Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Lap 13, 2019 1:53 pm



Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
 Globalizmas prieš tautiškumą 
Autorius Žinutė
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Vas 25, 2007 2:37 am
Pranešimai: 133
Miestas: Kaunas
Šalis: Lietuva
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Kaunas
mano pomėgiai: Folkloras, kovu menai, knygos, muzika
UNREAD_POST Globalizmas prieš tautiškumą
Cituoti:
Lietuvą išgelbės tautiškumas ir krikščioniškosios vertybės
Viljamas F.Džasperis (William F.Jasper) – JAV leidžiamo žurnalo „Naujasis amerikietis“ („New American“) vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, garsėjantis antikomunistinėmis, antiglobalistinėmis pažiūromis. Praėjusią savaitę šis žymus Amerikos žurnalistas, publicistas, analitikas viešėjo Lietuvoje. Paskutinėmis viešnagės Lietuvoje dienomis svečias sutiko duoti išskirtinį interviu „XXI amžiui“. Apie sudėtingą šių dienų pasaulį su amerikiečiu kalbėtasi ilgiau nei dvi valandas. V.F.Džasperis nevengė aštrių klausimų. Į visus žurnalisto Gintaro Visocko klausimus - kokį pavojų Rusija kelia Baltijos valstybėms, kodėl pasaulyje tokios gajos komunistinės idėjos, ar Vašingtonas užtektinai remia iš sovietinės okupacijos išsivadavusią Rytų ir Vidurio Europą, ar Vašingtonas deramai smerkia Rusiją už jos antidemokratinę laikyseną, kiek Jungtinėse Tautose dirbo Sovietų Sąjungos šnipų, ar subyrės NATO ir Europos Sąjunga, kaip atsispirti globalistinėms tendencijoms, kodėl iki šiol tokie įtakingi komunistai Vašingtone – svečias atsakė atvirai, konkrečiai. Pokalbyje dalyvavo ir žymus visuomenės veikėjas, žurnalistas, knygų „Nauja pasaulio santvarka“, „Po dvylika vėliavų“, „Sąmokslas prieš žmoniją“ autorius Vilius Bražėnas, kurio kvietimu į Vilnių ir buvo atvykęs amerikietis V.F.Džasperis. Gintaras Visockas.
Kokias vertybes, nuostatas, įsitikinimus gina žurnalas „Naujasis amerikietis“? Ar ilgai darbuojatės šiame leidinyje?


Viljamas F.Džasperis.
Aš esu vyresnysis žurnalo “Naujasis amerikietis” („New American“) redaktorius. Tai konservatyvus, antikomunistinis, krikščioniškas, JAV Džono Bėrčo draugijos laisvai parduodamas žurnalas, leidžiamas kas dvi savaitės. Šiam žurnalui jau 23-eti metai, kai jis išvydo dienos šviesą. Jame dirbu nuo pat jo įkūrimo pradžios. Prieš tai dirbau kituose žurnaluose, iš kurių išsirutuliojo ir „Naujasis amerikietis“. Taigi konservatyvios, antikomunistinės, krikščioniškos pakraipos leidiniuose darbuojuosi daugiau nei 30 metų.

Gintaras Visockas.
Kodėl atvykote į Lietuvą? Kokie pagrindiniai Jūsų vizito tikslai?

Viljamas F.Džasperis.
Mano vizito tikslai įvairūs. Vienas iš jų - aplankyti mano draugą Vilių Bražėną, kurį pažįstu apie 25-erius metus. Jis yra ilgametis Džono Bėrčo draugijos (John Birch Society) lektorius. Jis skaito paskaitas mūsų (JAV) miestuose ir mažuose kaimuose. Jis kalba daugelio lakraščių puslapiuose, duoda intervių radijo ir televizijos kompanijoms, pasakodamas Amerikos žmonėms nepagražintą tiesą apie komunizmą ir apie tikrąsias sąlygas, kuriomis gyvena žmonės, papuolę komunizmo įtakon. Būtent Vilius Bražėnas yra prisidėjęs prie to, kad JAV žmonės suvoktų, kokia didelė nelaimė - gyventi komunizmo priespaudoje.

Gintaras Visockas.
Lietuva šiandien tarsi ir saugi. Išsivadavo iš sovietinės okupacijos, įstojo į galingas tarptautines organizacijas – NATO ir Europos Sąjungą. Tačiau šių dienų realijos rodo, kad pavojai prarasti nepriklausomybę, laisvę, tautiškumą – niekur neišnyko. Viena vertus, Lietuva kaip niekad saugi, antra vertus, priklausomybė nuo agresyvios Rusijos, regis, nė kiek nesumažėjo.

Viljamas F.Džasperis.
Dabar yra dvi pagrindinės grėsmės. Jūs vis dar turite didelį sovietinį rusišką kaimyną, kuris visada yra grėsmė, nes jis iš esmės nepasikeitė ir, valdant Vladimirui Putinui, vis labiau ėmė mėgdžioti Sovietų Sąjungą. Tai viena grėsmė. Bet yra ir kita grėsmė. Tai - Europos Sąjunga, kuri, kaip kadaise pasakė Michailas Gorbačiovas, 2000 metais lankydamasis Londone, yra naujoji Sovietų Sąjunga. Jis tąsyk tarsi ir pajuokavo, bet iš tiesų tai yra gryna tiesa. ES yra grėsmė visoms valstybėms, įeinančioms į jos sudėtį. Mat valdžia yra centralizuota tokiu pat sovietiniu stiliumi, tik šį sykį jau Briuselyje, o ne Maskvoje. Taigi tai - antroji grėsmė. Dėl Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos ir nuo Europos Sąjungos štai ką noriu akcentuoti. Jeigu jūsų šalis ir ne tik jūsų šalis yra priklausoma nuo ko nors ekonomiškai, tai reiškia, kad tas, nuo ko jūs esat priklausomi ekonomiškai, gali kontroliuoti jūsų ateitį. Ir tai nėra geras dalykas. Kiekvienos valstybės svarbiausias tikslas - būti nepriklausomiems nuo energetinių resursų. Deja, aš nesu specialistas energetikos srityje. Galbūt V.Bražėnas galėtų daugiau pasakyti šiuo klausimu.

Vilius Bražėnas.
Jeigu turėsite laiko, aš parodysiu jums video įrašą su mano kalba Pensilvanijoje prie Pitsburgo, kurią pasakiau savo kelionės metu. Būdamas šioje kelionėje visur vežiojausi didžiulį GULAGO žemėlapį. Tame žemėlapyje buvo pažymėti dujų vamzdynai, kurie ėjo per tuo metu okupuotą Čekoslovakiją ir Lenkiją ir turėjo aprūpinti dujomis visą Europą. Tai buvo prieš 23 metus. Taigi dar 1984 metais aš rodžiau, kaip bus išdėstyti energetinių resursų vamzdynai ir kurioje Europos vietoje sėdės Kremliaus žmogus, kontroliuodamas tiekimą. Jeigu aš, Džono Bėrčo draugijos pranešėjas, visa tai žinojau, argi tie žmonės, kurie finansuoja Europos Sąjungą, galėjo to nežinoti?! Kaip sakė Viljamas, jeigu jūs esate priklausomas ekonomiškai, tai reiškia, kad jūs priklausomas ir politiškai. Tie žmonės atvedė mus į tokią situaciją, kai mes esame priklausomi nuo Rusijos. Dabar yra sukurta ne Europos Sąjunga, bet Eurazija. Apie šį pavojų Europai aš jau kalbėjau prieš 23 metus.

Viljamas F.Džasperis.
Tai sunkiai suvokiama. Juk ta situacija, kurioje šiandien atsidūrė visa Europa (turima omenyje priklausomybė nuo Rusijos energetinių resursų), buvo prognozuojama, ją buvo galima numatyti. Reikia suprasti, kad jeigu jūsų šiuolaikinė visuomenė yra totaliai priklausoma nuo energetinių resursų, kontroliuojamų iš Maskvos, tai toks kontrolės būdas kur kas efektyvesnis, nei Raudonosios armijos dalinių dislokavimas jūsų šalyje.

Gintaras Visockas.
Jungtinės Valstijos ir komunizmas – tarsi du nesuderinami dalykai. Bet karti patirtis byloja, kad ir Amerikoje, ne tik, sakykim, Prancūzijoje, gajos komunistinės idėjos. Daug turtingų Amerikos žmonių dešimtmečiais rėmė tiek sovietų Rusiją, tiek vėliau Sovietų Sąjungą. Kodėl?

Viljamas F.Džasperis.
Tai kažkokia misterija, kurią daugumai žmonių sunku suvokti. Kadangi aukščiausiuose JAV valdžios sluoksniuose 50 metų mes turėjome slaptųjų, užsikonspiravusių komunistų. Galime grįžti prie Franklino Ruzvelto laikų. Dabar jau įrodyta, kad jam būnant JAV prezidentu mes savo vyriausybėje ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose turėjome daug slaptųjų komunistų, Maskvos agentų. Tokių, kaip Algeris Hisas (Alger Hiss). Jis dalyvavo Jaltos ir Potsdamo sutarčių rengime. Arba štai kad ir Haris Deksteris Vaitas ir daugelis kitų, kurie dirbo mūsų vyriausybėje. Aišku, kad tie žmonės stūmė visus reikalus į kairę, pripažino Rusiją, padėjo Rusijai, teikė milžinišką finansinę pagalbą Rusijai. Ruzveltas pasitraukė, bet atėjo Trumenas, Eizenhaueris, Niksonas ir t.t. Mes vis dar pačiuose aukščiausiuose valdžios sluoksniuose turime žmonių, kurie yra komunistai arba dideli jų draugai. Tokie draugai remia ir respublikonus, ir demokratus, todėl komunistų daug ir respublikonų, ir demokratų gretose. Jie stumia mus į globalųjį pasaulį, link vienos globalios sistemos. O šioje sistemoje komunistinė Rusija, komunistinė Kinija yra tarsi dalis mūsų. Mes remiam šiuos režimus jau 60 metų, pradedant nuo Maršalo plano ar netgi nuo dar ankstesnių laikų. JAV eksporto - importo bankas, kita pagalba padeda Rusijos ir Kinijos režimams, naudojami JAV ir ES žmonių resursai, stengiantis įgyvendinti šį globalizacijos planą.

Gintaras Visockas.
Keista, bet komunistinės idėjos populiarios ir Lietuvoje, kuri, regis, užtektinai prisikentėjo nuo sovietinės okupacijos. Kodėl kai kurie lietuviai vis dar ištaria, esą „prie ruso buvo geriau“, kodėl jiems nereikalinga laisvė, kodėl jie nebenori būti lietuviais? Rusijoje – panaši padėtis. Rusai dar ilgiau kentė sovietinę priespaudą, bet šiandien jie vis tiek su nostalgija prisimena sovietinius laikus...

Viljamas F.Džasperis.
Čia įžvelgčiau keletą priežasčių. Pirmiausia, dauguma šių žmonių išaugo komunistinėje sistemoje, ir komunizmas yra tai, ką jie žino. Daugiau jie nieko nėra matę. Komunistinė sistema kontroliavo visą žmogaus gyvenimą. Kontroliuojama buvo viskas: kur jie gyveno, kur dirbo, ką valgė... Žmonės prie to priprato. Priprato prie stabilumo, ir kai atėjo metas permainoms, žmonės ėmė baimintis permainų. Tokį reiškinį galima suprasti psichologiškai. Tokia žmogaus prigimtis, jie užaugo tokioj aplikoj, priprato prie jos ir jie tai gina. Tačiau dar svarbesnis dalykas yra tai, kad žmonės daug tikėjosi iš Michailo Gorbačiovo ir Boriso Jelceno reformų. Jiems buvo žadama rinkos ekonomika, turtingesnis gyvenimas. Vienok atsitiko taip, kad viskas liko tų pačių komunistų rankose ir viskas buvo padaryta taip, kad nauja sistema paprastų žmonių akyse būtų diskredituota. Tai buvo reformų fikcija. Jūs vis dar turite tas pačias sovietines komunistines kontrolės institucijas, o didžiosios gamyklos, gamybiniai pajėgumai yra tų pačių komunistų ir jų draugų rankose. Kitaip sakant, reformos vyko tik formaliai, o realiai jų kaip ir nebuvo. Nusikalstamos grupuotės kontroliuoja ekonomiką, žmonės buvo tiesiog apvogti, bankuose pražuvo jų indėliai, dėl infliacija ištirpo jų santaupos. Tai ir vadinama diskreditacija. Komunistai, kontroliavę ekonominius procesus, diskreditavo kapitalistines reformas. Todėl žmonės ir sako: tai yra baisu, mes to nenorime. Pas jus iš Vakarų atkeliavo patys blogiausi kapitalistiniai dalykai. Tačiau niekas jums neparodė gerosios kapitalizmo pusės.

Gintaras Visockas.
Sovietinės priespaudos metais mes branginome kiekvieną lietuvišką žodį. Dabar, atgavę laisvę, nustojome branginti tautiškas tradicijas ir papročius. Tai reiškia, kad nenutautėję priespaudos sąlygomis prarasime savitumą Europos Sąjungos katile? Globalizmas yra pražūtingas negausioms tautoms? Kas vadovauja globalistiniam judėjimui? Komunistai? Slapti Maskvos agentai?

Viljamas F.Džasperis.
Komunizmas - tai precedento neturintis 20 amžiaus reiškinys. Jo geopolitinė bazė yra Maskvoje. Tačiau palaipsniui buvo suvienytos komunistinės ir anarchistinės grupuotės visame pasaulyje. Dabar mes turime globalią sistemą, kontroliuojamą iš vieno centro. Šio tinklo gijos eina į visas pasaulio šalis ir netgi į kiekvieną didesnį pasaulio miestą. Disciplina, atsidavimas komunistų partijai bei Maskvai – štai pagrindiniai jų lozungai. Reikėjo laiko, kol buvo pasiekta šių tikslų. Tačiau Maskva ilgainiui ėmė kontroliuoti visas šias socialistines, komunistines grupuotes. Jie tai padarė naudodami, be kita ko, ir brutalių žmogžudysčių, ir bauginimų taktiką. Dabar jie turi pasaulinį kriminalinį tinklą, į kurį įtraukti milijonai žmonių. Tai - viena iš jų galybės paslapčių. Tačiau kita - dar svarbesnė. Kiekviena šalis siekia sustabdyti tokią kriminalinę veiklą. Komunistus, įsitraukusius į kriminalinę veiklą, stengiamasi areštuoti. Bet čia atsiranda ir kita problema. Mes turime labai galingą kapitalistinį interesą. Daug finansinių, bankinių grupuočių remia komunistus ir stengiasi įtakoti vyriausybę. JAV yra daug Kongreso narių, kurie stengiasi neutralizuoti komunistus, veikiančius mūsų vyriausybėje, ir visada atsiranda labai įtakingų amerikiečių, kurie sako: ne, mes negalime stabdyti komunistų. Ir jie atakuoja tuos Kongreso narius, kurie veikia prieš komunistas. Todėl komunistai yra tokie galingi. Jie galingi būtent todėl, kad mūsų vyriausybėje atvirai ir slaptai veikiantys komunistai juos palaiko.

Vilius Bražėnas.
Yra komunistų su partiniu bilietu ir be bilieto. Komunistų agentai, kurie siekia valdyti pasaulį, siekia to paties dalyko kaip ir globalistai. Jie siekia pasaulinės vyriausybės. Šiandien siekiama suvienyti visus komunistus, tik po skirtingomis vėliavomis. NEPas ir Perestroika - tai tie patys dalykai, siekiantys pritraukti kapitalą iš viso pasaulio, sustiprėti ir vėl vykdyti terorą, siekiant pasaulinės kontrolės. Kai Algirdas Brazauskas ir kiti džiaugiasi, kad Lietuva yra ES narė, tai tas pat, kaip džiaugtis įleidus triušį į kopūstų lauką. ES gali būti sustabdyta ir netapti supervalstybe tik nacionalizmo, tautiškumo ir krikščionybės dėka. Tačiau dabar vis aiškiau yra matomos tendencijos nacionalizmą, t.y. tautiškumą, sukompromituoti - pateikti jį kaip fašizmą. Tai vis tų pačių komunistų su partiniu bilietu ir be jo pastangos.

Viljamas F.Džasperis.
Jis kalba apie Hamerį. Mes daug metų sakėme, kad šis žmogus yra komunistas ir jo tėvas buvo komunistas. Bet jis visą laiką sakydavo, kad jis ne komunistas, kad jis biznierius, kad jis stengėsi reformuoti Sovietų Sąjungą. Penkis dešimtmečius jis investavo milijonus dolerių į Sovietų Sąjungą, statė naftotekius, mašinų gamyklas. Prieš dešimt metų jis mirė. Amerikoje buvo atskleisti VENONA archyvai, jie parodė, kad Hameris buvo slaptas Maskvos agentas. Žinoma, slaptais Maskvos agentais buvo ne tik jis, bet ir daugelis kitų įtakingų biznio ir valstybės žmonių. Tik šitaip galima paaiškinti, kodėl ir dabar siekiama, kad JAV ir Rusijos karinės pajėgos kuo daugiau bendradarbiautų tarpusavyje, kad NATO bendradarbiautų su Rusija, Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) - su buvusiu KGB, o dabar – su FSB (Rusijos Federaline saugumo tarnyba). Stengiamasi pasiekti, jog ne Rusija taptų panaši į Ameriką, o atvirkščiai: kad Amerika taptų panaši į Rusiją. Visa tai stengiasi padaryti vis tie patys Maskvos agentai. Tas pats daroma ir ES viduje.

Gintaras Visockas.
Koks didžiausias pavojus, tykantis Lietuvos? Karinė agresija, ekonominė priklausomybė ar dvasinė degradacija?

Viljamas F.Džasperis.
Be abejo, ekonominiai ir kariniai pavojai niekur nedingo. Lietuva yra maža šalis, o Rusija yra didelė šalis su stipria kariuomene. Jums praeityje jau teko, beje, patirti karinę priespaudą. Ekonominis pavojus yra irgi akivaizdus. Ekonominis šantažas ateis per energetinę priklausomybę. Bet dar svarbesni yra dvasiniai dalykai. Komunizmas, gyvavęs Sovietų Sąjungoje ir besireiškiantis šiandieninėje V.Putino Rusijoje, - dvasinis pavojus. Galima drąsiai kalbėti net apie dvasinį karą. Tai karas prieš krikščionybę ir prieš krikščioniškuosius Vakarus. Ir šią dvasinę dimensiją reikėtų ypatingai akcentuoti, kadangi daugelis Vakarų intelektualų ir žiniasklaidos atstovų šiandien yra nutraukę ryšius su krikščionybe. Dauguma žiniasklaidos apžvalgininkų ir akademinės intiligentijos atstovų demonstruoja, kad jie nėra sekuliarizuoti, kad jie yra agnostikai arba tik nominalūs tikintieji. Komunizmas aiškiai yra karinė ataka prieš Dievą ir prieš tikėjimą į Dievą. Žmogus yra viskas. Materializmas - tai yra komunizmo pagrindas. Todėl komunizmo atakos yra nukreiptos dvasine linkme. Todėl jau 50 metų Italijos komunisto Gramši darbai yra tokie įtakingi. Gramši neišrado nieko naujo, jis tiesiog praplėtė Vladimiro Lenino teoriją. Jis sako, pažiūrėkit, mūsų negali lydėti sėkmė okupuojant krikščioniškas šalis, tikrai stprias krikščioniškas šalis. Kad pavyktų okupuoti, mes privalome pirmiausia kontroliuoti žmonių protus ir širdis. O norint tai padaryti, mes turime nugalėti krikščionybę. Kaip mes galime tai padaryti? Pirmiausia reikia išklibinti krikščionybės pagrindus. Pabrėžkit korupciją, pornografiją, materializmą, propaguokite tai ir stenkitės visais įmanomais būdais pakirsti tkėjimą krikščioniškomis vertybėmis. Žmonės nėra dvasiškai stiprūs, o jeigu jie nėra stiprūs dvasiškai, tai reiškia, kad jie nėra stiprūs ir intelektualiai. Tuomet jie nesugebės pažinti tikrojo priešo ir bus patenkinti jiems primesta vergija. Būtent tai yra didžiausia grėsmė mums. Ir čia mes vėl matome aljansą, kurį sudarė komunistai ir didieji kapitalistai, propaguojantys dekadansą Vakarų šalyse. Europos šalys nuo praėjusio amžiaus vidurio buvo krikščioniškos, išskyrus, galbūt vieną kitą. Tačiau mes matome, kad dabar ta krikščionybė beveik visose Europos šalyse sunaikinta. Tai yra didžiausias pavojus, kadangi žmonės yra suklaidinti, jų širdyse jau nėra tikėjimo. Todėl jais galima lengvai manipuliuoti, ir jais manipuliuojama ir šiandien Žmonės turi grįžti prie tikėjimo, pamaldumo. Ir jeigu žmonės yra geri Dievui, Dievas yra geras žmonėms. Mes įsitikinsime, kad komunizmas, nuodijantis mūsų protus, bus nušluotas ne karine galia.

Vilius Bražėnas.
Noriu pabrėžti, kad komunizmo pagrindas yra materializmas, tačiau komunistai stengiasi atrodyti idealistais, būtent taip jie stengiasi save pateikti. Be to, savo idėjas jie netgi stengiasi pagrįsti moksliškai ir tai traukia intiligentiją. Religija ir tautiškumas – tai tas blokas, kuris gali pasipriešinti komunizmo plėtrai. Dažnai savo straipsniuose ir pranešimuose cituoju popiežių Joną Paulių II ir Benediktą XV. Jie abu sako, kad jeigu materializmas iš Rytų arba kapitalistinis materializmas iš Vakarų laimės, tai pasaulyje įsivyraus tokia baisi tironija, kokios dar niekada nebuvo. Šiandien žmonės sako, kad nėra jokio skirtumo tarp kairųjų ir dešiniųjų politinių jėgų. Tačiau žmonėms turėtų labiau rūpėti kova tarp nacionalizmo (tautiškumo) ir globalizmo.

Viljamas F.Džasperis.
Turbūt žinote, kad ES Konstitucijoje buvo atsisakyta paminėti krikščionybę. Tai yra tos kovos, apie kurią kalbėjo V.Bražėnas, išraiška. Žmonės tą pastebėjo. Tam prieštaravo ir popiežius Jonas Paulius II, ir daug kardinolų bei vyskūpų. Tačiau Briuselio inteligentai pasakė: ne, mes negalime to įrašyti, kadangi tai mus išskirs, taip bus pabrėžti mūsų skirtumai. Jeigu Europa atsisako krikščionybės, kuri ją sukūrė, sąlygojo politinį ir ekonominį Europos vystymąsi, juk prieš įsigalint krikščionybei Europa tebuvo tik atskirų genčių sambūris, jeigu Europa to atsisako, tai reiškia, kad tikintieji yra materialistinio komunizmo diktatūros arba islamo diktato įtakoje. Tai reiškia, kad komunizmas arba islamas, arba ir viena, ir kita, turi įsigalėti. Arba ir viena, ir kita turi subyrėti. Dievo valia šėtonas gali būti įveiktas.

Gintaras Visockas.
Per pastaruosius kelerius metus susidarė įspūdis, jog oficialusis Vašingtonas tik žodžiais remia Rytų ir Vidurio Europos bandymus galutinai ir visiems laikams išsivaduoti iš Rusijos įtakos. Ne taip seniai JAV prezidentas Džordžas V.Bušas yra viešai pasakęs, kad Lietuvos priešai yra ir JAV priešai. Tačiau šis posakis – greičiausiai tik teatrališkas žestas, neparemtas jokiais konkrečiais darbais?

Viljamas F.Džasperis.
Daugeliu atvejų JAV vyriausybės pagalba per silpna. Vyriausybė žino, kad daugumai Amerikos žmonių rūpi Rusijos ir Kinijos reikalai, kad jie nerimauja dėl komunizmo plėtros. Taigi JAV vyriausybė, įtakojama tų įtakos agentų, apie kuriuos aš jau kalbėjau, tiesiog apsiriboja pareiškimų skelbimu. Mes remiame Lietuvą, mes remiame Estiją, mes remiame Lenkiją, tai vyksta net prezidentiniame lygmenyje. Bet kur kas svarbiau tai, kad tuo pačiu metu JAV vyriausybė, politiniais ir kitokiais užkulisiniais kanalais, siunčia Maskvai ir Pekinui visiškai kitokius signalus. Taigi nesvarbu, kas oficialiai yra sakoma, kas pranešama Amerikos žmonėms. JAV politika yra tokia: toliau teikti paramą Rusijai, palaikyti įvairaus pobūdžio konfrontaciją ir leisti Rusijai ir Kinijai toliau dominuoti savo kaimynų atžvilgiu. JAV vyriausybė, pavyzdžiui, kartais sako – Kinija negerai elgiasi Honkonge. Tačiau tai tik žodžiai, neiššaukiantys jokių pasekmių. Taigi mes turime parodyti nepriklausomoms tautoms, kad mes netoleruosime komunistų viešpatavimo. Jeigu Kinija toliau vykdys genocidą Tibete, tai iš to neturės jokios naudos, jeigu Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą Ukrainai, Lenkijai, Latvijai, Estijai, Lietuvai, mes turime pasakyti, kad nepalaikysime su Rusija gerų santykių, kokie yra dabar. Amerikos žmonės, deja, mato tik viešus vyriausybės pranešimus ir tai, ką mes (JBS) stengiamės pasakyti žmonėms. Tai, ką vyriausybė dažnai daro, nėra gerai, ir mes turime pakeisti tokią politiką.

Vilius Bražėnas.
Aš nesu ekonomistas, bet manau, kad prezidentas Džordžas V.Bušas galėjo pademonstruoti, jog yra priemonių parodyti V.Putinui, esą manipuliavimas nafta nėra geras dalykas. Jis galėjo pasakyti, kad jeigu tokia Rusijos politika tęsis ir toliau, tai JAV nutrauks visas investicijas Rusijai. Tai ir būtų tos pasekmės, apie kurias kalbėjome. Tai galėjo būti padaryta, bet nebuvo padaryta. Ir Europa galėjo padaryti tą patį. Jeigu Vakarai nepirktų Rusijos naftos du ar tris mėnesius, ką tuomet darytų V.Putinas? Kiek laiko jis vienas gali gerti savo naftą?

Gintaras Visockas.
NATO aljansas ir Europos Sąjunga – galingi, ne per vienerius metus susiformavę dariniai. Bet ar Jums neatrodo, kad jie išgyvena krizę arba kad artimiausiu metu gali patirti kardinalių sunkumų? Kokios Jūsų prognozės – NATO ir ES neiširs?

Viljamas F.Džasperis.
Apie NATO ir ES mes rašome jau daug metų. Mes traktuojame šias abi organizacijas kaip labai problematiškas nuo pat jų ištakų. Jeigu jūs pažvelgsite į NATO, tai pamatysite, kad tai yra regioninė Jungtinių Tautų organizacija. ES taip pat pripažįstama regionine JT organizacija. O juk JT buvo steigiamos ne kaip organizacija, turinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, o kaip organizacija, palaipsniui turinti tapti pasauline vyriausybe ir valdyti pasaulį. Visa tai atsispindi JT Chartijoje. Ir žmogus, iš JAV pusės, labiausiai prisidėjęs prie šios JT Chartijos kūrimo ir įgyvendinimo, yra Algeris Hisas, apie jį jau esu kalbėjęs anksčiau. Jis dirbo Valstybės departamente, turėjo Amerikos pilietybę, tačiau buvo rusų, Josifo Stalino agentas. Jis prisidėjo kuriant JT Chartiją ir jis buvo pirmasis JT Generalinis Sekretorius steigiamojoje San Francisko konferencijoje. Būtent jis ir susodino savo žmones į pagrindinius JT organizacijos postus. Taigi nuo pat pradžių JT planavo, kūrė ir valdė sovietų agentai arba prosovietiškai nusiteikę žmonės. Taigi JT yra priedangos organizacija, po kuria veikia visos globalistų institucijos: Pasaulio bankas, IMF (Tarptautinis valiutos fondas), Pasaulio prekybos organizacija, UNICEF, UNESCO ir kitos, tame tarpe ES ir NATO. ES ir NATO negali būti traktuojamos kaip nors išskirtinai, aš turiu omenyje šį didžiulį architektūrinį statinį, t.y. Jungtines Tautas. ES ir NATO yra JT dalis.

Gintaras Visockas.
Su kokiais sunkumais šiandien susiduria Jungtinės Valstijos? Jūsų šalis tarsi viena stipriausių pasaulyje. Bet ir ji turi savo Achilo kulną. Kur jis?

Viljamas F.Džasperis.
Pasistengsiu būti lakoniškas. Aš kalbėjau, kad yra daug ir gerų atgimimo ženklų tiek pas jus, tiek ir Amerikoje. Tačiau kartu yra ir jėgų, kurios veikia prieš mus. Nenorėjimas akcentuoti krikščioniškų vertybių, pastangos iš viešų vietų pašalinti krikščionybės simbolius. Akivaizdu, kad vyksta žūtbūtinė kova. Tai yra dvasinė reikalo pusė. Ekonominė reikalo pusė – čia mes turime labai didelių problemų. JAV yra kartu ir turtingiausia, ir skurdžiausia pasaulio šalis. Kodėl skurdžiausia? Todėl, kad turi didžiausią pasaulyje valstybės skolą. Mes turime trilijonų dolerių skolą. Mūsų vyriausybė leidžia, leidžia ir leidžia pinigus: karui, tarptautinei pagalbai, įvairiems kitiems dalykams. Tai yra didelė problema, mes galime leisti pinigus, dėti juos į bankų sąskaitas, bet kreditoriai vieną dieną pasakys: grąžinkite skolą. Ir kas tada nutiks? Kinija, Japonija, gal ir Rusija, šalys, kurioms Amerika skolinga, pasakys, jūs skolingi mums 500 bilijonų dolerių. Taigi atiduokite mums savo miškus, savo kelius ir taip toliau. Taigi ekonomika yra rimta problema. Dar viena labai rimta problema - emigracija. Jūs čia, Europoje, turite patirties. Jums problemų kelia išeiviai iš Vidurinių Rytų, Afrikos, Turkijos,o mes, JAV, taip pat turime daug problemų dėl Meksikos, Lotynų Amerikos. Mes turime žmonių daugiau nei iš 150 šalių, kurie vis dar atvyksta ir atvyksta į mūsų šalį. Tai nuolatinis procesas. Jie naudojasi studentų vizomis, turistinėmis vizomis, kitomis vizomis, ir jie pasilieka, nenori išvykti. Taigi dabar JAV yra 20 - 30 milijonų nelegalių emigrantų. Tai ir ekonominė, ir saugumo problema. Mes nežinome, kiek tarp jų yra teroristų, kriminalinių nusikaltėlių, mafijos atstovų, todėl emigracija yra didelė problema. Dabar apie karinį aspektą. Visi sako, kad JAV - tai stipriausia karinė jėga pasaulyje, bet mūsų karinės pajėgos yra išmėtytos daugelyje šalių: Irake, Afganistane, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Toks didžiulis mūsų karinių pajėgų išsibarstymas, iškilus pavojui, neleistų mums reikiamai apginti savo šalies ir, be to, tai kainuoja mums bilijonus dolerių, kurių mes neturime.

Kalbėjosi „XXI amžiaus“ ir www.slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Iš anglų kalbos išvertė www.slaptai.lt analitikas Kęstutis Kaminskas.

http://www.slaptai.lt/readarticle.php?article_id=50



V. Bražėno interviu "Ar reikia bijoti globalistų?" http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=370

_________________
Siūlai siūlai susivykit


Pir Sau 28, 2008 10:25 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Cituoti:
Globalizacija ir emigracija griauna tautinę kultūrą
Globalizacija ir televizija paverčia lietuviškumą nepelningu, o lietuvių emigracija dar labiau komplikuoja lietuvybės perspektyvas. Pagal
http://www.lietuviais.lt/straipsnis/Lie ... ultura.php
Lietuvių kalba ir kultūra patiria globalizacijos spaudimąAkivaizdu, kad lietuvybė jau senokai nebėra aukščiausioji vertybė Lietuvoje. Lietuvių kalba vis labiau teršiama svetimų kalbų barbarizmais ir užleidžia savo pozicijas anglų kalbai visuomenės gyvenime.

Lietuviška kultūra sparčiai nyksta užleisdama vietą amerikietiškajai masinei kultūrai.

Televizija – pagrindinis kultūros veiksnys
Lietuvoje, kaip ir didžiumoje viso pasaulio, įsitvirtino televizijinis gyvenimo būdas – žmonės atsiduoda darbui ir karjerai, o didesnę dalį savo laisvalaikio praleidžia prie televizoriaus.

Televizija, o iš dalies ir kitos žiniasklaidos priemonės, ne tik formuoja visuomenę, jos vertybes bei įsitikinimus – daugeliui žmonių ji pilnai patenkina daugumą dvasinių ir kultūrinių poreikių.

Siekdama pelno, televizija priversta propaguoti JAV gatvės kultūrą
Televizijų savininkai visų pirma siekia pelno ir todėl stengiasi transliuoti mažiausiai kainuojančias laidas bei filmus. Todėl didžiąją dalį televizijos laiko stengiamasi užpildyti pačiais pigiausiais pasaulio pramogų verslo gaminiais (Lietuvoje – dvasiškai skurdžiausiam JAV visuomenės sluoksniui skirtas filmais bei atitinkamų pramoginių programų pamėgdžiojimais).

Kuo mažesnė tauta, tuo sunkiau jai išlikti ir išlaikyti savo kultūrą.

Pigių laidų, propaguojančių harlemiškąjį gyvenimo būdą, gausa paverčia tautinių laidų kūrimą nepelningu. Aukšto lygio originaliai tautinę kultūrą platinančiai laidai sukurti reikia daug investuoti (naudoti gerą aparatūrą, samdyti gerus aktorius, vedėjus, direktorius ir t.t.).

Tuo tarpu parodyti tokią laidą galima tik palyginti nedidelei (vienos mažos tautos) auditorijai – taigi pajamos iš reklamos bus kur kas mažesnės nei daugumos konkurentų. Todėl nacionalinės kultūros propaguotojams yra be galo sunku varžytis su Holivudu ir kitomis masinės gamybos studijomis, kurių nesudėtinga ir net patiems primityviausiems visų tautų žiūrovams lengvai suprantama produkcija gerai perkama visame pasaulyje.

Tautinė kultūra tampa kliūtimi globalizacijai
Globalizacija iškelia į pirmą vietą rinką. Žmogus suvokiamas visų pirma kaip darbo jėgos mašina, visada pasiruošusi prisitaikyti prie rinkos paklausos – dirbti tai, už ką daugiausiai moka, vykti gyventi į tas šalis, kur konkrečiu momentu yra didžiausi atlyginimai, prisitaikyti prie darbdavių reikalavimų ir pan. (Faktiškai, tai yra formalus Europos Sąjungos piliečio idealas, įgyvendinantis vieną svarbiausių šios organizacijos tikslų – laisvą darbo jėgos judėjimą.)

Tokiam globalizuotam žmogui svarbiausia mokėti kuo daugiau užsienio kalbų, kuriomis kalba kuo daugiau potencialių darbdavių.

O prisirišimas prie savo tautos – gimtosios kalbos, kultūros, gyvenimo būdo, tradicijų, pagaliau savo artimųjų ir tautiečių – tampa blogiu, nes sentimentalus žmogus, išvykęs dirbti į užsienį (ten, kur daugiau moka), ilgėsis savo tėvynės, depresuos, galvos apie grįžimą, – taigi ženkliai mažės jo darbo našumas ir darbdavių pelnas.

Pagaliau, savo tėvynei neabejingas žmogus gali netgi nesusivilioti didesniu darbo užmokesčiu – tokiu atveju darbo jėgos paklausa nebus optimaliai patenkinta ir neišvengiamai prastės įvairūs ekonominiai rodikliai.

Tautiškumas paverčiamas oficialios paniekos objektu
Suvokiant tautiškumą kaip kliūtį svarbiausioms globalizacijos vertybėms – ekonominiam efektyvumui ir turto kaupimui – bandoma jį paversti blogio simboliu.

Europos Sąjungos vėliavoje – tik 12 žvaigždžių

Dvylika žvaigždžių idealiai atspindi Europos Sąjungos politiką – Vokietijos, Pracūzijos, Britanijos ir kitų turtingųjų senbuvių (jų buvo 12) naudai aukoti naujųjų savo narių interesus.
Naujosioms – neturtingosioms ir nusižeminusioms – narėms, tokioms kaip Lietuva, numatytas pigios, darbščios ir nuolankios darbos jėgos šaltinių bei branduolinių atliekų šiukšlynų likimas.Vėlgi, tai ypač akivaizdžiai pasireiškia Europos Sąjungoje. Jos steigėjos didžiosios valstybės leido įstoti neturtingoms šalims visų pirma tam, kad patenkintų savo prastai apmokamos darbo jėgos poreikius. Geriausi darbuotojai iš Vidurio ir Rytų Europos turi išvykti į Vakarų Europą, kur atlyginimai daug didesni, ir ženkliai pakelti jos ekonomiką.

Tuo tarpu tautiškumas stabdo masinę migraciją, kažkiek padorių žmonių pasilieka, kadangi yra prisirišę prie savo tėvynės – ir todėl Europos Sąjungos propaganda daro viską, kad sukompromituotų patriotizmą Vidurio ir Rytų Europoje. (Save gerbiančiose didžiosiose Vakarų Europos valstybėse bet koks mėginimas šmeižti tautiškumą susilauktų ryžtingo atsako.)

Daugelis tautiškumo apraiškų čia yra įvardinamos kaip fašizmas, ksenofobija ar tautinės neapykantos kurstymas ir yra persekiojamos kaip nusikaltimai. Kai kuriose narėse, kur antitautinė propaganda nesutinka pasipriešinimo, prieinama iki to, kad žmonės pradeda gėdytis savo tautiškumo ir masiškai migruoja dirbti juodadarbiais į pilnateises Europos Sąjungos nares palikdami po savęs visiškai tuščius kaimus ar netgi miestus.

Globalizacijos propaganda sėkmingai sumenkina lietuvybę ir įtikina lietuvius emigruoti
Akivaizdu, kad Lietuvoje globalizacija galutinai pakeičia tautines vertybes ekonominėmis. Dauguma jaunimo nelaiko savo lietuviškumo vertybe ir savo ateitį įsivaizduoja kaip visų pirma materialinės gerovės kūrimą užsienyje.

Buvimas lietuviu suvokiamas ne kaip priežastis pasididžiavimui, o greičiau likimo nelaimė. Nemažai moksleivių tiesiog spjauna į lietuvybę ir puola mokytis užsienio kalbų bei profesijų ir įgūdžių, kurių jiems prireiks gyvenant toli nuo Lietuvos.

Daug lietuvių jau emigravo, ir, be jokios abejonės, paliekančiųjų Lietuvą skaičius nemažės ir ateityje. O tai savo ruožtu toliau skatina lietuvybės nykimą.

Emigracija dar labiau sustiprina griaunantį globalizacijos poveikį
Kuo mažesnė tauta, tuo sunkiau jai išlikti ir išlaikyti savo kultūrą.

Kalbos ir kultūros palaikymas bei plėtra reikalauja materialinių sąnaudų, ir mažosioms tautoms jų reikia santykinai kur kas daugiau nei didžiosioms.

Kalbos vadovėlių parašymas ar tautinei kultūrai skirtų laidų sukūrimas ir diduma kitos kultūrinės veiklos panašiai kainuoja tiek Lietuvoje, tiek, sakykim, Lenkijoje. Už panašias kultūrinės produkcijos apimtis reikia panašiai mokėti tiek trims milijonams lietuvių, tiek trisdešimčiai milijonų lenkų. (Nors lenkų ir dešimt kartų daugiau, visi jie gali pažiūrėti tą pačią laidą ar perskaityti tą patį literatūrinį kūrinį.)

Taigi toms pačioms kultūrinėms reikmėms patenkinti mažesnėms tautoms reikia skirti didesnę nacionalinio produkto.

Jeigu laikysime, kad kultūrai skiriama pastovi biudžeto dalis, tai kuo mažiau valstybėje bus gyventojų, tuo mažiau bus surenkama mokesčių ir tuo mažiau bus galima padėti kultūrai.

Ateityje globalizacija ir emigracija bus dar grėsmingesnės
Taigi kuo daugiau lietuvių emigruos, tuo sunkiau bus išlaikyti tautinę kultūrą.

Dabar (2007 m.) neigiamas emigracijos poveikis dabar dar pasireiškia tik kaip auganti infliacija, nes daugelis lietuvių išvažiuoja tik laikinai, sezoniniams darbams ir pan., ar kol kas dar palieka savo šeimas Lietuvoje. Didelę dalį savo uždirbtų pinigų jie dar parveža į Lietuvą.

Tačiau įsidarbinimo ir apsigyvenimo sąlygos Vakarų Europoje darosi vis palankesnės, ir anksčiau ar vėliau dauguma emigravusiųjų galutinai ten pasiliks, o dabartinis apgaulingas ekonomikos augimas pereis į nuosmukį. Tada lietuviai dar labiau nuskurs, dar labiau pasišlykštės Lietuvos valstybe ir dar daugiau jų negrįžtamai emigruos.

Nusivylimas tautine kultūra toliau augs, o jai palaikyti lėšų visiškai nebebus. Globalizacija ir toliau progresuos.

Naujos kartos laisvai kalbės keliomis užsienio kalbomis ir ko gero bus galutinai indoktrinuotos patriotizmą demonizuojančios ir emigraciją skatinančios Europos Sąjungos propagandos. Dabartiniai Lietuvos vaikai užaugę greičiausiai nebejaus tų kompleksų ir sentimentų, kurie kol kas neleidžia išvykusiesiems galutinai užmiršti savo tėvynės.

čia daugiau nuorodų apie Globalizacijos žalą.
Apie globalizaciją, tautą ir kalbą
http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/ind ... emID=65182
Cituoti:

Problemos
"Nepaisant teigiamų globalizacijos rezultatų, negalima nepastebėti taip pat nemažų problemų, kurios atėjo su šiuo procesu. Bene viena dažniausiai pasitaikančių apraiškų, surišta su globalizacija, yra tai, kad šis procesas tik remiasi technologija, ekonomika ir komunikacija. Jis nėra surištas nei su bet kokiomis aukštesnėmis vertybėmis, nei su morale. Dėl to nereikia stebėtis, matant kad visuose globalizacijos paliestuose kraštuose vyksta korupcija: suktybės, vagystės, išnaudojimas ir neretai žmogaus teisių laužymas. Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai ir jos vertybėms."
"Vertybės, kultūra, žmogaus teisių gerbimas priklauso ne nuo technologijos, bet nuo tautų ir individų, kuriose visa tai formuojasi. Globalizacijos procesas, paliktas vienas sau, galės suniveliuoti kultūras, sunaikinti tautas, ypač mažąsias, ir padaryti žmonijos tautą, kuri gal ir kalbės viena kalba, bet ji bus bespalvė, amorali ir antihumaniška."
Tautiškumas
"Iš tiesų yra labai sunku įsivaizduoti tautą be savos teritorijos ir be savos kalbos. Toks vienetas galėtų būti tautos dalis, gyvenanti kur nors svetur. Vis dėl to jai reiktų turėti kokį nors ryšį, istorinį ar dabartinį, su tautos kamienu, gyvenančiu savo krašte. Kiekvienu atveju, pagrindiniai tautos bruožai įjungia savo bendruomenę, savo bendrą kalbą, bendrus papročius, bendrą istoriją ir savo kultūrą. Pasaulio žmonija susideda iš įvairių tautų, kurios turi daug panašumų, bet kurių kiekviena yra tarsi individualūs deimantai, radę sau vietą didžiąjame pasaulio rutulyje. Tauta turi savo vertybes, savo gyvenimo taisykles ir tarpusavio bendradarbiavimo nuostatus. Jaunimas augdamas išmoksta iš savo tautos tradicijų ir vertybių dorovės principus, artimo meilės svarbumą, savo paties vertę ir teisę laisvei, pagarbai. Be abejonės, normalus žmogus, mylėdamas savo tautą, išvysto pagarbą kitų tautų žmonėms, išmoksta dalintis su kitais savo idėjomis. Būtina priimti, kad kitos tautos turi savo kultūras, kurios irgi yra vertingos ir iš kurių galima mokytis ir jų dvasinėmis vertybėmis gėrėtis."
Tautiškumas ir globalizacija
"O kaip su tautiškumu ir globalizacija? Globalizacija tautiškumo atžvilgiu yra neutrali, o gal tuo net nesuinteresuota... Paskendus interneto masinėje informacijoje, gali neatsirasti laiko nei savo istorija, nei savo kalba, nei savo vertybėmis domėtis. Kaip tada bus galima išlaikyti tautišką individualybę? Ar iš vis bus tai galima, o gal mažosios tautos išnyks globalizmo niveliacijos burbule?" Tęsinys
http://ateitis.org/ateitis/bieliauskas.html


Cituoti:
Lietuvių tauta ir jos valstybė: kritinis dabarties vertinimas
Prof. habl. dr. Romualdas Grigas
Lietuvos Mokslų akademijos narys Lietuvos sociologų draugijos garbės prezidentas.Gimęs 1936 m., baigęs Maskvos Timiriazevo akademiją (1959 m.). Profesiniai interesai: socialinė vadyba, socialinė antropologija, tautos sociodinamika, sociologija.
Lietuva aktyvina integravimąsi Europos sąjungoje. Integracijos teigiami rezultatai organiškai persipina su globalizacija. Pastaroji primena cunamį, kuris šluoja tradicinę kultūrą. Globalizacijos negatyvo poveikis tiesiogiai proporcingas šalies ekonominiam bei kultūriniam išsivystymui.
Labiausiai nerimą keliantys su globalizacija ir eurointegracija susiję reiškiniai Lietuvoje: ryškėjanti pagrindinių šalies gyventojų depopuliacija; žymios kaimo gyventojų dalies išstūmimas iš visaverčio gyvenimo; tebeauganti socialinė diferenciacija ir “užribio klasės” formavimasis; tautinės savivokos, nacionalinio patriotizmo nuvertėjimas, labiausiai liečiantis jaunimą, auganti jo emigracija; dorovinės kultūros nuosmūkis, atveriantis vartus nusikalstamumui; biurokratiškumo ir partokratiškumo sklaida; pilietinės visuomenės užuomazgų slopinimas; korupcinės sąmonės įsitvirtinimas ir panašiai.
Susiklosto sąlygos, keliančios pamatuotą susirūpinimą dėl lietuvių tautos išlikimo, dėl Vakarų Europos tautas atitinkančios kultūrinės brandos; dėl valstybės suverenių galių, kreipiamų eliminuoti globalizacijos negatyvą. Visa tai suponuoja išskirtinę Lietuvos padėtį, akylesnį dėmesį globalizacijai, o taip pat eurointegracijai. Padėties stabilizavimas gali būti sėkmingesnis tuo atveju, jeigu bus žymiai aktyviau siekiama tautos (nacijos) ir valstybės tarpusavio sutarimo, jeigu bus aktyviau į “apyvartą” įvedama ir vertinama intelektualioji kultūra, formuojanti nūdienos pasaulį, o taip pat ir jo ydas atitinkančią nacionalinę savivoką. Tęsinys
www.lms.lt/mks/sekcijos/sociologija/Gri ... ualdas.doc


Kaip jūs suprantat ar jau pajutot GLOBALIZACIJĄ?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pir Lap 17, 2008 4:27 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 2 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007