Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Geg 28, 2020 8:25 pm



Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
 Ieva 
Autorius Žinutė
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Ieva
Gegužė- ievos mergelės
Tokia jau moteriška dalia- tenka mergelėms bernelių ar brolelių grįžtančių laukti, tenka motinoms sūnų, žmonoms vyrų laukti. Tenka laukti, bet ne visada sulaukti.
Seniai seniai gyvenusi daili mergelė, turėjusi devynis brolius ir dešimtąjį- bernelį. Kad ir be tėvo motinėlės, gražiai gyvenusi Ieva, brolių globojama, bernelio mylima. Dar gražiau gyventi tikėjosi vestuves atšokusi, radusi anytėlę, kaip tikrą motinėlę, šešurėlį- kaip tikrą tėvelį. Tik ne taip buvo lemta buvo. Užpuolė atėjūnai, ir pasikėlė visi vyrai gintis, išlydėjo juos visi ligi upės, ligi liepto. išlydėjusi ir ieva devynis brolius, dešimtąjį bernelį. baisus karas buvęs, kraujas upeliais tekėjęs. Mūsiškiai išmušė visus atėjūnus, bet nemažai ir narsuolių krito. Pradėjo iš karo grįžti, kas daugiau, kas mažiau sužeistas, kas greičiau, kas gerokai vėliau, bet visi minėjo, kad nebuvo tame kare narsuolių, kurie būtų Ievos broliams prilygę, kas būtų už jos bernelį narsesnis. Priešų galybės išmušę, bet ir patys kritę.
Ilgai sugrįžtančių laukta, kas laukęs sulaukė, kas nebe sulaukęs šermenis kėlė, o Ievužė vis prie tilto rymojo. Ir širdimi pajuto, kad nebe sulauks nei brolelių, nei bernelio. Pati viena likusi nebežinojo, nei kaip jai būti- nemiela buvo į apleistus namus sugrįžti, nežinojo ir ko šauktis. Šaukėsi saulės- neprisišaukė, šaukėsi mėnulio- neprisišaukė, negirdėjo jos ir žvaigždės, šaukėsi vėjų- tie sau nuūžavo, šaukėsi žemės, bet tokios nedalingos ir žemė nenorėjusi. Tik medžių močia sutikusi priglausti. Kaip prie tiltelio rymojo, taip medžiu ir paliko.
Seniausiuose mūsų pasakose vis dvylika brolių ir viena jų sesuo,vėlesnėse- devyni broliai ir viena ar trys seserys, o vėliausiose- trys broliai ir viena sesuo ar net vienturiai ar vienturės. Visai dėsningas brolių gausumas: daugiau žūdavo įvairiuose karuose, ne be aukų būdavo ir medžioklės, o kas dar svariau: jų natūralus mirtingumas didesnis. Vargu ar įmanoma, kad esant labai dideliai šeimai šeimai galėtų naikinti mergaites ir palikti sūnus, tam paprastų paprasčiausiai neužtektų aktyvaus tėvų gyvenimo laiko, tad tenka manyti mūsų protėvius mokėjus reguliuoti vaikų lytį. Ir vestuvinės apeigos ir liaudies medicinos nusakymai tai patvirtina. Pagrindinių aprūpintojų- sūnų reikėjo daugiau seniau. Pasitelkus daugiau darbinių gyvulių, darbo rankų poreikis sumažėjo. Taigi iš brolių skaičiaus matyti, kad Ievos pasaka, nors ir ne pat. seniausia, bet gerokai senų laikų.
Metamorfozes- ne vien mūsiškių pasakų, jas rasime visur, kur tik sekamos pasakos. Kai kurias metamorfozes- virsta žvėrimis, vilkolakiais ar zoomorfiniais dievukais, pusgyvūniais, nesunku iššifruoti, kur kas sunkiau šifruoti virtimus medžiais, kitais augalais ar jų dalimis. Kad augalinė gyvybė labai mažai tesiskiria nuo gyvūninės, sužinojome labai neseniai, prisibrovę ligi genų cheminės struktūros. Tokių galimybių mūsų protėviai neturėjo. Tik labai artimai susiję su gamta, dar visai neskirdami savęs nuo kitos gamtos, žmonės galėjo ir augalus matyti sau lygius. Taip skaičiuojant augalines metamorfozines pasakas reikėtų laikyti pačiomis seniausiomis. Matyt, neapsirikta sakant, kad Ieva seniai, seniai gyvenusi.
Išlydėjo Ieva bernelį dar vestuvių nesulaukusi, kaip jaunamartė, baltai apsirėdžiusi ir sugrįžtančio laukė, tad ir medžių močia davė Ievai baltus žiedus. Karti, ašaringa Ievos dalia, labai gailus ir jos žiedų kvapas- ne vienam net alpulį kelia, bet yra ir tokių, kuriems nuo ievos žiedų kvapo, o dar labiau nuo rasos iš ievos žiedų sukrėstos, ir gaili širdies sopė numalšta, ir ašarotos, nebematančios akys prašviesėja. Čia jau pastebimas gan tikras- žieduose daug dezinfekuojančių medžiagų, ir neatsitiktinai ievos žiedų distidiato buvo pilama į akių lašus ar ir vienas taikytas plovimas, pavilgoms ( Aqua Pruni padi ). Labai jau mėgstame sukrimsti kokį slyvos ar vyšnios branduolį, dar labiau- obels ar kriaušės sėklą, malonus kartumas lyg „ širdį atgauna “. Nieko nuostabaus, taip veikia nedidelės cianidų dozės, ir toli gražu ne iš visų farmakopėjų ( vaistų gamybą reglamentuojančių knygų ) išguitas amigdalinas ir jo giminaičiai.
Ne tik gailiom ašarom verkusi Ieva, bet ir kraujo ašarom raudojusi. Raudonos, vėliau juodos ir jos „uogos“- smulkūs kaulavaisiai. Smulkios, juodos pažiūrėti, o kekėje jų daug, beregint saują gali prisibraukti, tik vargu ar saują suvalgysi- „ sutrauks visą giminę“, lyg karčios, lyg aitrios, nė skonio gerai nesuprasi, lygiai tokios, kaip Ievos dalia, o jau branduolių aitrumas- už vyšnios ar slyvos daug aitresni, nors ir gerokai mažesni. Branduoliuose tikrai daug amigdalino, o minkštime- tanidų. Ir tuo mokėjo pasinaudoti liaudies medicina: kai burna atkiurdavo, opelių atsirasdavo, ievos arbata skalaudavo arba ievos vaisius lėtai čiulpdavo- ir užsitraukdavo. Ką gi taip veikia tanidai. Dabar žinome, kad tanidai tinka tik tada, kai nėra pūlinių opų, nes šios gali (kaip ir angina ) tapti lėtinės. Seniau smulkintasi mažiau, pagerėjo tądien- ir gerai. Vargina viduriavimai dabar, dar dažniau jie vargindavo seniau, o jei įsimesdavo eilinės (t.y. infekciniai viduriavimai), ne vienas taip nusilpdavo, kad tik sienų pasiramstydamas vaikščioti galėjo. kas gerai išmanė, kiek ievos „ uogelių “ smulkiai sugrūsti, kiek sveikų įdėjus pritraukinti- tas atsigaudavo, mat Ieva, kad ir pati labai vargdama, kad ir būti tarp žmonių negalėdama, pykčio niekam neturėjo. Ir vėl teisingai pastebėta: iš minkštimo tanidai, iš branduolių amigdalinas- apstabdo viduriavimą, kiek pastiprina širdį. Ir kas čia tokio, kad pastiprinimas labai trumpam, kad viduriavimas ne išgydomas, o tik apmalšinamas, kad vėliau bus dar blogiau... Tuokart palengvėjo- jau gerai.
Buvusi Ieva graži, skaisčiaveidė mergina, it iš pieno plaukusi, it vyšnių uogelės lūpomis, it rausvi obuolėliai žandeliais, bet išvargino ją sielvartas, dingo skaistumas, susiraukšlėjo, sugargažėjo. Vos vasara, pavasaris kaisti ima, ant ievos lapų išsipila žali, vėliau paraustantys puškai. Dabar juos vadiname zoocecidijomis ir žinome, kad tai vikšrelių veika. Vargu ar seniau kas labai siejo vikšrelius su pūškais, bet pastebėjo, kad tokių grūstų pūškuotų lapų mirkalas ( užpilama švariu šaltu vandeniu ir porą valandų palaikius nukošiama )tikrai padeda suskirdus rankų ar kojų odai. Nieko nuostabaus, lapuose ir šiaip yra ir tanidų, ir dezinfekuojančių medžiagų, o kai nuo vikšrų tenka gintis- apsauginių medžiagų pagausėja.
Kokia gi mergelė be plonųjų drobelių, ir baltų, ir margintų? Ievos žievė, turi daug tanidų, tinka kailių dirbimui, tinka dažymui. Nesunku nudažyti sodriai tamsiai žaliai. Tanidinių augalų daug, tačiau kiekvienas jų dažo kitokiu atspalviu. Ievos žievė- ypač gerbiama. Esą ievos žieve dažyti marginiai labai patvarūs, o kailiniai ar tymai- nesunešiojami, kaip nenumaldomai sudiržusi besiilgėdama ir pati Ieva.
Gražiai pasaką ievai sudėję, mėnesį jai skyrę, mūsų tėvai ne tik nusakė, kas ieva yra ir kaip atsirado, bet ir ateitį spėti su ieva sieti bandė. Ievos mėnesį gimusieji, kaip ir ievos orai: Čia šviesūs, šilti, lyg ir mieli, čia šalnom nudilgina. Kad ir kaip šiltom dienelėm gegužė pamalonina, bet vienos dienos šalna gali viską niekais nuvaryti. Išdygo ieva kur kiemo ar sodo pašonėje, teauga, nei jos kerta, nei rauna, bet ir sodinti kieme niekas nesodina. Kai labai reikia, ar vaistams,ar dažymui, paima kelias žydinčias šakutes, „uogų “ ar lapų saują, na, didesniam dažymui ir kokią nukerta, bet šiaip liesti ievos vengia- kad jau gaili, aitri, geriau nė neliesti. Taip ir dera elgtis, ypač dabar, kai ir alergikų, ir astmatikų, ir silpna širdžių gausybė.
Eugenija Šimkūnaitė
" Mokslas ir Gyvenimas"


Tre Geg 13, 2009 10:35 pm
Aprašymas
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Žydėjimas...medžių ir lauko gėlių,
Ar lengva alsuoti Jums būnant prie jų?
Savaitgalį būnant gamtoje džiaugiausi matydama dukterėčią švelniai uostančią įvairių augalų žiedus. Priėjus prie ievos, rankos iškart uždengė nosį ir trumpi žodžiai: Ne,-ne,-ne. Po kurių buvo aišku, kad šito augalo ji neuostys.
Vaikščiojant kitus augalus uostė, glostė jų žiedus.Tik palenkus žydinčią ievos šaką sprukdavo į šalį. Ką mato ar jaučia 2-5 metų vaikai? Sirgdami sugebantys surinkti augalus iš kurių išvirus arbatą jie pasveiksta.Pasidalinkit jei turit panašios patirties.


Pir Geg 25, 2009 9:05 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 2 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007