasus buvo bandęs vadinti net ir Ežeriūnais. Tiek šių dienų vyriausybės kišamiesiems Ežerėnams, tiek Jauniaus Ežeriūnams, nėra pamato vietos žmonių kalboje. Zarasų apylinkės lietuvininkai, gyveną Zarasų, Antazavės, Salako ir kituose valsčiuose, mūsų vyriausybės ir kitų kalbos pūristų peršamuoju vardu Zarasų nevadina. Vadinti Zarasus Ežerėnais nėra ir reikalo, nes jiems vardą minė ne lenkai ir ne kiti kurie slavėnų padermės žmonės.
Zarasams arba, tariant senoviškai, Ežerasamus (iš čia lenkų Jeziorosy), vardas minta, pasirodo nė ne lietuvininkų, o tos lietuvininkų padermės tautos, kurios kalboje mūsų žodis ežeras buvo tariamas ezeras. Zarasų apylinkėje, jei tikėsime Mindaugo 1261 metų aktu kitkart gyventa sėlių. Šito vardo tautelė drauge su žiemgaliais (latviškai ziemgali) ir kuršiais amžių bėgyje pasisavina latvio vardą, dalinai, ir latvių tarmę. Dalis sėlių, gyvenusi Laukesos, Zarasų, Antazavės, Dusetų, Salako ir kitose apylinkėse, įsibrovus lietuvininkams į šią šalį, išvirsta lietuvininkais. Vienas kitas sėlių pramintasis vardas patenka lietuvininkų kalbon ir čia, tarsi archyve, išlieka iki mūsų gadynės.
Sėlių Ezerasai Zarasų apylinkės lietuvininkų tarmėje turėjo pavirsti Azarasais: mat, šios tarmės žodžio pradžios balsis e pavirsta balsiu a, o ze, kaip ir jo draugas se, Zarasų apylinkėje tariamas yra za (sa). Kolei Zarasų apylinkėje tebebuvo dar nesulietuvėjusių sėlių, tolei Zarasai tebedėvėjo Azarasų vardą, nes jis sėlių kalboje tebebuvo dar rišamas su bendriniu vardu azars (ezers), reiškiančiu ežerą. Nutrūkus lietuvininkų galvoje ryšiui tarp ežero ir Azarasų, pastarasis vardas nebeteko žodžio pradžios balsio a ir pavirto šių dienų lytim Zarasai. Kad žodžio pradžios balsis kartais gali būti išmestas, rodo kad ir šie žodžiai: bezdžionka arba bezdžianka, kilusi iš gudų žodžio obezjanka; lementorius iš lenkų elementarz; švokšlės "serbentos, Johannisbeeren" (R. II 216, M, I 285, II 288 5) iš senesnės lyties ašvokšlės.
Zarasų miestas dėvi ežero vardą, kurį vietos žmonės vadina Zarasas. Tą ežerą gerai pažino mano senelis velionis, kurs atsimindamas jo žvejojimą kartais sakydavo: mano žūtas (=žvejotas) ne tiktai Alaušas, bet ir Zarasas; kai aš Zarase žuvau (=žvejojau), buvau da jaunas. Netolimoje senovėje Zarasas turėjo būti aplinkinių lietuvininkų tariamas Azarasas (Zarasai, Antazavė), Ėzarasas (Dusetų Pažiegė) ir Ezerasas (Jūžintai).
Ezeraso ežero vardas padarytas ta pačia galūne, kaip ir nuo ežerų pramintieji miestelių vardai Čedasai ir Svėdasai. Aukštaičių rytiečių galūnė -asa- rytiečių tarmės dėsniais kilusi yra iš -esa-: mat, rytiečių tarmėje e, kurs niekuomet negauna kirčio, ne po k g ir ne po š ž, pavirto balsiu o, kas matyti, kad ir iš žodžių mėnasio, mėnasiena, Dusatos "Dusetos", valėt "velėti". Ta pačia galūne kaip Zarasas padarytas ir jo kaimyno ežero vardas Laukesas, iš kurio išteka Laukesos upė, įtekanti Dauguvon ties Gryvos miestu.
Rusų generalio štabo žemėlapio (XI 5) abiejų Zarasų ežerų vardai Ossa ir Oseida yra ne kas kita, kaip tiktai ežerų Ezeraso ir Ezerasaičio vardų galūnes: -asas ir -asaitis (vietos žmonės taria — aseitis). Lenkui ir rusui Ezerasas pasirodė esąs jezioro Ossa, oзepo Occa. Toji Ossa priminė jiems graikų žemės kalną, Ossa (Odys. XI 315), kas prisidėjo prie Oseičio sugraikinimo į Oseida arba Ossida; plg. graikų asmens vardus Atreidės, Kronidės.
Kad Zarasams vardą butų minę lietuvininkai, o ne senieji šios vietos gyventojai sėliai, tai jį šiandie zarasiškiai tartu Ažerasai, kaip kad jie taria žodį ažeras. Iš Zarasų vardo patiriame, kad senovės sėlių tarmėje atstota mūsų ž garsu z, t. y. sėlių užuot ežeras tarta drauge su latviais ir žiemgaliais ezers (azars). Taip pasirodo tarta kuršių, prūsųir jotvingių.
Zarasų, Dusetų, Čedasų apylinkėje Mindaugo liudijimu kitą kartą gyvenę sėliai. Šitoje apylinkėje gyvenus nelietuviškai kalbėjusią tautą rodo ne vienas šiuo kartu mums parupęs vietos vardas, bet ir kiti keli su tokiuo pat z, kaip ir Zaraso bei Zarasų varde. Į šiaurę nuo Dusetų, o į šiaurės vakarus nuo Zarasų bus sėlių palaikai šie vardai iš z prasideda: ežerai - Zaduojas (iš kur sodžių vardai - Zaduoja ir Pazaduojė), Zalvas (iš kur
miestelio ir dvaro vardas Antazavė) ir Zirnejas (iš kur sodžiaus vardas Zirnejai). Lietuvininkų minti šie vardai z vietoje turėtų ž, kaip lietuvininkų pramintuosius vardus: Žadikė - Šušvies intakas iš dešinės ties Pašušviu; Žalva - Šešuvos intakas iš dešinės ties Želva - upė ties Želvos miesteliu (Ukm. ap.); Žirnajai - <...> parapijos sodžius (prie ežero).
Čedasai (prie ežero) ir ežero vardas Čičirys ir Čičiraitis į šiaurę nuo Avilių, o į vakarus nuo Antazavės) garsu č rodo savo nelietuviškąją kilmę. Šitie vardai, kad jie būtų lietuvininkų
praminti, vietos žmonės šiandie ištartų *Kedasai (plg, miestelio vardą Kėdainiai) ir *Kikirys bei * Kikiraitis. Iš Čedasų ir Čičirio vardų patiriame sėlių kalboje minkštąjį k (kepu, kitas, kiaunė) virtus garsu č arba ir c (irgi minkštu), kaip ir latvių kalboje. Iš minkštojo c lietuvininkų, kalboje turėjo rastis irgi č, kas matyti iš lietuvininkų pasisavintų gudo žodžių: kupiec -kupčius, kopiec - kapčius, cėl - čielas ir k.
Zarasų apskrities vietų vardai rodo, kad šiame krašte lietuvininkų įsikurta gyventinai neperseniausia ir kad jų šio krašto senieji gyventojai sėliai daugumoje nustumta prie Dauguvos upės į šių dienų Alūkštos ir Naujarygio (latvių Jauna Jelgava, vok. Fried-richsstadt) apskritis, o mažumoje jų sulietuvėta ir perduota lietuvininkams tūlas senasis vietos vardas. Sėlių pėdsakų Zarasų apskrityje, reikia tikėtis, bus rasta daugiau, kai bus šio krašto vietų vardai surinkti ir kalbų mokslo nušviesti.
Sėlių tautos vardas iki mūsų gadynės išliko latvių miesto varde Sėlpils, vokiečių vadinamame Selburgu, ir Tauragnų parapijos sodžiaus varde Sėlė (skiemens Sė balsis ė -tvirtapradis).
Mano surinktieji sėliškosios kilmės vietų vardai turi tuos pačius garsus, kaip ir latvių kalba: lietuvininkų garsus ž ir minkštąjį k čia atstoja z ir c (č). Šiuo tarpu, neturėdamas sėlių gyvenamojo ir gyventojo ploto vietų vardų sąrašo, dar negaliu galutinai nustatyti giminumo laipsnio tarp latvių ir sėlių, t. y. negaliu dar pasakyti, ar sėliai bus buvę atskira tauta su ypatinga kalba, ar tik latvių tautos šaka su savotiška latvių kalbos tarme. Alūkštos apskrities vardai Grendze (dvaras, muižė) ir Svents (ežeras, o dvaras - Sventmuiža, kurią Gryvos lietuviai vadina Sventmuižė) su išlikusiu n, tarytum, rodo sėlius buvus kalbos ypatybėmis artimesnius kuršiams, o ne latviams. Plg. kuršių dvaro vardą Tukumo parapijoje Grendze, bendrinį vardą dzintars greta latviško (d)zitars, lanka "pieva" greta latv. luoks "lankas", aplenkt "žem. užlenkti, apeiti, aptikti, rasti" greta latv. liekt "lenkti", rantit "rantyti, kirsti" greta latv. ruotit.
Apie sėlius yra rašę M. Skruzytis (Sėli, Kurzemes augšgala senči. Riga 1889) ir A. Bielensteinas (Die Grenzen des Lettischen Volksstammes und der Lettischen Sprache in den Gegentwart und im 13 Jahrhundert. St. Petersburg 1892 p, 168—174).

http://www.zarasubiblioteka.lt/Paroda/kn14/kn14x.htm

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Gru 01, 2009 5:16 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007