svyturys
Gyvastingas (-a)
Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am Pranešimai: 150 Miestas: Vilnius
|
Blindė- gyvenimo medis
Blindė- gyvenimo medis
Nesunku atspėti, kokie medžiai sukėlė gyvybės ir pažinimo medžių įvaizdžius: panašūs jie augimu, ir lapais, ir vaisiais, tik vieno vaisiai gaivina- tai gyvybės medis, o kito žudo- tai pažinimo medis: pažinsi-gyvas liksi, mokėsi juo pasinaudoti- medžioklėje grobį turėsi. Mūsų protėviams su tokiais medžiais susidurti neteko, neturime labai nuodingų medžių, neturime mūsų liaudies medicinoje ir pažinimo medžio, o štai gyvybės medžių- turime, netgi apsčiai, ir ne vien medžių.
Sekdami paskui šiaurės elnius bei kitus medžiojamus gyvūnus, mūsų protėviai negalėjo nepastebėti gluosnio krūminių rūšių- karklų, tų atšiaurios tundros pionierių. Negalėjo nepastebėti karklų gajumu, tinkamumu įvairiems dirbiniams, maistui ir vaistui. Šiaurės tautelės ir nūdien grūda elnio taukus su karklų lapais- tai sotus valgis, kuris ir virškinimą tvarko, ir gaivina, ir peršalimus gydo. Didelės patirties negalima nepaisyti- gyvuliniai riebalai svarbus energijos šaltinis rūsčiomis gamtos sąlygomis, o gluosnių- karklų lapams nestokoja dezinfekcinių, nuo uždegimų gydančių medžiagų, taigi ir vaistui, ir profilaktikai tinka, be to, kaip ir visi jauni lapai, karklų lapai turi nemažai vitamino C. Taigi karklai negalėjo būti nepagerbiami.
Gausios gluosnių giminės požymius pastebėję tolimieji mūsų protėviai ne visus dėl to vienodu dėmesiu apdovanojo. Iš visų labiausiai išsiskyrė du: žilvitį ir blindę.
Ir sekdami paskui tirpstančius ledynus, ir įsikūrę tose vietose, kur formavosi baltai, mūsų protėviai jautė Saulę, kaip gerąją globėją, maisto ir gyvenimo tiekėją. tad ir medžiai, kuriuos ji pirmiausia pažadina, neturi lygių tarp medžių, tai mūsų protėvių švenčiausi medžiai. Pirmieji atsibunda, ir labai regimai,- žilvičiai. Ir nuostabūs jie, tie žilvičiai, regis jau supuvęs, sutrešęs, o iš pašaknių vėl želia, kad tik kur žemę kokia šaka pasiekė, kokia lūžena ar kuolas žemėn įsmigo- jau ir keliasi. Tarsi amžina gyvybė. Neatsitiktinai, kad reikėdavo lūžusį kaulą ar gilią žaizdą tvarstyti, sakyta „ Kur karnelė krito- ten šakelė žėlė, kur šakelė žėlė- viršūnėlė kėlės, dedu karklų šitų, kad kaulas sugytų “. Visada pabrėždavo, kad žilvičio karna turi begalinės gyvybės atsargas. Sakydavo, tvarstydavo, ir tikrai kaulai gražiai sugydavo, žaizda užsiverdavo nepūliuodama. Kaipgi kitaip- salicilatai- vieni stipriausių dezinfektorių, o karnoje dar visada ir sulos kiek yra, su visu biokompleksu.
„ Po vandenį braido, kitiems kosulį baido „- taip sakome apie blindę, ožkakarklį (Salix caprea ) Geriau nepasakysi, tikrai blindės kačiukų arbata gali pagelbėti peršalusiems, karščiuojantiems, kosintiems, o pati tikrai vandenyje braido: auga žemesnėse vietose, kur susirenka sniego tirpsmo vandenys. Visi medžiai dar pliki, o ji švytėte švyti gelsvais stambiais žiedais (iš tiesų žiedynais),vandenyje atsispindinčiais. Blindėms pražydus, ir bitės pirmą kartą toliau nuo avilių nulekia. Matyt, dėl to ir buvo blindė išskirta iš kitų gluosnių rūšių ir jai, o nekokiam kitam žilvičiui, balandžio mėnuo paskirtas. Gal ne vien dėl to, kad blindė ankstėliau už kitus savo giminaičius žydi, bet kad ir jos žiedynai kiek ryškesni. Gal blindę mūsų proseneliai išskyrė ir todėl, kad jos mediena tvirtesnė, atsparesnė negu kitų gluosnių, bet tokia pat lanksti ir lengva, gražiai balta, visokiems dirbiniams, o pirmiausia geriems lankams tinkama, esą,, blindiniu lanku važinėjant arkliai mažiau vargstą, būna eiklesni. Ką gi, patogus lengvas pakinktas bėgsmo negadina. Gal ir dėl to, kad blindė lyg tarpininkė tarp gluosnių krūmų ir medžių. Gal? Galime tik spėlioti, nes niekas nebeatmena, kodėl blindė, o nekoks kitas gluosnis sau mėnesį gavo, ir atsižvelgti į tuos pasvarstymus, kuriuos mūsų protėviai paliko, o juose, be primityvios gamtinės pasaulėjautos, nemažai ir tikros gyvenimo patirties.
Eugenija Šimkūnaitė „Mokslas ir Gyvenimas“
|