Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Lie 16, 2019 6:00 am



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Užsispyrėlio vizijose – pilis ir vieninga Žemaitija 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Užsispyrėlio vizijose – pilis ir vieninga Žemaitija
Cituoti:
Užsispyrėlio vizijose – pilis ir vieninga Žemaitija

Viktorija Vaškytė, „Mano Žemaitija“
2008 lapkričio mėn. 15 d. 15:27

M.Jovaišos nuotr.
Jį galima vadinti šiek tiek pakvaišusiu idealistu, Don Kichotu ar kabinti svajoklio etiketę. Šis užsispyręs žmogus supylė kalną, ant kurio iškils autentiška žemaičių pilis. Į jos šeimininko sostą sėsiantis Romualdas Miceika įsitikinęs, jog atėjo laikas žemaičiams vienytis, nepaisant pažiūrų ar siekių, ir atsigręžti į garbingą savo praeitį.

Nuo tos dienos, kai klaipėdietis R. Miceika nusprendė imtis burti savo tautiečius, padaryta nei daug, nei mažai: dvejus metus minima Durbės mūšio diena, padėti pamatai Žemaitijos teatrų šventei ir autentiškos žemaitiškos pilies užuomazgoms.
REKLAMA
„Nė kiek nesigailiu, kad užviriau šią košę. Ir pinigų, kuriuos tam išleidau, negaila. Galėjau juos kitiems malonumams panaudoti, bet gal čia ir yra didžiausias mano malonumas“, – šypsojosi R. Miceika.
Aktyvią, dideliais ir mažais darbais ženklintą kelionę savo šaknų link Varniuose gimęs R. Miceika pradėjo prieš keletą metų. Visada to norėjo – ar gali būti kitaip, jei augi supamas legendų, padavimų, mistiškais atsitikimų, tėvo lūpomis porintų.

Smalsumas, noras kuo giliau suvokti savo protėvių pasaulį ir subrandino nekuklią Romualdo mintį – pastatyti autentišką žemaitišką pilį.

Tuomet imtasi didingam statiniui tinkamos vietos paieškų, radus tokią – 23-iame kelio Rietavas–Tverai–Varniai kilometre žemaitis supylė šiomis dienomis neregėtą dalyką – piliakalnį.

Iškils drauge su pumpurais


Pirmieji XIII amžiaus žemaičių medinės gynybinės pilies kontūrai daugiau nei 10 arų ploto piliakalnio aikštelėje atsiras pavasarį – projektas jau pusiaukelėje, mediena užsakyta. Anot R. Miceikos, iš pradžių iškils pilies bokštai, tvoros fragmentas, žynio namelis ir viena pagoniškų šventyklų su archaiškais stabais ir būtinais religiniais motyvais.

„Stengėmės pilies projektą „pritraukti“ kuo arčiau buvusios tikrovės. Žinoma, be šiuolaikinių priemonių neapsieisime, – kalbėjo ponas Romualdas. – Renkant informaciją, pilies projektui daug pagelbėjo „Alkos“ muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius, konsultuotasi su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. Vladu Žulkumi, knygos „Lietuvos medinės pilys“ autoriumi, archeologu Gintautu Zabiela.“

Apie žemaičių pilis duomenų mažoka, ypač – kaip atrodė pilies viršutinė dalis, todėl kuriant šio statinio projektą pasinaudota prūsų pilių pavyzdžiais, nes pagal aprašymus, dydžius ir išmatavimus jos turėjusios panašumų.

Esminis lietuvių ir žemaičių pilies skirtumas – gynybinių žiedų skaičius. Žemaitiškas pilis kadaise vijo trys tokie žiedai. Nei lietuviams, nei kuršiams tai nebūdinga.

Planuose – garbės būrys

Būsimos pilies papėdėje puikuojasi vienas pirmųjų žemaičių vienybei pašvęstų darbų – akmeninis paminklas su Žemaitijos herbu.

„Nevengiu vadovautis savo vizijomis, sapnais. Vieną naktį atsibudęs, parašiau žodžius. Eilės tiesiog atėjo į galvą, – prisimena Romualdas ir priduria, jog būtent šie susapnuoti žodžiai puošia paminklinį akmenį, kuris pasitinka žemaičius, atvykusius švęsti pergalės Durbės mūšyje.

Nuo jaukių šio minėjimo iškilmių pirmaisiais metais, žemaičių vienybės diena (liepos 13-oji) išaugo iki smagaus festivalio su senųjų amatų meistrais, senovės baltų brolijomis, kryžiuočių ordinų riteriais ir paties mūšio inscenizacija. Ir tai tik pradžia, žada ponas Romualdas. Taip pat ir su žemaitiškų vaidinimų švente Lopaičių piliakalnyje – šalia šiemet dalyvavusiųjų rikiuojasi žadantys prisijungti.

kovotojo už žemaitiškos kultūros ir identiteto išsaugojimą galvoje sukasi nauji planai – suburti dešimties–dvylikos žemaičių būrį, užsakyti jiems autentiškus rūbus, ginklus, arkliukus žemaitukus: „Laukiu žmonių, kurie, kaip ir aš, negailėtų laiko ir pinigų archajiško žemaičių pasaulio atkūrimui. Jau vien apranga 6–7 tūkst. litų kainuoja, žemaitukas – dar 10. Tokių entuziastų turbūt nedaug, bet tikiu, kad yra, svajoja ir nežino, kur kreiptis.“

Žemaitiškumo gaivinimo lopšys

Gamtos apdovanotoje ir istoriškai svarbioje vietoje įsikūręs Romualdas planuoja panaudoti visą šio regiono turistinį potencialą: žmonėms atverti paslaptingas pelkes, kūlgrindą bei gynybinę žemaičių širdį – didingą kunigaikščio Vykinto miestą menančių senųjų piliakalnių vainiką. O kur dar senųjų amatų nameliai, žvejyba žeberklais, šaudymas iš lanko ar kirvukų mėtymas.

Paklausus, ar nesibaimina šalia esančių, pasaulio bamba tituluojamų Lopaičių populiarumo šešėlio, žemaitis atkerta – konkurencijos nebus.

„Net nemanau, kad ji įmanoma, bet tikrai galima padaryti bendrą projektą, dirbti kartu su Varnių regioninio parko specialistais, kad turistams būtų dar įdomiau. Džiugu, kad jau šiandien vietinis žmogus turi iš ko pasirinkti: Bliuzo naktys prie Lūksto ežero, Durbės mūšio minėjimo iškilmės, Dariaus ir Girėno skrydžio šventė... Žiūrėk, ir išmoksim linksmintis be „šnapso“ butelio pašonėje“, – postringavo žemaitis.

Į žemaitišką veiklą įsitraukusi ir Romualdo žmona Anita, o štai vyriausias sūnus už Žemaitiją kovoja kitame ringe – vilkėdamas Žemaitijos herbu ženklintus marškinėlius tailandietiško bokso Muay Thai turnyre nuskynė pirmos vietos taurę ir tapo Europos čempionu savo svorio kategorijoje. „Intensyvi globalizacija – štai kas kelia norą išlaikyti tautiškumą. Juk net ir Lietuvos atžvilgiu žemaičiai beveik išnykę, likęs branduolys adaptuojasi, lietuvėja, nutautėja, – sakė ponas Romualdas. – Noriu čia sukurti tokį centrą, kuriame skambėtų žemaičių kalba ir dainos, būtų mokomas jaunimas, atvažiavę sužinotų mūsų papročius, paskanautų žemaitiškų valgių. Noriu, kad žmogus čia pasijustų mesteltas į praeitį, į tuos laikus, kurių net jo seneliai neprisimena. Ir vieningas su kitais, vieningas su Lietuva, vieningas su Žemaitija.“

delfi.lt

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Spa 18, 2009 2:12 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007