Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 8:38 pm



Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
 Pirčių statyba 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Ką reikia žinoti prieš pradedant statyti pirtį?

Prieš pradedant pirties statybą ir netgi planavimą verta kuo tiksliau nusakyti pirties paskirtį ir įsivaizduoti jos naudojimo „scenarijų". Tai leis pasirinkti geriausią pirties išplanavimą bei jos įrangą, kainos/kokybės santykis bus geriausias. Galbūt verta iš pradžių susipažinti su pirties procedūrų įvairove, kad įsivaizduotumėte, kokios jums tinkamiausios. Patys jas išbandykite. Jūsų asmeninė patirtis ir intuicija bus geriausi patarėjai. Visa kita yra tik rekomendacijos, tačiau į jas verta atsižvelgti, norint, kad pirtis būtų kuo kokybiškesnė ir teiktų kuo daugiau džiaugsmo.
Planuojant būsimąją svajonių pirtį, reikės nuspręsti norite atskirai stovinčios ar integruotos pirties ir parinkti jai tinkamą vietą. Dar reiks nutarti, kokio dydžio ji bus ir kokios paskirties patalpos bus įrengiamos ir parinkti geriausią jų išdėstymą bei plotą. Toliau reiks pasirinkti tinkamiausią įrangą pradedant nuo krosnies. Na, o tada jau planuoti inžinerinius tinklus, interjerą ir eksterjerą.

Būsimosios pirties paskirtis

Nedidelės ir vidutinės pirtys (apie tokias čia ir rašome) gali būti šeimyninės, skirtos šeimai ir šeimos svečiams arba komercinės, tai yra išnuomojamos lankytojams. Gali pasitaikyti ir kitų, retesnių paskirčių – gydomosios, ritualinės, mokomosios ir pan. Kiekvieno tipo pirčių Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse yra pastatyta labai daug, nemažai jų teko aplankyti, todėl daugelis žemiau pateikiamų rekomendacijų yra pagrįstos praktine patirtimi.
Jeigu planuojate pirtį nuomoti – visų pirma rūpinkitės tinkama pirties padėtimi sklype, patogiu pagalbiniu patalpų išplanavimu, dušais bei tvarkingu karšto vandens sistemos ir kanalizacijos veikimu. Primygtinai patariame vengti prausimosi garinėje – medinė jos įranga tarnaus ilgiau, ją bus lengviau prižiūrėti. Labai gerai, jeigu pavyksta atskirti pirties higieninę ir poilsio zonas, taip pat pageidautinas antras, atskiras įėjimas į poilsio zoną. Garinėje svarbiausia įrengti gerą ventiliaciją ir pastatyti galingą ir paprastą aptarnauti krosnį. Dauguma šių reikalavimų yra išdėstyti naujoje pirčių „higienos normoje".

Projektas

Ar pirties statybai reikalingas projektas? Taip. Net tuo atveju, kai statoma nedidelė tradicinė pirtis, gali tekti daryti ne visai standartinius sprendimus. Projektas padeda pajusti visumą jau popieriuje, geriau, kai svarbūs klausimai iškyla projektuojant, o ne statant pirtį. Nors dažną pirties projektą ruošia architektas, jį būtinai turi peržiūrėti pirties žinovas, nes pirtis, o ypač jos garinė yra ne tik patalpa, o sudėtingas technologinis įrenginys, skirtas gero komfortiško mikroklimato sudarymui. Daugelis firmų, užsiimančių garinių įrengimu, įrengia geras garines ir tinkamai pakonsultuoja savo klientus. Deja, jos ne visada noriai dalijasi savo patirtimi, ypač tada, kai jaučia, kad klientas tik smalsauja, neturėdamas pakankamos pinigų sumos kišenėje.
Kad būsimieji pirčių savininkai turėtų galimybę įvertinti savo pirties sumanymus ir paversti juos realiais pirties projektais, VšĮ „Pirties akademija" konsultuoja juos. Jos specialistai gali padėti parengti naują geros pirties projektą arba „audituoti" jau esamą. Šių paslaugų tikslas yra sudaryti kiekvienam, norinčiam įsirengti nuosavą pirtį, galimybę realizuoti tai praktiškoje. „Pirties akademijos" projektuose ypač stebima, kad pirtyje būtų sudarytos visos sąlygos kaitinimuisi, pėrimuisi ir pirtininko darbui, joje būtų geras geras, ji būtų ekonomiška ir saugi.

Karkasinės konstrukcijos pirtis

Ne visi turi galimybę pasistatyti pirtelę iš rąstų. Dažniausiai pritrūkstama vietos atskiram pirties pastatui, rąstai sunkiau gaunami, pervežami, juos apdirbti reikia specialių įgūdžių... arba nėra kito pasirinkimo, kaip tik įsirengti integruotą į gyvenamąjį pastatą pirtį - šiuo atveju greičiausiai pasirinksite karkasinį sprendimą. Tokios konstrukcijos pirtis turi ir nemažai privalumų:

ji pigesnė, reikia mažiau medžiagų,
sienų konstrukcija beveik neturi „nusėdimo",
galite žymiai laisviau keisti patalpų išplanavimą pagal savo pastatą, o tai labai svarbu įrengiant integruotą pirtį,
tokia pirtis labai greitai įšyla,
ją lengviau prižiūrėti,
priešgaisriniu požiūriu saugesnė.
Jei pirtis integruota į statomą ar jau pastatytą namą, tai namo sienų konstrukcija greičiausiai jau numato pakankamą šilumos ir drėgmės izoliaciją iš lauko. O taip pat reikiamas mechanines sienų savybes. Jums liks pasirūpinti tinkama vidine garinės sienų izoliacija ir apdaila. O jei pirties patalpos yra naujai statomos arba „priduriamos" prie stovinčio pastato, tai sienos renčiamos lygiai taip pat, kaip ir tokios pačios konstrukcijos gyvenamajai patalpai, tik su papildomais reikalavimais vidinėje pusėje.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, įrengiant karkasinės konstrukcijos pirties garinę - tai gera sienų termoizoliacija, izoliacija nuo drėgmės ir gera ventiliacija pirtyje. Šiuolaikinės termoizoliacinės medžiagos yra labai efektyvios, tačiau reikalauja technologijos išmanymo, taigi jums reikėtų gerai išsinagrinėti jų aprašymus prieš pasirenkant vieną iš jų.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriama karkasinėse pirtyse - tai drėgmės kaupimasis sienose, jei visi reikalavimai nebuvo kruopščiai įvykdyti. Drėgmė gali patekti iš lauko per išorines sienas arba kondensuotis iš vidaus, taip pat patekti į sienas nuo šlapių grindų. Iš praktikos galime pasakyti, kad nemalonumų sukelia ne užtiškęs ar susikondensavęs ant sienos vanduo, bet sienos nesugebėjimas visiškai išdžiūti po pirties seanso. Todėl skirkite daug dėmesio patekusios drėgmės pasišalinimui, liaudiškai tariant, geram sienų džiuvimui. Tai išsprendžiama paliekant pakankamą tarpą laisvam oro cirkuliavimui po pirties sienų apkalu (dailylentėmis). Tipiškas sienos pjūvis einant iš vidaus į išorę atrodo taip: dekoratyvinis medžio dailylenčių apkalas, 2,5-3,5 cm. oro tarpas, plonas tankus drėgmės izoliacijos sluoksnis, šiluminė tūrinė izoliacija, užpildanti karkaso tarpus. Toliau lauko pusėn sienos konstrukcija gali niekuo nesiskirti nuo įprastos karkasinio namo sienų konstrukcijos. Norintys dar labiau pagerinti šilumos sulaikymą garinės viduje, papildomai dar įrengia šiluminius spindulius atspindintį blizgios aliuminio folijos sluoksnį. Deja, dažniausiai tai daroma analfabetiškai, neturint jokio supratimo apie tokio tipo izoliacijos veikimą. Žemiau pateiksime esmines karkasinės pirties sienų konstrukcijos elementų įrengimo žinias ir principus. Įdėmiam būsimosios svajonių pirtelės savininkui jų visiškai pakaks, norint sulaikyti pernelyg savimi pasitikinčių provincijos meistrų brigadą, pasirengusią greitai sukurti eilinį kaimo turizmo pirties „šedevrą" ir pasiekti puikų rezultatą, išvengiant šiuo metu Lietuvoje paplitusių tipinių klaidų.

Sienų konstrukcija

Karkasinės pirties sienas sudaro standus karkasas, sumontuotas iš tašų arba atskirų rėmų (pageidautina lapuočių medienos). Tam gerai tinka liepa, drebulė, maumedis. Tokios lentos blogai praleidžia šilumą ir mažai raitosi nuo šilumos. Gerai, jeigu kiekviena pirties siena yra atskiras rėmas. Rėmo storis turi atitikti naudojamos termoizoliacijos storį. Jeigu pirtis nedidelė, karkasui tiks 3,2x10 cm. lentos, statramsčius kalant kas 60 cm. Statant didesnę pirtį, karkasui naudojamos 5x10 cm. lentos, statramsčiai kas 0,7 - 1 m., įskaitant durų ir langų matmenis. Kampiniai statramsčiai daromi iš stiprių tašų. Iš tiesų karkaso konstrukcija neturi didesnės reikšmės garinės funkcijoms, jeigu yra pakankamai mechaniškai tvirta, kad pirtis nenugriūtų, pirmam stipresniam vėjui papūtus. Šioje vietoje galite visiškai pasitikėti patyrusių statybos meistrų sprendimais.

Tūrinė šilumos izoliacija

Jos paskirtis - suteikti pastato sienoms reikiamą šiluminę varžą. Tūrinė izoliacija dedama į tarpus tarp nešančiųjų karkaso elementų ir iškart aptraukiama garo izoliacija bei apkalama medžio drožlių plokštėmis, gipso kartono plokštėmis, dailylentėmis. Tūrinei šiluminei izoliacijai galite naudoti: mineralinės arba akmens vatos plokštes, minkštas medžio pluošto plokštes, pjuvenų, albastro ir kalkių mišinį. Vengiant izoliacijos sukritimo ir jos išretėjimo, tarp karkaso atramų šachmatine tvarka įterpiami horizontalūs tašai.

Reikia pasakyti, kad statant atskirą karkasinę pirtį, garinės šiluminė izoliacija paprastai daroma šiek tiek storesnė nei gyvenamajam namui. Tokiu atveju pirtis ilgiau laiko šilumą. Jeigu garinė įrenginėjama jau pastatytame name, jos sienos gali būti išmušamos papildomu izoliacijos sluoksniu. Tačiau storesnė izoliacija nėra būtina ir nedaro beveik jokios įtakos temperatūrai pėrimosi metu.

Drėgmės izoliacija

Drėgmės izoliacija apsaugo mineralinę vatą nuo drėgmės patekimo iš išorės (lietus, vėjas, rūkas) ir vidaus (taškymas, drėgmės kondensacija). Tam tikslui paprastai naudojamas pergaminas, polietileno plėvelė. Ją kalti reikia atidžiai, saugantis ją pradurti. Ji privalo būti atspari aukštai temperatūrai ir neskleisti pašalinio kvapo. Itin kruopščiai drėgmės izoliaciją reikia įrengti ten, kur sienos jungiasi su lubomis. Tam tikslui paliekame 15-20 cm. medžiagos užlaidas, kurios paskui yra užlenkiamos ant lubų.

Šilumą atspindinti izoliacija

Ji atspindi šiluminius spindulius atgal į garinę ir neleidžia pirties sienai įkaisti. Dažniausiai naudojamas aliuminio folijos sluoksnis iškart po dailylentėmis. Dėmesio! Daugelyje Lietuvos pirčių dailylentės prikaltos tiesiai ant aliuminio folijos - tai ryškus fizikinio analfabetizmo pavyzdys! Kad šiluminiai spinduliai būtų atspindėti, jie pirma turi atsirasti ir sklisti oru. Dailylentėms prigludus prie folijos, ji visiškai nustoja veikti kaip šilumą atspindintis barjeras, šiluma pernešama laidumo būdu (tiesa, jeigu tūrinė izoliacija yra gera, tai nepablogins garinės šiluminių savybių). Tam, kad šilumą atspindinti plėvelė pradėtų veikti, būtinas 2,5 - 5 cm. oro tarpas tarp plėvelės (folijos) ir garinės apkalo (dailylenčių). Tas pats oro tarpas turi ir daugiau funkcijų (žr. „Garinės apkalas").

Labai geras šilumą atspindinčios izoliacijos pasirinkimas gali būti polimerinė plėvelė, padengta aliuminio folija. Toks sluoksnis atspindi atgal į patalpą net 97% infraraudonųjų spindulių, be to, gali kartu atlikti ir garo izoliacijos funkciją. Itin vykęs tokios medžiagos pavyzdys - „Reflektix", kuris dar turi ir dvigubą mažų oro kapsulių sluoksnį, dalinai atstojantį tūrinę šilumos izoliaciją.

Tiesą sakant, atspindinti izoliacija nėra būtina, jeigu sienos gerai tradiciškai apšiltintos. Tokiu atveju ji neturės absoliučiai jokios įtakos jūsų pirties procedūroms. Tačiau, jeigu sienos apšiltintos silpnai, o jūs mėgstate karštą pirtį, įsirengti ją visgi vertėtų.

Garinės apkalas

Karkasinės pirtelės garinės sienas iš vidaus būtina apkalti 1,5 - 2 cm. storio medinėmis dailylentėmis. Tam tikslui geriausiai tinka liepa ir drebulė, dar juodalksnis. Netinka: sakinga pušis, ąžuolas, beržas. Kuo medžio sluoksnis storesnis, tuo geresnės garinės savybės. Dailylentes patogiau kalti vertikaliai, tačiau sienos apačiai pradėjus tamsėti nuo drėgmės, horizontalias apatines dailylentes labai lengva pakeisti. Taigi pagalvokite, ar neverta jų kalti horizontaliai.

Tačiau svarbiausia yra palikti 2,5 - 5 cm. tarpą tarp apkalo ir garo izoliacijos. Panašus tarpas paliekamas ir viršuje, tarp apkalo ir lubų. Tada oras laisvai cirkuliuoja, pašalindamas iš apkalo ten patekusią nereikalingą drėgmę.

Jeigu nenorite turėti problemų su patamsėjusiomis ir pelyjančiomis dailylentėmis sienos apačioje, privalote griežtai atsiriboti nuo atgrubnagiško papratimo nuleisti dailylentes iki pat grindų plytelių. Tarp grindų ir apkalo apatinio krašto privalo likti bent 20 cm tarpas. Sienos apačioje patartume atsisakyti ir tūrinės izoliacijos, pakeičiant ją storu impregnuotu tašu arba rastu, kurį būtina patikimai apsaugoti nuo drėgmės, apklijuoti plytelėmis. Šioje vietoje tiks ir 2 plytų aukščio mūrelis. Vidinės garinės sienos nedažomos, kad įkaitusios neskleistų kenksmingų medžiagų. Net jeigu dažai ir jų neskleidžia, vis viena jie sutrikdo natūralų medžio kvėpavimą.

Lubos

Garinės luboms gerai tinka 2-3 cm. storio lentos. Jos prikalamos prie kiekvieno balkio 3 kartus už lentos storį ilgesnėmis vinimis. Luboms taip pat naudojama garo ir šiluminė izoliacija. Lubų apkalas įrengiamas panašiai kaip ir sienų. Tarp jo ir sienos taip pat paliekamas tarpas orui cirkuliuoti.

Lauko apdaila

Pirties lauko apdaila niekuo nesiskiria nuo įprasto pastato sienų apdailos. Iš lauko pusės pirties karkasas apkalamas pušinėmis arba eglinėmis lentomis, kurias geriau kalti horizontaliai, tokiu būdu padidinant konstrukcijos standumą. Yra keli lentų sujungimo variantai. Kalant „sudurtinai" taupoma mediena, tačiau reikalingas geras hidroizoliacijos sluoksnis po lentomis. Išorines sienas būtina nudažyti, čia gerai tinka šiuolaikiniai „pinotex" tipo lakai. Dažnai lauko apdailai naudojamos plytos, asbocemento ar drėgmei atsparios faneros plokštės, taip pat tinkas. Jei pirtis bus apmūrijama, tarp mūro ir karkaso reikia palikti 2,5 cm. tarpą.

Langai ir durys

Langams ir durims karkase paliekamos angos 2-2,5 cm. didesnės už durų staktas ar lango rėmus. Likę plyšiai užpildomi izoliacine medžiaga. Norint išvengti šilumos nuostolių, garinės durys daromos siauresnės ir žemesnės nei įprastinės. Langas taip pat daromas mažas, geriau siauras horizontalus.

Ventiliacija

Garinės ventiliacijos įrengimą aprašysime atskirame straipsnyje, tačiau karkasinei pirčiai ji yra tokia svarbi, kad privalu ir čia išdėstyti pagrindinius dalykus, kurių privalu laikytis, įrengiant karkasinę pirtį. Pirmiausia, įsidėmėkite, kad ventiliacija karkasinei pirčiai yra absoliučiai būtina, kad ir ką jums pasakotų kokie nors „žinovai". Juk karkasinė pirtis turi garo izoliaciją, o tai reiškia, kad ji panaši į didelį sandarų polietileno maišą. Jeigu pirtį jau turite ir ventiliacijos ten dar nėra, tučtuojau ją įsirenkite. Ventiliacija, žinoma nepakelia temperatūros garinėje, tačiau pašalina iškvėpuotą, tvankų, mažai deguonies beturintį orą. Tik ventiliuojamoje garinėje įmanoma išbūti ilgiau nei 10-15 min. Kita svarbi ventiliacijos funkcija - garinės išdžiovinimas po pirties procedūros.

Ištraukiančioji ventiliacijos anga įrengiama tolimesniajame garinės kampe, apie 30 cm. žemiau lubų. Ji turėtų būti bent 15x20 cm. dydžio su atstumiama lengva sklende. Orą tiekianti anga įrengiama apačioje, jos funkciją puikiai atliks specialus plyšys po garinės durimis.

Karkasinė pirtis mūrinio pastato viduje

Dažnai garinę norima įrengti pastate su mūrinėmis sienomis. Tokiu atveju elgiamasi panašiai kaip ir karkasinės pirties atveju, tačiau būtina patikrinti, kokia yra reali mūro šiluminė varža. Jeigu ji atitinka karkasinės konstrukcijos varžą, tai stora tūrinė šilumos izoliacija nereikalinga. Tačiau būtina prisiminti, kad mūro šiluminė talpa bei laidumas yra ženkliai didesni nei karkaso. Todėl tam tikrą tūrinę izoliaciją patartina įsirengti. Karkasas pakeičiamas tašeliais, kurie prikalami tiesiog prie mūro sienos. Tarp tašelių ir mūro būtinai įterpiamas vandeniui nepralaidžios izoliacijos sluoksnis. To nepadarius medinės detalės greitai pradeda pūti. Tarpai tarp tašų užpildomi izoliacinėmis plokštėmis ir toliau elgiamasi, kaip ir įrengiant karkasinę pirtelę.

Parengė Rimas Kavaliauskas

Plačiau www1.pirtis.lt

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Bir 05, 2006 7:25 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Kokios būna tradicinės pirtys?

Aišku, kad pirtis atsirado sugalvojus pilti vandenį ant įkaitusių akmenų. Atrodytų, viskas paprasta. Deja, dūminė pirtis, kur krosnelė tėra akmenų krūva, po kuria kūrenamas laužas, nėra paprastas įrenginys. Akmenyse reikia sukaupti tiek šilumos, kad jos užtektų visiems, iš kitos pusės, bet , kad pirtyje nebūtų per karšta. Iškūrenta pirtis vėdinama ir kartu atšąla viršutiniai krosnelės akmenys. Karštis lieka viduje, jį galima paimti tik garu. Kuo daugiau karštų akmenų, tuo geriau. Tokios pirties paruošimas užima 4-6 valandas ir jai reikėtų atskiro pastato, nors kai kurie mėgėjai tokias pirtis sugeba įsirengti ir gyvenamuose.

Baltose pirtyse akmenų temperatūra irgi yra tuo kriteriju pagal kurį vertintinma pirties krosnelė, o kartu ir pirtis. Kuo karštesni akmenys tuo lengviau palaikyti norimą karščio pojūtį. Karštas garas ne tik drėkina orą, jis kelia ir pirties temperatūrą. Rusijoje toks garas turi netgi savo pavadinimą – сухой (sausas). Tai ypač svarbu vanojantis. Manau daug kam pažįstama situacija, kai vanojant atrodo dar nepakankamai karšta, tikrai norisi karsčiau, jūs užpilate eilinį kaušelį vandens ant akmenų ir ... vanojimas baigtas. Bet koks prisilietimas su vanta degina. Akmenys nebuvo pakankamai karšti ir pilamas vanduo didino tik drėgmę. Tai ir sudarė visą karsčio pojūtį. Kai akmenys karšti, susidarantis garas pirtį ne tik drėkina, jis ir šildo.

Ugnis, einanti per akmenis, pastaruosius gali įkaitinti iki 800-10000C. Iki 500-7000C temperatūros akmenis galima įkaitinti uždarame metaliniame konteineryje, aplink kurį eina ugnis. Tai temperatūra daugiau negu pakankama „sausam“ garui. Tokios konstrukcijos moliniai pečiai nuo seno naudojami ir Lietuvos kaimuose. Suomijoje seniai naudojamos metalinės krosnelės su uždaru akmenų konteineriu (pvz. Ukkatontu, Steam Master). Jau keli metai šios krosnelės parduodamos ir Lietuvoje. Jos daug mažiau šildo pirtį, kai uždarytas krosnelės viršuje esantis dangtis, o būdamos pastoviai kūrenamos, įkaitinamos per valandą. Be to, jos pirtyje užima daug mažiau vietos nei plytinės krosnys.

Visai nesvarbu ar šilumos šaltinis už metalo esanti degimo kamera, ar metaliniame vamzdelyje esanti nuo elektros įkaitusi viela. Svarbu, kad kaitinant akmenimis neperkaistų pirties oras. Suomijoje senai populiarūs elektriniai termoso tipo pečiai su apšiltintu korpusu (pvz.Saunatontu, Hettivalmis) – tai geriausia šiuolaikinio pečiaus konstrukcija skirta sukurti tradicinės pirties, rusiškos pirties, pirties su vantomis ar dar kitaip geros pirties klimatą. Šie pečiai įgyja vis didesnį populiarumą ne tik šalyse su giliomis pirčių tradicijomis, bet ir pas mus. Tokia konstrukcija turi ir daugiau privalumų: tai mažai įkaistantis saugus korpusas, mažesnės energijos sąnaudos darbo metu ir, priklausomai nuo budėjimo režimo, labai trumpas, arba visa nebūtinas pirties paruošimo laikas. Visa reikalinga šiluma sukaupiama akmenyse ir naudojama tik užėjus į pirtį ir atidarius dangtį.

Norėtųsi paneigti mūsuose nusistovėjusią nuomonę, kad suomiška pirtis – sauna - sausa ir karšta, o rusiška - šlapia. Suomiai neįsivaizduoja pirties be ant akmenų pilamo vandens, mėgsta vantas, ir pirties temperatūrą 70-900C. Sauna mūsuose dažnai siejama su prastos konstrukcijos krosnele, kur oras gausiai cirkuliuoja tarp akmenų ir kaista nuo juos šildančių tenų. Čia, kuo karštesni akmenys, tuo karštesnis oras. Padauginus vandens ir atšaldžius akmenis - atšąla visa pirtis. Patys suomiai tokias „saunas“ vadina „naujoviškomis“ arba "miestietiškomis".

Elektrinės krosnys dažnai kaltinamos, kad sudegina orą“, tai yra O2 susilietęs su įkaitusiu kaitinimo elementu virsta neįsisavinamu O3. Iš vienos pusės tai tiek pat taikytina ir metalinėms malkinėms krosnims, iš kitos pusės šis procesas tuo mažesnis, kuo mažesnė oro cirkuliacija pro įkaitusį metalą. Šiuo požiūriu irgi pranašiausios termoso tipo krosnys.

Termoso tipo krosnelėms būtinas laikas sukaupti energiją. Krosnelė tai atlieka, kai visi išeina iš pirties atsivėsinti. Jeigu pirtis naudojama intensyviu režimu, tai yra pirtyje visuomet būna besikaitinančių, tada termoso tipo krosnelės galingumas turi būti parenkamas toks pats kaip tiesioginio kaitinimo krosnelės. Intensyviam pirties režimui Saunatec group yra sukūrusi dvi orginalias krosneles su dideliu akmenų kiekiu: Pikkutonttu mažoms pirtims ir Fantasy didelėms. Pikkutonttu turi apšiltintą korpusą, kaip ir termoso tipo krosnelės, taip pat gerai įkaitina akmenis ir gali veikti mūsuose vadinamu "Saunos" režimu.

Fantasy yra patentuota krosnelė, šildanti atskirai akmenis ir orą. Temperatūros daviklis, esantis 110 kg akmenų konteineryje, padeda palaikyti norimą akmenų temperatųrą, o kitas temperatūros daviklis, esantis ant krosnelės korpuso, reaguoja į pirties temperatūrą ir esant reikalui įjungia tenus, esančius aplink akmenų konteinerį, kad palaikytų reikiamą pirties temperatūrą. Įjungus tik akmenų šildymą, tai - rusiška pirtis, įjungus oro šildymą - "lietuviška sauna".

Pagrindinė šio sesono naujovė – Seidankivi – akmenų krūva su mikroprocesoriniu valdymo pultu. Tai 400 kg šilto muilo akmens, pasižyminčio dideliu šiluminiu imlumu ir laidumu, bei atsparumu aukštoms temperatūroms. Būdamas sąlyginai minkštas ir lengvai apdirbamas, neturintis savyje jokių kenksmingų medžiagų, muilo akmuo nuo seno naudojamas židinių, indų gamybai. Pirtyje jis palaiko puikų temperatūrinį režimą, stabilizuoja drėgmę, pasižymi nepriekaištingu dizainu, puikiai dera prie bet kokio medžio. Šiame muilo akmenyje yra kaitinamas 70kg specialių pirties akmenų konteineris.

Tiek mūsų, tiek kitų tautų dūminės pirties krosnys būdavo daromos iš tų akmenų, kuriuos pavykdavo rasti. Šiuolaikinės pirties akmenys kasami dvejose Suomijos kasyklose, kur į žemės paviršių išeina aukštų temperatūrų paveikta uoliena vadinama Vulkanitu. Šie akmenys neturi mikro porų, iš jų kaitinant neišsiskiria jokių medžiagų, jie gerai sukaupia ir atiduoda šilumą, pirtyje ilgai nesutrupa. Elektriniuose pečiuose akmenis reikėtų keisti po 300 darbo valandų, arba perrinkti kas 150. Naudojantis pirtimi 1-2 kartus per savaitę, akmenis perrinkti pirmą kartą reikėtų po 1 metų, o vėliau perrinkinėti kas pusmetį. Jeigu akmenys sukrito, tai reiškia, kad juos reikia perrinkti nedelsiant.

Yra žmonių norinčių turėti labai drėgną pirtį. Tam naudojama speciali įranga susidedanti iš paprastos orą šildančios krosnelės su mažu kiekiu akmenų, garo generatoriaus ir valdymo pulto. Tai šiuolaikinio, palyginus naujo, tipo relaksacinė pirtis, drėgnu rėžimu veikianti tik iki 650C (pvz. Misty). Šio tipo pirtyje krosnelė kuria drėgną tropikų klimatą, ir yra kažkas tarpinio tarp turkiškos, bei rusiškos pirčių. Ji neskirta mūsuose priimtam stipriam kaitinimuisi, nors reklamose dažnai vadinama rusiškos pirties krosnele.

Koks turi būti pirties dydis?

Prieš pradedant projektavimo darbus reikėtų žinoti, ką pirtyje veiksite. Mes nenorime čia gilintis į pirčių procedūras, tai jūs galite rasti mūsų remiamame tinklalapyje http://www.pirtis.lt/ . Mes rekomenduojame susipažinti su procedūromis ir apsispręsti apie ką reikia galvoti įrengiant pirtį.

Žmogui atsisėsti reikia minimaliai 50cm ant 40cm pločio plauto. Jeigu nenorite alkūnėmis remtis su kaimynu, reikėtų 70cm. Jeigu ruošiatės vanotis, reikia pridėti po 40cm iš kiekvienos pusės. Gulimo plauto plotis minimaliai 60cm, kitaip viena ranka liks kabėti.

Sėdintis vidutinio aukščio žmogus 90cm - taigi nuo viršutinio gulto iki lubų turi būti mažiausiai 100cm. Daryti šį atstumą didesniu nei 130cm laikome netikslingu, nes kuo jis didesnis tuo daugiau viršuje lieka neišnaudotos šilumos. Žmogui įprastas kėdės aukštis 40-45cm. Siūlytume šį atstumą išlaikyti ir tarp pirties gultų. Dėl grindų šiluminės inercijos pirties apačioje susidaro 20-30cm mažai judantis šalto oro sluoksnis, todėl ant apatinio plauto nereikėtų sėdėti, o jį naudoti tik kaip laiptelį. Tokios pirties gultų išdėstymas atrodo taip:
Paveikslėlis
Šioje pirtyje gana patogu vanoti nuo 30cm laiptelio. Esant vietos jį galima padaryti platesnį.

Suomijoje nuo seno statomos pirtys, kuriose plautai prasideda 100-150cm aukštyje, o pati garinė - iki 3,5m. Tokioje pirtyje temperatūros skirtumai tarp kojų zonos ir galvos zonų minimalūs (temperatūtų skirtumas priklauso ir nuo pirties ventiliacijos būdo).

Siūlome kelis šiuolaikinių pirčių išplanavimus, pateiktus mūsų partnerio Saunatec group su krosnelėmis Saunatontu arba Pikkutonttu:
Sauna1, Sauna2, Sauna3, Sauna4, Sauna5, Sauna6, Sauna7, Sauna8.
Suomijoje nepriimta vanoti kitą žmogų, todėl vieta vanojimui šiose pirtyse nenumatyta, o laipteliai veda iki viename lygyje esančio sėdimo arba gulimo plauto.

Šie darbai, kurie turėtų būti atlikti pieš pirties įrengimą:

Pirties patalpoje išklijuotos plytelės, arba kitokia drėgmei atspari danga.
Atvesta elektra į krosnelės stovėjimo vietą (20cm aukštyje), arba į valdymo pultą iš atskiro automato. Tai priklauso nuo krosnelės tipo.
Ventiliacija:
Ventiliacinis kanalas iš pirties patalpos išvestas virš stogo, o oro padavimui padaryta anga į priepirtį, arba lauką. Jeigu oras bus imamas iš priepirčio, būtina užtikrinti pakankamą oro pritekėjimą į jį.
Jeigu yra galimybė prisijungti prie esamos ventiliacijos sistemos – reikia atvesti ištraukimo ortakį į pirties patalpos palubę, o oro padavimui padaryti skylę į priepirtį. Būtina oro apykaita 6 kartai per valandą.
Mes galime sumontuoti atskirą ventiliacijos sistemą su oro ištraukimu iš pirties apačios ir oro padavimu virš pečiaus. Tai pati geriausia ventiliacijos sistema, nes palaiko mažiausią temperatūrų skirtumą pagal aukštį. Tam reikia numatyti ventiliatoriaus (blogiausiu atveju virš pirties), bei reguliatoriaus montavimo vietas ir atvesti ten 220V. Oro padavimas per skylę iš priepirčio arba lauko.
Apšvietimui atvesta 220V silikoniniu kabeliu į šviestuvo montavimo vietą, arba į dėžutę pirties patalpoje.
Priešgaisrinei saugai, nuo priešgaisrinio kontūro į pirties lubų centrą atvestas 20mm plieninis vamzdis su sklende priepirtyje. Mes jį nuleisime žemyn ir sumontuosime sprinklerį. Būtina tik visuomeninėms pirtims.
Pageidaujama, kad aplinkinėse patalpose būtų baigti šlapi darbai ir jos būtų sausos, kitu atveju sumontuotą pirtį reikės saugoti nuo medienos išbrinkimo.
Įrengta kanalizacija, tai nebūtina asmeninėms pirtims, tačiau palengvina eksploataciją.
Atvestas vandentiekis, nors mūsų nuomone pakanka čiaupo preipirtyje. Jeigu priepirtyje yra dušas, tai sumontuokite maišytuvą su čiaupu. Primename, kad ant krosnelės patartina pilti karštą vandenį, o visas pirties konstrukcijas po maudymosi būtina išdžiovinti.
Įrengtas grindų šildymas gultais neužimtoje vietoje. Tai nebūtina, tačiau palengvina eksploataciją, nes nereikia prižiūrėti grindų grotelių ir sumažina temperatūrų skirtumą pirtyje.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bir 28, 2006 4:37 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Pirties konstrukcija

Čia pateiktos mūsų konstrukcijos skirtos tradicinėms pirtims įrengti įvairiuose pastatuose, jos savo esme atitinka Suomijoje galiojančius pirčių įrengimo normatyvus. Mes siūlome naudoti šias konstrukcijas ir rąstinėse pirtyse, jeigu jose naudosite metalinį malkinį arba elektrinį pečių. Šiuolaikiniuose pečiuose yra per mažas akmenų kiekis, kad juose, po maudymosi likusios šilumos, užtektų išdžiovinti pirčiai. Mes laikomės nuomonės, kad reikia pasirinkti tarp:

1-2 tonų akmenų, arba tiek pat sveriančio plytinio pečiaus, pirčiai paruošti kūrenamo 4-5 val., ir po pirties galinčio išdžiovinti rąstus,
metalinio malkinio arba elektrinio pečiaus su 60-110 kg akmenų, pirčiai paruošti kūrenamo 1-1,5 val., ir su hidroizoliacija sienų konstrukcijose, neleidžiančia rąstams įmirkti.
taip pat lieka galimybė kūrenti pečių po maudymosi ir gerai išdžiovinti rąstus, deja apačioje temperatūrą pakelti sunku ir rąstai džiūsta negreitai.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

PASTABOS:

Sienų ir lubų karkasas turi būti sujungtas tarpusavyje į vientisą konstrukciją.
Pirties lubos turi būti standžiai pritvirtintos prie patalpos lubų.
Sienų garo izoliacija sujungimo vietose perdengta 20 cm, perkalta tąšeliu ir suklijuota specialia lipnia juosta.
Pagal Suomijos statybos normatyvus, tąšai iš kurių renkamas pirties karkasas turi būti impregnuoti. Kadangi mums teko ardyti ir perdarinėti daug pirčių, mes įsitikinome, kad esant gerai padarytai garo izoliacijai karkasas išsilaiko puikai. Todėl Lietuvoje nesant tokios tradicijos, mes impregnuotus tąšus siūlome tik ypatingai atsakingiems objektams.
Pagal Suomijos statybos normatyvus, turi būti paliktas 1cm tarpas tarp lubų ir sienų dailylentės. Jis skirtas dailylentės ventiliacijai. Mes manome, kad naudojant specialų pirtinį dailylentės profilį, užtenka ventiliacijos per susidarančias skylutes palubėje. Tai irgi Lietuvos tradicija, o taip ir gražiau.
Prie grindų garo izoliacija turi bųti sujungta su grindų drėgmės izoliacija.
Stabilesnės yra pertvaros su metaliniu karkasu.Jos yra būtinos jeigu pirties išorė bus klijuojama plytelėmis.
Pertvara gali būti tiek pirties, tiek priepirčio aukščio.
NEBŪTINA, BET MALONU:
Šie punktai neturi, arba turi mažai įtakos pirties ilgaamžiškumui ir funkcionalumui, dažnas užsakovas to nepastebi, arba nekreipia dėmesio, bet profesionalui rėžia akį, tai:

Pirties geometrija 1. Svarbu ne tik sienų vertikalumas ir lubų horizontalumas, bet būtini ir statūs kampai. Tai reikalauja papildomo darbo ir įgudimo, todėl "greitai, gerai ir pigiai" dirbantys meistrai to net nesivargina daryti. Rezultatas -"klyno" formos dailylentės kampuose.
Pirties geometrija 2. Pirties karkasui turi būti naudojami tik sveikos džiovintos pušies obliuoti tąšai. Jeigu tąšai džiūsta ant sienos, arba yra kreivi, tai nebus ir lygumo. Gal nieko blogo ir eglė, bet mes naudojame tik pušį,nes ji kietesnė ir ilgaamžiškesnė.
Kalamais kaiščiais pritvirtintas karkaso tąšas nuo daugkartinių temperatūros svyravimų įgyja laisvumo ir sienose atsiranda kelių mm nelygumai. Tai galima pastebėti tik kampuose ir gultų tvirtinimo vietose. To neatsitinka, kai tąšas prie sienos tvirtinamas per metalinį kampuotį. Mes tai siūlome tik ypatingai atsakingiems objektams.
Iš objekte su pjūkleliu supjaustytų gultų ruošinių padaryti gultai niekuomet nebus dailūs. Gerai padaryti gultams, būtinai reikalinga skersavimo, bei frezavimo staklės ir darbastalis. Todėl mes visus gultus gaminame dirbtuvėse, o objekte tik sumontuojame.
Sienas galima dengti pirties laku, jo yra kelių gamintojų, skiriasi tik klampumu ir dengiamumu, tačiau mes visiems savo klientams rekomenduojame medienos apsaugą parafino aliejų pagrindu, jis susigeria į medį ir uždaro jo poras. Prisilietus nesijaučia jokios dangos, o ir valosi daug geriau.
http://www.gerasgaras.lt

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bir 28, 2006 4:55 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Pirties ventilacija

Tai,pagal svarbą, antras po krosnelės įrenginys pirtyje. Tradiciškai dūminėje pirtyje tai- anga sienoje oro išleidimui ir oro padavimas pro pamatą.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Taupant šilumą ir turint sandarias sienas su hidroizoliacija, šis klausimas tampa daug sudėtingesnis ir dar svarbesnis. Priklausomai nuo pirties dydžio ir užpildymo - ventiliacijos intensyvumas turi būti 4-10 kartų per valandą.

Prieš gilinantis į pirčių ventiliacijos būdus, reikėtų aptarti iš kur į pirtį oras pateks ir kur iš jos išeis. Mažiausiai rūpesčių susikuria pirčių kabinas parduodančios firmos. Jos rekomenduoja orą paimti iš priepirčio ir panaudotą pirtyje į jį gražinti. Pirties gurmanai sako kad, oras į pirtį gali būti paduodamas tik iš lauko, o kad žiemą nebūtų labai šaltas jį reikia imti iš akmenų pridėtos duobės apačios.

Mūsų nuomone šiuolaikiniuose namuose yra gera ventiliacija ir priepirčio oras yra pilnai tinkamas pirčiai. Oro ištraukimui reikėtų skirti ventiliacinį kanalą, arba ištraukiamosios ventiliacijos atšaką, kai name yra priverstinė ventiliacijos sistema.

Daug klausimų kyla, kai name yra rekuperacinė ventiliacijos sistema. Mūsų nuomone, jeigu prie rekuperatoriaus galima jungti dušą, tai nepakenks ir pirtis, tačiau ventiliacijos specialistai dažnia nesutinka prie rekuperatoriaus jungti pirtį. Tokiu atveju geriausias sprendimas - maža ištraukiamoji ventiliacijos sistema skirta tik pirčiai. Įrengiant natūralią ventiliacijos sistemą pirtyje, kai kitur priverstinė ventiliacija, kyla problemų dėl traukos, ypač kai priepirtyje nėra oro padavimo.

Kad ir kaip kruopščiai bus daroma pirties hidroizoliacija, visuomet liks mažų plyšelių pro kuriuos drėgmė gali patekti į sienų konstrukcijas. Ventiliacija pirtyje turi sukurti mažesnį oro slėgį negu aplinkinėse patalpose, tada sienų konstrukcijose esantis oras palengva skverbsis į pirtį užtikrindamas tiek pastarųjų, tiek aplinkinių patalpų sausumą. Dėl galimo per didelio slėgio pirtyje, nerekomenduojame priverstinai paduoti orą į pirtį, o esant natūraliai ventiliacijai oro padavimo kanalo pralaidumas turėtų būti dvigubai mažesnis,nei ištraukimo.

Kuo aukščiau pirtyje sumontuota ištraukimo anga, tuo daugiau šilto oro netenkame, tačiau temperatūrų skirtumas yra ta jėga, kuri verčia orą judėti. Kuo žemiau - tuo mažesnė temperatūra ir trauka. Jeigu oro padavimą ir ištraukimą įrengti prie grindų, tai pirties viršuje esantis karštas oras nesikeis, o vėdinsis tik šalta pirties apačia. Mes rekomenduojame ne mažesnį kaip 80cm aukščių skirtumą tarp oro padavimo ir ištraukimo angų.

Labai svarbu, kad pirtyje oras suktųsi, tai yra: įkaitęs nuo krosnelės oras kiltų į viršų, judėtų į tolimiausią pirties kampą, pasklistų virš gultų, vėsdamas pro gultus leistųsi žemyn, čia jį pagautų krosnelė ir viskas prasidėtų iš naujo. Jeigu šis procecas neveikia, karšta būna tik virš viršutinio gulto. Tokiose pirtyse krosnelės su įmontuotu temperatūros davikliu išsijungia prie 70-800C, nors būna įjungtos visu galingumu. Šio sutrikimo priežastys netaisyklingos pirties formos ir netinkamas gultų ir krosnelės aptvarų išdėstymas. Taip pat svarbu, kad oro padavimo ir ištraukimo angos būtų šiame rate.

Aptarsime kelis ventiliacijos būdus su elektrine krosnele:
Paveikslėlis
I pav.

Garinės patalpa.
Priepirtis.
Elektrinė krosnelė.
Ištraukiamasis vožtuvas.
Ištraukiamasis kanalas.
Garinės patalpos durys.
Paprasčiausias ir Suomijoje labiausiai paplitęs ventiliacijos būdas, kai oras į garinę patenka pro plyšį po durimis, o ištraukiamas per ventiliacinę angą priešingoje sienoje. Tokios ventiliacijos dažniausiai pageidauja ir tautiečiai paviešėję Suomijoje. Šis ventiliacijos būdas sukuria gerą trauką, tačiau turi ir trūkumą - apačioje nuo patenkančio oro gana šalta. Šioje ventiliacijoje mes rekomenduojame padaryti ne mažesnį kaip 100cm aukščių skirtumą tarp oro padavimo ir ištraukimo .

Saunatec group visų Helo krosnelių instrukcijose rekomenduoja patobulintą ventiliacijos variantą, kai oras paduodamas zonoje B. Čia jis sušyla nuo krosnelės ir kyla į viršų, todėl apačioje daug šilčiau negu vėdinant anksčiau aprašytu būdu. Šioje ventiliacijoje aukščių skirtumą tarp oro padavimo ir ištraukimo galima sumažinti iki 80cm.
Dėmesio: pagal šią ventiliaciją sureguliuotos visos krosnelės su įmontuotais temperatūros davikliais.

Labai geras vėdinimo būdas, kai oras iš lauko į pirtį paduodamas zonoje A, o šaltas oras iš pirties apačios ištraukiamas pro plyšį po durimis priepirtyje įrengtos ventiliacinės sistemos. Tai gera pirties ventiliacija neturint pirtyje ventiliacinio kanalo, žinoma jeigu tai gali iškęsti jūsų priepirtis.
Paveikslėlis
II pav.

Garinės patalpa.
Priepirtis.
Elektrinė krosnelė.
Ištraukiamasis vožtuvas.
Ištraukiamasis kanalas.
Garinės patalpos durys.
Čia galima sumontuoti vėdinimo vožtuvą, kurį būtina užsukti šildant pirtį ir kaitinantis joje.
Pirtyje galima įrengti savaiminę ventiliaciją su oro ištraukimu iš apačios ir nenaudojant priepirčio (II pav.). Priešingoje nuo krosnelės sienoje tarp apšiltinimo ir dailylentės įrengiamas didesnis negu įprasta (4-5 cm) ventiliacinis tarpas. Į šį tarpą patekęs šaltas oras sušyla nuo karštos dailylentės ir pasišalina per ventiliacinį kanalą. Oras į pirtį turi būti paduodamas iš lauko į A zoną.

Priverstinė pirties ventiliacija mažai kuo skiriasi nuo anksčiau aprašytos. Šiuo atveju ištraukimo kanalas atvedamas į pirties apačią, o oras gali būti paduodamas tiek iš lauko, tiek iš priepirčio. Jeigu ištraukimas jungiamas prie bendros ventiliacijos sistemos, mes rekomenduojame orą paduoti zonoje B, o ištraukinėti 40-50cm aukščiau negu paduota. Įrengus oro padavimą pirties viršuje, o ištraukimą apačioje, temperatūrų skirtumas sudaro didelį pasipriešinimą ir pirtis silpnai vėdinasi.
Paveikslėlis
Ventiliacijų bandymo duomenys Saunatec laboratorijoje.
http://www.gerasgaras.lt

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bir 28, 2006 5:02 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 4 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007