Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:56 am



Atsakyti į temą  [ 121 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Kitas
 Eilėraščiai, jūsų sielos polėkis 
Autorius Žinutė
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Balta bangos puta - kažkam išdžiūvę viltys,
Kažkam tai sapnas rytmečio aušros
Kažkas palietęs kojom jūros krantą,
Dievams vėl galdrą tyliai užgiedos,

Kažkas pašauks iš kopų baltą vilką,
Kuris ten tūno vienas išdidžiai,
Kažkas išgirs, jog meilės balsas virpa,
Ir patikės bendra jėga, gyvenančia giliai,

Kažkam sunku suvokt bus tiesą,
Kažkas šešėliuose užklius,
Kažkas dvejos ar nešti šviesą,
Kažkam drakonas mielas bus.

Kažkas išskleis sparnus į saulę,
Ir nuplasnos su juodvarnių pulku,
Kažkur ant mūsų jūros kranto,
Kažkas nepasiklys tarp švyturių,

Kažkam raganių burtai sklaidos,
Kažkas paklydęs dar tarp jų kerų,
Kažkas savęs atsargiai baidos,
Nes netiki savosios sielos tyrumu,

Kažkur nakty trumpam sustoja laikas,
Ir kažkodėl jaučiu jog kartais man,
Tačiau paskui nubėga jis lyg mažas vaikas,
Pajutęs, jog neužsibus ilgam.

kažkur toli girdžiu ataidi balsas,
Kuriuo kviečiau kažką ir kažkodėl,
Į tolį nusilieja mano galdras,
Kad meilę skleistų mūs visiems žmonėm,

Kažkur jaučiu pakyla vėtra,
tačiau šalin ją veja saulės spinduliai,
jaučiu po kojom smėlis baltas drėksta,
Ir mėtosi ldiniai skausmo gabalai,

O už savęs kažkur čia pat jaučiu tvirtybę,
Kuri palaiko tarsi ramstis audroje,
Bendrumo dvasią, jėgą ir stiprybę,
Apjungtą meilės kupina galia.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Ket Geg 12, 2005 12:14 pm
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Bejėgė aš prieš vaiką
su spindinčiom akim,
su smėlio sauja rankoj ir
mylinčia širdim...

Žvilgsniu mane jis kviečia
... aš einu artyn...
Jis brenda jūron ir
aš brendu gilyn...

TYLA.... ir saulės diskas nežeidžiantis akių....


Ket Geg 19, 2005 1:58 pm
Aprašymas
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Šaukiau aš tyruose kažką
Igesyje paskendus buvau,
Ateinant rytui vėl blaškiaus
Norėjosi tave balsu pašaukt
Dabar į dangų giedrą pažiūriu
Ir ieškau aš šviesiųjų spindulių
Einu pirmyn, į nežinią brendu
Nereikia man dvejonių ar raudų

Vardu pašaukt bandau kažką
Esmės ieškot, gyvent suprast
Rasoj nuplauti savo skausmą
Kažkur surasti savo džiaugsmą
Ėjimo kupinam kely.

Dangaus skliaute aukštai parimus
Auksiniais raštais išrašyta
Nuvalkiota nors dar negimus,
Giesmė manoji debesim rašyta
Užmerk akis ir atsigręžk,
Saulutę danguje surask...

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Ant Bir 14, 2005 10:18 am
Aprašymas
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Atleiskit jeigu skausmą,
Aš sukeliu širdy,
Atleiskit jeigu žodžiai,
Per ašrūs, svetimi.

Už tai kad abejonių,
Paskendus debesy,
Paklydus tarp dvejonių,
Nakty ir užmaršty.

Atrodo man suskausta,
Kai žodžiai per tvirti,
Tačiau galbūt aš skausmą,
Taip pat nešu savy.

Kad užsimerkus bėgu,
Per pievas tekina
Ir nematau ką lemia,
Lietus ar dargana.

Puikybė kad kerojas,
Pavydas ar aistra,
Kai šaltis kerta kojas,
Tada aš vėl miela.

Kai debesys aplinkui,
Ir pliaupia lietumi,
Kad kartais noris būti,
Man pačiai savimi.

Kad paimu už rankos,
Ir skaudžiai vėl kertu,
Kad pačiai man jau skauda
Nuo smūgių atremtų.

Už tai kad siela klykia,
Nerasdama dangaus,
Už tai, ko neišmokau,
Savęs atsiprašau.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Ket Lie 14, 2005 3:43 pm
Aprašymas
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Ramybės jūron išplaukė laivai,
Žuvėdros pasitiko ryto pradžią,
Tik tu, kaip ilgesio šešėlis palikai,
Ir dainavai parimęs dainą gražią.

Ramybės uostai tylūs ir be galo tolimi,
Rieškučiomis semiu aš saulės šviesą,
O iš gelmių gilių pakyla skausmo kupini
Verpetai, kurie veržiasi į tikrą tiesą.

Ramybės jūra plauna mano kojas
Putotos bangos ritasi ramiu krantu,
Matau, ant kalno tyliai ošia gojus,
Tyla paskendusi tarp rytmečio ūkų.

Jaučiu pakyla lengvas ryto vėjas
Ir šnabžda apie nerimą baltų bangų,
Prisėdu ant žolės lengvai nuėjus,
Ir į ramybės ilgesį gilyn grimztu.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Pen Lie 15, 2005 8:58 am
Aprašymas
Vartotojo avataras
UNREAD_POST Pagalbos šauksmas
Tėvynėje gimiau kasdieną,
Miniau takus gūdžius
Mėgindamas suvokti
Kodėl ir kas esu...
Bet liūnas pasimaišė
Tarp vandenų dviejų
Klampindamas staiga
Pilkajam akmeny...
Belange slegianti,
Palik ramybėje mane!
Ir leiski džiaugtis
Gyvenimo pilnatve.
O siaube begalini!
Tu jau žudai mane,
Neleisdamas suvokti
Kodėl... kodėl esi!
Nepajėgiu laimėt...
Viliuos...išgirs mane
Ir atskubės pagalbon
Laimingieji...


Ant Rgp 16, 2005 4:58 pm
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Virš kopų žibant pilnačiai aukštai,
Žvaigždės savos ieškojau tyliai,
Lytėjo jūros krantą pėdos atsargiai,
Ramu apilnkui buvo - jūra tyli...

Rieškučiomis pasėmiau baltą smėlį,
Pabiro jis srovelėmis trap pirštų,
Tarytum spindintis žibintas mėnesėlis,
Neleido kad mane naktis užmirštų...

Ramybė švelniai gimė mano sieloj,
O ašaros nuplovė mano skausmą,
Tylėdama žvelgiau į kopų smėlį,
Ir sielą artimą bandžiau pajausti...

Gyvenimo pasėtą karštą aistrą
Aš jūra ušgesint bandžiau sutrikus,
Bet atsiritusi bangos puta padėjo,
Žuvėdra nuplasnot šaižiai suklykus...

Ir pajutau aš vėjo švelnų dvelksmą,
Kursai atsargiai pranešė - ateina rytas,
Ar kas atsiliepė į tą žuvėdros klyksmą
Ar pluksną paėmė po kojomis nukritusią...

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Šeš Rgp 20, 2005 12:18 am
Aprašymas
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Ir kokį tarti žodį
Link nūdienos žmonių
Kad suskambėtu širdys
Miegančių dievų

Kad jausmas tas užplūstų
Suvirpintų sielos jis gelmes
Kad žmonės širdimi suvoktų
Amžini juk esam mes

Žvelgia bardas tolin
Žvilgsniu amžius skrodžia jis
Mintimis jis begalybę kuria
Tikras Dievo jis karys

Ištaria jis žodį
Suvirpina stygas
Deivė linksmą šokį šoka
Juk jis, esu ir aš

Paima aukšta nata
Skamba nuostabi apyaušrio daina
O sieloje jau aušta
Nauja, pasauliui šiam aušra

Ir kuria eiles skirtingas
Juk skirtingi esam mes
Visaip skambina stygas
Kad visi suprastum mes

Aciū barde tau už klodus
Kūrybai atvertus
Mes dar labiau atversim
Dabar jau pravirus vartus

Ištaisiau klaidas. Kitą kartą būtų gerai kad naudotumėte lietuviškas raides. Beje, po skyrybos ženklų reikia palikti tarpą. Dėkui. Electra

Turejau pertaisyt :D .Save gerbentis poetas netaiso svetimos poezijos :D


Paskutinį kartą redagavo jotvingis Tre Spa 12, 2005 7:44 am. Iš viso redaguota 3 kartus.



Pir Rgp 22, 2005 8:08 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Aptilo vasaros kaitra,
Atšipo karščiui dantys,
Artėja rudenio tyla,
Lietus liūdesį išrantys.

Diena, o gal visa savaitė,
Dar džiugins švelnumu,
Nematomo, tarsi gyvatės
Laiko neapgausi gudrumu.

Kuronas skambina varpais,
Kas sugeba išgirst, jau čia.
Ir jūs ateikit vaivoros tiltais
Pasveikint žvaigždikius nakčia.


Tre Rgp 24, 2005 1:01 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Paveikslėlis
Aš peiliuką pagalasiu,
Kai užaugsiu, žvėriu tapsiu.
Mano dantys kaip lūšies,
Kirsiu priešui iš peties :)


Šeš Spa 01, 2005 1:42 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Zengiu i miska as siandiena,
Pauksciai ciulbesiu vilioja,
Myliu as sali sita,
Lietuviai cia dumoja.

Atrodo zmones cia tie patys,
Bet zvilgsniai glosto ju mane
Dziaugsmingai spindi mano akys,
Kai plaukia menuo Nemune.

Zole as per rasas zengiu,
Oro ikvepiu gaivaus.
Meile as sirdy nesu,
Visi jos siandien gaus.

Kaip gera zvelgt i dangu,
Sokdinti debesis aukstai,
Seklyte nest ant ranku,
Laimingas as, mes Lietuvos vaikai

Einu.Neinu-skrendu as
Virs Vilniaus, Daugu, Alytaus...
Ir svaigus gi skrydis tas,
Vis is zmoniu as patiriu kazka grazaus.


Sulietuvinkite tekstą. Electra


Ant Spa 11, 2005 8:42 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Pakilo Vėjai Keturi,
Iš delno išlėkė Kūrėjo,
Ištroškę skrydžio, alkani,
Nakčia į Žemę jie atėjo.

Gyvybės Medžio šakose,
Sutūpę lapuos jie šnarėjo,
Išvydęs Saulę Rytuose,
Jauniausias kelt sparnus pradėjo.

- Lekiu tenai, o Broliai mano!
Pasveikint Saulę, kilt su ja,
Pavasarį Gyvybei berusenant,
Įpūst Tikėjimą nauja jėga.

Aukštai iškilus Pietuose,
Pasiekusi aukščiausią savo Galią,
Saulė palietusi šilta ranka,
Kvietė vyresnį Brolį Vėją skrieti į jos šalį.

- Skrendu, kur visad Vasara šilta!
Kur Meilės spinduliai geltoni,
Gyvybei šilumą dalinsiu visada,
Krūtinėse jausmai žydės maloniai.

Ir leidos Saulė Vakaruos,
Rausvai nudažė Tolius,
Sesuo Žvaigždė suspindo jos plaukuos,
Bučiavo ji vyriausią Vėją Brolį.

- Einu, per krintančius lapus!
Ruduo lydės Gyvybę Slėnin,
Viltis atgimt išmins takus,
Skaidrius Sapnus pabudins vėlei.

Ir kas tai? Krinta sniegas baltas,
Žemė pasidengia Šviesa,
Alsavimas jos tyras, šaltas,
Pažadina Senelį Vėją šakose.

- Žiema šerkšnu nudažė mano plaukus,
Saulė akis manas dabina Žvaigždėmis,
Tai, kas Gyvybės Šiaurėj laukia,
Yra Didžioji Paslaptis.


Paskutinį kartą redagavo BaltojiS Ket Gru 29, 2005 4:37 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Tre Spa 26, 2005 9:44 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Kaip skauda, kai savy žodžius jauti,
Kai širdis jais bando prakalbėti...
Bet kas uždarė juos giliai many?!
Kaip galiu padėti jiems iš ten pabėgti?..

Mane tuoj sudraskys nebylės mintys –
Jos žodžių reikalauja! Aš jų neturiu...
Save vis primena sudužę viltys...
Jų šukėse ko ieškau surasti negaliu.

Atleiskit, šiandien aš tylėsiu,
Nes pamečiau raktus nuo požemio,
Kur uždaryti žodžiai...


Tre Lap 02, 2005 11:26 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Stovėjau Šiaurėn veidu aš,
Nakčia, kuomet Dangus skaidrus,
Mintis, jausmus Paukščių Taku nunešt,
Atvėriau Sielai aš Vartus.

Žvaigždėm papuoštos Medžių šakos,
Keičia nukritusius lapus,
Šviesa užlietas Vėlių Takas,
Jau Žiemai atveria Vartus.

Šviesos Dvasia Žiemos sparnu,
Palies žalias pušų viršūnes,
Į Žemę leisis aiškiu ji Sapnu,
Baltu Sniegu apklos jos kūną.

Tylioj Nakty švytės Dangus,
Spindės Žemės Balta skara,
Skaidrins mintis, atvers jausmus,
Žiema pavirtus Pasaka gražia.

Šaltis Šerkšnu plikas šakas išpuoš,
Snaigės su Vėju Žvaigždžių šokį šoks,
Dainą Stebuklo Balto medžiai oš,
Visi naujai save atras, pajus, suvoks.


Ket Lap 03, 2005 10:38 pm
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Kai tu ėjai ieškoti kelio,
O galbūt savos šviesos,
Ar sielos pramerkei akelę,
Ieskodama žvaigždžių tiesos?

Nida, išbandymas tikėjimui,
Kopos, šešėlių ir kerų sapnai,
Švyturys, dvasios sustiprėjimui,
Į KURONĄ sielą pakelia šventai.

Tikiu į tavo sielos tyrą šauksmą,
Į mintis, kaukiančias vilku,
Į tą šventą baltą Vėlių kelią
Kuriuo ėjome ir eikime kartu.

Baltasis

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Lap 16, 2005 12:16 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 121 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007