Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Kov 27, 2024 7:57 am



Atsakyti į temą  [ 13 pranešimai(ų) ] 
 BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
BALTIEJI VILNIAUS STULPAI

Cituoti:
2009 m. sausio 29 d., 15 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose (Savanorių pr. 2), rengia ir kviečia į viešą „Apskrito stalo" diskusiją-pasitarimą BALTŲJŲ VILNIAUS STULPŲ ATKŪRIMO TEMA.
Diskusijose ketina dalyvauti : etnologas, prof. Libertas Klimka, Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas Juozas Lapinskas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto Savivaldybės, visuomenės atstovai ir kt.M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo, trečius metus vykdančio edukacinių, meninių renginių ciklą „NACIONALINIO PAVELDO IŠSAUGOJIMUI – AKTYVI PILIETINĖ INICIATYVA“ vienu iš šio ciklo projektu siekia akivaizdžiai pateikti etnologo prof. Liberto Klimkos puoselėjamą idėją, – atkurti bent vieną senųjų Baltųjų Vilniaus stulpų, kadaise žymėjusius Vilniaus miesto ribą.
Paveikslėlis
Siekiame surinkti ir pastatyti Baltųjų Vilniaus stulpų maketą (muliažą) beveik toje pačioje vietoje, kur jie yra stovėję, – dabartinė J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirta.

Šiai idėjai profesionaliai pateikti ir įgyvendinti renkame tikslines aukas ar finansinę paramą.

Prisidėti galima aukojant:
SĄSKAITOS Nr. LT 717290000001700028
BANKO KODAS 72900
AB PAREX BANKAS

Tikimasi, kad šios idėjos iškėlimas ir pateikimas visuomenei bei miestą valdantiesiems, inicijuos aktyvesnius svarstymus dėl galimybės atkurti bent vieną iš Baltųjų Vilniaus stulpų, kaip istorinį akcentą ir simbolį, pažymintį kur buvo senosios miesto ribos.

Tai nebūtų grandiozinis projektas ir neturėtų miestui daug kainuoti , bet užtat atliktų savo istorinę ir švietėjišką misiją.

Ilgainiui tai galėtų tapti ir turistų lankymo vieta. Siūlymas atkurti tik vieną (ne abu) stulpus remiasi ir praktine galimybe tai įgyvendinti, nes atkūrinėti abu stulpus būtų sudėtingiau, - tuomet vienas iš jų turėtų stovėti vos ne J. Basanavičiaus gatvės pabaigos (prie Gėlų turgelio) ir Savanorių prospekto pradžios važiuojamosios dalies viduryje.

Galima būtų šalia atkurto stulpo atskirai lentelėje pažymėti, kad turėtų būti du analogiški stulpai, o planelyje nurodyti tikslią jų buvimo vietą ir kryptį.

O gal visuomenėje dar atsiras ir kitų vertingų pasiūlymų ?
Tikimės, kad apsvarstę, ir Jūs rasite galimybių prisidėti prie šio siekio įgyvendinimo, kaip kad jau prisidėjo:





Pasivaikščiojimas J. Basanavičiaus gatve
Libertas Klimka
http://www.lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=5111878

Sostinėje viena iš svarbiausių, o ir įdomiausių yra gatvė, pavadinta Jono Basanavičiaus vardu. Kyla ji nuo buvusių miesto sienos Trakų vartų į kalną, nuo kurio veriasi graži senamiesčio panorama. Iš tikrųjų gatvė ėmė formuotis pagal labai svarbaus kelio, jungusio praeityje Lietuvos sostines: Gedimino Vilnių ir Kęstučio Trakus, pradžią.

J. Basanavičiaus gatvės tęsinys – dabartinis Savanorių prospektas, gal tai ir būsimojo megapolio Vilnius–Kaunas ašis.

Tautos patriarcho vardu gatvė pavadinta 1939-aisiais, Lietuvai atgavus savo senąją sostinę. Išties daktaras J. B asanavičius pačius reikšmingiausius tautai ir valstybės nepriklausomybei darbus nuveikė Vilniuje. Net sovietmečiu to nesugebėta paneigti; gatvės pavadinimas išliko.

Iki tol senamiestį su traktu į Kauną bei Trakus jungianti gatvė vadinosi Didžiąja Pohulianka. Slaviškos kilmės žodis, reiškiantis pasivaikščiojimą. Mat senojo Vilniaus miestelėnai laisvalaikį mielai leisdavo besidžiaugdami miestą supančios gamtos grožiu. Netgi madinga būdavo keliauti vežimaičiais ar pėsčiomis link Vingio, Gerosios Vilties, Antakalnio, Belmonto kalvynų.

Pirmojo vadovo po Vilnių autorius Adomas Honoris Kirkoras 1856 m. rašė: „O dabar – į Pohulianką. Šis priemiestis atviras ir linksmas, tik kelias labai smėlėtas, o už miesto jis kyla vis aukščiau. Kairėje gatvės pusėje yra pylimas su patogia pėsčiųjų alėja... Toliau eidami medžiais apsodinta Pohuliankos gatve užkardos link, matome kelis dailius medinius ir mūrinius namus su sodais... Čia kadaise stovėjo Pohulianka vadinamas namas, kuriame buvo smuklė“.

Beje, Vilniaus aštrialiežuviai ir sakydavo, kad ne iš pasivaikščiojimų, o iš palėbavimų užmiesčio smuklėje, vėliau perstatytoje į didelį restoraną, kilo gatvės pavadinimas. Tas restorano pastatas tebėra ir šiandien. O žodis „pohulianka“ išties yra dviprasmiškas. Taigi kas kokį turi pamėgtą laisvalaikio praleidimo būdą; o užmiestyje ir patriukšmauti erdviau...

Iki XIX a. vidurio Didžiosios Pohuliankos gatvėje tankiau tebuvo užstatyta įkalnė, toliau driekėsi sodai, daržai, Vingio link buvo įsikūrę keli dvareliai. Iškilūs pastatai čia radosi vėliau, plėtojant Naujamiestį. Vaizdingoje vietoje, atveriančioje erdves, rūmus ėmė statydintis bankininkai, gydytojai, architektai. Vėliau čia kūrėsi ir svarbios įstaigos, mokyklos.

Gatvė mena garsius vardus: čia vaikystę praleido prancūzų literatūros šviesulys Romenas Gary, gyveno legendinis gydytojas Cemachas Šabadas, filantropas Juzefas Montvila, Žydų mokslo instituto (IJVO) direktorius Maksas Vainraichas.

Ir lietuviškajai kultūrai svarbių istorijos pėdsakų šioje gatvėje esama: Miesto teatre 1917 m. rugsėjyje posėdžiavusi Lietuvių konferencija išrinko Lietuvos Tarybą. Nuo 1915 m. stilingame pastate, esančiame Mindaugo ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje, veikė lietuviška „Ryto“ draugijos įkurta gimnazija. J. Basanavičiaus gatvėje advokato Andriaus Bulotos šeimoje gyveno rašytoja Žemaitė.

Tačiau keliaukime, kaip A. H. Kirkoro pasakyta, link užkardos. Ties dabartiniu gėlių turgeliu XIX a. buvo miesto riba. Toliau – vieškelis, pagrindinė prekybinė arterija, jungianti sostinę su vakarinėmis valstybės žemėmis ir kitomis Europos šalimis. Todėl būtent čia buvo įrengta muitinė ir sargybinė. Klasicizmo stiliaus pastatas išliko iki šiol. Kitoje gatvės pusėje – grakšti trijų kondignacijų barokinė koplytėlė su šventojo Jackaus skulptūra viršuje. Kas sieja tuodu paminklu?

Legenda byloja, kad koplytėlę šioje vietoje 1501 m. pastatė vienuoliai dominikonai atminimui Vilniuje buvojusio garsaus misionieriaus. Šv. Jackus laikomas keliautojų globėju; tad prie jo atvaizdo būdavo pasimeldžiama, leidžiantis į kupiną pavojų ir netikėtumų kelią. Žalvarinę skulptūrą vietoj medinės sukūrė 1901 m. vilniškis skulptorius Boleslovas Balzukevičius.

Dar viena čia buvusios miesto ribos žymė – paminklinis akmuo ant kalnelio, trumputės Muitinės gatvelės gale, žymintis tautos didvyrio, liepsningo patrioto Simono Konarskio egzekucijos 1839-siais metais vietą. Budeliška tradicija – sušaudyti užmiestyje ir sunaikinti kapo pėdsakus...

O kurgi pati užkarda? Senieji vilniečiai J. Basanavičiaus gatvės pabaigą vadindavo Baltaisiais stulpais. Ties sargybine stovėjo du masyvūs, gana aukšti – apie 6 metrų – keturkampiai stulpai. Kol muitininkai tikrindavo kiekvienu vežimu atgabenamas prekes, pravažiavimą sargybiniai tarp jų užtverdavo šlagbaumu. Stulpų viršų puošė iš metalo liedinti Vyčiai. Apie 1840-sius metus šiuos valstybingumo ženklus pakeitė caro dvigalviai ereliai.

Baltieji stulpai buvo nugriauti jau pokario metais, ėmus platinti važiuojamąją gatvės dalį. Likę miesto ribos ženklai – keleivių globėjo šv. Jackaus koplytėlė, sargybinė, S. Konarskio atminimo akmuo, o ir tas Pohuliankos restorano pastatas nebeturi jungties. Trūksta svarbiausios žymės, kad čia tam tikru istorijos tarpsniu buvo miesto vartai. Pro juos į Vilnių įjojo imperatorius Napoleonas, ties jais vyko daug svarbių Vilniaus istorijai įvykių.

Kodėl taip smulkmeniškai pasakojama apie vieną sostinės gatvę? Todėl, kad mūsų miestų viešosios erdvės – aikštės, skverai, o ir gatvės, jų pastatai – daugeliu atvejų yra bebalsės, praradusios istorinės atminties ženklus. Ypač laikas nepagailėjo valstybingumo paminklų. Kitaip yra Europos šalių miestuose, juolab jų sostinėse. O jeigu imtume ir vieną iš tų Baltųjų stulpų prikeltume mūsų dabarčiai? Kad anūkams galėtume parodyti, koks buvo Vilnius prieš porą šimtų metų, kur prasidėdavo kelias į vakarus...

Netgi surašyti ant to stulpo galima, kokius istorijos žingsnius jis matė. Nesunku tai būtų padaryti, kiek čia tų plytų bereiktų... Ir eismui jokia kliūtis, nes dešinysis stulpas stovėjo ten, kur žalioji salelė skiria J. Basanavičiaus ir S. Konarskio gatves. Jeigu didžiuojamės savo sostine, jos architektūra ir urbanistika, turime nepamiršti ir viešųjų erdvių, pažymėti jas akcentais, – meniniais bei istoriniais.

Lietuvių liaudies patarlė sako: „Laiko dantys aštrūs, laikas ir kalnus sugraužia“. Pasipriešinti visagaliui laikui gali tik kultūra... Kokius ženklus istorijai apie šiuos metus paliks Vilnius, paskelbtas Europos kultūros sostine?


http://www.ciurlioniopaveldas.lt

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Paskutinį kartą redagavo Baltas Ket Sau 29, 2009 12:33 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Ant Sau 27, 2009 3:50 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Prie pietų stalo apie baltus stulpus
2009-01-26

Pokalbis su M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovu Gintautu Ivinsku ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininku, etnologu, profesoriumi Libertu Klimka.

Laidos vedėjas – Ginas Dabašinskas.
Parsisiųsti pps_0126_visas.mp3
http://www.ziniur.lt/get_file.php?file=6723

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Sau 27, 2009 4:13 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
INFORMACINIS PRANEŠIMAS
2009. 01. 08.

Vakar dienos popietę etnologas, prof. Libertas Klimka ir Gintautas Ivinskas, atstovaujantis M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondą, susitikime pas Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį pristatė Baltųjų Vilniaus Stulpų atkūrimo idėją. Ministras iš esmės pritarė šiai iniciatyvai ir žadėjo apsvarstyti, kaip ministerija praktiškai galėtų prisidėti prie Baltųjų Vilniaus Stulpų atkūrimo.

Susitikimo metu taip pat nuspręsta, kad ministerijos atstovas dalyvaus Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose (Savanorių pr. 2), sausio 29 dieną, 15 val. organizuojamoje viešoje „Apskrito stalo“ diskusijoje – pasitarime dėl galimybės atkurti Baltuosius Vilniaus Stulpus.

INFORMACINIS PRANEŠIMAS
2008. 12. 17

Vakar dienos popietę etnologas, prof. Libertas Klimka ir Gintautas Ivinskas, atstovaujantis M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondą, tęsdami Baltųjų Vilniaus Stulpų atkūrimo idėją, dalyvavo susitikime ir pasitarime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu generolu Sauliumi Stripeika, šios tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininku Giedriumi Mišučiu bei Pasieniečių muziejaus vedėja Loreta Dumbauskiene.

Susitikimo metu nuspręsta, – suvienijus bendras pastangas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose (Savanorių pr. 2), 2009 m. sausio mėnesio paskutinę savaitę organizuoti atvirą ir viešą „Apskrito stalo“ diskusiją – pasitarimą dėl galimybės atkurti Baltuosius Vilniaus Stulpus, kartu įtraukiant daugiau miestui neabejingų piliečių, bendruomenės ir visuomenės narių. Tikslesnė data ir laikas bus suderinti pirmąją 2009 m. savaitę.

VILNIAUS DIENA

2008 12 09 Jūratė Žuolytė
http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas

Idėja: atstatyti miesto vartus

Miesto ribą kadaise žymėje prabangūs vartai gali atgimti. Tiksliau – viena jų kolona su spindinčiu raiteliu. Taip vilniečiams ir miesto svečiams tikimasi priminti miesto istoriją.
Žymės istorinę vietą

Vos prieš šimtą metų senąsias Vilniaus miesto ribas žymėjo prašmatnūs vartai. Pro juos, spėjama, dar XVIII a. riedėjo miestiečių karietos, žygiuodavo kareiviai, atvykdavo miesto svečiai. “Gal net pats Napoleonas pro šiuos vartus įjojo į Vilnių”, – šypsojosi etnologas Libertas Klimka. Dabar čia kertasi Savanorių ir J.Basanavičiaus gatvės, o buvusių vartų – nė ženklo.

Etnologo nuomone, vartai buvo nugriauti, kai miestas išsiplėtė ir vartai tapo per siauri pravažiuoti. “Ko gero, tai įvyko lenkų valdymo metais. O pastatyti jie galėjo būti dar XVIII a., bent jau taip galima spėti iš juos puošusių vyčių”, – spėjo L.Klimka.
Kuria atstatymo planą

Vartų istorija domėjęsis etninės kultūros globos tarybos pirmininkas L.Klimka keletui žmonių užsiminė, kad būtų smagu šiuos vartus atstatyti – juk Vilniuje tiek mažai istorijos ženklų ir gyvybingų viešųjų erdvių. Šia jo iniciatyva susidomėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas. Suvieniję jėgas jie tikisi kitais metais pradėti įgyvendinti šią idėją.

Tačiau atstatyti vartai nebus tokie pat kaip originalūs – vietoj dviejų kolonų liks tik viena, o antrosios buvimo vieta bus pažymėta specialiu ženklu. “Buvusioje vartų vietoje šiuo metu yra gatvė, todėl kad ir kaip sklinktume vartus, vienas stulpas atsidurtų važiuojamojoje dalyje ir trukdytų eismui. Šiais laikais užtenka ir vieno stulpo, kaip istorinio paminklo, primenančio įvairius įvykius. Čia buvo miesto pradžia, muitinė, tai liudija Šv. Jackaus koplytėlė, veikė Didžiosios Pohuliankos restoranas, šiek tiek aukščiau esantis memorialas primena vietą, kur buvo sušaudytas Simonas Konarskis. Atstatytas vienas Baltųjų Vilniaus stulpų tarsi sujungtų visus šiuos dalykus į visumą”, – aiškino L.Klimka.
Pirmiausia – muliažas

Vilniečius prie naujo statinio planuojama pratinti pamažu. Pirmiausia istorinėje vietoje bus pastatytas Baltųjų Vilniaus stulpų muliažas. “Tai parodys, ar verta vystyti idėją, galvoti apie statybą. Mes tikrai nenorime būti nedidelė grupelė žmonių, kurie žūtbūt nori pasiekti savo. Norime vienyti visuomenę, ugdyti pilietiškumą, tuomet toks statinys turės visiškai kitokią vertę”, – kalbėjo M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas.

Visuomenei idėją įvertinus palankiai, atkurtas stulpas būtų natūralaus dydžio – viena kraštinė siektų 1,5 m, o aukštis – beveik 6 m. “Juk tais laikais vyravo masyvūs, tvirti statiniai, ne tokie kaip dabartiniai stiklainiai”, – šypsojosi G.Ivinskas.

Kiek kainuotų pastatyti muliažą ir stulpą tiksliai nežinoma. “Manau, kad muliažas kainuotų vos keletą tūkstančių, kiek ten reikia plytų atvežti. Kol kas tikslių skaičių nežinau, bet manau, kad tikrajam statiniui turėtų užtekti maždaug apie 20 tūkst. Originalūs vartai buvo papuošti bronzinėmis raitelių skulptūromis (tik caro valdymo metais jas pakeitė ereliai). Atkurdami galėtumėme, pavyzdžiui, išlieti jas iš aliuminio ir tuomet pabronzuoti”, – svarstė L.Klimka.
Ieškos paramos

Didžiausias klausimas, ar idėja bus įgyvendinta, – finansai. “Suvokiame, kad iš savivaldybės ar valstybės gauti paramos šansų beveik neturime. Galbūt bandysimės kreiptis į ES struktūrinius fondus, žinoma, ieškosime privačių rėmėjų”, – sakė G.Ivinskas.

“Kiekvienas Vilniaus miesto patriotas turėtų prisidėti prie šio projekto. Jis tikrai nebrangus, ir greitai duotų rezultatų. Visi pamatytų stulpą ir žinotų, kad čia buvo miesto riba, tuomet suprastų, kodėl čia stovi kiti paminklai. Tikėkimės, kad spėsime pradėti darbus dar kitais, tokiais svarbiais Lietuvai metais, tačiau kaip seksis, prognozuoti sunku”, – prisipažino L.Klimka.

Monika Kutkaitytė
lrt.lt
http://www.lrt.lt/news.php?strid=5044&id=5021597

Etnologas Libertas Klimka ir M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas puoselėja idėją atkurti bent vieną senųjų Baltųjų Vilniaus stulpų, žymėjusių miesto ribą.

Kaip lrt.lt pasakojo M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo atstovas Gintautas Ivinskas, šiuo metu planuojama surinkti ir pastatyti Baltųjų Vilniaus stulpų maketą (muliažą).

Jis iškiltų beveik toje pačioje vietoje, kur yra kadaise stovėjęs – dabartinėje J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankirtoje.

„Maketas parodytų, ar verta vystyti idėją, ar verta galvoti apie statymą“, – komentavo G. Ivinskas.

Tiesa, idėjos iniciatoriai svarsto galimybę atkurti vieną iš Baltųjų Vilniaus stulpų – „kaip istorinį akcentą ir simbolį, pažymintį kur buvo senosios miesto ribos“, – mat remiamasi praktine galimybe tai įgyvendinti: antrasis stulpas turėtų atsirasti dabar esančios gatvės važiuojamosios dalies viduryje, todėl nuspręsta jo atsisakyti.

„Galima būtų šalia atkurto stulpo atskirai lentelėje pažymėti, kad turėtų būti du analogiški stulpai, o planelyje nurodyti tikslią jų buvimo vietą ir kryptį“, – svarsto idėjos sumanytojai.

Atkurtas stulpas būtų natūralaus dydžio – viena kraštinė siektų 1,5 m, o aukštis – beveik 6 m.

Maketo (muliažo) sukūrimui, skaičiuojama, reikėtų 20–22 tūkst. litų. Kiek kainuotų tikro stulpo pastatymas, dar nenumanoma. G. Ivinskis papasakojo, kad lėšų projekto įgyvendinimui tikimasi gauti iš privačių rėmėjų, taip pat neatmetama galimybė prašyti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymas yra vienas iš M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo vykdomų edukacinių, meninių renginių ciklo „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“ projektų.

Daugiau informacijos apie renginį:
http://www.lrytas.lt/renginiai
http://www.alfa.lt/pramogos
http://www.musupaveldas.lt
http://www.bernardinai.lt
http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis
http://www.eb.lt
http://web.elta.lt/zinute
http://www.bernardinai.lt/
http://www.lrt.lt

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Sau 27, 2009 4:19 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Cituoti:

Susitikimas ir pirminis pasitarimas Vilniaus miesto savivaldybėje
dėl Baltųjų Vilniaus Stulpų galimo atkūrimo


Rugsėjo 21 dieną nuo 15 valandos Vilniaus miesto Meras Vilius Navickas, Miesto Plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys ir šio departamento Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas susitiko su Baltųjų Vilniaus Stulpų (toliau, – BVS), kaip istorinių miesto ženklų atkūrimo iniciatoriais, – profesoriumi Libertu Klimka, M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo Valdybos nariu Gintautu Ivinsku bei architekte Vitalija Stepuliene ir inžinieriumi ekspertu Vitaliu Stepuliu.
Merui ir minėto departamento atstovams buvo pristatyta pati atkūrimo idėja, trumpa istorinė apžvalga, įteikti simboliniai marškinėliai su BVS atvaizdu bei pateikti pirminiai darbiniai pasiūlymai dėl šios iniciatyvos galimo praktinio įgyvendinimo. Architektė Vitalija Stepulienė, inžinierius ekspertas Vitalius Stepulis pristatė savo viziją dėl vieno iš tokių stulpų atstatymo vietos bei pateikė atitinkamą planą (darbinius brėžinius). Jie siūlė statyti vieną stulpą kiek „pastūmėjus“ patį stulpą nuo tos vietos kur jie iš tikro stovėjo – dabar esančiame žaliame plote J. Basanavičiaus, S. Konarskio gatvių ir Savanorių prospekto sankryžoje. Čia pateikti visą informaciją apie anksčiau stovėjusius BVS bei visą istorinį kontekstą ir tuo pačiu sudaryti galimybę miestiečiams ar svečiams saugiai prieiti bei susipažinti su ja. O toje tikrojoje vietoje, t.y. dabar važiuojamojoje kelio dalyje, pažymėti tas tikrąsias vietas ir jas apšviesti.
Meras V. Navickas, bei departamento direktorius A. Blotnys ir skyriaus vedėjas V. Karčiauskas pritarė pačiai BVS atkūrimo idėjai ir užtikrino, kad šiame pasitarime „...prieštaraujančių nėra...“, kartu pasiūlė alternatyvą, – jei jau ryžtis atkurti šiuos istorinius miesto riboženklius ir valstybingumo simbolius, tai tuomet reikia imtis atkurti ne vieną, bet abu stulpus. Ir kiek įmanoma, – tikrojoje istorinėje vietoje, kur kad jie stovėjo.
Sutarta, kad architektė V. Stepulienė ir inžinierius ekspertas V. Stepulis naujai išnagrinės jau abiejų BVS atkūrimo galimybes tikrojoje ir istorinėje jų buvimo vietoje. Ir jau po naujųjų tokių pasiūlymų, darbine tvarka toliau nagrinėti šią naujesnę viziją bei būsimus pasiūlymus. Tuomet būtų prasminga kviestis dar vieną „Apskritą stalą“ ir kartu su visuomene bei specialistais toliau svarstyti šią temą ir, tikėtina, – sulaukti prasmingų pasiūlymų bei diskusijų.

Plačiau http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidini ... 47&nid=44*

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Rgs 23, 2009 2:17 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Jau galima įsigyti naujai pagamintus marškinėlius su Baltųjų Vilniaus Stulpų atvaizdu ir taip paremti šių istorinių ženklų atkūrimo idėją. Baltos spalvos marškinėlių dydžiai yra: moteriški – XL, L ir M; vyriški – XXL, XL ir L . Taip pat yra ir jau anksčiau pagaminti puodukai.
Paveikslėlis
2009-06-23
M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas bei Senojo Vilniaus tradicijų puoselėtojas prof. Libertas Klimka pakvietė į pirmą viešą spaudos konferenciją miestelėnams bei žurnalistams Pilies gatvėje, – susitikti ir pabendrauti.
Čia vyko pirmųjų šimto puodukų su Baltųjų Vilniaus Stulpų vaizdu viešas pristatymas.
Buvo (ir tebėra) galimybė juos įsigyti ir taip paremti Baltųjų Vilniaus Stulpų atstatymo idėją.
Paveikslėlis

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Rgs 23, 2009 2:19 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Cituoti:
Dar kartą susitikimas su Susisiekimo Ministru

Spalio 16 dieną 11 valandą numatomas dar vienas Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio susitikimas su Baltųjų Vilniaus Stulpų (BVS), kaip istorinių miesto ženklų atkūrimo iniciatoriais, – profesoriumi Libertu Klimka, M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo Valdybos nariu Gintautu Ivinsku bei architekte Vitalija Stepuliene ir inžinieriumi ekspertu Vitaliu Stepuliu.
Pirmasis toks susitikimas su ministru BVS tema vyko dar metų pradžioje. Tuomet, sausio mėnesį, ministrui buvo pristatyta pati idėja. Galbūt tai paskatino ministrą E. Masiulį ne tik kad pritarti pačiai idėjai, bet ir konkrečiai prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo, – organizavo lėšas, kurios iš dalies padengė marškinėlių su BVS atvaizdu gamybą. Šie marškinėliai skirti BVS atkūrimo idėjos sklaidai. Tokiu būdu šis ministras tapo pirmuoju iš politikų, kuris ne vien žodiniu pritarimu, bet ir praktiškai jau yra kažką padaręs BVS atkūrimo idėjos labui. Tenka konstatuoti, jog iki šiol, panašių aukštesnio rango politikų, kuriems tikrai rūpėtų šių valstybingumo simbolių atkūrimas ir kurie praktiškai vienaip ar kitaip jau yra prisidėję šia linkme, – viso labo tik trys...!?
Kaip ten bebūtų, šiame sustikime Susisiekimo ministrui E. Masiuliui ketinama pristatyti V. ir V. Stepulių paruoštus pirminio projekto variantus dėl šios iniciatyvos galimo praktinio įgyvendinimo ir pasitarti dėl tolimesnių koordinuotų žingsnių.

Daugiau informacijos apie Baltųjų Vilniaus Stulpų projektą galima rasti M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo svetainėje www.ciurlioniopaveldas.lt

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Spa 15, 2009 1:31 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Atliktas modelis. MANO GALVA NELABAI VYKĘS VYTIS IR NETEISINGAS ŽENKLAS.

Paveikslėlis
Paveikslėlis

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Gru 11, 2009 1:04 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Manau kardo kampas turėtų būti taip ir toks skydo ženklas. vytis joja į dešinę.
http://img69.imageshack.us/img69/7893/darnosvytis.jpg
Paveikslėlis

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Gru 11, 2009 1:07 pm
Aprašymas WWW
Stebėtojas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Gru 05, 2010 4:20 pm
Pranešimai: 1
Šalis: Anglija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Londonas
mano pomėgiai: Išsaugokime, pratęskime ir sustiprinkime seną mūsų Tautos giją.
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Sveikas, Tėvynaini, Baltai.

Radau šią, tavo įkeltą informaciją apie Baltųjų Vilniaus stulpų atkūrimą. Kodėl gi neatkūrus?
Įdomūs tavo pastebėjimai dėl Vyčio pozos ir ženklo skyde. Dėl ženklo skyde šimtu procentu sutinku, Jogailos kryžius yra išdavikišką mūsų būdą skatinantis ženklas, taip pat tolinantis nuo mūsų tikrųjų šaknų pažinimo. Tad nėra tinkamas naudoti atkūrimui. Reiktų sutarti, kuris tiktų? Stiebų vartai - Gediminaičių stulpai - man tinka. Manau, svastika, tolimosios mūsų praeities ženklas, taip pat tiktų. Bet, ar pakankamai daug tautiečių jau yra supratę, kad ženklas yra mūsų protėvių plačiai naudotas, o ne vokiečių.. ?

Įdomu, kaip išaiškini norą: Vytį pasuktį į dešinę, bet ne į kairę?

Dėl kalavijo netinkamo laikymo kampo suprantu taip: Nerealistiška laikymo poza?

(Kokios naujausios naujienos siekiant atkuriant Baltuosius Vilniaus stulpus?)


Sek Gru 05, 2010 5:22 pm
Aprašymas WWW
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Palaikau ir kaip galėsiu prisidėsiu prie Baltųjų Vilniaus stulpų atstatymo. Būčiau dėkinga jeigu informuotumėte apie šio projekto eigą. Kaip galima būtų supažindinti su šiuo projektu žmones puoselėjančius senosios baltų kultūros paminklus?


Sek Gru 05, 2010 8:25 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Besidomintiems baltųjų stulpu atstatymu, siųskite nuorodą http://www.baltai.lt/?p=209 ir kvieskite pradžiai prisijungti diskusijai ir rašyti savo pasiūlymus.
Edvardas rašė:
...
Įdomūs tavo pastebėjimai dėl Vyčio pozos ir ženklo skyde. Dėl ženklo skyde šimtu procentu sutinku, Jogailos kryžius yra išdavikišką mūsų būdą skatinantis ženklas, taip pat tolinantis nuo mūsų tikrųjų šaknų pažinimo. Tad nėra tinkamas naudoti atkūrimui. Reiktų sutarti, kuris tiktų? Stiebų vartai - Gediminaičių stulpai - man tinka. Manau, svastika, tolimosios mūsų praeities ženklas, taip pat tiktų. Bet, ar pakankamai daug tautiečių jau yra supratę, kad ženklas yra mūsų protėvių plačiai naudotas, o ne vokiečių.. ?

Įdomu, kaip išaiškini norą: Vytį pasuktį į dešinę, bet ne į kairę?

Dėl kalavijo netinkamo laikymo kampo suprantu taip: Nerealistiška laikymo poza?

(Kokios naujausios naujienos siekiant atkuriant Baltuosius Vilniaus stulpus?)

Norint jums atsakyti į klausimus, reiktų straipsnio. Svastika nieko bendro neturi su Vyčiu ir jo reikšme. Atsakysiu trumpai, heraldika sudaryta iš simbolinių ženklų reikšmių, kur kiekvienas simbolis, jo skaičius, forma, posūkio kampas, orientacija, spalva ir t.t. sudaro vientisą mintį ir reikšmę. Mano įkelto paveikslėlio reikšmė, Lietuva eina į priekį su Šviesos galia.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Gru 05, 2010 11:10 pm
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
Baltas rašė:
Manau kardo kampas turėtų būti taip ir toks skydo ženklas. vytis joja į dešinę.
http://img69.imageshack.us/img69/7893/darnosvytis.jpg
Paveikslėlis

Sutinku su tokiu ženklu tačiau jojantis į dešinę joja prieš vakarų politiką ir jos nepalaiko taigi tokio raitelio dar ilgai nebus :)

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Ant Gru 07, 2010 2:07 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: BALTIEJI VILNIAUS STULPAI atkurkime
TZU rašė:
Sutinku su tokiu ženklu tačiau jojantis į dešinę joja prieš vakarų politiką ir jos nepalaiko taigi tokio raitelio dar ilgai nebus :)

Tiesiog Lietuva neina į priekį, o bando stropiai vykdyti skolininko įsipareigojimus. Todėl nėra ką vyti, nes mus pačius veja. Dabartinis Vytis ir jo posūkio kampas iš dešinės į kairę puikiai atspindi žmonių bėgimą iš Lietuvos. Viskas dėsninga.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Gru 08, 2010 1:48 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 13 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007