Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pen Lap 22, 2019 7:30 pm



Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
 Rimantas Daugintis, susidegino 1990 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Rimantas Daugintis, susidegino 1990
Rimantas Daugintis
1944-1990


Paveikslėlis
"Visada noriu, kad mano skulptūrose šnarėtų gimtinės laukų vėjas"...

,, Kiekvienas paukštis gieda apie savo medį. Man nėra brangesnio ir gražesnio krašto už mano tėviškę, už mūsų darbščius ir dorus žmones, tarp kurių gyvenu ir dirbu...
Ir prabėgus daugeliui metų, grįžtant j vaikystės vietas, atrodo, kad mane pasitinka pakelės gluosniai, vėl maloniai šypsosi pažįstami žmonių veidai, kurių vargai ir džiaugsmai man taip gerai žinomi ir artimi. Kai rudenį pirkios pakvimpa prinokusiais obuoliais, medumi, kai pritariant svirpliui ar žiogui tylų vakarą kalbiesi su žmogumi apie gyvenimą, supranti, kad gyvenimas - pats nuostabiausias dalykas, o žmogus - gražiausia poezija. Nėra logikos, pateisinančios, kad ką nors būtų galima nepadaryti."
"Nors esu gerai susipažinęs su mūsų liaudies meno palikimu, tiesiogiai savo darbuose daugiausia naudoju mūsų liaudies pasaulėjau-tos, simbolikos elementus, palyginimus, metaforas. Artimiausia tema: žmogus su savo vargeliais ir džiaugsmais įvairiose situacijose - su medžiais gyvuliais, paukščiais.Specialiai individualaus braižo neieškojau. Jis atsirado savaime, stebint žmones, gamtą. Mėgstu viską, kas gyvybinga, kas teikia gyvenimą. Visada noriu, kad mano skulptūrose šnarėtų gimtinės laukų vėjas.Svajoju sukurti paminklą žmogui, parodantį begalinį gyvenimo džiaugsmą, gėrio pergalę.Nepakenčiu anemiškų, bejausmių kūrinių arba tuščių, nors ir efektingų formų."
Rimantas Daugintis


Deja.. 1990 metų gegužyje Lietuvą apskriejo žinia: skulptorius Rimantas daugintis susidegino.
Lietuvos dailininkų sąjungos nekrologe rašoma:
,, išlydėdami skulptorių Rimantą Dauginti į Vengrijoje vykstantį simpoziumą balandžio pabaigoje, nė nenujautėme, kad atsisveikiname su juo visam laikui. Nenuspėjami likimo ir žmogiškosios sielos vingiai. Jie R. Daugintį atvedė prie tragiškosios 1990-jų gegužės 9-opios, kai gyvąja ugnimi prie TSRS-Vengrijos sienos su-liepsnojo dar vienas mūsų tautos sūnus. Gegužės 19 dieną jis ligoninėje mirė."

Praėjus metams po to, kai skulptorius pasitraukė iš gyvenimo, Daivos Daugintienės bei skulptoriaus bendraminčių ir kūrybos gerbėjų pastangomis buvo surengta R. Rauginčio kūrybos paroda, išleistas parodos katalogas.
Jame Gražina Martinaitienė rašo:
,, Paties pasirinktas Rimanto Rauginčio išėjimas, kurį tegalima suvokti tiktai kaip protestą, desperatišką iššūkį visų mūsų gyvenimus traiškančiai jėgai, nutraukė, užbaigė šitaip gražiai subrendusią jo kūrybą. Šiandieną didžioji dauguma Rimanto skulptūrų stojasi priešais jo tragiškos žūties metinių parodoje, kad parodytų, kokios būta ypatingos asmenybės Lietuvos meniniame gyvenime. Neturėtume drovėtis gerų žodžių bent jau mirusiems kūrėjams, jei nedrįstame ar negebame jų ištarti gyviesiems. (...) Tai juk išties buvo ypatingas žmogus - ne vien savo dažnai nestandartiškais poelgiais, bet ir visa laikysena, kai tiesiog vietos negalėjo būti prisitaikėliškumui, melui, negeram galvojimui apie artimą, juo labiau skriaudos jam darymą. („.)
Čia pat pažymima: ,, Profesionaliai valdęs įvairias skulptūros medžiagas ir technikas, R. Daugintis su žemaitišku nuoseklumu ir kantrybe dirbo pasirinktą darbą, (...) Iš visų skulptūros sričių R. Daukinčiui artimesnė buvo dekoratyvinė plastika. Dauguma kūrinių byloja, kad dailininkas nestokojo sveiko kaimiško jumoro ir žaismės. (...) Gyvenimas teikė savus džiaugsmus, rūpesčius, tačiau viename paskutiniųjų darbų Gulago madona" (1990) jau skambėjo ir tragiška gaida. R. Rauginčio atmintį išsaugos jo kūriniai ir darbai, netikėtai mus sukrėtęs jo tragiškas pasirinkimas".

Jo ištakos, ypatingumo šaknys turbūt glūdi Rimantą supusioje ir auginusioje aplinkoje. Pirmaeilę reikšmę turėjo specifinė Žemaitijos gamta, žmonių gyvenimo būdas ir elgsena, daug kuo besiskiriantys nuo kitų Lietuvos regionų (derėtų prisiminti žemaitišką folklorą, netgi iš šio krašto kilusių profesionalių dailininkų bei literatų kūrybą). Rimantas yra išsitaręs, kad remiasi savo krašto žmonių mąstysena bei logika, kuriems ypač būdinga specifinė tikrovės vaizdų transformacija ir grotesko, hiperbolės, paradokso pomėgis. Tai sudaro Rimanto kūrinių stilistikos pa-grindą, svarbiausią jų išskirtinumo mūsų skulptūroje rodiklį, pridūrus dar jo paties gebėtą su-teikti savo plastiniams vaizdams didelį emocinį krūvį ir plačią prasmių skalę."
http://members.fortunecity.com/rdaugintis/

Tekstą pagal 1991 m. išleistą Rimanto Auginčio parodos katalogą
ir Lietuvos dailininkų sąjungos nekrologą Rimantui Dauginčiui (1990 m.)
parengė Danutė Šorienė ir Danguolė Želvytė.
Nuotraukos iš Lietuvos dailininkų sąjungos archyvo
Internetinė versija sukurta 1999 m.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pir Gru 29, 2008 4:44 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Cituoti:
Diplominį darbą paskyrė kraštiečiui
Baublių pagrindinės mokyklos mokytojos Vidos Paulauskienės sūnus Juozas, studijuojantis Vilniaus dailės akademijoje, savo diplominį darbą skiria šiame kaime gimusio skulptoriaus Rimanto Dauginčio atminimui įamžinti.
Paveikslėlis
Juozas Paulauskas Baublių pagrindinėje mokykloje supažindino moksleivius su čia gimusio skulptoriaus Rimanto Dauginčio gyvenimu ir kūryba.

Mama pritaria sūnaus sumanymui

Pasak V.Paulauskienės, šiam gražiam sumanymui įgyvendinti reikalingos lėšos. Memorialinis ženklas iš granito kainuoja ne vieną tūkstantį litų.

- Sūnaus sumanymas įamžinti savo kraštietį - puikus, tačiau tam nei jis, nei aš neturime pinigų,- sakė V.Paulauskienė.

Todėl, pasak pedagogės, kuri moko vaikus rusų kalbos ir vadovauja etnokultūros būreliui, galimybė gauti pinigų – rašyti projektus. Tokiam sumanymui pritarė ne tik mokyklos direktorė Verutė Keblienė, bet ir mokyklos bendruomenė. Idėjai pritaria ir rajono Savivaldybė, Kretingos muziejus, Žalgirio seniūnija, daugelį metų Baubliuose gyvenantis Seimo narys Virgilijus Domarkas.

Pasak V.Paulauskienės, minčiai įamžinti skulptoriaus R.Dauginčio atminimą pritarė architektas Jonas Petrulis, skulptorius Algirdas Bosas, šio diplominio darbo vadovė Dalia Matulaitė, kuri yra surengusi ne vieną R.Dauginčio darbų parodą, bei kiti skulptorių pažinoję žmonės.

Jau parengti keturi projektai. Projektų vadovė – V. Paulauskienė. Memorialinį ženklą žadama pastatyti šalia mokyklos.

R.Dauginčio įamžinimas – nuoseklus diplomanto darbas

Juozas Paulauskas, kruopščiai išstudijavęs R.Dauginčio kūrybą ir jo biografiją, lankėsi Baublių pagrindinėje mokykloje, papasakojo apie anksti iš gyvenimo išėjusį skulptorių ir savo sumanymą. Moksleiviai surengė memorialinio ženklo eskizų parodą.

J.Paulauskas bendravo ir su Vilniuje gyvenančia skulptoriaus žmona Daiva Daugintiene bei jį pažinojusiais žmonėmis.

Pasak V.Paulauskienės, išsamiai susipažinus su R. Dauginčio kūryba, jo tėvų likimais, skaitant išlikusias skulptoriaus mintis, jis tapo labai artimas sielai. O tai sukėlė dar didesnį norą įgyvendinti sūnaus sumanymą.

Trumpas gyvenimas paliko ryškų pėdsaką

Rimantas Daugintis gimė 1944 metais gegužės 21 dieną Baubliuose. 1971-aisiais baigė Dailės institutą. Nuo 1968 iki 1977 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje. Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1971 metų. Per du dešimtmečius skulptorius sukūrė daugiau kaip pusšimtį skulptūrų. Jo darbai sukurti iš medžio, terakotos, bronzos. Jį domino sudėtingos metalo apdirbimo technologijos, menininkas puikiai išmanė galvanoplastikos procesą bei menines dangų savybes. Todėl savo mintis jis išreiškė ne tik forma, bet ir spalva. Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra. Yra sukūręs medalių, memorialinių lentų, interjero kompozicijų. Iš monumentalių dekoratyvinių skulptūrų - „Naktigonė“, „Versmė“, „Lakštingala“, „Barnabas išeina į jūrą“.

Jo darbai Klaipėdoje puikuojasi Martyno Mažvydo parke, interjero kompozicijos puošia kavines Vilniuje. Kretingoje jo darbų paroda buvo surengta 2000 metais.

Skulptorius iš gyvenimo išėjo 1990 gegužės 19 dieną Budapešte, Vengrijoje. Tuomet jis vyko į skulptorių simpoziumą Nylredyhazoje. Tačiau skulptorius į šį Vengrijos miestą neatvyko: apdegęs 70 – 75 procentus kūno jis atsidūrė karinėje ligoninėje. 1990 m. gegužės 18 d. „Lietuvos ryto“ spec. korespondentas Stasys Maciulevičius iš Budapešto pranešė: „Rimantas Daugintis mėnesiui vyko į skulptorių simpoziumą Vengrijos mieste Nylredyhazoje. Tačiau iki Nylredyhazos taip ir nepavyko atvažiuoti... Kokia priežastis? Mano manymu, priežasčių daug. Bet pagrindinė - situacija Lietuvoje šiandien, TSRS vykdoma blokada... Neišlaikė jautri menininko siela (...).

Jo sveikutėlė „Lada“ su skulptūromis ir suvenyrais prie Vengrijos pasienio Zahonėje dar laukia savo šeimininko. Mums dar nebuvo laiko kada nuvykti į Zahonę ir apžiūrėti mašiną. Gal po to paaiškės nauji susideginimo motyvai.“

Anot V.Paulauskienės, skulptorius buvo jautrios sielos. Ir ši siela jau buvo sužeista nuo vaikystės – tai asmeninė pokario vaiko patirtis. Savo antspaudą paliko ir tautos istorija. Jo skulptūra „Ąžuoliukas“ – berniukas, sėdintis medyje – atsirado iš asmeninės patirties.

R.Dauginčio kūryboje randama gretinimo: žmogaus ir žirgo, žmogaus ir medžio, žmogaus ir paukščio paralelių. Būta ir ugnies: „Sudegintas kaimas“, „Birželio rauda“, „ Gulago madona“.

J.Paulauskas savo darbui pasirinko rožinės spalvos granitą. Šis taurus akmuo atgis kaip lizdas su dainuojančiu žmogumi.

Pasak V.Paulauskienės, norėtųsi, kad žmonės suprastų šio memorialinio ženklo svarbą. Kad pajustų, jog jie kvėpuoja tuo pačiu oru, džiaugiasi tuo pačiu Minijos slėniu ir tyliais vasaros vakarais, kaip kadaise čia gimęs R.Daugintis.

http://www.pajurionaujienos.com/?sid=1278&act=exp

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pir Gru 29, 2008 4:56 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Nidoje, Parnidžio kopos papėdėje, dailininkai, oficialiai gavę leidimą, pastatė Rimantui Dauginčiui kryžių iš jūros išmestų rastų.

http://lh6.ggpht.com/_9AdkXuLhA_Q/SVjI8 ... /web_Nida-

http://picasaweb.google.com/Kuronas/Nid ... 4643414962

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Paskutinį kartą redagavo Baltas Tre Sau 07, 2009 7:43 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Pir Gru 29, 2008 5:16 pm
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Gru 22, 2008 2:25 am
Pranešimai: 67
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Ačiū už galimybę pamatyti stebuklingą žiemą kopų krašte!

_________________
▬╚▬▬▬▬


Ant Gru 30, 2008 12:08 am
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 4 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007