Šiauliuose atgimstanti idėja ant Salduvės kalno sukurti baltų kultūros parką jau turi realų pagrindą – neseniai šiam prieštaringam sumanymui plėtoti rasta nemenkų lėšų.

Šiaulių savivaldybė gavo finansavimą Salduvės kalno ateities vizijai sukurti. Galimybių studijai bus skirta 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. Lt) iš Norvegijos fondų ir dar 5 tūkst. eurų (17,5 tūkst. Lt) iš pačios miesto savivaldybės. Idėja Salduvės kalną paversti baltų kultūros parku sukėlė daug diskusijų net tarp mokslininkų. Galimybių studijai skirtos sumos šokiravo etnologą profesorių Libertą Klimką.

Panoro pilies fragmento
Ant Salduvės užkelti baltų dievybių statulas pirmasis prieš kelerius metus pasiūlė Šiaulių savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus specialistas Vilius Puronas. Jau tada šią idėją sukritikavo etnologai, archeologai ir kiti mokslininkai. Jie priminė Salduvės kalną esant kultūrinio paveldo objektu, ant kurio kol kas nieko negalima statyti. Todėl sumanymas buvo užgniaužtas.

Tačiau dabar jį gaivinti ėmėsi Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė. Valdininkė tvirtina, kad užsiimti Salduvės tvarkymu ją paskatino gyventojų laiškai. D. Matonienė tikino jokiu būdu nesiekianti „prasukti“ jai naudingo projekto. Pirmiau moteris dirbo Šiaulių regiono plėtros agentūros direktore.

Vicemerė šiandien įsivaizduoja, kad Baltų kultūros parke turėtų būti išsaugota natūrali gamtinė erdvė: ežeras, Salduvės parkas. D. Matonienei patiktų, kad Salduvės kalną papuoštų medinės pilies fragmentas. Būtų įamžintas Saulės mūšis. Tam, anot valdininkės, reikėtų apie 200-300 tūkst. eurų (nuo 700 tūkst. iki 1,05 mln. Lt).

Ištirta nepakankamai
Etnologas profesorius L. Klimka suglumo, sužinojęs, jog vien galimybių studijai skiriami dideli pinigai. Jam keista, kad baltų kultūros parko idėja šiandien įgavo tokį pagreitį. „Gal reikėjo kūrybinį konkursą skelbti. Per gerai mes, lietuviai, gyvename. Manau, kad šių pinigų pakaktų surengti didžiulį menininkų ir mokslininkų projektą, kuriame būtų išsiaiškinta, kas geriausia Salduvės kalnui“, – sakė profesorius.

Jis teigia, kad Šiauliai ir Salduvė – tinkama vieta baltų kultūrai įprasminti. Netoliese vyko Saulės mūšis, per kurį susivienijo baltų gentys. Šiauliai yra geografinis dabartinės Lietuvos centras. Tačiau, L. Klimkos manymu, galimybių studija nepajėgi išsiaiškinti to, ko nepavyko padaryti Algirdui Juliui Greimui, Norbertui Vėliui ar Gintarui Beresnevičiui.

Mokslininkui graužia širdį mintis, kad idėja nebūtų suprasta banaliai. „Mokslininkai turėtų diktuoti menininkams, kaip viskas turi atrodyti, – sakė L. Klimka. – Nepatikėčiau šio reikalo tautodailininkams, nors ir labai juos gerbiu“.

Etnologas dalyvavo D. Matonienės organizuotame idėjų konkurse, kuriame profesoriaus dėmesio nesulaukė nė vienas siūlymas. Piniginius prizus gavo idėjos ant Salduvės kalno statyti stulpą, į kurį savo vardus įrėžtų čia atvykę jaunavedžiai, autoriai. Papildomą prizą pelnė sumanymas ant kalno statyti septynių dolmenų kompoziciją.

„Dolmenai priklauso keltų kultūrai. Ant stulpų pasirašinėdavo graikai ir romėnai. Šis paprotys pirmiausia atėjo iš šuniukų, kurie žymi savo teritoriją“, – piktinosi L. Klimka.

Jis prisipažino nežinąs, kas turi būti ant Salduvės kalno, tačiau neabejoja, ko neturėtų būti: „Lietuva tampa „balvonų“ kraštu. Šalyje jau yra keletas pavyzdžių, kai tautodailininkai prigamina medinių skulptūrų esą baltų mitologijai atminti. Gerai, kad medis nėra tokia ilgaamžė medžiaga kaip akmuo“.

„Patirties“ jau būta Viena galimybių studija Šiauliams jau kartą brangiai kainavo. Pernai pavasarį Ekonominių tyrimų centras nuvežė Šiaulių miesto valdžią į vaizdingą gamtos kampelį prie Dubingių ežero.

Pavalgydino, pagirdė ir pasakė, kad Šiauliai ir šiauliečiai asocijuojasi su žodžiais „saulė“ ir „žalias“. Vizijos kūrėjai už šiuos žodžius susišlavė 260 tūkst. Lt. Nuo tada tokios galimybių studijos imtos vadinti „sapnų ministerijomis“, kurios už nemažus pinigus teikia neapčiuopiamas paslaugas.

Kol kas niekas negali pasakyti, kokiai konsultacinei įmonei atiteks minėti 25 tūkst. eurų. Juoba neįmanoma atspėti, ką už tokius pinigus „sapnų ministerija“ gali pasiūlyti Salduvės kalnui.

. <...>Etnologas dalyvavo D. Matonienės organizuotame idėjų konkurse, kuriame profesoriaus dėmesio nesulaukė nė vienas siūlymas. Piniginius prizus gavo idėjos ant Salduvės kalno statyti stulpą, į kurį savo vardus įrėžtų čia atvykę jaunavedžiai, autoriai. Papildomą prizą pelnė sumanymas ant kalno statyti septynių dolmenų kompoziciją.

„Dolmenai priklauso keltų kultūrai. Ant stulpų pasirašinėdavo graikai ir romėnai. Šis paprotys pirmiausia atėjo iš šuniukų, kurie žymi savo teritoriją“, – piktinosi L. Klimka.

Jis prisipažino nežinąs, kas turi būti ant Salduvės kalno, tačiau neabejoja, ko neturėtų būti: „Lietuva tampa „balvonų“ kraštu. Šalyje jau yra keletas pavyzdžių, kai tautodailininkai prigamina medinių skulptūrų esą baltų mitologijai atminti. Gerai, kad medis nėra tokia ilgaamžė medžiaga kaip akmuo“.