Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Geg 28, 2020 8:53 pm



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Stelmužė 
Autorius Žinutė
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Paveikslėlis

Stelmužė žinoma nuo 16a. II pusės. Miestelis yra pačiame šiaurės rytiniame Lietuvos pakraštyje, 13 km nuo Zarasų, netoli Latvijos sienos, tad nė kiek nenuostabu, kad į sudurtinį vietovardžio žodį įeina Latviškoji „ muiža “, Kas lietuviškai reiškia „ dvarą “. Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio.
Anot padavimo, kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis atrėmęs tą ąžuolą ir išgelbėjęs carą. Imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlęs, bet netgi nepadėkojęs, o ėmęs ir nurūkęs su šešetu žirgų. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijęs, griebęs už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Stelmužiškis galiūnas ir caras padavime minimi neatsitiktinai. Šio dvaro šeimininkais buvo svetimšaliai Folkerzamai, Valujevai, Gahnai... Vienas iš Valujevų buvo carinės imperijos ministru. Pasakojama, kad Stelmužės dvarininkai Valujevai kelis metus slėpę nuo kaimiečių žinią apie baudžiavos paikinimą. Kilus riaušėms, dvarponiams tekę iškviesti net ulonus.
Legendos legendomis, bet ąžuolui – galiūnui yra apie 2000 metų! Už jį senesni tik akmenys . Ir storumu Stelmužės senelis neturi su kuo lygintis. Per juosmenį 13 metrų! Šykščios žinios iš amžių tolių, bet ir jos liudija: po Stelmužės ąžuolo šakomis kadaise degusi šventoji ugnis. Rudeniop ant aukuro Perkūnui žyniai aukodavę barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius. melsdami laukams derliaus ir sėkmės medžioklėse.
Mąslus monumentalumas sklinda nuo gyvo medžio nakties rimtyje. Atrodo, girdisi jo alsavimas. Ir minty – tarsi nuo jo ... Juk matė švedų, livoniečių ateivius. Kas per žemė, gebanti ir šiandieną tokį karšinčių gyvą palaikyti?
Šį rudenį turėjau trumpą viešnagę po sėlių kraštą. Džiūgaudami važiavom kalvų ir pakalnių kelių link Stelmužės. Kuo arčiau, tuo visi tylesni tapo. Gerbti ir saugoti ąžuolą senolį ir kitas Stelmužės apylinkių vietas.
Vėlinių laikotarpiu buvo organizuojamas žygis po sėlių kraštą. Būčiau dėkinga jeigu pasidalintumėte savo patirtimi.


Pen Lap 21, 2008 9:51 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007