Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Kov 19, 2024 1:29 pm



Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
 Gintarui Beresnevičiui atminti 
Autorius Žinutė
Vartotojo avataras
UNREAD_POST Gintarui Beresnevičiui atminti
Anapus ivaizdziu

Gintarui Beresneviciui atminti



„Tiems, kurie plecia riboto, sustingusio, puvancio ir besinuodijancio pasaulio ribas, sio besilupinejancio, zliugsincio, nuodingai garuojancio pasaulio butybes nedovanoja“

(Vidmante Jasiukaityte „Kas troksta musu mirties?“Siaures atenai“2006 08 12)

„absurdas visa savaite nera rimtesniu komentaru ir graziai rasantys apie amzinatilsi suvokia kad po mirties daro sventaji su aureole o juk skendejo alkoholio liune ir padaugines nieko nesiskyre nuo bomzu“

(„bukumo muziejus.“ Delfi 2006 08 13)

Priekaistaujama ziniaskalaidai del tiesmukiskos informacijos apie Gintaro Beresneviciaus mirties aplinkybes, policininkai laikomi paties pragaro pasiuntiniais, o alkoholis- velnio lasais.
Lyg daiktai neturetu buti vadinami tikraisiais vardais, lyg be Judo butu imanomas Jezus, o alkoholio vartojimas apsprestu zmogaus geruma ir bloguma.
Fenomenu pasaulyje viskam yra vietos. Baltas paukstelis yra baltas paukstelis, baltas drugelis yra baltas drugelis, zoleje zaidziantys rasos laseliai yra zoleje zaidziantys rasos laseliai, muse yra muse, mirtis yra mirtis. Gerio ir blogio kategorijos cia visai netinka. Jos atitolina reiskinio esme, todel reikalingos tik tiems, kurie nenori matyti tikroves. O besaliskam fenomenu pasaulio stebetojui Gintaras Beresnevicius mire savo laiku ir savo vietoje.
Mirties priezasciu iesko tik nenorintieji matyti, kad gyvenimo gijos nusitesia ir i kanalizacijos kloakas ir i nezinomus tolius. Gyvenimas nera vient tai, kas sausa, kvapnu, miela, jauna, grazu, perspektyvu. Yra ir visa tai neigianti tamsioji jo puse. Braidome mesle, kontempliuojame zvaigzdes. Gyvenimas vyksta ribiniu situaciju, proto prieblandos zonoje. Nera aiskios ribos tarp „gyvas“ ir „mires“, nes visi teiginiai is „as-centro“ yra klaidingi. Zmogus nera jokia duotybe, o tik fenomenas tarp fenomenu. Muses kaimynas.
Gintaro Beresneviciaus likimas simptomatiskas musu laikmeciui, o jo mirtis, kaip ir Sokrato ar Kristaus, prasminga. Yra konfliktu, neisprendziamu jokiomis racionaliomis priemonemis. Konfliktu, reikalaujanciu aukos.Tokiame konflikte yra atsidurusi ir musu visuomene, konflikte tarp „teisingo“ gyvenimo garbinimo ir „neteisingo“ gyvenimo niekinimo. Vienoje puseje sektinas pavyzdys: kulturingas, mokantis gyventi, apsukrus, progresuojantis, vakarejantis, turtejantis Sviesus Europietis . Kitoje nervinantis progreso stabdis: pralaimejes rinkoje, pilnas ydu ubagas, pilkas pakampiu zmogelis, alkoholikas, Degradas.
Taip atsiduriam nuolatinio neurotisko bjaurejimosi atsilikusiais savaisiais, gedijimosi del ju, o is tikruju, gilaus vidinio susikaidymo bukleje. Visu pirma tai susiskaidymas pacioje viena savo dalim besigrozinio, kita besibjaurincio asmens psichikoje. Savo likimu Gintaras Beresnevicius ikunijo siandieniniu musu poziuriu nesuderinamas, “netelpancius galvoj” krastutinimus, o savo mirtimi juos iveike.


Sek Rgs 03, 2006 11:39 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Rašytojas Gintaras Beresnevičius
Biografija
Paveikslėlis
Apie:
Gintaras Beresnevičius 1979-1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1986-1988 dirbo Kauno Politechnikos instituto Filosofijos katedroje asistentu, nuo 1989 dirba Kultūros ir meno institute, nuo 1990 VDU etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas, nuo 1995 docentas. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Gintaras Beresnevičius, Kultūros ir meno instituto mokslinis bendradarbis, „Naujojo Židinio“ žurnalo ir kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbis, daugelio pripažintų religijotyros, baltų mitologijos, literatūros studijų autorius, rašytojas, eseistas. Mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje paskelbė apie 100 str. Tyrinėjimų sritis - baltų religijų istorija, religijotyra.

Bibliografija:

Baltų religinės reformos. - Vilnius : Taura, 1995. - 221 p.
Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose / [mokslinis redaktorius Leonas Gudaitis]. - Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 1998. - 44 p.
Religijų istorijos metmenys. - Vilnius : Aidai, 1997. - 300 p.
Dausos : pomirtinio gyvenimo samprata senojoje liet. pasaulėžiūroje : studija. - Klaipėda : Gimtinė : Taura, 1990. - 214 p.
Religijotyros įvadas. - Vilnius : Aidai, 1997. - 373 p.
Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. - Vilnius : Aidai, 2001 (Vilnius : Vilspa). - 213 p.
Siužetą siūlau nušauti : romanas / Alfonsas Andriuškevičius, Gintaras Beresnevičius, Sigitas Geda, Sigitas Parulskis, Giedra Radvilavičiūtė ; sudarytojas Sigitas Geda. - Vilnius : UAB "Baltų lankų" leidyba", [2002] (Vilnius : Vilspa). - 173 p.
Ant laiko ašmenų. - Vilnius : Aidai, 2002 (Vilnius : Petro ofsetas). - 153 p.
Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos / V. Berenis, G. Beresnevičius, A. Samalavičius, V. Savukynas ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas. - Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002 (Vilnius : Grafija). - 273 p.
Vilkų saulutė : eseistika. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003 (Vilnius : Spauda). - 375 p.
Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys : Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje / Vilniaus universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. - Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003 (Vilnius : VU l-klos sp.). - 76 p.
"Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas : religinė istorinė studija / Kultūros, filosofijos ir meno institutas. - Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003 (Vilnius : Petro ofsetas). - 146 p.
Religijotyros žodynas : pagrindinės sąvokos. - Vilnius : Tyto alba, 2003. - 126 p.
Palemono mazgas : Palemono legendos periferinis turinys : religinė istorinė studija. - Vilnius : [UAB "Sapnų sala"], 2003 ([Vilnius] : Sapnų sala). - 110 p.
Lietuvių religija ir mitologija : sisteminė studija. - Vilnius : Tyto alba, 2004 (Vilnius : Vilniaus spauda). - 291 p.
Pabėgęs dvaras : esė, romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005 (Vilnius : Spauda). - 381 p.

Nuorodos:


Trumpas Lietuvos istorijos kursas:
http://members.lycos.co.uk/fa15/vartai/ ... esnev.html

Programavimas ir okultizmas:
http://www.religija.lt/stra-program_oku ... vicius.htm

Kita informacija:
Gimė: 1961-07-08
Mirė: 2006-08-05

Recenzijos:
Vilkų saulutė
Pabėgęs dvaras (2)
Eglė žalčių karalienė ir lietuvių teogoninis mitas
Paruzija (3)
Vilkų saulutė (2)
Informacija atnaujinta: 2006-08-09



http://www.rasyk.lt/index.php/fuseactio ... view;id,10
Taip pat žiūrėkite:
Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lie... (Pro stiklą)
Lietuva ir Europa pagal Beresnevičių (Pro stiklą)
Kas trokšta mūsų mirties? (Pro stiklą)
Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos (Pro stiklą)
Gintaras Beresnevičius: „Alkoholizmas - die... (Pro stiklą)
http://www.rasyk.lt/index.php/fuseactio ... id,5;id,10
In Memoriam (Pro stiklą)
Kas trokšta mūsų mirties? (Pro stiklą)
Paruzija (5) (Recenzijos)
Lietuvių religija ir mitologija (Recenzijos)
Eglė žalčių karalienė ir lietuvių teogoninis mitas (Recenzijos)
Pabėgęs dvaras (Recenzijos)
Paruzija (3) (Recenzijos)
Siužetą siūlau nušauti (Recenzijos)
Lietuvių mitologija. III tomas (Recenzijos)
Pabėgęs dvaras (2) (Recenzijos)
Paruzija (4) (Recenzijos)
Naujojo atgimimo išvakarės (2) (Recenzijos)
Vilkų saulutė (Recenzijos)
Ant laiko ašmenų (Recenzijos)
Pabėgęs dvaras (4) (Recenzijos)
Naujojo atgimimo išvakarės (3) (Recenzijos)
Paruzija (Recenzijos)
Vilkų saulutė (2) (Recenzijos)
Pabėgęs dvaras (3) (Recenzijos)
Naujojo atgimimo išvakarės (Recenzijos)
Paruzija (2) (Recenzijos)
Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys (Pro stiklą)
Lietuva ir Europa pagal Beresnevičių (Pro stiklą)
Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos (Pro stiklą)
Gintaras Beresnevičius: „Alkoholizmas - dievoieškos palydovas“ (Pro stiklą)


Paskutinį kartą redagavo Šešėlis Pir Rgs 04, 2006 12:46 am. Iš viso redaguota 2 kartus.



Pir Rgs 04, 2006 12:27 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

IGNAS NARBUTAS

Gintaras Beresnevičius. "Eglė žalčių karalienė" ir lietuvių teogoninis mitas: religinė istorinė studija. V.: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 120 p.


Tarp daugelio G. Beresnevičiaus knygų, kuriomis jis per šiuos metus pradžiugino savo gerbėjus, nepastebimai pasirodė ir rimta, etapinė studija, atverianti naujus lietuvių mitologijos tyrinėjimų horizontus. Ji, tiesa, nėra tokia didelė kaip M. Gimbutienės ar N. Vėliaus darbai, nėra išleista tokiu dideliu tiražu kaip A. J. Greimo studijos (matyt, laikai nebe tie), bet jos įtaka tolesniems senųjų lietuvių (ir baltų) religijų tyrinėjimams neabejotinai bus didelė. Tai iš tiesų gražus tekstas, kuris įtraukia skaitytoją kaip detektyvas. Kelionės iš Lietuvos į Vakarų Europą, į Viduržemio jūros regioną ar Rytus – Iraną ar Indiją – autoriui reikalingos, kad padėtų paaiškinti, suvokti interpretacijas, hipotezes ir atradimus, kurie be visos šitos žosmės būtų pasmerkti nesupratimui ar net atmetimui kaip nemoksliniai.

Norėčiau pasidalyti mintimis, kurios kilo perskaičius šią knygą.

Nors pirmoji knygos dalis įvardyta "Lietuvių dievų ketvertas", joje atsiranda skyrius "Zuikių dievas" panteone. Penktasis asmuo". Zuikių dievas, apie kurį užsimenama Ipatijaus metraštyje pasakojant apie Mindaugo garbintus dievus, kaip parodo G. Beresnevičius, turi analogų Europoje – autorius nurodo (nors galėjo paminėti ir šaltinį, kuriame pateiktas šis pavyzdys) keltų dievo atvaizdą iš Le Touget. Dievas čia vaizduojamas su gyvu zuikiu, be baimės žvelgiančiu į šunį, kurį G. Beresnevičius sugretina su Žvorūna, kitame baltų religijos ir mitologijos šaltinyje vadinama kale. Toliau jis pereina prie dar tolimesnių analogijų su Apolonu ir Artemide, Silvanu ir Diana. Šios analogijos gali būti gražios, bet sunkiai įrodomos.

Rašydamas apie Zuikių dievą autorius pamini, kad folklorinio velnio vardas šaltiniuose atsiranda tik XVI a. kaip krikščioniškosios piktosios dvasios vardas, o dievų sąrašuose, net ir vėlyviausiuose, tokio dievo nėra. Tad kyla įtarimas, kad senieji lietuviai iš tikrųjų nė neturėjo tokio dievo – Velnio, ir galbūt nėra reikalo kalbėti, kaip daro G. Beresnevičius, apie tai, ar Zuikių dievas buvo atskiras, ar sutapo su folkloriniu Velniu, nes suirus senajai religijai velniais galėjo būti vadinami (krikščionybės požiūriu) daugybė – ir ne tik chtoninių – senųjų baltų dievų, taip siekiant sumenkinti jų statusą. XVI a. krikščionybės skleidėjams velnias tėra patogus žodis išreikšti "piktosios dvasios", "demono" sąvokoms. Tad G. Beresnevičiui sprendžiant folklorinio velnio sinkretiškumo klausimą galima patarti neužmiršti J. Balio priekaišto N. Vėliui, kad šis vengdamas pabrėžti artimą ryšį tarp besivaidenančių numirėlių ir velnių savo knygoje apie Velnią ignoravęs jo paskelbto rinkinio "Dvasios ir žmonės" medžiagą. Pati hipotezė apie Zuikių dievo ir Žvorūnos porą suteikia galimybių į mitologijos tyrinėjimų lauką įtraukti lietuvių pasakas, kuriose veikia medžiotojas ir ragana.

Abejonių gali sukelti tik pats autoriaus tikslas – spręsti lietuvių teogonijos problemą. Ši problema išsprendžiama tuo atveju, jeigu lietuviai turėjo bendrą panteoną. Tačiau veikiausiai to nebuvo, nes lietuvių religijos ir mitologijos šaltiniai mums kalba apie skirtingas dievų grupes, kurių hierarchijos nesutampa. Dievų hierarchija uždarose bendruomenėse yra reikalinga kaip žemiškosios tvarkos pateisinimas ir modelis. Kol baltų teritorijose nebuvo bendrų politinių struktūrų, tol negalėjo būti ir bendrų panteonų, kurie būtų sujungę visus aukščiausius baltų (lietuvių) genčių dievus. Prūsiją, kaip mums parodė G. Beresnevičius, į bendrą politinę religinę struktūrą veikiausiai sujungė Vaidevučio ir Brutenio reforma – ir prūsai turėjo bendrą panteoną, kuris galėjo daryti įtaką kaimyninių baltų genčių (tarp jų ir lietuvių) kultams. Visose senosiose religijose galime regėti, kaip panteono struktūra yra susijusi su visuomenės politine situacija. Ryškus pavyzdys gali būti senojo Egipto religija. Joje vienu metu funkcionavo ir Heliopolio eneada, ir kitų miestų dievų grupės, kurių bendrumas rėmėsi veikiau devyneto simbolika, o ne bendra teogonija. Galima įžvelgti, kad senosiose graikų, egiptiečių ir galiausiai indų kultūrose žmogaus ir uždaros bendruomenės religinis gyvenimas visada buvo susijęs su konkrečios dievybės kultu ir ta dievybė jam asmeniškai buvo aukščiausia, svarbiausia ir tam tikra prasme vienintelė dievybė, kuri per kosmogoninius ir teogoninius mitus buvo neatsiejamai susijusi su kitomis jam ne tiek aktualiomis dievybėmis ir likusiu pasauliu. Visus daugialypius dievus sieja bendra mitinė istorija ir bendra kilmė. Tad vieno bendro teogoninio mito baltų žemėse galėjo ir nebūti. Todėl reikėtų ieškoti teogoninių mitų grupės.

G. Beresnevičius atkreipia dėmesį į vieną pasaką, kurioje veikia gana margas herojų būrys, jie transformuojasi, keičia pavidalus ir juda tarp kosmoso sferų. Įdėmiau pasikapsčius lietuvių tautosakos lobyne, tokių siužetų galima rasti ir daugiau, tad autorius galės parašyti knygą "Lietuvių teogoninis mitas-2". Autorius sau ir skaitytojams užduoda tokius klausimus: ar pasakos "Eglė žalčių karalienė" teogoninio mito herojai – lokalinės dievybės, kurios buvo žinomos tik tam tikrame rajone, ar visoms baltų gentims žinomi dievai? Kokie tų herojų santykiai su mite nepaminėtomis dievybėmis? Kokias konkrečias apeigas ar šventes galima susieti su šiuo mitu?

G. Beresnevičius ir bando atsakyti į šiuos klausimus. Kyla tik klausimas, kodėl nebūtų galima sieti Saulės vadavimo žygio su Eglės išlaisvinimu. Juk ir N. Vėlius pasakos "Eglė žalčių karalienė" veiksmo laiką – pirmąjį Eglės ir Žilvino susitikimą – sieja su vasaros švente, ir G. Beresnevičius mano, kad tai Joninės – šventė, susijusi su saule. G. Beresnevičius, kaip atrodo, tapatina Eglę su Ragana, bet mitinė Ragana lietuvių tradicijose kažkodėl dažnai būna susijusi su kalendorinėmis saulės šventėmis – Kalėdomis ir Joninėmis: per Kalėdas raganos kažkur skrenda žirniauti, Joninės ypač palankios raganų burtams, bet per Jonines jos deginamos Joninių laužuose (simbolinis deginimas, kuris gali būti siejamas su aukomis). Dar daugiau, kartais pasakose minima, kad Saulė gyvena (nakvoja) miške – ten, kur gyvena ir ragana. Saulės ir mitinės Raganos ryšį nurodo ir netiesioginiai duomenys, pavyzdžiui, "raguoto" kryžiaus su pusmėnuliu vadinimas "saulute". Galima būtų spėti, kad pasakojimas apie Saulės vadavimą ir Eglės išlaisvinimą atspindi tą patį teogonijos momentą, tik iš skirtingų gentinių kultų pozicijų: iš Saulės garbintojų ir iš Ąžuolo (Perkūno) garbintojų. Tada nebūtų nuostabu, kad Saulė virsta kerėtoja, įgauna chtoninės būtybės bruožų. Toks dievų judėjimas tarp skirtingų sferų nėra išskirtinis reiškinys: graikų Apolonas, pradžioje chtoninė dievybė, vėliau tapo saulės dievu.

Tad G. Beresnevičiaus knyga duoda daug peno tolesnėms hipotezėms ir atveria naujus kelius senosios religijos tyrinėjimams.

w.culture.lt/satenai/


Pir Rgs 04, 2006 12:48 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Cituoti:
L.Donskis: G.Beresnevičius - vakar ir visados

Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo Gintaro Beresnevičiaus mirties, po kurios suskubome reikalauti skaidrumo tiriant keistas ir nerimą keliančias jo mirties (o gal ir žūties) aplinkybes. Ir dabar baisu darosi pagalvojus, kad mažų mažiausiai abejingumas žmogaus gyvybei mūsų šaliai kainavo vieno pačių talentingiausių viešųjų intelektualų netektį.

Pastarojo meto įvykiai Lietuvoje leidžia teigti, kad nepaisant išorinio mūsų panašumo į vakarietiškas visuomenes, vienu požiūriu iki šiol esame patys tikriausi barbarai. Tai nepagarba gyvybei ir mirčiai. Jų pavojingas nuvertėjimas Lietuvoje byloja apie gilią mūsų visuomenės ir kultūros krizę, o sykiu ir mus priartina gerokai arčiau prie rytinių kaimynų nei prie ES šalių.
Reklama
Neįsivaizduoju Vakarų šalyse nieko panašaus į nuotraukas, publikuotas spaudoje po Vytauto Kubiliaus žūties, lygiai kaip nebūtų ten įmanomas ir tonas bei detalės, kurias sau leido mūsų žurnalistai, komentavę G.Beresnevičiaus mirtį.

Ką tik spaudoje pasirodžiusios insinuacijos apie tariamas asmeninio gyvenimo paslaptis po Vytauto Pociūno žūties tik sustiprino negerą pojūtį, kad mūsų šalyje nebelieka jokių situacijų, kuriose būtų galima išsakyti pagarbą žmogui - ypač mus apleidusiam. Mūsų nepagarba gyvybei, mirčiai ir žmonijai pasiekė kulminaciją.

Kontroliuojančių struktūrų ir jų herojų kova už dominavimą (arba išlikimą - jiems tai yra vienas ir tas pats dalykas) nė akimirkos nesustoja net mirties akivaizdoje. Žiurkių lenktynės tęsiasi.

G.Beresnevičiaus - talentingo religijotyrininko, baltų mitologijos tyrinėtojo, VDU studentų humanitarų mylimiausio dėstytojo, rašytojo, publicisto ir mūsų kasdienybės analitiko - mirtis primena Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslą „Ikaro mirtis“. Kažkas toliau sau žvejoja, kiti aria ir gano avis, tik niekas nemato į laisvę skridusio ir saulės spindulių pražudyto Ikaro mirties.

Ko netekome?

Kad ir kaip būtų, geriau bent akimirką nekalbėti apie tai, kas skaudina ir žemina visus jautrumo, padorumo ir pagarbos žmonėms nepraradusius mūsų piliečius. Verčiau susimąstykime apie G.Beresnevičių ir pagalvokime, ko neteko mūsų kultūra.

Bene vienintelė pastanga apmąstyti G.Beresnevičiaus fenomeną buvo jau senokai „Omni laike“ publikuotas Kazio Almeno straipsnis „Kas bijo Gintaro Beresnevičiaus?“ (graži aliuzija į Edvardo Olbio pjesės pavadinimą - „Kas bijo Virdžinijos Vulf“. Jame buvo pastebėta, kad G.Beresnevičius savo tekstais kūrė naująjį istorinį pasakojimą, o gal net ir naująją mitologiją apie nūdienos Lietuvos situaciją pasaulyje bei lietuvių sąmonės pokyčius.

Iš tiesų G.Beresnevičiaus publicistika yra unikalus mokslo ir meno lydinys. Nepaisant provokuojančių ir šmaikščių pasažų apie barbarus lietuvius, esą turinčius istorinį šansą tapti išsivadėjusios, intelektinės ir kultūrinės gyvybės netekusios senosios Europos vedliais, visi jo tekstai stovi ant masyvių baltų mitologijos, religijos istorijos ir sociologijos bei puikaus Europos kultūros kanono ir modernybės išmanymo pamatų.

Tad visas tariamas lengvumas ir nerūpestingumas apibendrinant Lietuvos istorinį likimą ar globalizacijos padarinius tėra ledkalnio viršūnė. Kas slypi po vandeniu, yra originalaus mąstytojo drąsa žvelgti į daiktų ir reiškinių esmę, užuot įsijungus į politiškai korektiško laikmečio lengvai įteisintas ir tik išoriškai dramatiškas kovas dėl jų pavadinimų.

G. Beresnevičiaus asmenybėje glūdėję abu talentai - mokslininko ir menininko - sukūrė junginį, kurio itin reikėjo siekiant fiksuoti, kas mums atsitiko ir kuo mes virstame šiuo visuotinio neaiškumo, neapibrėžtumo ir nesaugumo laikotarpiu.

Tai puiki ir daugiasluoksnė akademinė proza, intelektuali ir savo lengvumu kiek apgaulinga publicistika, subtiliausius niuansus paliekanti tik humanistiką gerbiančiai ir istoriją išmanančiai skaitytojų daliai, o visiems kitiems siūlanti taiklias pastabas ir netikėtas įžvalgas apie tai, kas vyksta mūsų politinėje scenoje ir kultūriniame gyvenime.

G. Beresnevičiaus žodynas ir stilius liko nuostabiai atsparus bet kokiai cenzūrai. Politinio korektiškumo epochoje jis rašė tą, ką absoliuti dauguma autorių tik negarsiai sakytų siaurame saviškių rate. Net jei jis ir šaudavo pro šalį, vis tiek stebėdavaisi jo sociologinės pagavos ir politinės įžvalgos galia, gerokai pranokusia trivialias profesionalių politologų rekomendacijas ar su pranašo mina skleidžiamas banalybes.

Metaforos virtuozas

Laisvas žmogus, intelektualinis gaivalas, metaforos virtuozas, viską fiksuojančio žvilgsnio europietis, savosios egzistencijos aštrumu bei kiekvienos akimirkos išgyvenimo intensyvumu (tarsi kiekviena akimirka būtų paskutinė) primenantis rusų menininkus. Šiuo požiūriu G. Beresnevičių norisi lyginti su anksti save sudeginusiais didžiaisiais rusų talentais - tokiais kaip Vladimiras Vysockis ar Olegas Dalis.

Jei reikėtų apibrėžti, kas yra lietuviškas jautrumas arba subtilus lietuviškas humoras, greičiausiai susimąstyčiau apie Gintarą. Tai liūdnokas ir jokio greito efekto nesitikintis humoras, skirtas ne homeriškam juokui, o šypsenai.

Bene nuostabiausia, kad jo būta kairiojo politinio jautrumo žmogaus. Vakaruose nesistebima, kad į archaiškus tikėjimus ir senovės kultūras besiskverbiantys tyrinėtojai esti dešiniųjų pažiūrų (gilus istorijos pojūtis, archaika ir kanonas savaime yra dešiniosios politinės kultūros kodai). Į dešinę neretai linksta ir analitinės filosofijos atstovai. O kairė labiau siejama su moderniąja literatūra, revizionistine mintimi, visuomenės ir kultūros kritika bei meniniais eksperimentais.

O juk Gintaras buvo tikras kairysis intelektualas - retas ir gal net unikalus lietuviškoje terpėje, kurioje jau pats buvimas sąmoningu lietuviu ir patriotu kone pagal apibrėžimą įpareigoja būti dešiniuoju. Nesiimu spėlioti, ar šis politinis jautrumas labiau siejasi su rašytojo impulsais, ar su jo paties egzistencine ir socialine patirtimi. Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad Lietuvos dabarčiai jis buvo tikrai ne mažiau jautrus nei jos praeičiai.

Mes netekome kasdienybės analitiko ir poetiško sociologo, fiksavusio viską, kas vyksta su mumis. Be Gintaro įžvalgų mūsų refleksyvumo ir savianalizės sferoje atsivers gili spraga. Belieka viltis, kad ją bent iš dalies užpildys mūsų dažnesnis susimąstymas apie tai, ką Gintaras mąstė ir rašė.


Leonidas Donskis, „Klaipėda“


Pir Rgs 11, 2006 10:33 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
ATSKLEIDĘS BALTŲ KULTŪROS GALIAS

Jonas Vaiškūnas

Gruodžio 14 d. Vilniuje, Rašytojų klube, Gintaro Beresnevičiaus žmonai Auksuolei įteikta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2006 metų premiją už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius. Premija G. Beresnevičiui po mirties paskirta už knygas „Pabėgęs dvaras“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005) ir „Paruzija“ (Tyto alba, 2005).

Mirties angelas

Beviltiškas naktinio drugio šokis tuščio kambario tyloje pabudino iš liepos nakties sapnų. Neramus nakties svečias ieškojo išeities tarp tamsių miegamojo sienų, netikėtai įsiveldamas į plaukus ir šiurpiai trenkdamasis į veidą… Miegas besiblaškančio drugio draugijoje buvo paviršutiniškas, persunktas nerimu. Kėliausi, gaudžiau, išnešiau į nakties laisvę. Užmigęs sapnavau mirusią mamą. Ji, rodos, sakė, kad atėjo laikas jai persikelti į kitą lygmenį… ar kur… ir staiga aiškiai ištarė: „Dešimtą dieną tau viskas pasikeis“. Kaip mat nubudau. Laikrodžio rodyklė rodė vilko valandą – giliausio miego tikroviškiausių siaubų laiką, laiką, kai vaiduokliai ir demonai įgyja didžiausias galias, o dauguma žmonių atsisveikina su šiuo pasauliu... Po tamsias pakampes tebenaršė naktinis drugys, ieškodamas išeities ir… primindamas mirties angelo vaizdinį.

Tas sapnas nedavė ramybės. Kas gali keistis?

Rugpjūčio 7-osios rytas išaušo sujauktas ir miglotas. Tušti bandymai susikaupti sėdus prie darbo stalo, apgaubto tylia, perregima tuštuma. Gal muzika praskaidrins šį niūrumą? Neklausyta Vladimiro Vysockio kompaktinė plokštelė pasirodė esanti ne dainų rinkinys, o filmas apie poetą „Мне есть что спеть…“ („Turiu ką sudainuoti…“). Vaizdas po vaizdo ir dvasia budo, gaivelėjosi… Poeto įsijautimas, atsidavimas ir gyvenimo bei kūrybos aistra žadino apsnūdusius jausmus, šildė sielą. Filmui pasibaigus, juodame fone lėtai slenkant baltiems gedulingiems titrams ir skambant paskutiniam V. Vysockio parašytam eilėraščiui – akys prisipildė ašarų:

Мне меньше полувека – сорок с лишним, –
Я жив, тобой и Господом храним.
Мне есть что спеть, представ перед Всевышним,
Мне есть чем оправдаться перед Ним.

Staiga, išblukus paskutiniams kadrams, pro ašarotų akių miglą kompiuterio ekrane V. Vysockio portretą pakeitė Gintaro Beresnevičiaus nuotrauka su neįtikėtinu užrašu: „Vilniuje mirė rašytojas G.Beresnevičius.“ To neįmanoma buvo suvokti, bet www.lrytas.lt vedamasis skelbė Gintaro Beresnevičiaus mirtį. Tai ir buvo dešimta diena.

Pakeliui į Salą


Gintaro mirtį (žūtį?) gaubė paslaptis. Žiniasklaida kartas nuo karto pranešdavo naujų prieštaringų žinių apie šio tragiško įvykio aplinkybes. Keistų sutapimų ir, kaip pasakytų Gintaras, akauzalinių sinchronizacijų arba vienalaikių bepriežasčių junginys sukosi sūkuriu aplink šį įvykį. Kiek truko paskutinė Gintaro kelionė iš „Trečiojo brolio“ užeigos į amžinosios nakvynės „Salą“? Pasak spaudos pranešimų – apie 1,5 valandos, pasak policininkų – 10 minučių. Tartum kasdieniam gyvenime būtų pradėjusi veikti reliatyvumo teorija, kai dideliu greičiu judančiam laikas pastebimai sulėtėja. Medicininiame mirties liudijime – taip pat reliatyvumas: apžiūrėjusi velionį, mirčių ekspertė lengva ranka išvedžiojo: „Mirė dėl ligos“… „Vilniaus nakvynės namuose“, tiesioginė mirties priežastis – „širdies veiklos sustojimas“… O eilutėse, reikalaujančiose tikslumo ir atsakomybės, tuštuma užpildyta „riebia žiurke“. Ir tai – rugpjūčio 8-ąją, praėjus 3 dienoms po žūties, kai velionis jau turėtų būti laidojamas.

Reliatyvūs ne tik laikas ir mirties priežastys, reliatyvūs ir policijos automobiliai, turėję vežti neatpažintą Gintarą link nakvynės namų. Vieno automobilio nepakako, į pirmąjį atvykusį Gintaras nebuvo patalpintas, o gal „netilpo“, tad buvo iškviestas antras… Tačiau tuo reliatyvumas nesibaigė – reliatyvi ir mirties vieta. Nors oficialiame mirties liudijime įrašyta, kad Gintaras mirė nakvynės namuose „Sala“, tačiau tai netiesa, kaip rašoma spaudoje, nekokią reputaciją turinčių nakvynės namų „Sala“ vedėjos pareigas laikinai einanti M.Vaiškūnienė šią žinią griežtai paneigė („Kauno diena“, 2006 08 09).

Taigi Gintaras mirė pakeliui, nepasiekęs to simbolinio saugumo uosto, kurio įvaizdį pats ne kartą aprašė: „ir tik sala, visos sausumos provaizdis, yra tikrosios egzistencijos vieta… Sala yra organizacijos, tvarkos, saugumo modelis, o ją supantys vandenys – chaoso, sutemų, velniavų ir mirties ženklai. Ir politika, ir ideologija formuojama pagal tokius provaizdžius. Rezultatai mums žinomi, tačiau „mitologinių vaizdinių“ kaltinti neverta. „Sala“, šiaip ar taip, išliko.“ Tik Gintaro nebėra. Kur tų kelių kilometrų ruože tarp K.Sirvydo g. 6 ir Kosciuškos g. 8 užgeso Jo gyvybė? Gal lemtingoje erdvėlaikio pusiaukelėje, – prieš pat vidurnakčio velniavas kertant Vilnelės vilnis? Kaip mirė Gintaras? Surakintas antrankiais ir bandantis išsivaduoti iš jį spaudžiančios prie užpakalinės automobilio sėdynės „angelo sargo“ rankos ar susirietęs ir įspraustas automobilio bagažinėje? Į šį klausimą atsako pats Gintaras Beresnevičius, prabilęs iš Anapus per pakartotino Kristaus atėjimo ir mirusiųjų prisikėlimo vardu pavadintą savo pirmąjį romaną „Pa­ruzija“: „o policijos automobiliai bagažinėje sulaikytųjų nevežioja, tik lavonus, kalašnikovus ir padangas…“

Tyrimas tebevyksta

Nuo pat pirmųjų dienų tvyrojo slogi nuotaika, kad kaltųjų ieškoma nebus, nes policija iš karto ėmėsi tirti savo veiklą. Mėgindami užkirsti kelią pradėto tyrimo subjektyvumui, G.Beresnevičiaus laidotuvių dieną (2006 08 09) grupė visuomenės veikėjų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą reikalaudami, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos rašytojo ir mokslininko mirties aplinkybės, o tyrimo rezultatai kuo greičiau būtų paskelbti visuomenei. Tačiau po pustrečio mėnesio Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, paskelbusi nuo pat pradžios policijos pareigūnų deklaruotą versiją - esą rašytojas mirė dėl ligos. Vėliau paaiškėjo, kad ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis ne baudžiamuoju kodeksu, bet vadinamuoju kodu 5500. Šis Baudžiamojo proceso kodekse neminimas mistinis kodas sugalvotas Teisingumo ministerijos kabinetuose tiems atvejams, kuomet iš karto aišku, kad dėl vienos ar kitos mirties kaltųjų nėra, pvz., kai aptinkamas pakaruoklis, savižudis etc. Išankstinę tyrėjų nuostatą rodė ir tai, kad, našlei Auksuolei Beresnevičienei pradėjus tyrimą, nebuvo suteiktas proceso dalyvės statusas, ir ji negalėjo dalyvauti procese kaip potenciali nukentėjusioji.

Spalio 26–27 d. Kultūros, filosofijos ir meno institute įvykusios konferencijos „Pagonybės ir krikščionybės santykiai senojoje baltų kultūroje“, skirtos G. Beresnevičiaus atminimui, dalyviai išreiškė nepasitikėjimą Vilniaus apygardos prokuratūros atliktu G. Beresnevičiaus žūties aplinkybių tyrimu ir jo rezultatais. Konferencijos vardu aukščiausiai šalies valdžiai bei Generaliniam prokurorui buvo įteiktas kreipimasis, kuriuo reikalaujama panaikinti apygardos prokuratūros nutarimą dėl G. Beresnevičiaus žūties aplinkybių tyrimo nutraukimo, prašoma šį tyrimą atnaujinti, o tyrimo išvadas bei jo medžiagą maksimaliai paviešinti. Generalinė prokuratūra galų gale atnaujino tyrimą ir A. Beresnevičienę pripažino nukentėjusiąja. Tyrimas tebevyksta. Belieka tikėtis, kad šiuokart prokurorai dirbs atsakingiau, nesivadovaudami principu „varnas varnui akies nekerta“…

Nors savalaikis visuomenės balsas šį kartą neleido greitai ir lengvai užglaistyti aplaidžių teisėtvarkos pareigūnų veiksmų, tačiau tai, kas vyko po G. Beresnevičiaus mirties, atskleidžia, jog vis dar nesame sau žmonės ir negyvename, o vaidiname sumaniai režisuojamame spektaklyje. Pamenate, Prancūzijoje elektros srovė nutrenkė du imigrantus, bėgusius nuo policijos ir pasislėpusius transformatorinėje. Kilo didžiulės riaušės, nors policininkai nė neprisilietė prie prasikaltėlių. Bet Lietuva – ne Prancūzija, čia dar negausu savo teises sugebančių apginti svetimtaučių, o mes savo žemėje ir išvilktus iš automobilių, ir nublokštus ant grindinio… esame išmokyti apraudoti ir palaidoti tyliai.

Gintaras turėjo daug gerbėjų, jį citavo mokslininkai, jį mylėjo studentai, jį vertino rašytojai, jo patepimo troško politikai, jį sveikino Prezidentas… Bet kai kūrėjas iš šio pasaulio išėjo taip, kaip rašė ir kūrė – gerbėjai išsisklaidė, pradingo. Susipurvinti savo politkorektiško įvaizdžio pabūgo ne vienas profesorius ir politikas – net ir tie, kuriems Gintaras padėjo nešti jų partinę vėliavą. Prie kapo duobės neprisiartino nė vienas iš aukščiau pakylėtųjų ir pateptųjų. Net uoliausi skaitytojai neišlindo iš virtualios anoniminės interneto erdvės užkulisių. Ne veltui Leonidui Donskui Gintaro mirtis priminė Piterio Bruegelio vyresniojo paveikslą „Ikaro mirtis“: „Kažkas toliau sau žvejoja, kiti aria ir gano avis, tik niekas nemato į laisvę skridusio ir saulės spindulių pražudyto Ikaro mirties“ („Gintaras Beresnevičius – vakar ir visados“ – „Klaipėda“, 2006 09 11). Atleistina neskaitantiems žvejams, artojams ir piemenims, bet iki skausmo žeidžia mokančių skaityti abejingumas... Buvau įsitikinęs, kad paskui G. Beresnevičiaus karstą trauks minios, kaip pas­kui V. Vysockio.

Galių veikiamas

Gintaras, daugumai žinomas kaip publicistas ir eseistas, pirmiausia buvo mūsų senosios baltų religijos bei mitologijos tyrinėtojas, religijotyrininkas, etnologijos daktaras. Jis dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. Po Norberto Vėliaus mirties būtent jis iš profesoriaus rankų perėmė lietuvių mitologijos ir religijos tyrimų vėliavą. Paskelbė daugiau nei 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, išleido ne vieną mokslinę knygą, iš kurių svarbiausiosios yra: „Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lie­tuvių pasaulėžiūroje“ (1990), „Baltų religinės reformos“ (1995), „Religijotyros įvadas“ (1997), „Religijų istorijos metmenys“ (1997), „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas“ (2003), „Palemono mazgas. Palemono legendos periferinis turinys“ (2003), „Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija“ (2004).

Jau pirmosios G.Beresnevičiaus knygos – „Dausos“ ir „Baltų religinės reformos“ – įsiveržė kaip šviežio oro gūsis į lietuvių mitologijos tyrėjų kabinetus. Šie originalūs veikalai, pajudinę iš sąstingio baltų religijos istorijos periodizavimo klausimą, atvertė naują lietuvių ir baltų mitologijos bei religijos studijų puslapį. Niekam iki G.Beresnevičiaus nepavyko pralaužti baltų mitologijos ir religijos tyrimų baruose įsivyravusios paradigmos, pagal kurią baltų mitologija ir religija regėjosi kaip savotiška amorfinė visuma, kurioje rodėsi neįmanoma atsekti ir išskirti kokių nors apibrėžtesnių jos turinio kaitos pavidalų istorijos eigoje. Jau „Dausose“ ėmęsis pagal išsklaidytus lietuvių tautosakos duomenis atkurti pagrindinius tikėjimo pomirtiniu gyvenimu įvaizdžius ir apibrėžti jų seką bei vietą senojoje lietuvių religijoje, G.Beresnevičius atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių ir baltų religinėje tradicijoje egzistuoja tam tikrų lūžių pėdsakai. Pritardamas N.Vėliaus, J.Trinkūno, V.Toporovo nuomonei, kad apčiuopiami baltų religijos kaitos pėdsakai gali būti sietini su kadai vykdytomis religinėmis reformomis, ir patyręs, kad pastarųjų, naudojantis vien tautosakine medžiaga lokalizuoti nepavyks, G.Beresnevičius istorinių baltų religijos kaitos pėdsakų ėmėsi ieškoti senuosiuose metraščiuose, užrašytose lietuvių ir prūsų legendose. Taip atsirado fundamentali studija „Baltų religinės reformos“, kurioje išsamiai nagrinėjamos Jono Malalos kronikos vertimo intarpo (1261), Simono Grunau kronikos (XVI a. pradžia) ir Lietuvos metraščio (XVI a. pirma pusė) legendos: taip vadinamas Sovijaus mitas, legenda apie Brutenį ir Vaidevutį, Šventaragio legenda. Beresnevičius atkreipė dėmesį į tai, kad šias legendas suartina jų herojų reformatoriški veiksmai bei jose aprašomas mirusių deginimo paprotys. Pasitelkęs archeologijos duomenis, autorius bandė apčiuopti šių legendų formavimosi laiką, o analizuodamas jų turinį, nusakė baltų religinių pažiūrų kaitos pobūdį. Po šių dviejų G.Beresnevičiaus studijų baltų mitologijos žinių visuma pagaliau įgavo chronologiškai struktūruotą religinį kontekstą – buvo atvertas naujas, seniai lauktas, baltų kultūros pažinimo etapas. Nebūtų perdėta tarti, kad šiomis studijomis G. Beresnevičius tvirtai debiutavo kaip pirmasis lietuvių religijotyrininkas, o baltų mitologijos tyrimai išaugo iki baltų religijos studijų.

G.Beresnevičiaus darbus labai šiltai vertino rusų mokslininkas V.Toporovas. Gintarą jis vertino kaip mokslininką, atsidavusį savo tautos tradicijoms ir kartu gebantį žvelgti į jas iš daug platesnių erdvių. Dokumentininkui A.Tarvydui 2001 12 02 V.Toporovas sakė: „Ir jei kalbėčiau, su kuo aš sieju didžiausias viltis… tai – su Beresnevičiumi. Jis rimtas mokslininkas. Ir žinote, kas svarbu, – svarbu, kai pats mokslo žmogus jaučiasi esąs atstovas, dalelė to pasaulio, kurio mitologiją jis aprašinėja. O antra ypač svarbi nuostata – gebėjimas pakilti virš, taip sakant, egocentriškumo ir apžvelgti tai plačiau. (…) Kartais reikia mokėti įveikti tokį gėrybinį provincialumą – kai kada reikalingi daug platesni kontekstai, daug tolimesni horizontai, ir man atrodo, kad Beresnevičius šitam pasiruošęs… Prašom perduoti jam mano geriausius linkėjimus, pasakykite, kad aš laukiu jo naujų darbų ir kad jo darbų kryptis ir viskas, kas pakliūva į mano akiratį, man labai imponuoja, o ypač jo knyga apie religinę reformą. Jis – tikrai rimtas mokslininkas.“

Provincialumas G.Beresnevičiui išties svetimas. Jo straipsniai ir studijos pasižymi neįtikėtinu akiračio erdvumu, palyginamosios medžiagos platumu. Pamatinių baltiškosios religijos ir mitologijos sampratų rekonstravimui pasitelkiama ne tik indoeuropietiškų tautų, bet ir, pavyzdžiui, Sibiro šamanų, Naujosios Gvinėjos papuasų, Kalifornijos indėnų, taivaniečių, korėjiečių, mongolų, Indijos dravidų, Tibeto prieškalnių genčių mitologijos. Įvairiausių mitologinių ir religinių struktūrų lyginimas G.Beresnevičiui leidžia užčiuopti esminius baltų religijos dėmenis ir apibrėžti galimas jos istorinės kaitos formas. Sumaniai taikydamas lyginamąjį metodą ir pasitelkdamas tik jam vienam būdingą sugebėjimą prakalbinti pavienius gerai žinomus ir, rodos, jau negalinčius nieko naujo pasakyti istorinių šaltinių faktus, G.Beresnevičius padaro stebuklą – prikelia ištisus senųjų baltų religijos vaizdinių klodus. Vien ko vertos jo išvados analizuojant baltų šventikų luomo organizacinę struktūrą ir baltiškų šventyklų reikšmingumą religiniame ir politiniame kontekste, kurias jis padaro, remdamasis vien tik istoriniuose šaltiniuose paliudyta žinia, jog baltai šventvietėse kūreno Amžinąją ugnį („Lietuvių religija ir mitologija“, 2004, p. 232–236). G.Beresnevičiaus dėka pirmą kartą pasaulinės baltistikos istorijoje šviesą išvysta ilgai laukta sisteminė baltų religijos ir mitologijos studija „Lietuvių religija ir mitologija“, kurioje rekonstruotus religinių vaizdinių kompleksus mokslininkas susistemina ir apjungia į bendrą pasaulėžiūrinę visumą. Pasitelkdamas lyginamąją religijotyrą autorius ne tik apčiuopia lietuvių religijos vaizdinių visumos struktūrą, bet tuo pačiu lietuvių religiją ir mitologiją įrašo į Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos erdvėse kadai gyvavusių religijų kontekstą.

Gintaras nebuvo sausas mokslininkas, jis reiškėsi ir kaip prozininkas, parašęs apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje bei romaną „Paruzija“. Jis aktyviai bendradarbiavo žurnale „Naujasis židinys“, kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ suspėdavo beveik kiekvienam leidinio numeriui pateikti straipsnį. 1997 m. jam buvo paskirtos literatūrinio žurnalo „Nemunas“ novelistikos bei „Literatūros ir meno“ publicistikos premijos, 2000 m. – Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką. 2001 m. Lietuvos Prezidentas jam įteikė prezidentūros premiją už esė rinkinį Lietuvos istorijos temomis „Ant laiko ašmenų“.

Gintaras rašė itin daug. Nebuvo dienos, kad į akis nepatektų naujas G.Beresnevičiaus kūrinys – kur tik pasisukdavai, ką tik atsiversdavai – visur G.Beresnevičius. Atrodė, kad jis rašo ta pačia sparta, kaip ir skaito. Svarbiausia, kad jis nesikartojo, kad nepristigo naujų originalių minčių. Atrodė, kad jame kunkuliuoja kažkoks kūrybos ugnikalnis – tartum istorijos negandų nepaliestame aukure dega Amžinoji ugnis, per kurią jo sielai protėviai teikia dar niekuomet neužrašytą išmintį – o Gintaras skubiai rašo ir rašo…

Esu įsitikinęs, kad G. Beresnevičiaus kūrybinio fenomeno paslaptis glūdi jo gebėjime įsijausti ir išgyventi mūsų senosios baltų kultūros Galias. Nėra nė vieno Gintaro kūrinio, kuriame to nejaustume. Jis savimi atskleidė, kokių Galių veikiami mes gimstame ir gyvename, parodė, kaip nelengva jas suvaldyti ir kokie kūrybingi galime tapti, atrasdami ir apreikšdami jas.

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-12-22 nr. 3123


Tre Sau 24, 2007 5:29 pm
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Gintarui Beresnevičiui atminti
http://tautosmenta.lt/gintaras-beresnevicius/

Gintaras Beresnevičius (1961–2006)

Slapyvardžiai: Antanas Sereda, Andrius Jaras, Johannesas Lanzebergas, Šiaurės Katinas, G.B., -gb-, anonimas

Paskutinį kartą atnaujinta 2015-05-07 [žr. 2000; 1996]

Kìta (garsas ir vaizdas)

Pastaba. Šiame tinklalapyje teikiamos nebūtinai pilnos autorių bibliografijos: tik tai, kas daugiau ar mažiau syja su mitiniu pasaulėvaizdžiu. Tačiau G.B. atveju atranka yra kebli: mitologija, smelkianti Jo kaip religijotyrininko tekstus, nenuspėjamai smilkteli ir visuose kituose. „Andainykščio“ pasaulėvaizdžio atpažinimas nūdienos reiškiniuose (pvz., politikos realijose): išskirtinė G.B. geba. Todėl teikiame pilną (žinia, pildytiną) autoriaus bibliografiją. Dauguma viešinamų PDF‘ų tuotarp jau kuris laikas yra laisvai prieinami internete.

Knygos

Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija. Vilnius: Tyto alba, 2004. – 291 p. [2-as leidimas su Šarūno Leonavičiaus piešiniais ir ofortais] = Vilnius: Tyto alba, 2008. – 279 p. / Nikolajaus Mikhailovo rec.: Tautosakos darbai, 2005, t. 30, p. 264–265 pdf-logo ; Dovilės Švilpienės rec.: Kai neįmanoma tampa įmanoma. Metai, 2005, Nr. 7 (175), p. 147–149. 111

Religijotyros žodynas: pagrindinės sąvokos. Vilnius: Tyto alba, 2003. – 127 p.

Religijotyra: vadovėlis XII klasei. Vilnius: Tyto alba, 2003. – 271 p.

Religijotyra: vadovėlis XI klasei. Vilnius: Tyto alba, 2003. – 303 p.

Palemono mazgas: Palemono legendos periferinis turinys: religinė istorinė studija. Vilnius: Sapnų sala, 2003. – 111 p.

„Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas: religinė istorinė studija. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. – 146 p. / Igno Narbuto rec.: Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis. Šiaurės Atėnai, 2003-09-27, Nr. 36 (670), p. 4 111 ; Knygos ištraukos (p. 42–50, 60–68, 132) skelbtos leidinyje: Pasaka „Eglė žalčių karalienė“, t. 4: Tyrinėjimai, kitos žinios, sudarė ir parengė Leonardas Sauka, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008, p. 354–371.

Trumpas lietuvių ir prūsų religijos žodynas. Vilnius: Aidai, 2001. – 214 p. [toliau: LPRŽ] / Įvadinis knygos straipsnis Lietuvių ir prūsų religingumas (p. 5–40) keturiomis dalimis skelbtas: Šiaurės Atėnai, 2001-03-17, Nr. 11 (549), p. 4; 2001-03-31, Nr. 13 (551), p. 4; 2001-04-21, Nr. 16 (554), p. 4; 2001-04-28, Nr. 17 (555), p. 4. Pats žodynas (p. 41–214) didele dalimi sutampa su: Mitologijos enciklopedija, t. 2, Vilnius: Vaga, 1999, p. 269-300 [tiksliau žr. 1999 m.].

Kosmosas ir šventvietės lietuvių ir prūsų religijose. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 1998. – 44 p. = Darbai ir dienos, 1998, t. 6 (15), p. 9–50.

Religijotyros įvadas. Vilnius: Aidai, 1997. – 374 p. pdf-logo [PDF imtas iš ČIA]

Religijų istorijos metmenys. Antras pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Aidai, 1997. – 301 p. / Arūno Vaicekausko rec.: Autorius, fenomenologija ir priešistorės metmenys. Darbai ir dienos, 1998, t. 6 (15), p. 301–305.

Baltų religinės reformos. Vilnius: Taura, 1995. – 221 p. / Norberto Vėliaus rec.: Naujo etapo pradžia. Naujasis židinys–Aidai, 1995, Nr. 11, p. 886–887 pdf-logo ; Jono Vaiškūno rec.: Senojo tikėjimo vingiais. Šiaurės Atėnai, 1997-05-03, Nr. 17 (361), p. 10–11 111 ; Ritos Repšienės rec.: Kas buvo pasakojama apie tai, kas įvyko. Metai, 1996, Nr. 2, p. 109–114; Valdemaro Šimėno rec.: Kas iš tikrųjų buvo. Metai, 1996, Nr. 6, p. 147–149.

Dausos: pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje. Vilnius: Gimtinė-Taura, 1990. – 214 p. / Jono Vaiškūno rec.: Dausų beieškant. Liaudies kultūra, 1991, Nr. 5 (20), p. 30–31 pdf-logo ; Nijolės Laurinkienės rec.: Pomirtinio gyvenimo samprata – nauju aspektu. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 58–59 pdf-logo ; Elvyros Usačiovaitės rec.: Protėvių takais į amžinybę. Lietuvos aidas, 1991-09-04, p. 5.

***

Kaukų šeimynėlė (pasaka). Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 80 p.

Kaukučiai ir Varinis Šernas (pasaka). Vilnius: Nieko rimto, 2007. – 64 p.

Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai (romanas). Kaunas: kitos knygos, 2007. – 126 p.

Ne apie tai mano dūzgelė. Eseistika ir publicistika. Vilnius: Aidai, 2007. – 305 p. / Turinys su metrikomis pdf-logo

Pabėgęs dvaras (esė, romanas). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 381 p. / Turinys su metrikomis pdf-logo

Paruzija (romanas). Vilnius: Tyto alba, 2005. – 291 p. / Nerijaus Brazausko rec.: Lietuvių mentaliteto beieškant, Bernardinai, 2006-04-11. 111

Naujojo atgimimo išvakarės: kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai. Vilnius: Aidai, 2005. – 129 p.

Imperijos darymas: Lietuvių ideologijos metmenys: Europos Sąjunga ir Lietuvos geopolitika XXI a. pirmojoje pusėje (studija). Vilnius: VU leidykla, 2003. – 76 p. 111 / Vytauto Girdzijausko rec.: Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka (arba lietuviškojo imperializmo metmenys). Literatūra ir menas, 2003-05-09, Nr. 19 (2949), p. 3. 111

Vilkų saulutė (eseistika). Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. – 375 p. / Turinys su metrikomis pdf-logo

Ant laiko ašmenų (eseistika). Vilnius: Aidai, 2002. – 155 p. / Turinys su metrikomis pdf-logo

Pastaba. Beveik visą knygų Ant laiko ašmenų, Vilkų saulutė, Pabėgęs dvaras, Ne apie tai mano dūzgelė turinį sudaro jau publikuota medžiaga. Todėl prie knygų pateikiami turiniai su metrikomis, o bendrajame sąraše dėl milžiniškos į rinktines dar nepatekusių straipsnių gausos patekusieji taupumo sumetimais nebekartojami.



Straipsniai ir kìta

2014

Lietuvių religija ir mitologija. Liaudies kultūra, 2014, Nr. 2 (155), p. 16–25. pdf-logo / Vertimas į anglų k.: 111

Identiteto paradoksai. Legendos ir mitologija formuojantis lietuvių savimonei. Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos XIII [Kultūrologija, t. 19], Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 536–544. Papildyta 2015-03-18 / Taip pat žr. ankstesnę redakciją: Identiteto paradoksai. Legendos ir mitologija lietuvių savimonės formavimesi. Metai, 2011, Nr. 8–9 (247–248), p. 114–121. pdf-logo 111

2012

Rūsčiosios prūsų valstybės pergalės ir žlugimas. Alkas, 2012-07-09. 111

2010

Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę [2003 m. nespausdintas straipsnis]. Alkas, 2010-10-21. 111 111

2009

Vietos ir spalvos. Lietuvių religinės geografijos bruožai XIII–XIV a. Tai, kas išlieka [Senovės baltų kultūra, t. 8], Vilnius: Kronta, 2009, p. 31–38. = Šiaurės Atėnai, 1999-12-04, Nr. 46 (487), p. 4. (sutampa beveik: Šiaurės Atėnuose yra dar kelios pastraipos apie ubagus, t.y. daugiau, negu antrąsyk spausdintame)

Sakralybės turinio metamorfozės postmoderno epochoje. Komparatyvistinis požiūris. Postmodernizmo fenomeno interpretacijos [Neklasikinė ir XX a. filosofija, t. 5], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009, p. 121–144.

Religijos prigimtis ir jos kilmė. Religinės bendruomenės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 8–33.

2007

Laukpatis ir Dimstipatis (lauko ir namų dievai). Žmogus ir jo gyvenamoji aplinka: konferencijos medžiaga, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2007, p. 31–37. = Šiaurės Atėnai, 2006-12-16, Nr. 47 (825), p. 10–11. 111

2006 †

Priešmirtinės Eurazijinės vizijos: užstrigusieji. Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos V [Kultūrologija, t. 14], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p. 14–27. pdf-logo

Aisčių mater deum klausimu. Liaudies kultūra, 2006, Nr. 2 (107), p. 6–9. pdf-logo

Prūsijos amfiktionijos steigtis prūsų legendose ir germaniškasis kontekstas. Tautosakos darbai, 2006, t. 31, p. 190–200. pdf-logo

Palemonidai. Lietuvių nacionalinis identitetas ir Palemono „romėniškųjų“ legendų įtaka jo formavimuisi nuo XVI a. Literatūra, 2006, t. 48 (7), p. 119–128. pdf-logo

Lietuvių ir lenkų istoriografija apie lietuvių mitologiją XIX a. pirmoje pusėje. Mitologinės tradicijos įtaka lietuvių identiteto formavimuisi. Literatūra, 2006, t. 48 (5), p. 13–28. pdf-logo

Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte ketvirtame XX a. dešimtmetyje: mitologiniai recidyvai ar liaudies magija? Metai, 2006, Nr. 12 (192), p. 110–122. 111

M. Strijkovskio „Kronikos“ lietuvių dievų sąrašas. Metai, 2006, Nr. 8–9 (188–189), p. 127–145. pdf-logo 111 111 111

Paukščių gripas. Metai, 2006, Nr. 3 (183), p. 153–155. 111

Vaizdai ir elgesiai. Šiaurės Atėnai, 2006-08-12, Nr. 30 (808), p. 2. 111

Apie kelionių ir vaizdų netobulumą. Šiaurės Atėnai, 2006-07-15, Nr. 27 (805), p. 2. 111

Apie Brunoną [rec.: 1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija, Vilnius: Aidai, 2006]. Šiaurės Atėnai, 2006-06-17, Nr. 23 (801), p. 4. 111

Žaibuojančios intuicijos ir struktūros [rec.: Algirdas Julius Greimas. Lietuvių mitologijos studijos, Vilnius: Baltos lankos, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2006-06-03, Nr. 21 (799), p. 9. 111

Pasiklydę laike. Šiaurės Atėnai, 2006-05-13, Nr. 18 (796), p. 2. 111

Atkastos knygos [rec.: Arvydas Pacevičius. Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 m.: dingęs knygos pasaulis, Vilnius: Versus aureus, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2006-04-22, Nr. 16 (794), p. 9. 111

Lietuvos krikščionybė – veikta ir paveikusi [rec.: Krikščionybės Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai, 2006]. Šiaurės Atėnai, 2006-04-08, Nr. 14 (792), p. 9. 111

Apvalūs daiktai. Šiaurės Atėnai, 2006-03-25, Nr. 12 (790), p. 1. 111

Lietuvos skersvėjai prisiliečia [rec.: Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 1009–1795, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2006-03-04, Nr. 9 (787), p. 9. 111

Kvailybė postmoderniai taip pat kvailybė [rec.: Matthijs van Boxsel. Kvailybės enciklopedija, Vilnius: Aidai, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2006-02-04, Nr. 5 (783), p. 9. 111

Šventieji LDK advokatai [rec.: Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV-XVII a., Vilnius: Aidai, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2006-01-14, Nr. 2 (780). p. 4. 111

Kam (ne)reikia Izraelio? Delfi, 2006-07-25. 111

Kodėl ne futbolas? Delfi, 2006-07-10. 111

Komiksai ir koma [rec.: Umberto Eco. Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna, Vilnius: Tyto alba, 2006]. Literatūra, 2006-06-12. 111

Kriminalinis tango arba valstybininkai amžiams? Delfi, 2006-06-12. 111

Tarp Baltijos ir Juodmarių kažkas. Delfi, 2006-05-17. 111

Vienaragio gręžiniai [rec.: Tracy Chevalier. Dama su vienaragiu, Vilnius: Versus aureus, 2006]. Literatūra, 2006-05-12. 111

Lietuva krebžda. Delfi, 2006-04-26. 111

Emigracija ar kolonizacija? Delfi, 2006-04-10. 111

Lietuva ir Noamas Chomskis. Delfi, 2006-03-17. 111

Fantazijos šalies valdiniai. Delfi, 2006-02-28. 111

Knygos, kurios mokė nesimokyti. Bernardinai, 2006-02-22. 111

Ar palaikyti Lietuvai diktatūras? Delfi, 2006-02-08. 111

Lietuviai ir lietuviškas klimatas. Delfi, 2006-01-22. 111

Lietuvių ideologijos paieškos baigtos? Delfi, 2006-01-03. 111

2005

Gamta ir šventumas: senovės lietuvių religijos „gamtiškumo“ klausimu. Gamta ir religija [Senovės baltų kultūra, t. 7], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 64–93.

Meditacija, kontempliacija, ekstremalios būklės: Lietuva ir Rytai. Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos IV [Kultūrologija, t. 12], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 397–416. pdf-logo / Didžiąja dalimi straipsnis sutampa su ankstesnėmis publikacijomis: Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas. Šiaurės Atėnai, 2003-10-25, Nr. 40 (674), p. 4 111 ; Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (I). Šiaurės Atėnai, 2005-02-12, Nr. 6 (736), p. 4 111 ; Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II). Šiaurės Atėnai, 2005-02-19, Nr. 7 (737), p. 4, 10 111 ; taip pat žr. Eglės Aleknaitės atsakomąjį straipnį: Ekstremalios būklės baltų tradicijoje. Šiaurės Atėnai, 2005-06-04, Nr. 21 (751), p. 4. 111

Šventybės įžeminimas: pašventinimas į šventumą (pastabos baltų šventumo fenomenologijai). Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 355–366.

Slavai, rusai, Lietuva. Etnogonija kaip geopolitikos ištakos. Akiračiai, 2005 gruodis, Nr. 11 (375), p. 4–5. 111

Nutiko – nenutiko. Metai, 2005, Nr. 12 (180), p. 148–149. 111

Totalinis už(si)miršimas, arba Džulijanai, ar kaip tu ten… Metai, 2005, Nr. 8–9 (176–177), p. 184–186. 111

Šventų giraičių ilgesys. Metai, 2005, Nr. 4 (172), p. 151–152. 111

Autsaideriai. Metai, 2005, Nr. 1 (169), p. 152–154. 111

Asmeninis religingumas ir teleskopai. Šiaurės Atėnai, 2005-12-24, Nr. 48 (778), p. 4. 111

Visko per daug, išskyrus… [rec.: Ray Loriga. Tokijas mūsų nebemyli, Vilnius: Tyto alba, 2005] Šiaurės Atėnai, 2005-12-24, Nr. 48 (778), p. 4. 111

Dangus antraip. Ar pribaigs simuliakrai religiją? Šiaurės Atėnai, 2005-11-26, Nr. 44 (774), p. 4. 111

Sutemose. Šiaurės Atėnai, 2005-11-12, Nr. 42 (772), p. 1. 111

Apie neparašytas knygas. Šiaurės Atėnai, 2005-10-15, Nr. 39 (769), p. 4. 111

Laiptai be turėklų [rec.: DBC Pierre. Vernonas Dievas Litlis, Vilnius: Tyto alba, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2005-10-01, Nr. 37 (767), p. 9. 111

Būtinoji gintis kaip agresijos forma [rec.: Audronė Urbonaitė. Posūkyje – neišlėk, Vilnius: Tyto alba, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2005-09-24, Nr. 36 (766), p. 9. 111

Tove Jansson, skaitymai ir rašymai. Šiaurės Atėnai, 2005-09-10, Nr. 34 (764), p. 9. 111

Tvanas. Šiaurės Atėnai, 2005-08-27, Nr. 32 (762), p. 2. 111

Nedidelis prisipažinimas. Šiaurės Atėnai, 2005-08-06, Nr. 29 (759), p. 12. 111

Krintantys daiktai. Šiaurės Atėnai, 2005-07-16, Nr. 27 (757), p. 2. 111

Karolio Europa ir jos slinktys [rec.: Einhardas. Karolio Didžiojo gyvenimas, Vilnius: Aidai, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2005-07-02, Nr. 25 (755), p. 9. 111

Atsipeikėjimas. Šiaurės Atėnai, 2005-06-11, Nr. 22 (752), p. 2. 111

Princai ir drakonai. Šiaurės Atėnai, 2005-05-28, Nr. 20 (750), p. 2. 111

Vėjo dievo veidai [rec.: Dainius Razauskas. Vėjūkas. Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vieną skitų atitikmenį (osetinų wæjug / wæjyg), Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004]. Šiaurės Atėnai, 2005-05-21, Nr. 19 (749), p. 4. 111

Pelenė iš Korėjos; ir ne tik… [rec.: Gražiausios Korėjos pasakos, Vilnius: Mintis, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2005-05-07, Nr. 17 (747), p. 4. 111

Digerės iššūkis morfinistams [rec.: Jelena Tregubova. Kremliaus digerio pasakėlės, Kaunas: kitos knygos, 2005]. Šiaurės Atėnai, 2005-04-02, Nr. 13 (743), p. 9. 111

Kažkas nebeveikia. Šiaurės Atėnai, 2005-03-26, Nr. 12 (742), p. 2. 111

Juodosios sapnų technologijos. Šiaurės Atėnai, 2005-01-22, Nr. 3 (733), p. 1. 111

Leninas ir Donelaitis (Aistrų drama apie Tėvynę su prologu danguje) [4]. Šiaurės Atėnai, 2005-01-15, Nr. 2 (732), p. 12. 111

Mikroautobusai ir padišachai [rec.: Orhan Pamuk. Juodoji knyga, Vilnius: Tyto alba, 2005]. Literatūra ir menas, 2005-11-11, Nr. 41 (3070), p. 4. 111

Naujasis humoro stilius [rec.: Atminties kriaukšlės: Palemono Dračiulos rakštys, eilės ir poringės, sulasiotos ir dienos švieson išvilktos dr. Eligijaus Railos, Vilnius: Aidai, 2005]. Literatūra ir menas, 2005-10-14, Nr. 37 (3066), p. 4. 111

Laikas, kai dar viskas galima. Delfi, 2005-11-22. 111

Rusai. Padykę Lietuvos vaikai. Delfi, 2005-11-09. 111

Geopolitika, lietuvių hobis (2). Delfi, 2005-10-26. 111

Geopolitika. Lietuviškai ir ne vien (1). Delfi, 2005-10-11. 111

Ar pavyko patriotizmas? Delfi, 2005-09-27. 111

Emigrantų grįžimas – su sava politika? Delfi, 2005-09-13. 111

Rusija ir Lietuva: politinės dvynės antagonistės. Delfi, 2005-08-24. 111

2004

Lietuvių mitologijos tyrimai XX a. antrojoje pusėje. Lietuvių mitologija, t. 3, Vilnius: Mintis, 2004, p. VII–LXIV.

Germanai, baltai, alanai: burtų technikų patarlės. Lituanistika šiuolaikiniame pasaulyje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 19–30. pdf-logo / Pirmoji straipsnio dalis spausdinta: Šiaurės Atėnai, 2003-08-16, Nr. 30 (664), p. 4. 111

Erazmas Stela ir jo De Borussiae Antiquitatibus; Erazmo Stelos šaltiniai; Komentarai. [Erazmas Stela,] Apie Prūsijos senybes, iš lotynų k. vertė Mintautas Čiurinskas; įvadą ir komentarus parašė Gintaras Beresnevičius, Vilnius: Aidai, 2004, p. 7–15, 16–27, 68–127.

Leninas ir Donelaitis (Aistrų drama apie Tėvynę su prologu danguje) [3]. Šiaurės Atėnai, 2004-12-24, Nr. 48 (730), p. 12. 111

Leninas ir Donelaitis (Aistrų drama apie Tėvynę su prologu danguje) [2]. Šiaurės Atėnai, 2004-12-18, Nr. 47 (729), p. 12. 111

Leninas ir Donelaitis (Aistrų drama apie Tėvynę su prologu danguje) [1]. Šiaurės Atėnai, 2004-12-11, Nr. 46 (728), p. 12. 111

Kieno ženklai. Šiaurės Atėnai, 2004-12-04, Nr. 45 (727), p. 2. 111

Vienkartinė enciklopedija. Šiaurės Atėnai, 2004-11-27, Nr. 44 (726), p. 12. 111

Didysis maištas ar didysis mitas? [rec.: Virginijus Savukynas. „Maištininko“ mitologijos. Rolando Pakso įvaizdžiai, Vilnius: Aidai / Viešosios politikos strategijų centras, 2004] Šiaurės Atėnai, 2004-11-13, Nr. 42 (724), p. 8. 111

Sakralybės turinys šiandien (4). Šiaurės Atėnai, 2004-10-16, Nr. 39 (721), p. 4. 111

Sakralybės turinys šiandien (3). Šiaurės Atėnai, 2004-10-09, Nr. 38 (720), p. 4. 111

Sakralybės turinys šiandien (2). Šiaurės Atėnai, 2004-09-18, Nr. 35 (717), p. 4. 111

Sakralybės turinys šiandien. Šiaurės Atėnai, 2004-09-11, Nr. 34 (716), p. 4. 111

Žaidimai ir stebuklai. Šiaurės Atėnai, 2004-09-04, Nr. 33 (715), p. 2. 111

Chaosas. Šiaurės Atėnai, 2004-08-14, Nr. 30 (712), p. 2. 111

Senojo religingumo būdas. Šiaurės Atėnai, 2004-07-17, Nr. 27 (709), p. 4, 9. 111

Apie tą bei šį. Šiaurės Atėnai, 2004-06-26, Nr. 24 (706), p. 2. 111

Mėnuo Europoje. Šiaurės Atėnai, 2004-06-12, Nr. 22 (704), p. 1. 111

Žinotinežinoti. Šiaurės Atėnai, 2004-05-29, Nr. 20 (702), p. 2. 111

Dingulių atostogos. Šiaurės Atėnai, 2004-04-24, Nr. 16 (698), p. 2. 111

Dievų meilė ir kraujas [rec.: Vidmantė Jasukaitytė. Dievas miršta vienišas, Vilnius: Homo liber, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2004-04-17, Nr. 15 (697), p. 9. 111

Daiktų kaita ar daiktų pabaiga? Šiaurės Atėnai, 2004-04-03, Nr. 13 (695), p. 2. 111

Kas ką nužais… Šiaurės Atėnai, 2004-03-20, Nr. 11 (693), p. 2. 111

Angelologijos profesorius (apsakymas). Šiaurės Atėnai, 2004-03-06, Nr. 9 (691), p. 4. 111

Modernybės paraštėse. Šiaurės Atėnai, 2004-02-07, Nr. 5 (687), p. 4. 111

Europinė studija [rec.: Tojana Račiūnaitė. Vizijos ir atvaizdai. Basųjų karmelitų palikimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2004-01-24, Nr. 3 (685), p. 4. 111

Raitas šventasis [rec.: Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto istorijos šaltiniai, Vilnius: Aidai, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2004-01-24, Nr. 3 (685), p. 4. Antanas Sereda 111

Po juoda vaivorykšte [rec.: Jolita Skablauskaitė. Septyniadangė erdvė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004]. Metai, 2004, Nr. 12 (168), p. 150–152. 111

2003

Japonų šintoizmas ir baltų religijos. Kultūriniai tapatumai ir pokyčiai [Kultūrologija, t. 10], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, p. 364–379. pdf-logo / Pradinis neišplėtotas straipsnio variantas: Šiaurės Atėnai, 2003-03-01, Nr. 8 (642) 111 ; 2003-03-22, Nr. 11 (645). 111

Nuo Palemono iki Europos Sąjungos mitologijos [Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta]. Literatūra ir menas, 2003-12-19, Nr. 51 (2981), p. 2–3. 111

Laurynas [Stuoka-Gucevičius]. Literatūra ir menas, 2003-12-19, Nr. 51 (2981), p. 2. 111

Erzacinės civilizacijos aušra [rec.: Jurga Ivanauskaitė. Placebas, Vilnius: Tyto alba, 2003]. Literatūra ir menas, 2003-10-03, Nr. 40 (2970), p. 2. 111

Intelektualas: misija. Metai, 2003, Nr. 3.

Jurgis Kunčinas, paskutinis iš jų [In memoriam]. Naujasis Židinys–Aidai, 2003, Nr. 1–2, p. 6–7. pdf-logo

Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas „visiems dievams“. Šiaurės Atėnai, 2003-12-13, Nr. 46 (680), p. 4. 111

Variacijos be temos. Šiaurės Atėnai, 2003-12-06, Nr. 45 (679), p. 2. 111

Stebuklai, istorija, architektūra [rec.: Vytautas Ališauskas. Aušros vartai, Vilnius: Aidai, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2003-12-06, Nr. 45 (679), p. 9. 111

Maskva. Šiaurės Atėnai, 2003-11-22, Nr. 43 (677), p. 1. 111

Tėvo Stanislovo „Atsidūsėjimai“ [rec.: Tėvas Stanislovas. Atsidūsėjimai, sudarė Linas Bukauskas, Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2003-10-18, Nr. 673. 111

Rūkas. Šiaurės Atėnai, 2003-09-27, Nr. 36 (670), p. 1. 111

Supratimai ir persekiojimai. Šiaurės Atėnai, 2003-09-13, Nr. 34 (668), p. 4. 111

Apie žmones. Šiaurės Atėnai, 2003-09-06, Nr. 33 (667), p. 2. 111

Įsigyvenimo formos [rec.: Tadeusz Zieliński. Senovės graikų religija, Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2003-08-23, Nr. 31 (665), p. 9. 111

Pasirūpinimai atostogų tema. Šiaurės Atėnai, 2003-08-16, Nr. 30 (664), p. 2. 111

Erazmo Stelos paraštėse. Šiaurės Atėnai, 2003-07-26, Nr. 28 (662). 111

Dėlionės. Šiaurės Atėnai, 2003-07-12, Nr. 26 (660), p. 2. 111

Programavimas ir okultizmas. Šiaurės Atėnai, 2003-07-05, Nr. 25 (659), p. 4. 111

Dainavimas atsistojus. Šiaurės Atėnai, 2003-06-28, Nr. 24 (658), p. 1. 111

Aliuzijos ir iliuzijos paskutinio referendumo temomis. Šiaurės Atėnai, 2003-06-21, Nr. 23 (657), p. 2. 111

Okultizmas ir pragmatinis mąstymas. Šiaurės Atėnai, 2003-06-07, Nr. 21 (655), p. 4, 9. 111

Nuščiuvimas. Šiaurės Atėnai, 2003-05-24, Nr. 19 (653), p. 2. 111

Lietuvių europinis identitetas ir naujosios Europos savimonė. Ideologinės istorinės šaknys. Šiaurės Atėnai, 2003-05-17, Nr. 18 (652), p. 4. 111

Karininkai [rec.: Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953, t.1, t. 2, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001, 2003]. Šiaurės Atėnai, 2003-04-12, Nr. 14 (648), p. 10. 111

Vilkai purve. Šiaurės Atėnai, 2003-04-05, Nr. 13 (647), p. 2. 111

Apie svogūnus žodis. Šiaurės Atėnai, 2003-03-29, Nr. 12 (646), p. 1. 111

Androfagai ir lietuviai. Šiaurės Atėnai, 2003-02-15, Nr. 6 (640), p. 2. 111

Europa ir islamas. Šiaurės Atėnai, 2003-02-15, Nr. 6 (640), p. 4. Antanas Sereda 111

Mažas švelnus kibucas didelis Lietuvai. Šiaurės Atėnai, 2003-02-01, Nr. 4 (638), p. 4. 111

Štai ką vadinu metimu [apie rūkymą]. Šiaurės Atėnai, 2003-01-25, Nr. 3 (637), p. 2. 111

Kaukė prilipo. Kas toliau? Šiaurės Atėnai, 2003-01-11, Nr. 1 (635), p. 4. 111

2002

Lietuvių mentaliteto bruožai XIII-XIV a. [V. Berenis, G. Beresnevičius, A. Samalavičius, V. Savukynas,] Lietuvių mentalitetai: tautinė istorija ir kultūros problemos, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 17–106. / žr.: Lietuvių charakterio bruožai XIII-XIV a. Metai, 2000, Nr. 1 (109), p. 123–137.

Kultas Transalpinės Europos religijose. Nuo kulto iki simbolio [Senovės baltų kultūra, t. 6], Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 14–32.

Vėlyvas Lietuvos krikštas [Žilvino Bieliausko, Jono Trinkūno, Dainiaus Razausko ir Gintaro Beresnevičiaus pasisakymai Vilniaus Žemynos gimnazijoje vykusiame pokalbyje]. Naujoji romuva, 2002, Nr. 2 (539), p. 65–68. / Atsakomasis (anoniminis) Simplicijaus straipsnis: Apie vėlyvą Lietuvos krikštą. Naujoji romuva, 2002, Nr. 3 (540), p. 69–71.

Jazygai, jutungai, jotvingiai: kariai raiteliai nuo Meotidės iki Dunojaus (keli štrichai jotvingių genezės klausimu). Liaudies kultūra, 2002, Nr. 2 (83), p. 7–11. pdf-logo

Šventosios ugnies chronologija. Kulto steiginių atspindžiai dangaus kūnų mitologijose: baltai, iranėnai, finai. Tautosakos darbai, 2002, t. 17 (24), p. 78–86. pdf-logo

Šeimos dievaičiai. Liaudies kūryba, 2002, t. 5, p. 111–115.

Palemono legendos periferinis turinys: Bosporo Palemonas. Naujasis Židinys–Aidai, 2002, Nr. 4, p. 189–198. pdf-logo

Komentaras imperinių pagonių vaizdui. Knygų Aidai, 2002, Nr. 2, p. 12–16. Papildyta 2015-03-18

Pastaba pabaigai. [Marija Gimbutienė,] Senovės lietuvių deivės ir dievai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002, p. 149–156.

Esė kaip esminio mąstymo trajektorija [kalbasi Gintaras Beresnevičius, Vanda Juknaitė, Vytautas Kubilius, Valdas Kukulas, Vytautas Rubavičius, Regimantas Tamošaitis]. Metai, 2002, Nr. 12 (144), p. 109–118.

Likiminė dešra po skutimosi. Metai, 2002, Nr. 12 (144), p. 148–150.

Stereotipai kaip tema. Metai, 2002, Nr. 11 (143), p. 148–150.

Langobardai prie Baltijos. Pauliaus Diakono, Simono Grunau ir Erazmo Stelos kronikų paraštėse [2]. Metai, 2002, Nr. 8–9 (140–141), p. 147–155. pdf-logo

Langobardai prie Baltijos. Pauliaus Diakono, Simono Grunau ir Erazmo Stelos kronikų paraštėse [1]. Metai, 2002, Nr. 7 (139), p. 125–137. pdf-logo

Teleloto. Metai, 2002, Nr. 3 (135), p. 149–151.

Pastabos Jaano Puhvelo knygos paraštėse [rec.: Jaan Puhvel. Lyginamoji mitologija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001]. Kultūros barai, 2002, Nr. 3, p. 88–89.

Druidų balsai ir Europa. Atgimimas, 2002 spalis, Nr. 38 (723). 111

Kitos dimensijos [rec.: Paulius Normantas. Neringos kopos. Žemaičių laidotuvės. Kryžių kalnas. Orvidų sodyba, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-12-14, Nr. 46 (632), p. 9. 111

Antroji nepriklausomybė. Šiaurės Atėnai, 2002-12-07, Nr. 45 (631), p. 1. 111

Aistra tikrumui [rec.: Georges Bernanos. Kaimo klebono dienoraštis, Vilnius: Katalikų pasaulis, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-11-23, Nr. 44 (630), p. 4.

Versus populum ar versus altare? [rec.: Benas Ulevičius. Dieviškieji Rytai, Vilnius: Aidai, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-11-23, Nr. 44 (630), p. 4. Antanas Sereda

Ordnungas. Šiaurės Atėnai, 2002-11-16, Nr. 43 (629), p. 2.

Erebas. Šiaurės Atėnai, 2002-11-02, Nr. 41 (627), p. 3.

Ekumeniškas islamo vaizdas [rec.: Antanas Rubšys. Islamas. Religija, kultūra, valstybė, Vilnius: Katalikų pasaulis, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-11-02, Nr. 41 (627), p. 4.

Linksmas, be raudų, o rimtas [rec.: Meno pažinimas: mokytoja – mokinys, Vilnius: Baltos lankos, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-10-26, Nr. 40 (626), p. 9.

Romos egzorcisto liudyta [rec.: Gabriele Amorth. Egzorcistas pasakoja, Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-10-12, Nr. 38 (624), p. 4.

Apie monopolinį postmoderną [rec.: Zygmunt Bauman. Globalizacija: pasekmės žmogui, Vilnius: Strofa, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-09-21, Nr. 35 (621), p. 4.

Žaidimas pokalbiu. Šiaurės Atėnai, 2002-08-24, Nr. 31 (617), p. 9.

Religingumas modernioje Lietuvoje [2]. Šiaurės Atėnai, 2002-07-20, Nr. 27 (613), p. 4.

Religingumas modernioje Lietuvoje [1]. Šiaurės Atėnai, 2002-07-13, Nr. 26 (612), p. 1, 4.

Dykuma be žaliuzių [rec.: Georges Haldas. Trijų dykumų knyga, Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2002-06-15, Nr. 23 (609), p. 9.

Islamas šalia, islamas tarp [rec.: Annemarie Schimmel. Islamo įvadas, Vilnius: Regnum fondas, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2002-06-01, Nr. 21 (607), p. 4.

Amžinybės modernas [rec.: Philip Yancey. Jėzus, kokio niekada nepažinojau, Vilnius: Katalikų pasaulis, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-06-01, Nr. 21 (607), p. 4.

Kalvis ir dangaus ugnis. Šiaurės Atėnai, 2002-05-25, Nr. 20 (606), p. 4.

Prūsijos dalijimas prūsų legendose: varmiai/varintai. Šiaurės Atėnai, 2002-05-11, Nr. 18 (604), p. 4.

Tikėjimai – tikėjimo rūbas? [rec.: Tikėti ir rašyti. 21 šiuolaikinis lietuvių rašytojas apie tikėjimą, kūrybą ir save, Vilnius: Aidai, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-04-20, Nr. 15 (601), p. 4.

Molėta lėmeilė lietuviška [rec.: Vladas Braziūnas. lėmeilėmeilėmeilė, Vilnius: Vaga, 2002]. Šiaurės Atėnai, 2002-04-13, Nr. 14 (600), p. 9.

Nesušoktas šokis [rec.: Dalia Urbonavičienė. Lietuvos apeiginė etnochoreografija, Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2000]. Šiaurės Atėnai, 2002-03-16, Nr. 11 (597), p. 4. / Atsakomasis Dalios Urbonavičienės straipsnis: Kvietimas šokti. Šiaurės Atėnai, 2002-03-23, Nr. 12 (598), p. 9.

Dešimtmečio mitologija. Šiaurės Atėnai, 2002-01-05, Nr. 1 (587), p. 4, 9.

2001

Pagonybė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 441–453.

bendraautorius: Tomas Čaplinskas / Ragana. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 557–573.

Getų ir jotvingių religinių įvaizdžių paralelės. Liaudies kultūra, 2001, Nr. 4 (79), p. 11–14. pdf-logo

Pagonybės tiesos beieškant. Naujasis Židinys–Aidai, 2001, Nr. 11, p. 582–584. pdf-logo

Religijotyros užsakai ir atsakai (su Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininku Gintaru Beresnevičiumi kalbasi Juozas Šorys). Šiaurės Atėnai, 2001-12-01, Nr. 45 (583), p. 4.

Padėtis, dėlionė. Šiaurės Atėnai, 2001-11-17, Nr. 43 (581), p. 4.

Romėnai ekscentrikų auklės [rec.: Rémi Brague. Ekscentriškoji Europos tapatybė, Vilnius: Aidai, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-10-13, Nr. 38 (576), p. 4.

Praeities ir dabarties sąsajos (religijotyrininkas ir rašytojas Gintaras Beresnevičius atsako į Antano A. Naujokaičio klausimus). Šiaurės Atėnai, 2001-09-29, Nr. 36 (574), p. 2–3.

Po Babelio [rec.: Umberto Eco. Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje, Vilnius: Baltos lankos, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-09-29, Nr. 36 (574), p. 8–9.

Knyga apie mitologiją [rec.: Jaan Puhvel. Lyginamoji mitologija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-09-15, Nr. 34 (572), p. 4, 11.

Nostalgija pagal „Primą“ ir katinus. Šiaurės Atėnai, 2001-09-08, Nr. 33 (571), p. 1. = Alfonsas Andriuškevičius, Gintaras Beresnevičius, Sigitas Geda, Sigitas Parulskis, Giedra Radvilavičiūtė. Siužetą siūlau nušauti, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 114–118.

Mirties slenkstis: išeinantiems ir pasiliekantiems [rec.: Elisabeth Kübler-Ross. Apie mirtį ir mirimą: pašnekesiai su mirtinais ligoniais, Vilnius: Katalikų pasaulis, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-08-25, Nr. 32 (570), p. 4.

Nuausta Austėja [rec.: Ginas Žiemys. Austėjos gimimas: ritualo semantika: šventasis laikas, Kaunas: Naujasis laikas, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-08-18, Nr. 31 (569), p. 4, 10.

Apie viešąjį transportą, su nostalgija. Šiaurės Atėnai, 2001-07-21, Nr. 27 (565), p. 2, 8.

Žiūrėti kitaip [rec.: Vincas Trumpa. Apie žmones ir laiką, Vilnius: Baltos lankos, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-06-02, Nr. 22 (560), p. 9.

Mirtis ir kompiuteriai. Religinė apžvalga. Šiaurės Atėnai, 2001-05-26, Nr. 21 (559), p. 4.

Pastabos apie lietuvių teogoniją. Šiaurės Atėnai, 2001-05-19, Nr. 20 (558), p. 4.

Stereotipų aistra: Artūro Tereškino „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ [Vilnius: Baltos lankos, 2001]. Šiaurės Atėnai, 2001-03-31, Nr. 13 (551), p. 2.

Nieką apie. Šiaurės Atėnai, 2001-03-24, Nr. 12 (550), p. 1. = Alfonsas Andriuškevičius, Gintaras Beresnevičius, Sigitas Geda, Sigitas Parulskis, Giedra Radvilavičiūtė. Siužetą siūlau nušauti, Vilnius: Baltos lankos, 2002, p. 76–80.

Žurnalistikos pradmenys (Juozo Keliuočio „Žurnalistikos paskaitos“). Šiaurės Atėnai, 2001-03-10, Nr. 10 (548), p. 2.

Papildymai „Dingusio pasaulio enciklopedijai“. Šiaurės Atėnai, 2001-03-10, Nr. 10 (548), p. 12. / Taip pat žr.: DPE / Dingusio pasaulio enciklopedija („Į pagalbą jaunajam mankurtui“). Šiaurės Atėnai, 2001-04-07, Nr. 14 (552), p. 12. [autorius: -jk-]

Böllis, demokratija ir kiti (Klauso Schröterio “Böll”). Šiaurės Atėnai, 2001-03-03, Nr. 9 (547), p. 2.

Dingusio pasaulio enciklopedija. Šiaurės Atėnai, 2001-03-03, Nr. 9 (547), p. 12.

Laisvė visaip (Jameso Woodalo “John Lennon. Yoko Ono” ir Jono Meko „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai“). Šiaurės Atėnai, 2001-02-24, Nr. 8 (546), p. 2.

Iš šalies, kurios triskart nebuvo: Arthuro Hermanno „Lietuvių ir vokiečių kaiminystė“ ir Ruth Kibelkos „Vilko vaikai“. Šiaurės Atėnai, 2001-02-17, Nr. 7 (545), p. 2.

Religinė apžvalga. Lietuva šalelė iš šalies. Šiaurės Atėnai, 2001-02-17, Nr. 7 (545), p. 4.

Apie „verkšlenimus“ optimistiškai (arba patetiškas romansas kultūros temomis). Šiaurės Atėnai, 2001-02-03, Nr. 5 (543), p. 2.

Religinė apžvalga. Europai vietos beieškant. Šiaurės Atėnai, 2001-01-27, Nr. 4 (542), p. 4.

Psi-skandinavai [rec.: Nils Bjørn Kvastad. Paranormalūs reiškiniai senojoje skandinavų literatūroje, Kaunas: Markas, 2000]. Šiaurės Atėnai, 2001-01-20, Nr. 3 (541), p. 4.

Tyčiom ar iš kvailumo? Šiaurės Atėnai, 2001-01-13, Nr. 2 (540), p. 2.

Nacionalinio charakterio ypatumai. Metai, 2001, Nr. 4 (124), p. 149–151.

Imkit ir skaitykit. Metai, 2001, Nr. 3 (123), p. 150–152.

2000

Jonas Balys – lietuvių mitologijos tyrinėtojas. [Jonas Balys,] Raštai, t. 2, parengė Rita Repšienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, p. VII–VIII. pdf-logo Įkelta 2015-05-07

Palemono legendos periferinis turinys (2): lietuvių ir airių atsikraustymo legendų paralelės. Naujasis Židinys–Aidai, 2000, Nr. 11–12, p. 537–544. pdf-logo

Palemono legendos periferinis turinys: lietuvių kilmės teorija XIII-XV a. Naujasis Židinys–Aidai, 2000, Nr. 7–8, p. 373–382. pdf-logo

Filologinė religijotyra: eschatologijų analizė. Naujasis Židinys–Aidai, 2000, Nr. 4, p. 176–182. pdf-logo

Dis iuvantibus. Apie lietuvių religinę savimonę XIII–XIV a. Naujasis Židinys–Aidai, 2000, Nr. 3, p. 81–88. pdf-logo

Šviesotamsa. Šiaurės Atėnai, 2000-12-16, Nr. 47 (537), p. 2.

Švabai prie Ararato ir Mitra. Įdomus religinio sinkretizmo atvejis (Karmacharijų religijos metmenys). Šiaurės Atėnai, 2000-12-16, Nr. 47 (537), p. 4.

Rusų pagonybės manifestas. Šiaurės Atėnai, 2000-12-02, Nr. 45 (535), p. 4.

“…maxime ab Hispanis et Graecis”. Šiaurės Atėnai, 2000-11-25, Nr. 44 (534), p. 4.

Vokiečiai apie save [rec.: Hermann Bausinger. Typisch deutsch. Wie deutsch sind die Deutschen?, München, 2000]. Šiaurės Atėnai, 2000-11-18, Nr. 43 (533), p. 9.

Religinė apžvalga. Sampynos. Šiaurės Atėnai, 2000-11-11, Nr. 42 (532), p. 4.

Religinė apžvalga. Faktai ir komentarai. Šiaurės Atėnai, 2000-10-28, Nr. 40 (530), p. 4.

„Giesmių giesmės“ paraštėse. Šiaurės Atėnai, 2000-10-21, Nr. 39 (529), p. 2.

Mėginant susivokti. Šiaurės Atėnai, 2000-09-23, Nr. 35 (525), p. 2.

Klausimėlis neatsakant. Šiaurės Atėnai, 2000-09-16, Nr. 34 (524), p. 2.

Zuikių dievo reabilitacijos klausimu. Šiaurės Atėnai, 2000-08-19, Nr. 31 (521), p. 4.

Religinė ir socialinė jungtis: dora. Šiaurės Atėnai, 2000-07-29, Nr. 28 (518), p. 4.

Baigiant… Šiaurės Atėnai, 2000-07-22, Nr. 27 (517), p. 2.

Užribis. Šiaurės Atėnai, 2000-07-15, Nr. 26 (516), p. 2.

Paauglėms žurnalai. Šiaurės Atėnai, 2000-07-01, Nr. 25 (515), p. 2, 8.

Nepriklausomas yra priklausomas. Šiaurės Atėnai, 2000-06-24, Nr. 24 (514), p. 2.

Pagreitis Dievop. Šiaurės Atėnai, 2000-06-24, Nr. 24 (514), p. 4.

„Sandora“. Šiaurės Atėnai, 2000-06-17, Nr. 23 (513), p. 2.

“Playboy” lietuviškai. Šiaurės Atėnai, 2000-06-10, Nr. 22 (512), p. 2.

KB [apie Kultūros barus]. Šiaurės Atėnai, 2000-06-03, Nr. 21 (511), p. 2.

Litgazieta. Šiaurės Atėnai, 2000-05-27, Nr. 20 (510), p. 2.

Kas tai? [rec.: Jenny Randels, Peter Hough. Gyvenimas po mirties ir pasaulis anapus, Vilnius: Mintis, 1998]. Šiaurės Atėnai, 2000-05-27, Nr. 20 (510), p. 4.

Algirdo kankiniai [rec.: Darius Baronas. Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija, Vilnius: Aidai, 2000]. Šiaurės Atėnai, 2000-05-20, Nr. 19 (509), p. 9.

Religijos sociologijos pradmenys [rec.: Émile Durkheim. Elementariosios religinio gyvenimo formos: toteminė sistema Australijoje, Vilnius: Vaga, 1999]. Šiaurės Atėnai, 2000-05-20, Nr. 19 (509), p. 9.

Pomirtinio gyvenimo idėja: prolegomenai. Šiaurės Atėnai, 2000-04-08, Nr. 14 (504), p. 4.

Šternas fokuse. Šiaurės Atėnai, 2000-04-01, Nr. 13 (503), p. 2.

Lokis [„vertė“ G. B.]. Šiaurės Atėnai, 2000-04-01, Nr. 13 (503), p. 4.

Spauda lenkiškai. Šiaurės Atėnai, 2000-03-25, Nr. 12 (502), p. 2.

Pusiau skusta… Šiaurės Atėnai, 2000-03-18, Nr. 11 (501), p. 2.

Šeštadienio sindromas. Šiaurės Atėnai, 2000-03-10, Nr. 10 (500), p. 2, 4.

Mokslas be gyvenimo [apie Mokslą ir gyvenimą]. Šiaurės Atėnai, 2000-02-19, Nr. 7 (497), p. 2.

Dešimt metų be erdvės baimės [apie Šiaurės Atėnus]. Šiaurės Atėnai, 2000-02-05, Nr. 5 (495), p. 1.

Verslas – dienraštį, TV – savaitraštį turi. Šiaurės Atėnai, 2000-02-05, Nr. 5 (495), p. 2.

Kuris bulvarinis? Šiaurės Atėnai, 2000-01-29, Nr. 4 (494), p. 2.

Dievų skaičiuotės. Šiaurės Atėnai, 2000-01-29, Nr. 4 (494), p. 4.

Armahaukas. Tašmašų religijos apmatai. Šiaurės Atėnai, 2000-01-15, Nr. 2 (492), p. 4.

Įdomiai neįdomu. Šiaurės Atėnai, 2000-01-08, Nr. 1 (491), p. 11.

Šiaurės neurotikai. Metai, 2000, Nr. 7 (115), p. 150–153.

Pokyčiai. Metai, 2000, Nr. 6 (114), p. 151–153.

1999

Lietuvių religija ir mitologija. Mitologijos enciklopedija, t. 2, Vilnius: Vaga, 1999, p. 235–240, 242–283, 286–288, 290–300. / žr. LPRŽ

Religijos fenomenologijos metodas ir jo taikymo baltų religijos tyrimams galimybės. Etninė kultūra ir tapatumo išraiška. Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995 metais: konferencijų medžiaga, Vilnius: Mokslo aidai, 1999, p. 36–41.

Tyla religijose: fenomenologinės klasifikacijos bandymas. Miestelėnai (kultūrologinis almanachas): Tyla ir postmodernioji kultūra, Vilnius, 1999, p. 208–212. pdf-logo

Lietuvių dievų tarpusavio santykiai. Kultūros istorijos tyrinėjimai, t. 5, Vilnius: Gervelė, 1999, p. 176–228.

Eskulapas ir Aušautas (lietuvių ir prūsų gydymo dievo problema). Liaudies kultūra, 1999, Nr. 3 (66), p. 12–14.

Konrado Valenrodo dvinarės struktūros. Darbai ir dienos, 1999, t. 9 (18), p. 87–95.

Laiškas redaktoriui [Apie šimtą židinių]. Naujasis Židinys–Aidai, 1999, Nr. 4, p. 169–173. pdf-logo

Žilvinas ir slibinai (Drakono metams artėjant). Šiaurės Atėnai, 1999-12-18, Nr. 48 (489), p. 4, 8.

Konkurentai ir konkurentės. Šiaurės Atėnai, 1999-12-18, Nr. 48 (489), p. 10.

Iš gyvenimo dienraščių. Šiaurės Atėnai, 1999-12-11, Nr. 47 (488), p. 7.

Religijotyra, čia ir ten. Šiaurės Atėnai, 1999-11-13, Nr. 43 (484), p. 4.

TV ir gyvenimas. Šiaurės Atėnai, 1999-10-23, Nr. 40 (481), p. 7.

Tibetas kaip gyvenimo būdas [rec.: Jurga Ivanauskaitė. Prarasta Pažadėtoji žemė, Vilnius: Tyto alba, 1999]. Šiaurės Atėnai, 1999-09-18, Nr. 36 (477), p. 4.

Ak, tos moterys… [rec.: Anneliese Felber. Harmonie durch Hierarchie? Das Denken der Geschlechterordnung im frühen Christentum, Wien: Wiener Frauenverlag, 1998]. Šiaurės Atėnai, 1999-09-11, Nr. 35 (476), p. 4.

Serialumas. Šiaurės Atėnai, 1999-09-11, Nr. 35 (476), p. 7.

Dangus religijose. Šiaurės Atėnai, 1999-08-28, Nr. 33 (474), p. 4.

Apie prūsus – su meile ir išmone [rec.: Valdemaras Šimėnas, Vladimiras Kulakovas. Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai, Vilnius: Mintis, 1999]. Šiaurės Atėnai, 1999-08-28, Nr. 33 (474), p. 9.

Sanvarta [rec.: Mindaugas Bartninkas. Didžiųjų mitų keliais, Vilnius: UAB „Neįgaliųjų reabilitacija“, 1999]. Šiaurės Atėnai, 1999-08-14, Nr. 31 (472), p. 4.

„Aidai“ apie knygas [rec.: Knygų aidai. Recenzijos, apžvalgos, anotacijos, 1999, Nr. 2]. Šiaurės Atėnai, 1999-08-14, Nr. 31 (472), p. 10. Antanas Sereda

Apie žalčius ir lietuvius [rec.: Yvonne Luven. Der Kult der Hausschlange bei Letten und Litauern. Eine religionsgeschichtliche Untersuchung zur chtonischen Welt der Balten, Inauguraldissertation zur Erlangung der Doktorwürde. Friedrich-Wilhelm Universität, Bonn, 1999]. Šiaurės Atėnai, 1999-08-07, Nr. 30 (471), p. 4.

Yra stogas arba ne. Šiaurės Atėnai, 1999-08-07, Nr. 30 (471), p. 7.

Mirksniai. Šiaurės Atėnai, 1999-07-24, Nr. 28 (469), p. 7.

Karšta, bet nuobodu. Šiaurės Atėnai, 1999-07-10, Nr. 26 (467), p. 7.

Vyriški žaidimai [rec.: Ernst Jünger. Afrikietiški žaidimai, Vilnius: Tyto alba, 1999]. Šiaurės Atėnai, 1999-06-26, Nr. 25 (466), p. 9.

KSVS. Šiaurės Atėnai, 1999-06-19, Nr. 24 (465), p. 7.

TV: nervinga ir subjektyvi. Šiaurės Atėnai, 1999-05-22, Nr. 20 (461), p. 6.

Moters kitokumas. Šiaurės Atėnai, 1999-05-01, Nr. 17 (458), p. 4.

Religinis sporto matmuo. Šiaurės Atėnai, 1999-04-17, Nr. 15 (456), p. 4, 11.

Karo yra daug. Šiaurės Atėnai, 1999-04-10, Nr. 14 (455), p. 7.

Žuvų taukai ir savas muilas. Šiaurės Atėnai, 1999-02-27, Nr. 8 (449), p. 7.

Balsas atsako: nežiūriu. Šiaurės Atėnai, 1999-02-13, Nr. 6 (447), p. 6.

Dievo charakterio bruožai. Šiaurės Atėnai, 1999-02-06, Nr. 5 (446), p. 4.

1998

Apie lietuvių religijos ir mitologijos rekonstravimo galimybę. Tautosakos darbai, 1998, t. 9 (16), p. 29–32. pdf-logo

Žemaičiai senovės baltų religiniame kontekste. Žemaičių žemė, 1998, Nr. 1, p. 8–11.

Religijos etnologija. Šiaurės Atėnai, 1998-08-15, Nr. 31 (425), p. 4.

Mitų kertelė. Šiaurės Atėnai, 1998-08-15, Nr. 31 (425), p. 4.

Šventasis Dykumų Antanas ir Sovijus. Šiaurės Atėnai, 1998-08-08, Nr. 30 (424), p. 4.

Dieviškoji kalba: vertimas ir vertėjai (religijų istorijos esė). Šiaurės Atėnai, 1998-07-04, Nr. 26 (420), p. 4.

Baubas, maumas ir babaušis. Šiaurės Atėnai, 1998-06-13, Nr. 23 (417), p. 4–5. 111

Trys dievai bemoteriai. Šiaurės Atėnai, 1998-06-06, Nr. 22 (416), p. 4.

Mitų kertelė. Šiaurės Atėnai, 1998-06-06, Nr. 22 (416), p. 4.

Mitų kertelė. Šiaurės Atėnai, 1998-05-02, Nr. 17 (411), p. 4.

Apie religijotyros naudą. Šiaurės Atėnai, 1998-03-07, Nr. 9 (403), p. 4. Antanas Sereda

Žmonės, garsai ir kvapai – atvirlaiškis dievams. Šiaurės Atėnai, 1998-03-07, Nr. 9 (403), p. 4.

Žmonių aukojimas actekuose. Šiaurės Atėnai, 1998-02-28, Nr. 8 (402), p. 4.

Der Kleriker, arba apie palaimos neviltį. Eugenas Drewermannas: luomo savikritika ir kritika [2]. Šiaurės Atėnai, 1998-02-07, Nr. 5 (399), p. 4–5. / Atsakomasis Edmundo Sasnausko straipsnis: Der Kleriker, arba – tikėjimo neviltis. Šiaurės Atėnai, 1998-03-14, Nr. 10 (404), p. 4.

Der Kleriker, arba apie palaimos neviltį. Eugenas Drewermannas: luomo savikritika ir kritika. Šiaurės Atėnai, 1998-01-31, Nr. 4 (398), p. 4–5.

Religijos kritika. Šiaurės Atėnai, 1998-01-10, Nr. 1 (395), p. 4.

1997

Šventybė ir pasaulietiškumas: trumpas neaprėpiamos temos įvadas. [Mircea Eliade,] Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius: Mintis, 1997, p. VII–XII.

Sakralinis karo matmuo (karas ir šventybė Šiaurės ir Vidurio Europoje nuo ankstyvųjų viduramžių iki mūsų dienų). Kultūros istorijos tyrinėjimai, t. 3, Vilnius: Gervelė, 1997, p. 12–63.

Valdovai ir protėviai. Šiaurės Atėnai, 1997-12-20, Nr. 49 (393), p. 5.

Lietuvių žyniai: ar jie buvo ir kur dingo po krikšto? Šiaurės Atėnai, 1997-12-13, Nr. 48 (392), p. 5, 10.

Lietuvos krikšto mįslės. Šiaurės Atėnai, 1997-12-06, Nr. 47 (391), p. 5.

Apie Perkūną [rec.: Nijolė Laurinkienė. Senovės lietuvių dievas Perkūnas: kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996]. Šiaurės Atėnai, 1997-03-08, Nr. 9 (353), p. 10. / Taip pat žr. Liaudies kūryba, 2002, t. 5, p. 450–455.

Nuo Jono Basanavičiaus iki Jono Balio [rec.: Lietuvių mitologija, t. 2, Vilnius: Mintis, 1997]. Lietuvos aidas, 1997-07-11, p. 12.

1996

Mircea Eliade: gyvenimas ir kūryba. [Mircea Eliade,] Amžinojo sugrįžimo mitas: archetipai ir kartotė, Vilnius: Mintis, 1996, p. VII– XX. pdf-logo Įkelta 2015-05-07

Angelas turi nagus (apie dievų pasiuntinį baltiškoje religinėje tradicijoje). Liaudies kultūra, 1996, Nr. 6 (51), p. 6–7.

Protėvių kultas. Vėlių maitinimas. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 1 (46), p. 14–16.

Rickoyotto šventykla. Simono Grunau aprašymas ir kultinis Šiaurės Europos kontekstas ankstyvaisiais viduramžiais. Naujasis Židinys–Aidai, 1996, Nr. 10, p. 621–629. pdf-logo

Apie vieną pergalę [In memoriam Norbertui Vėliui]. Naujasis Židinys–Aidai, 1996, Nr. 7–8, p. 505–506. pdf-logo = Norbertas Vėlius, Vilnius: Mintis, 1999, p. 222–226.

Mitas ir ritualas. Darbai ir dienos, 1996, t. 3 (12), p. 7–18.

Ąžuolas baltų kultuose. Liaudies kūryba, 1996, t. 4, p. 8–15.

Eugenas Drewermannas – katalikybės kritika ir atsinaujinimo viltis. Naujoji romuva, 1996, Nr. 5–6, p. 55–58. pdf-logo

Riterių laužai, arba Švytuoklė negali nešvytuoti? Šiaurės Atėnai, 1996-05-25, Nr. 21 (315), p. 10.

1995

Sielos fenomenologijos įvadas. Lietuvos kultūros tyrinėjimai, t. 1, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, p. 49–139. pdf-logo

Suprasti religiją? Religijotyra: nuo mąstymo apie kaitą iki mąstančiojo kaitos. Kultūra ir religija, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, p. 311–330. pdf-logo

„Kvailas velnias“: vaizdinio kilmės problema. Dangaus ir žemės simboliai [Senovės baltų kultūra, t. 4], Vilnius: Academia, 1995, p. 179–189.

Vaikystės pabaigai [Hermanno Hesse‘s „Narcizas ir Auksaburnis“]. Naujasis Židinys–Aidai, 1995, Nr. 9, p. 693–695. Andrius Jaras pdf-logo

Lietuvių mitologija XIX amžiuje [rec.: Lietuvių mitologija, t. 1, Vilnius: Mintis, 1995]. Naujasis Židinys–Aidai, 1995, Nr. 9, p. 699–702. pdf-logo

Nemirtingoji deivės epocha [rec.: Vincas Vyčinas. Didžiosios Deivės epocha, Vilnius: Mintis, 1994]. Naujasis Židinys, 1995, Nr. 5, p. 436–437. Antanas Sereda pdf-logo

Ponas Tvardauskas Mėnulyje. Šiaurės Atėnai, 1995-10-21, Nr. 41 (285), p. 9.

Pasaka kaip likimas. Eugeno Drewermanno pasakų interpretacija. Šiaurės Atėnai, 1995-10-14, Nr. 40 (284), p. 8–9.

Gyventi pagal precedentą, arba Mito alkis [rec.: Michel Tournier. Penktadienis, arba Ramiojo vandenyno limbai, Vilnius: Alma littera, 1995]. Šiaurės Atėnai, 1995-09-16, Nr. 36 (280), p. 10.

Kriviai ir druidai. Šiaurės Atėnai, 1995-03-04, Nr. 9 (253), p. 5.

Žmonių aukos Lietuvoje (2). Šiaurės Atėnai, 1995-02-18, Nr. 7 (251), p. 5.

Žmonių aukos Lietuvoje. Šiaurės Atėnai, 1995-02-11, Nr. 6 (250), p. 5.

Nekromantija: pranašauja vėlės. Šiaurės Atėnai, 1995-02-04, Nr. 5 (249), p. 5.

Mergaičių žudymas Prūsijoje. Šiaurės Atėnai, 1995-01-28, Nr. 4 (248), p. 5.

„Zuikių dievas“: realija ar nesusipratimas? Šiaurės Atėnai, 1995-01-21, Nr. 3 (247), p. 5.

Slotrazis, szlotrazys, vanta. Šiaurės Atėnai, 1995-01-14, Nr. 2 (246), p. 5.

Augurai Kuršiuose? Paukščiai ir būrimas iš jų. Šiaurės Atėnai, 1995-01-07, Nr. 1 (245), p. 1.

Hölderlinas ir dievai. [Friedrich Hölderlin,] Eilėraščiai, Vilnius: Aidai, 1995, p. 220–230. Papildyta 2015-03-18

***

Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? Dr. G. Beresnevičiaus paskaitų (Eugenas Drevermanas (Eugen Drewermann). Gelminė psichoanalizė ir egzegezė), skaitytų 1995 m. Vytauto Didžiojo Universitete, ištraukų serija. Publikacijos parengtos pagal G. Beresnevičiaus paskaitų klausiusio vieno Kauno kunigų seminarijos studento savilaidos būdu išspausdintus užrašus:

111 111 111 111 111 111 111 111 111 111 111 111 111 111 111

***

1994

Religijos reforma Prūsijoje ankstyvaisiais viduramžiais. Prūsijos kultūra [Senovės baltų kultūra, t. 3], Vilnius: Academia, 1994, p. 91–106.

Vakarų baltų (prūsų) religijų istorijos bruožai nuo žalvario amžiaus iki Christburgo sutarties. Prūsijos kultūra [Senovės baltų kultūra, t. 3], Vilnius: Academia, 1994, p. 167–182.

Pirmoji misija: šventasis Vaitiekus Prūsijoje. Prūsijos kultūra [Senovės baltų kultūra, t. 3], Vilnius: Academia, 1994, p. 211–220. / Pirminis straipsnio variantas: Šventasis Vaitiekus Prūsijoje. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 4, p. 19–24. pdf-logo

Dievas žaidžia „klases“? Religijos fenomenologija, arba Realizmas prieš pozityvizmą XX a. religijotyroje. Naujasis Židinys–Aidai, 1994, Nr. 9–10, p. 20–37. pdf-logo

Šventybė profanybėje. Naujasis Židinys–Aidai, 1994, Nr. 2, p. 16–23. pdf-logo

Dievas raitelis. Kultūros barai, 1994, Nr. 4, p. 43–45. pdf-logo

Žaibuojantis kryžius. Šiaurės Atėnai, 1994-01-21, Nr. 3 (199), p. 5.

1993

Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: siela ir gamtos elementai. Liaudies kultūra, 1993, Nr. 1 (28), p. 11–15.

Eugenas Drewermannas apie gyvūnų nemirtingumą. Šiaurės Atėnai, 1993-11-05, Nr. 43 (188), p. 6.

Rojaus nagai arba grotesko teologija: lietuviškosios antropogonijos prasmės. Šiaurės Atėnai, 1993-09-24, Nr. 37 (182), p. 3.

Pirmadievių lemtis. Šiaurės Atėnai, 1993-02-19, Nr. 7 (152), p. 1.

Lietuvių etninė kultūra… Kas tai? [rec.: Irena Čepienė. Lietuvių etninės kultūros istorija, Kaunas: Šviesa, 1992] Naujasis Židinys, 1993, Nr. 11, p. 86–87. Antanas Sereda pdf-logo

Trys T. mirtys. Naujasis Židinys–Aidai, 1993, Nr. 10, p. 29–35. Andrius Jaras pdf-logo

Moteris ir vanduo [rec.: Jurga Ivanauskaitė. Ragana ir lietus, Vilnius: Vaga, 1993]. Naujasis židinys–Aidai. 1993, Nr. 10, p. 82–85. Andrius Jaras pdf-logo

„Nepartinė religijotyra“… Ar ji įmanoma? Naujasis Židinys, 1993, Nr. 6, p. 86–87. Antanas Sereda pdf-logo

Paleolitas ir lietuvių dangaus dievas: religijų istorijos apybraiža. Naujasis Židinys, 1993, Nr. 5, p. 27–30. Antanas Sereda pdf-logo

Senosios kultūros studijos [rec.: Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra ir Senovės baltų simboliai, Vilnius: Academia, 1992]. Naujasis Židinys, 1993, Nr. 4, p. 80–82. Antanas Sereda pdf-logo

Laukta ir pajuokta knyga [rec.: Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 1, Lietuvių mitologija, Vilnius: Mintis, 1992]. Naujasis Židinys, 1993, Nr. 3, p. 84–85. Antanas Sereda pdf-logo

Nuo Pehlevi iki Ožkabalių: individualios eschatologijos įvaizdžių sąsajos Irano arijų ir lietuvių religijose. Akademikas, 1993, Nr. 2.

1992

Baltiškų simbolių dinamika. Senovės baltų simboliai [Senovės baltų kultūra, t. 2], Vilnius: Academia, 1992, p. 42–55.

Sovijaus mitas kaip senosios baltiškos kultūros šifras. Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra [Senovės baltų kultūra, t. 1], Vilnius: Academia, 1992, p. 88–107.

Tikėjimai metampsichoze senovės lietuvių pasaulėžiūroje. Liaudies kūryba, 1992, t. 3, p. 65–91.

Kas yra religija. Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 10, p. 16–25. pdf-logo

Carlos Castaneda pasauliai. Naujasis Židinys, 1992, Nr. 9, p. 77–78. Antanas Sereda pdf-logo

Šventybės fenomenas. Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 6, p. 18–27.

Johanneso Lanzebergo „Perbėgėlių psichologija“ [„spaudai parengė“ „Andrius Jaras“]. Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 6, p. 36–43. Johannesas Lanzebergas

Šeši tomai apie šventybę [rec.: Trattato di antropologia del sacro, diretto da Julien Ries, Milano, 1989– ]. Naujasis Židinys, 1992, Nr. 6, p. 78–79. Antanas Sereda

Baltų religinės reformos ir jų iniciatoriai. Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 4, p. 9–22.

Šventės ir aplink jas [rec.: Juozas Kudirka.: Velykų šventės, Vilnius: Mintis, 1990; Vėlinės, Vilnius: Mokslas, 1991; Kūčių naktis, Vilnius: LLKC ir firma „Vizija“; Nijolė Marcinkevičienė. Rasos. Joninės. Kupolės, Vilnius: LLKC, 1991]. Naujasis Židinys, 1992, Nr. 3, p. 76–77. Antanas Sereda

Drewermanno byla tik prasideda? Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 1, p. 61–63.

Laiškai ar slapraščiai? [rec.: Laima Nakaitė. Žalvariniai senolių laiškai, Vilnius: Vyturys, 1991] Naujasis Židinys–Aidai, 1992, Nr. 1, p. 77.

Víenos kultūrinės istorinės etnologijos mokykla. [Vytautas Jonas Bagdanavičius,] Kultūrinės gelmės pasakose (keturių dalių tautosakinė-teologinė studija), 1 dalis: Mokytojo variantai, Vilnius: Taura, 1992, p. 202–207.

Transcendentinis kultūros matmuo. Salos (rašymai, vertiniai, atvaizdai), Kaunas: Šviesa, 1992, p. 30–33.

1991

Gediminas ir Lizdeika. Miestelėnai („Tauros“ almanachas), Vilnius: Taura, 1991, p. 85–92.

Piligrimystė baltų religijoje. Lapkričio Sinoikija. Antroji religijos, filosofijos ir bažnytinio meno studijų savaitė [straipsnių rinkinys]. Vilnius: Stasio Šalkauskio fondo leidykla, 1991, p. 162–167. pdf-logo

Gyvūnų sielos senovės lietuvių religijoje: religijų istorijos apybraiža. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 10, p. 23–25. pdf-logo Atnaujinta 2015-02-16: geresnis PDF’as

Teologas iš Paderborno, su kuriuo dar susitiksime [apie Eugeną Drewermaną]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 10, p. 50–53. Antanas Sereda pdf-logo

ПАN MEГАΣ. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 8, p. 27–32. Andrius Jaras pdf-logo

Vienišųjų kelias [Hermanno Hesse‘s „Demianas“ ir „Sidharta“]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 7, p. 60–63. Andrius Jaras pdf-logo

Žyniai ir valdovai: du baltų visuomenės sąrangos modeliai legendinėje tradicijoje. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 6, p. 17–21. pdf-logo

Paspendus pinkles vėjui… [rec.: Kornelijus Platelis. Būstas prie Nemuno (Esė apie kultūros ekologiją), Vilnius: Vyturys, 1989]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 2, p. 58–59. Andrius Jaras pdf-logo

Kosmogonijos pėdsakai [rec.: Nijolė Laurinkienė. Mito atšvaitai lietuvių kalendorinėse dainose, Vilnius: Vaga, 1990]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 2, p. 59–60. Antanas Sereda pdf-logo

Virsmų vieta [rec.: Algirdas Patackas. Aleksandras Žarskus. Gimties virsmas, Vestuvinis virsmas, Mirties virsmas, 1989–1990]. Naujasis Židinys, 1991, Nr. 2, p. 61–63. Antanas Sereda pdf-logo

Pasaulio sukūrimas senovės lietuvių religijoje (religinė-etnologinė apybraiža). Naujasis Židinys, 1991, Nr. 1, p. 8–17. pdf-logo

Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: sielos substancialumas. Lituanistica, 1991, Nr. 4 (8), p. 58–63.

Simboliai – sustingę ir judantys. Krantai, 1991, Nr. 3, p. 2–9.

1990

Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: sielos struktūra. Lituanistica, 1990, Nr. 2, p. 87–96.

Tėviškė kaip dovana (baltų religijos ir kultūros istorijos apybraiža). Kauno aidas, 1990, Nr. 13 (57), p. 8. 111 pdf-logo Įkelta 2015-02-06

Kęstučio priesaika. Kauno aidas, 1990, Nr. 19 (63), p. 7. 111

1989

Prūsų pagonybės reforma: Videvutis ir Brutenis. Sietynas: jaunųjų kultūros mėnraštis, 1989, Nr. 5, p. 72–93.

Senovės lietuvių religijos pagrindinis posūkis (pasaulio desakralizacija senojoje lietuvių religijoje). Lapkričio Sinoikija. Pirmoji religijos, filosofijos ir bažnytinės muzikos studijų savaitė [straipsnių rinkinys]. Vilnius: Stasio Šalkauskio fondo leidykla, 1989, p. 136–145.

Atvirkštinio pasaulio modelis senųjų lietuvių pasaulėžiūroje. Mokslas ir technika, 1989, Nr. 1, p. 45. 111 111

[Į viršų]



Kìta (garsas ir vaizdas)

2014-06-26 Lietuvių išeivio etnologo, teologo Vytauto Jono Bagdanavičiaus paskaita apie lietuvių būdą, skaityta 1977 m. Čikagos lituanistikos institute. Autorių pristato (1998 m.?) religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, tekstą skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius. LRT radijo laida „Kasdienybės kultūra“ audio_file

2007-01-08 Apie Gintarą Beresnevičių (kalba Alfredas Bumblauskas, Vytautas Ališauskas, Bronys Savukynas ir Pranas Vildžiūnas). LRT laida „Amžių šešėliuose“ video-2

2005-12-19 Paskutiniai Europos pagonys. Lietuviškoji tapatybė (kalbasi Alfredas Bumblauskas, Gintaras Beresnevičius ir Nerija Putinaitė). LRT laida „Amžių šešėliuose“ video-2

2004-06-07 Broliai ir seserys. LRT laida „Būtovės slėpiniai“ (nuo 21:25 iki 47:10) video-2 Perrašą žr.: Senoji lietuvių religija sukūrė Lietuvą. Alkas, 2011-07-09. 111

2002-05-13 „Ramuva“. Etnokultūra ar religija? (kalba Gintaras Beresnevičius, Jonas Vaiškūnas, Ignas Narbutas). LRT laida „Etnokultūros ratas“ video-2

2002-01-07 Lietuvių dievų panteonas. LRT laida „Etnokultūros ratas“ video-2

2001-10-29 Daina, mirtis, tradicija (kalba Bronė Stundžienė, Gintaras Beresnevičius, Marija Liugienė, Žemyna Trinkūnaitė). LRT laida „Etnokultūros ratas“ video-2 Įkelta 2015-03-31

1999-09-15 Diskusija apie baimę (kalba Gintaras Beresnevičius, Vanda Juknaitė ir kt.). LRT laida „Nuojautos“ video-2

1992 Senovės lietuvių sielos samprata. LRT radijo laida „Žodžiai į sielą“ audio_file

***

Sudarė Ignas Šlajus

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Geg 15, 2015 1:34 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 6 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007