Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:01 pm



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 Baltiško tikėjimo draudimų faktai 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Baltiško tikėjimo draudimų faktai
Kestutis rašė:
Gal ir per daug, bet faktai kalba patys už save.
Lietuviai 9 – 19 a.
Etnografija ir Folkloras

Etnografija ėmė rastis XIX a., o kas buvo prieš tai ?
Krikščionių bažnyčia nuo pat savo įsigalėjimo dienos ėmė kovoti su liaudies papročiais, folkloru. Šiandien Bažnyčia kritikuoja Romuvą, kad ji savo tikėjimo pagrindu ima folklorą, kuris nėsąs religija. Tad tegul paaiškina, kodėl tiek daug bažnyčia kovojo prieš liaudies dainas ir papročius ? Ištiesų, daugelyje Europos šalių ta kova pasiekė savo tikslą, bet tik ne baltų tradicijose.
Dainos: apeiginės (šeimos, kalendorinių), darbo d., gedėjimo d. buvo puolamos ir smerkiamos.
Bizantijos III-XI a. legendose minimos “velniškos d.”; sv.Augustinas mini cantica nefaria – nedoras d.,
Bažnyčios susirinkimas 398 Kartaginoje iškeikė ano meto liaudies apeigas, papročius, D.
Bažnyčios susirinkimas Agde 506 draudė dainuoti carmina rusticana (liaudies d.);
D’Arles VI a. vyskupas Cesaire draudė sodiečius dainuoti chants diaboliques, ypač moterims.
Bažnyčios susirinkimas Toledoje 693 draudė vartoti pagonybės liekanas ir D.
Bažnyčios susirinkimas Chalone grasino atskirti moteris nuo bažnyčios, jeigu jos dainuos “velniškas D.”
Karolis Didysis 789 draudžia žmonėms dainuoti D.
Netrūko draudimų D. dainuoti ir kitur: slavų, germanų, romanų tautose.
Faktai paimti iš Lietuviškosios Enciklopedijos .Vt. 1937 m - DAINA

A.Vyšniauskaitė, Lietuviai IX – XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose 1994.
Ši knyga tai pavyzdys, kaip galima nutylėti tikrąją tautos istoriją.
113 p. Rašydama apie jėzuito S.Rostovskio ataskaitas 1718 m., Vyšniauskaitė tik cituoja ataskaitoje minimus papročius ir tikėjimus, nutylėdama esminę ataskaitos dalį – jos paskirtį. J.Lebedžio knygoje yra pilnesni tekstai, iš kurių aiškėja, jog jėzuitų misija nebuvo kraštotyrinė, bet skirta kovai su nekrikščion iška kultūra. “Pamokslininkai pasidarbavo su tokiu pasisekimu, kad atsipeikėjo apie 500 tų kerėtojų ir velniškos medicines daktarų. Paskui mūsų misija išvyko į kitą Lietuvos kraštą, prinokus rudens sodų vaisiams, ir sužinojo, jog pagonystė dar gyva šiaurėje,..”

1428 – Kartūzo pamokymai – “Per vestuves ir Užgavėnes būna visai velniškų šokių

1590 – keliauna per Žemaitiją - “Jų velniški šokiai”
Bretkūnas 1589 – bara žmones – “nederamus liaudiškuosius Joninių papročius”
1526m už vestuvinį paprotį – deginti vaškinį vainiką - už kaklo prirakinti prie stulpo šventoriuje (39). Už tą patį paprotį 1540m – mirties bausmė.

XVIa. Dar ne visada buvo tuokiamasi bažnyčioje.
65 p. tariama lietuvių pagonybė
1604m. instrtukcijos Įsrutės ap. – “kadangi žmones jokiu būdu neįmanoma” atkalbėti nuo pirčių statymo”, tai įsakoma, grąsinant
1639 m - vizitacijos M.Lietuvoje – nurodo nepageidautinus vestuvių papročius, krikštynos.
Baudžiama “kaklo geležimi” – prirakinant prie bažnyčios (69)

1620 m kurfiursto įsakymas – būgnus pradurti, švilpynes sulaužyti. (70)
1682m. vysk. M.S.Paco aplinkraštis - draudžiantis per Jonines šokti apie medžius ir ugnį,
1723 m. Prieš tas apeigas (kaimo) buvo taip rimtai kovota, kad šie pagoniški prietarai buvo įveikti daugelyje – daugiau kaip 100 – namų.
1724 m. sv.Petro šventės su žaidimais buvo pasmerktos,
1726 m … Tokių ir panašių prietarų buvo išnaikinta daugiau kaip 100…
1725 m Du ąžuolai buvo nukirsti ir sudeginti, nes prietaringu būdu prasti žmonės juos garbino.
1737 m. Žemaičių vyskupo J.M.Karpio ganytojiškas laiškas : diecezijoje gyvos pagonybės liekanos: Per sv.Jono šventę …turėjo progų įžeisti Dievą, tas pat Kalėdų ,

Velykų papročiuose…Taigi visiems dvasios vadovams pavedame tuos ir panašius tuščius papročius…stengtis išrauti su šaknimis,
1752 m. vysk. A.Tiškevičiaus nutarimas – prieš kaimo skulptorius, prieš kaimo šokius ir jų muziką,
1815 m Valančius mini – Kartenos kunigas „rėkęs ant žmonių už tai, kad jie Jonines ant kalnų šventę senovės būdu. (Basanavičius, 1913, 52)
Valančiaus laikais Luokės kunigas iš sakyklos keikdavęs visus, kurie lankydavo Šatrijos kalną ir paskirtomis dienomis ten linksmindavosi ir šokdavo senoviniu būdu.Šatrija buvo apšaukta pagonių kalnu....Žmonių susirinkimai ilgainiui ant kalno išnyko. (B.1913, 53)
Grinkmiškio parapijoje klebonas persekiojo stogastulpių ir koplytėlių statymą – Valančiaus laikais.
Garliavos parapijoje kunigas Budzeika uždraudęs per vestuves dainuoti vestuvines liaudies dainas (XIX a pabaigoje) (B.1913. 54). Dabar parapijoje jau tylu vestuvių metu.

J.Pabrėža, ( Vilnius, 1972 ) (1771-1849) XIX a. pradžioje pamoksluose smerkia senovinius vestuvinius papročius. Liaudies šokiai ir pramogos jam nesiderina su šventumu. „Kad nieks baisių dainų nedainuotų, kad nieks pasakų begėdiškų nepasakotų“.
P. peikia jonines, petrines, šokius, dainavimą susibūrus, per ilgą bovijimąsi muzikomis.

Surinkimininkai M . Lietuvoje
XVIII a. Pradžioje – Jie paniekinę visas lietuvių tradicines apeigas, šventes, dainas, drabužius ir kt.. Surinkimininkų teritorijoje liaudies dainų, papročių ir tradicinių drabužių beveik nelikę.(B. 1913, 56)

Konst.Tiškevičius, Neris ir jos krantai, V. 1992.
Knygoje aprašyti 1857 m kelionės Nerimi įspūdžiai.
p.286. Priplaukęs Karmėlavą, prie Kauno, pamėgino užrašyti vietinių liaudies dainų.
„Neįmanoma įsivaizduoti, kaip sunku rinkti liaudies dainas Žemaičių vyskupijoje. Vietiniai klebonai stengiasi išnaikinti senuosius žmonių prietarus. Iš sakyklų liepia nedainuoti liaudies dainų /.../ Karmėlavos klebonas žmonių, kurie dainuoja senąsias dainas, nepriimąs išpažinties, nė poros netuokia, jei jungtuves lydėjo senos vietinės apeigos ir žmonių dainos, jų dainuojamos nuo senų senovės.“. Ir kitose gretimose vietovėse K.Tiškevičiui nepavyko priprašyti žmonių padainuoti.
V.Kudirka: „Vilniaus žinios“ 1905 m pasakoja apie Druskininkus. Paklausus vienos moters, kodėl ji ne lietuviškais tautiniais rūbais rengėsi, atsakiusi, kad kunigėlis bara, nes, lietuviškas apdaras esà

;s pagoniškas. Kita dzūkė nuo Ratnyčios tą pat pasakojo.

religija.lt forumas

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Lie 31, 2006 12:24 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007