Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pen Kov 29, 2024 2:54 am



Atsakyti į temą  [ 5 pranešimai(ų) ] 
 Šiek tiek Apie KRETĄ 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Šiek tiek Apie KRETĄ
Kretos šalikelėse pristatyta miniatiūrinių koplytėlių. Tik nepamanykite, kad kretiečiai, kaip lietuviai, tokiu būdu mini žuvusiuosius keliuose. Atvirkščiai! Taip gražiai dėkojama Dievui (o gal vis dar - dievams?..) už tai, kad išgelbėjo pavojingoje situacijoje (kalnų serpantinuose jų dažnai pasitaiko), neleido žūti, susižaloti.

Brigita BALIKIENĖ, brigita@lzinios.lt, “Lietuvos žinios”.

Šioje Graikijos saloje negali atsikratyti įspūdžio, kad čia viskas taip panašu, artima, na visai kaip gimtinėje, bet kažkaip... išties, atvirkščiai. Padėkos koplytėlės šalikelėse - ne vienintelis pavyzdys. Lietuviams sopa širdį dėl savų uždarytų, neveikiančių koplyčių ar bažnyčių, o Kretoje bene 90 proc. jų atveria duris tik kartą per metus ir tai laikoma normaliu dalyku.
Laukia progos parodyti jėgą

Kretiečių tikėjimas ne vieną tūkstantmetį (!) mainėsi, kito, kol buvo pasiekta rami šių dienų būklė. Baigėsi pačių sugalvoti ar užpuolikų (čia veržėsi achajai, dorėnai, romėnai, bizantiečiai, arabai, kryžiuočiai, venecijiečiai, turkai, o visai neseniai, kilus Antrajam pasauliniam karui, salą okupavo keliasdešimties tūkstančių vokiečių parašiutininkų desantas) atnešti (pavyzdžiui, islamas) eksperimentai, kurie per laiko atstumą jau ir juokingi rodosi. Tačiau niekur neprapuolė senieji dievai, krikščionybė jiems netrukdo, kiekvienas savo vagą aria, progai pasitaikius - jėgą demonstruoja.

O meldžiantis nebūtina ir ištarti, į ką kreipiesi. Kur lietuvis pirmiausia rėktų "Jėzau!", Herakliono archeologijos muziejaus gidas Stamatis Patelaros Knoso rūmų griuvėsiuose imus lynoti iškėlė rankas į dangų ir teištarė: "Leisk man baigti pasakojimą, užteks lyti".

- Ką tik pasakojote, kad jūsų dievai gyveno po žeme! Kodėl žiūrite į dangų? - nedelsdami replikavome.

"Ak, viskas pas mus jau susimaišė", - teisinosi ponas Stamatis. Beje, netikėtas lietutis nė nemanė liautis. O Dzeusas (jis, jis, ne kas kitas) išgirdo nerimtas kalbas, atėjus vakarui užleido ant salos debesis (teko lietuviams eiti miegoti nepavakarojus balkone su vyno taure Mėnulio draugijoje - tas dingo lyg nebuvęs), o naktį prasidėjo.

Perkūno neva triukšmingi pasivažinėjimai vežimaičiu per debesis - tai vaikų žaidimas. Dzeusas taip siautėjo, kad drebėjo visa Kreta. Dvigubi žaibai lyg grėsmingos šakės badė kalnus ir slėnius, dundesys buvo tiesiog pragariškas, liūtis merkė viską kiaurai. Tai tęsėsi ne kelias minutes, bet valandas.

"Nenorom teko prisiminti gidų minėtus aplink salą teberusenančius vulkanus", - sakė Šiaulių salono "Grožio paslaptis" savininkė Angelina Stankuvienė, kuriai įspūdingas naktinis spektaklis natūraliai įsiliejo į gražių ir turiningų ekskursijų po salą programą.

Į žemę - embriono pozoje

Daug galima sužinoti ir nepaprastai turtingame (visomis prasmėmis) Kretos sostinės Herakliono archeologijos muziejuje, kur sukaupta 3 milijonai eksponatų apie Kretos Mino epochą - skulptūros, sarkofagai, ginklai, aukso papuošalai.

3000 metų prieš Kristų kretiečiai nustojo klajoti ir ėmėsi žemdirbystės. Gaudami iš žemės tiek gėrybių, žmonės ėmė ją dievinti. Pačios seniausios statulėlės - tai gamtos deivės atvaizdai.

"Mino epochos žmonės tikėjo pomirtinį gyvenimą, - pasakojo ponas Stamatis. - Jų tikėjimą atspindi į sarkofagus įdėti daiktai. Mirusiuosius puošdavo auksiniais ir kitais papuošalais. Tutanchamono III valdymo laikais (1600 metais prieš Kristų) buvo ypač geri santykiai su Egiptu. Štai šis prie mirusiojo rastas koljė prismaigstytas iš Egipto atvežtais pusiau brangiais akmenimis. Kiekvienas jų kažką simbolizavo. Ametistas reiškė blaivumą, iš jo gaudavo violetinių miltelių, kurių priberdavo į vyną. Galima buvo daug gerti, bet likti blaiviam. Laidojimo duobę išklodavo alyvmedžio šakomis, tokiu būdu linkėdavo mirusiajam amžinybės. Juk alyvmedis - ilgaamžiškumo simbolis, kai kurie jų Kretoje nokina vaisius nuo XV amžiaus iki šių dienų".

Nusistebėjusiems dėl mažo sarkofagų dydžio lietuviams gidas paaiškino, kad Mino epochos žmonės buvo įsitikinę: miręs žmogus turi priimti tokią pačią pozą kaip motinos įsčiose, taigi - embriono.

Lankydami deivės šventyklas, kretiečiai atnešdavo ir palikdavo save vaizduojančias statulėles, tokiu būdu tikėdamiesi ilgiau likti deivės globos šviesoje. Piemenys tuo pačiu tikslu atnešdavo gyvulių statulėlių.

Turistai iš Lietuvos ypač susidomėję apžiūri mažytes kojeles, rankeles, širdeles. Kurią kūno vietą skaudėdavo, jos miniatiūrą kretiečiai ir nešdavo į šventyklą, prašydavo padėti. Votai šių dienų katalikų bažnyčiose turi tą pačią prasmę.
Buliaus krauju susijungdavo su Viešpačiu

Kretiečiai nepavargsta girtis: čia, jų saloje, gimė Europa, čia atsirado europinė civilizacija, čia susikūrė pirmoji organizuota Europos valstybė. Visu tuo nesunku patikėti: puikaus energingo nacionalinio ansamblio koncerte (sirtakį, be abejo, šoko du kartus) iš širdies linksminosi visi žiūrovai europiečiai - lietuviai, estai, vokiečiai, prancūzai, lenkai, visų akys degte degė, rankos plojo ir plojo, o saloje neišvysi jokių islamo pėdsakų, nors čia pat - Egiptas, Turkija. Kadaise okupantai turkai net kelis šimtus metų nesėkmingai bandė islamizuoti Kretą. Europos kultūra čia tvirta!

Kalbos apie pradžių pradžią - kiekviename žingsnyje. Anot pono Stamačio, net ir komunijos priėmimo ritualas atsirado čia, Kretoje. Susijungdavo su savo Viešpačiu aukojamo buliaus krauju. Tikėjo, kad dievai gyvena geradarės žemės gelmėse, tad melsdamiesi žiūrėdavo į žemę.

Senųjų kretiečių namus puošė ne šventųjų paveikslai, bet mažytės šventyklų altorių kopijos. Kai kurias archeologams pavyko sulipdyti iš mažų gabalėlių, tad galima apžiūrėti, kaip jos atrodė. Stovi trys kolonėlės, o ant jų tupi balandžiai, simbolizuojantys gerosios deivės dvasią. Mūsiškė šventoji gruodžio 25-oji diena irgi švęsta Kretoje porą tūkstančių metų prieš Kristų... Tą dieną būdavo pažymimas Dzeuso tėvo Krono gimtadienis.

Paslaptys, paslaptys

Turime liūdną žinią marijampoliečiui Juozui Šeimiui, kuris pernai žurnalo "1000 ir vienas klausimas" skaitytojams teigė iššifravęs Idos kalne Kretoje rastą paslaptingąjį Festo diską. Ir savo knygoje apie tai parašė: "Šis piešininis runų raštas yra surašytas hitutų kalba, o ja tik mes vieni kalbame. Todėl nenustebkite ir negalvokite, kad čia svaičiojimai. Sakysit, kur Kreta, o kas čia bendro su Lietuva. Labai daug. Čia mūsų praeitis ir pasididžiavimas. Paaiškės, kas mes tokie, iš kur kilę, kur mūsų šaknys". Ir pateikė "šifruotę": "Azijoje įsimylėk Hitas ąras ykasusą išleidęs Irusas IKOI..." ir t.t.

Deja, specialistai prisipažįsta niekaip negalintys įveikti Festo disko ženklų ir suvokti, kas jame parašyta. Diskas nulipdytas iš deginto molio, jame 240 ženklų. Vieni mokslininkai laiko, kad čia užšifruota malda, kiti įžiūri jūreivio pasakojimą apie keliones, treti - kalendorių. Turistai iš Lietuvos mielai pirko pakabukus su Festo disku, tad ateityje gal sulauksime ir daugiau versijų, kas jame mūsų gimtąja kalba parašyta...

Ginčijamasi ir dėl garsiosios Gyvačių deivės (sukurta iš fajanso maždaug 1600 metais prieš Kristų), nuo kurios Archeologijos muziejuje negali atitraukti akių, tokia ji graži. Anot istorikų, galbūt ji - ne deivė, bet žynė, sugebanti nuraminti gyvates aštriu žvilgsniu, todėl jos akys pavaizduotos tokios išplėstos. Ant galvos - kepuraitė, ant kepuraitės sėdi pantera. Šiose detalėse įžiūrima Egipto meno įtaka. Teigiama, kad ji apsirengusi taip, kaip tuo metu rengėsi Kretos moterys, mat panaši apranga vaizduojama ir įvairiuose freskų piešiniuose. Krūtinė atidengta, liemenė su trumpomis rankovėmis, ilgas sijonas (tokį ir šiandien vilki Kretos šokėjos). Mino epochos Kretoje maišėsi iš įvairių kraštų atvykusių žmonių kraujas, tačiau jau ryškėjo ir savi bruožai, vienas jų - siaura talija.

Beje, garsiojo skulptoriaus Dedalo Kretoje sukurtos medinės dievų skulptūros buvo tokios išraiškingos, kad jas prirakindavo grandinėmis, nes bijojo - išeis iš šventyklos...

Nuo Kretos iki žemyninės Graikijos (Europos) 100 km, iki Afrikos 380 km, iki Azijos 175 km. Įsikūrusiems tokioje vietoje nuobodžiauti netenka. Afrika kasmet priartėja 2-3 centimetrais - aiškiai taikosi palįsti po Europos kontinentu, kada nors nušluos ant kelio jūroje stovinčią Kretą. Kai 1450 metais prieš Kristų netoliese įvyko žemės drebėjimas, cunamio banga nušlavė Kretos miestus ir sunaikino Mino civilizaciją. Tačiau kažkokiu būdu tame reikale dalyvavo ir baisusis Minotauras.

Labirintų būna įvairių. Nekalbėsime apie klaidžius senų sodų takelius, kur architektai iš anksto numatę ne pavojus, o tik promenadą - anksčiau ar vėliau vis tiek išeisi į aikštelę su fontanu.

Labai domina ir Kretos pietuose esantis labirintas. Ten kadaise buvo šachta, dar Mino epochoje, kur kretiečiai kasė statybines medžiagas savo miestams. Liko daug tarp savęs sujungtų erdvių - salių, koridorių. Schema primena labirintą, tačiau jokių paslapčių ten nėra. II pasaulinio karo metais okupantai vokiečiai ten laikė šaudmenis.

Kur laukė Minotauras

Tikrasis paslaptingasis labirintas - Knoso rūmuose, netoli Kretos sostinės Herakliono. Čia Minotauras laukė savo aukų. Palyginti neseniai archeologai aptiko rūmų fundamentą, atkūrė kai kuriuos pastatus. Rastos freskos leido įsivaizduoti, kas čia gyveno ir ką veikė.

Prieš vesdamas turistus prie įėjimo į labirintą, gidas Stamatis Patelaras pirmiausia aprodo visas Knoso rūmų (išvertus tai reiškia žinių miestą) grožybes. "Čia vyko ne spektakliai, bet teatralizuoti ritualai, - pasakojo prie amfiteatro. - Juos žiūrėjo tik karaliaus šeima ir aukšti pareigūnai. Kartais žyniai susikaudavo su buliais. Galbūt šiose kovose ir reikia ieškoti Minotauro legendos ištakų... Jauni vyrai kovodavo su buliumi ir žūdavo".

Ar esama bent grūdelio tiesos mite apie Minotaurą? "Mitologija - tai iškraipyta istorija, - atsakė gidas. - Ji nebuvo užrašyta, tik pasakojama, todėl per daugelį metų iškraipyta. Tačiau kiekvienas mitas pasakoja apie istorinį faktą. Labirintas - tai ne tik ta vieta, kur gyveno Minotauras, labirintu vadinami ir Knoso rūmai. O Minotauras - pačios stipriausios Viduržemio jūros regiono valstybės karaliaus Mino simbolis. Tesėjo atvykimas simbolizuoja Mikėnų graikų įsigalėjimą žemės drebėjimo nuniokotoje Kretoje, Minotauro žūtis - tai puikiosios Mino civilizacijos galas".

Tai buvo Minotauras ar nebuvo? Jūsų valia - tikėti ar netikėti. Kai Knoso rūmuose vaikštai, neįmanoma netikėti. Užmušti Minotaurą ir taip išgelbėti Atėnų jaunuolius atvykęs Tesėjas pirmiausia priėjo štai prie šio amfiteatro, įteikė dovanas karaliui Minui ir jo šeimai. Ten pat jis išvydo ir gražiąją Ariadnę, kuri įsimylėjo drąsųjį jaunuolį ir nutarė jam padėti. Kad ir koks stiprus buvo Tesėjas, Minotauro jis neįstengtų nugalėti. Ariadnė įteikė jam bronzinį durklą ir siūlų kamuoliuką, kurį tas paleido įėjęs į labirintą, o grįždamas tik sekė paskui siūlą ir tokiu būdu rado kelią iš labirinto.
Ir lietuviški siužetai - pasakiški

Bemąstant apie mitologijos reikšmę ir prasmę, jos moralus ir aktualumą, teko susipažinti su jaunavedžiais Virginiju ir Sigita Ramanauskais (jis - UAB "Ekotermijos servisas" direktoriaus pavaduotojas, ji - "Achemos grupės" rinkodaros skyriaus vadybininkė), kuriems kelionė į Kretą buvo ne bet kokia, o povestuvinė.

Kodėl būtent Kreta? "Skaičiau "Europos istoriją", labai susidomėjau, - atsakė Virginijus. - Juk Europos istorija būtent nuo Kretos ir prasidėjo. Norėjosi pasižiūrėti, kaip atrodo Europos pradžia".

Tą storą knygą jis ir į Kretą atsitempė. Besikalbant su jaunavedžiais negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad man pasakoja dar vieną mitą! Jie patys iškėlė sau vestuves už 12 tūkstančių litų, tėvams leidę pasirūpinti tik šakočiais. Patys už kelis tūkstančius litų nusipirko povestuvinę kelionę. Kretoje jie ne tik pramogavo žuvies restoranuose ir kitur, bet turiningose ekskursijose atidžiai klausėsi gidų pasakojimų. Kiti turistai iš Lietuvos su simpatija stebėjo įsimylėjėlius, o vakarais reikšmingai palinkėdavo jiems geros nakties. Gal Kreta taps naujo gyvenimo pradžia?..

Kretos mitologiniai siužetai tokie konkretūs ir atviri. Jų veikiama ėmiau visai nemandagiai tardyti Virginijų.

- Virgi, į kokią spalvą panaši Sigita?
- Geltoną.
- O kokį paukštį primena?
- Flamingą.
- ...kokią gėlę?
- Ji neturi spyglių kaip rožė, nėra lepi kaip tulpė, palyginčiau Sigitą su lauko gėlių puokšte, kurias dažnai jai dovanoju.
- Ir kokią dainą jai dainuoji?
- "Ramunę baltąją..."
Kuris seks pasakas?

Kreta išties nepaprasta, jei tokie jaunavedžiai ją lanko. Jie nesitiki kada nors dar kartą čionai atvažiuoti. "Dar nematėme Ispanijos, Turkijos, Šveicarijos, Egipto, Tuniso", - sakė Virginijus. Jis papasakojo ir apie tai, kaip rengėsi vestuvėms. Abu lankė kurijoje paskaitas jaunavedžiams. Įsidėmėjo psichologo patarimus, kaip spręsti šeimoje kylančius ginčus, kaip bendrauti po vestuvių su tėvais ir panašiais. Nepamiršo kvietimo bet kada užeiti į arkivyskupiją, jei norės pasitarti.

Kol kas nematyti jų gyvenime jokių debesėlių. Net kai per vestuves muzikantai organizavo klausimų žaidimą, jų atsakymai beveik visi sutapo. Kas ruoš maistą, kas kelsis naktį prie vaiko, kas eis į parduotuvę? Aišku, Virgis. Jis iš tėvo paveldėjo pomėgį gaminti valgį. O kas skaitys vaikui pasakas? Virgis atsakė: Virgis. Sigita atsakydama nurodė save. Tad būsimasis vaikutis turės net du pasakų skaitovus.

Kaip žuvo Ikaras?

Bet grįžkime į Kretos mitologijos pasaulį. Papasakojęs apie tai, kaip žymus Atėnų architektas Dedalas ir jo sūnus Ikaras statė Knoso rūmus, labirintą, gidas tragišku balsu tęsė: "Minas uždraudė jiems palikti salą, nes nenorėjo, kad šie dar kur nors panašius rūmus pastatytų. Tačiau šie nepasidavė. Pasidarė erelio sparnus, kuriuos vašku pritvirtino prie nugaros, ir... nuskrido. Tik Ikaras per arti Saulės skrido, vaškas ištirpo ir jis nukrito, paskendo. Bet tai - mitas! Viskas buvo kitaip".

Na na? Kaip gi iš tikrųjų buvo? Gal Ikaras liko gyvas, tik mes apie tai dar nežinome? Ne, Ikaras žuvo, bet turbūt ne dėl ištirpusio vaško. Mat iš tikrųjų Dedalas spruko laivu, kito būdo pabėgti nebuvo. O kadangi Mino laivynas buvo varomas irklais, architektas pasigamino burlaivį - neregėtą daiktą, kurį kretiečiai praminė paukščiu. Taip ir atsirado mitas apie Ikarą. Bet jis tikrai pakeliui žuvo, mat kai burlaivis pasiekė Siciliją, iš jo išlipo tik Dedalas.

Senais laikais kretiečių namus puošė mažytės šventyklų altorių kopijos, dabar - ikonos.

Tokius rožinius nuolat matai vairuotojų, pardavėjų rankose. Jie nepailsdami mėto juos tarp pirštų. Yra dvi šio veiksmo versijos: vyrai tiesiog žaidžia laisvą valandėlę, kita - tokiu būdu lengviau atsikratyti rūkymo ir kitų žalingų įpročių.

Sugrįžus iš Kretos - kuo greičiau į virtuvę!

Iš kiekvienos kelionės smagu parsivežti naujų patiekalų receptų. Įspūdžiai ilgiau neišdils, juos vis primins gardūs kvapai.

Šįkart nieko ekstremalaus nepasiūlysime. Viskas - po ranka. Net jei apsikrovę darbais niekur nebegalite ištrūkti, vis dėlto niekas netrukdo paeksperimentuoti ir ragauti tą patį, ką ir jūsų didesnės sėkmės lydimi bičiuliai, pavyzdžiui, ką tik praleidę atostogas nuostabiojoje Kretoje, kur jau kelerius metus lietuvius skraidina "Novaturas".
Graikinės salotos

|Pats paprasčiausias graikinių salotų receptas. Stambiai suplėšykite salotų lapus, dideliais gabalais supjaustykite pomidorus. Agurką derėtų pjaustyti griežinėliais. Jei mėgstate, pridėkite ir svogūno. Ant viršaus priberkite fetos sūrio (kubeliais), tuomet apibarstykite origanu (tai smulkinta prieskoninė žolė, parduodama ir Lietuvoje) bei žiupsneliu juodųjų pipirų. Užpilkite Ekstra Virgin aliejumi. Šiek tiek pamaišykite tik prieš dėdami į lėkštę!

Netoli Kretos esančioje Santorinio saloje už šias salotas teko sumokėti 6 eurus. Lietuvoje jų galima paskanauti turbūt kelis kartus pigiau.

Minibalandėliai - dolmades
Graikai juos vynioja į vynuogių lapus, bet neniekina ir kopūstlapių. Kodėl mini? Jie visai mažuliukai, savo forma ir dydžiu panašūs į standartinį pigų žiebtuvėlį.

Visa kita - beveik kaip ir mūsų balandėlių. Virti ryžiai, kiaulienos ir jautienos faršas. Išmaišykite su origanu, petražolėmis ir krapais. Troškindami įpilkite į vandenį dar ir alyvuogių aliejaus.
Pomidoras su kepurėle

Minibalandėlių įdarą galima panaudoti ir kitam patiekalui. Nupjaukite didelio pomidoro viršų, iškrapštykite minkštimą ir sumaišykite jį su minėta mase. Tada prikimškite pomidorą, uždėkite dėl grožio kepurėlę ir - į orkaitę.

Lygiai taip galima įdaryti ir baklažanus, raudonas paprikas.

Dar pora patarimų, jei vis dėlto nuvyksite į Kretą

Taupydami pinigus turbūt valgysite tik viešbutyje, kur viską iš anksto apmokėjote, tačiau neišvengsite malonaus pasėdėjimo tavernoje bent jau su kavos puodeliu.

Pigiausia kava - eleniko (1-2 eurai). Ji verdama taip, kaip turkiška (karštame smėlyje, porą kartų pakeliant kavinuką), tik nesugalvokite jos taip ir pavadinti, turėsite politinių nemalonumų. Įsidėmėkite: eleniko. Padavėjas Anogijos miestelyje atnešė ją mažame puodelyje, šalia pastatė stiklinę vandens. Dar ir apelsiną su koteliu ir dviem lapeliais padovanojo.

Dar yra dvi šaltų kavų rūšys: frappe (2-3 eurai, su ledukais ir pienu) ir fredo (3-4 eurai, ją vadina kalorijų bomba, nes pridėta ir plaktos grietinėlės, ledų). Šalta kava geriama iš aukštų stiklinių.

Kretiečiai - pasaulio ilgaamžiai rekordininkai, tad verta susipažinti su jų valgymo įpročiais. Druskos jie beveik nevartoja. Geria daug vyno, bet skiedžia jį vandeniu. Mėgsta ir savo raki: taurelė prieš valgant - dėl apetito, taurelė pavalgius - dėl virškinimo.

Vaistažolių sodas

Neseniai Kretoje lankęsis Klaipėdos medikas Vytautas Kursevičius atlaidžiai stebėjo, kaip turistės iš Lietuvos užsirašinėja graikų valgių receptus. "Šie eksperimentai - nepavojingi, - sakė jis LŽ. - Galiu juos "palaiminti". Blogai būna tik tada, kai žmonės ima eksperimentuoti gydydamiesi".

Lietuviai mielai ir pasigydytų! Išgirdę pasakojimą apie žolelę pilkai žaliais lapeliais, kuria kretiečiai nuo neatmenamų laikų tvarko kraujospūdį, stiprina imunitetą, ramina nervus, dairėsi jos šalikelėse, o radę - nugnybdavo nors kelis lapelius. Kadaise pati Artemidė ją vartojo: medžiodama Kretos miškuose sužeisdavo patikusius žvėris, o tada stebuklingąja žolele gydydavo - per tą laiką ir prisijaukindavo. Kreta kartais vadinama vaistažolių sodu. Jų čia auga net 800 rūšių. Alyvmedis - ne vaistinis, tačiau vartojantieji alyvų aliejų daug rečiau serga onkologinėmis ligomis.

Visko nenusižiūrėsi, neužsirašysi, nenugnybsi. Nei karštos saulės neatsiveši, nei mielo bendravimo įpročių. Telieka svajoti dar kartą ten nuvykti ir daug stipriau įkvėpti kvapų, spalvų nugriuvus ant žolės apelsinmedžių giraitėje.
w.novaturas.lt

o realiai savo įspūdžius gali papasakoti svyturys, matęs ne vieną paslaptingą vietovę Kretoje :)

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Sau 29, 2006 6:01 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 198
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: Šiek tiek Apie KRETĄ
Cituoti:


Ginčijamasi ir dėl garsiosios Gyvačių deivės (sukurta iš fajanso maždaug 1600 metais prieš Kristų), nuo kurios Archeologijos muziejuje negali atitraukti akių, tokia ji graži. Anot istorikų, galbūt ji - ne deivė, bet žynė, sugebanti nuraminti gyvates aštriu žvilgsniu, todėl jos akys pavaizduotos tokios išplėstos. Ant galvos - kepuraitė, ant kepuraitės sėdi pantera. Šiose detalėse įžiūrima Egipto meno įtaka. Teigiama, kad ji apsirengusi taip, kaip tuo metu rengėsi Kretos moterys, mat panaši apranga vaizduojama ir įvairiuose freskų piešiniuose. Krūtinė atidengta, liemenė su trumpomis rankovėmis, ilgas sijonas (tokį ir šiandien vilki Kretos šokėjos). Mino epochos Kretoje maišėsi iš įvairių kraštų atvykusių žmonių kraujas, tačiau jau ryškėjo ir savi bruožai, vienas jų - siaura talija.



Paveikslėlis

Graikai sako, jog atidengtos krūtys simbolizuoja moteriškumą ir Motiną (vaisingumą), o gyvatės ir pantera, rodo, jog ji taip pat ir gamtos valdovė.


Beje, visiškai nepadarė įspūdžio Knoso rūmai.. Beveik viskas ten neoriginalu, o visai neseniai pastatyta.. ir akmenys nesenoviniai sienose (net cementas matosi).. ir piešiniai netikri.. na bet gal čia tik mano toks matymas išlepintas...

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Tre Rgs 23, 2009 6:44 pm
Aprašymas
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: Šiek tiek Apie KRETĄ
Šiaip tai LETO gerai atrodo ir paliko gerą ispudį. Jei kas važiuosit į Kretą butinai siūlyčiau aplankyti.

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Tre Rgs 23, 2009 10:01 pm
Aprašymas
Stebėtojas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Kov 18, 2013 4:22 pm
Pranešimai: 1
Šalis: Lietuva
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Kaunas
mano pomėgiai: Paveikslai
UNREAD_POST Re: Šiek tiek Apie KRETĄ
Gal šią vasarą pavyks apsilankyti :D

_________________
paveikslai


Pir Kov 18, 2013 5:49 pm
Aprašymas
Stebėtojas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Vas 08, 2013 1:29 pm
Pranešimai: 2
Šalis: Lietuva
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Kaunas
mano pomėgiai: istorija, fotografija
UNREAD_POST Re: Šiek tiek Apie KRETĄ
Man Knoso rūmai patiko :) Taip viskas atstatyta, tik keli akenys (galbūt) autentiški, bet įdomu. Ypač vandentiekio sistema.
Archeologijos muziejus paliko irgi labai gerą įspūdį. Tikrai daug dalykų pamačiau, kuriuos buvau mačius tik knygose.


Šeš Kov 23, 2013 12:45 am
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 5 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007