Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Lap 19, 2019 10:20 pm



Atsakyti į temą  [ 57 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
 SKELBIMAI-Šventės, apeigos, baltiško tikėjimo susiėjimai 

Kas Jūs skatina dalyvauti apeigose?
Naujų bičiulių ir draugų ieškojimas? 6%  6%  [ 2 ]
Priimtina tikejimui išreikšti forma? 42%  42%  [ 14 ]
Asmeninė patirtis santykiui su Dievu išreikšti? 39%  39%  [ 13 ]
Kitos priežastys 12%  12%  [ 4 ]
Viso balsų : 33

 SKELBIMAI-Šventės, apeigos, baltiško tikėjimo susiėjimai 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Su švetėm mielieji svetainės lankytojai. Atėjo ir mūsų atsinaujinimo laikas. Su šviesa ir Baltojo Vilko išmintim tegu Jums šie metai būna patys magiškiausi ir išsipildo visi jūsų burtai, kuriuose įdėsite savo širdies šilumą ir amžinosios šviesos tikėjimą. Linkiu druwių vardų kuo daugiau prisijungti prie einančių šviesos keliu, nešančių savo tautai vilkišką ištikimybę, išmintį ir apsaugą nuo blogio. Tegu jūsų kūrybiniai užmanymai atneša jums šlovę ir gerbūvį. :)
2005 BALTOJO VILKO METAInuo kovo 21 dienos :!:
Ketvirtieji metai pagal Saturno ciklą VILKO metai
Metų spalva žydra
1909;1941;1973;2005;

Vilkas yra vienas iš šventųjų gyvūnų. Jo metai siejami su Izedu Rammanu, griaustinių ir audrų Dievu. Jis akiračio globėjas Visatoje. Tai stichinių ir gamtinių reiškinių metai. Galingi kataklizmai pratęsia Ugnies metų tendencijas, tačiau tai jau ne Ugnies jėga, o sprogimo su vulkaniška galybe jėga. Tai ne Karo Dievas, o plutoniška jėga, kuri apjungia žmones ir jų likimus. Kitus išmėto, kaip šipulius. Kas sugeba įsirašyti į šį ritmą ir pakliūti ant bangos, jam ši jėga būna normali. Kas nesugeba bus išmestas, perdirbtas, sumaišytas lyg kortų kaladė.

Griausmingas Dievas Rammanas yra ir turtų Dievas, apdovanojantis tuos, kurie moka iškentėti, nugalėti nukritusias ant jų pečių didžiules kliūtis. Biblijoje Jovos knygoje aprašoma kaip veikia Rammanas. Iš pradžių jis gali atimti viską, suteikti sunkius išbandymus, ir po to iškelti ir apdovanoti didžiuliais turtais. Tai galybės ir jėgos Ugnis, leidžianti sukaupti žmonėms turtą, pakilti ant bangos, sutramdant stichiją, turėti pergalės Charizmą prieš gamtos reiškinius. Bet jis gali atimti turtą iš tų, kurie nusikalto ir per daug pasinėrė į materiją. Tai vienas iš stipriausiai veikiančių maginių metų.

Bloguoju atveju tai chaoso įsisiautėjimas, dezorientacija, sudaužyti likimai, baisūs karai. Tai vyksta tada, kai tamsios jėgos nebekontroliuojamos. Žmonės išardo vientiso pasaulio vieningą pasaulėžiūros sistemą, maištauja, nes yra apsėsti Tamsos, apimti pykčio. Tada iš tikrųjų vyksta karai, baisūs sukrėtimai, nes Džinas iš butelio suplėšo jį iš vidaus.

Metų totemas – Baltas Vilkas. Antitotemas – Vilkolakis, beuodegis, blizgančiomis akimis, kurio tarppirščiai su plėvele. Kaip taisyklė vilko metais įsikūnija pačios aktyviausios tamsos jėgos, su kuriomis kovoja Šuo-sargas. Tamsos jėgos pasireiškia labai aktyviai ir stengiasi sunaikinti viską, kas šviesu. (1941 metai, pradžia karo, siekis sunaikinti nacionalinį egregorą).

Vilkai vienišiai, kad išsilaikytų gyvena gaujose. Jiems būdinga drąsa, nepriklausomybė, turi gaujos pareigos, atsakomybės, ištikimybės jausmą, kietą charakterį, gali pakelti didelius apkrovimus.

Žmogus-vilkas – tai atletiško sudėjimo, tvirtas, stipriu sprandu. Aukštame lygyje tai drąsus, išdidus žmogus, bet ne Elnias. Elnias tai dendis, o vilkas aktyvus, kovojantis plėšrūnas, ieškantis ekstremalių situacijų. Jis naktį ieško tamsos šešėlių, nekenčia ir baudžia neteisingus. Akela iš filmo „Mauglis“ – vilkas iš laisvos gaujos. Džeko Londono romano „Baltoji iltis“ veikėjas taip pat bebaimis, kovojantis su stichijomis, nebijantis pavojų, garbingas. Jis gauna Charizmą, kai sugeba išgyventi ekstremaliose sąlygose.

Aukštame lygyje – tai stichijos nugalėtojai, kai drąsa pasireiškia ekstremaliose sąlygose. Jie gerai jaučiasi netvarkos sąlygomis, mokėdami sudaryti struktūrą, sistemą ir nugalėti stichiją. Tai kovos metai.

Viduriniame lygyje – tai keliautojai, kurie negali sėdėti vienoje vietoje, jų gyvenimas ištisi nuotykiai. Žemame lygyje – noras griauti, laužyti, tyčiotis iš kitų. Tai bailiai avies kailyje, su griaunančia jėga ir aktyviai įžulūs. Iš esmės vilkai vienišiai, bet kai reikia jungiasi į gaujas tokių pat niekšelių kaip patys. Šiais metais gimsta niekšai, sadistai ir net žmogėdros.

П. Глоба. Древний календарь. Москва 1994,. С. 25-27
Plačiau apie Kurono(Krono, Saturno) 32 metų ciklo kalendorių
http://www.siauliai.aps.lt/avesta/

Senovėje puikiai žinojo, kaip pavojinga dirbtinai koreguoti laiko tėkmę. Yra išlikę istoriniai faktai, patvirtinantys rimtą carų požiūrį į liaudies kalendorių. Persų šahinšachai ir Egipto Ptolomėjos carai karūnavimo metu iškilmingai prisiekdavo nepriekaištingai gyventi pagal nustatytus liaudies kalendorius ir neįnešti į juos jokios korekcijos.

Susigulėjusioje liaudies kalendorių sistemose daryti korekcijas neturi teisės net carai. Chronologija nuo senų senovės buvo žynių (dvasininkų) reikalas, tik žyniai turi būti atsakingi už kalendorių koregavimą, kuris turi įvykti ne staiga, o ilgo laikotarpio bėgyje per ištisos kartos gyvenimą. Laikantis dviejų svarbių sąlygų: reformos procese dalyvavimas asmenų iš dvasininkų luomo ir laikotarpio ilgumas, turintis ištirpti laike. Tada galima išvengti negatyvių pasekmių.


P. Globa “Put arty Almanach ARBA Puslapis” 71

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pen Gru 31, 2004 7:55 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Artėja Naujieji Metai, Baltojo vilko metai. Jei apeigas atliksim sekmadienį, bus tik įvadinis laikas, nepraeisim vartų, jei pirmadienį, tai tada tik vakare. Siūlau Gedimino pilies teritorijoje pagerbti Lizdeikos sapno geležinį vilką.Nepamirškite Altajaus šamanės pranašingo sapno, mes jos vizijos dalis. Vilkiukai, pasipuoškite naujais avatarais ir ženkite tvirtai į magiškuosius metus. Uždekite aukuruose šventas ugnis, namuose žvakes, padarykite iš balto popieriaus staugiančio vilko simbolį ir papuoškite stalą. Visi einantys baltųjų žyvių, burtininkų, magų keliu susiimkite rankomis, iš jūsų krūtinių sklindantis pranašingas staugimas tegu lemia Vilniaus legendos tąsą jūsų širdyse. Tegu sustiprina jus tikėjimas ir šviesa apgaubia šiuos įpatingus metus. Mėsėdžiai, jūsų stalas tegu nebūna tuščias ir puikuojasi aviena, vegetarai jūs taip pat galite paragauti apeiginio mėsiško valgio, jei esate pasiruošę jums niekas neatsitiks, prisiminkite šamanės žodžius ir mano patirtį:)Kitas maistas turi priminti vilko, mėnulio formas. Smilkykite gintarą. Gerkite tamsų alų iki 8 OC. Tie, kas žadins mūsų protėvius pilkapynuose, vartuose užkaukite 3 kartus, gal kai kam pavyks išgirsti Gedimino vilko balsą ar išvysti jo šešėlį. Tikiuos, kad Vilniuje mums pavyks patirti susitikimą su juo. Su mumis bus ir Tatjanos siela. Tegu skamba būgnai, gaudžia ragai, liejasi alus, garuoja katilai, puota artėja. Su artėjančiais permainų metais:)


Tre Kov 16, 2005 4:43 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Kaip jaučiatės po apeigų?:) Ar sapnavosi legendinis vilkas?

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Kov 21, 2005 2:02 pm
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
BURTONIS rašė:
Kaip jaučiatės po apeigų?:) Ar sapnavosi legendinis vilkas?


...burtoni, na kokie gi Vilkai gali Sharkai sapnuotis?... :oops: O po apeigu uzpludusios kazkokios labai teigiamos geros ir shviesios emocijos :wink: Kam irgi taip pat, tai tpfiu tpfiu tpfiu, kad tik kuo ilgiau tokios ishsilaikytu, o kam ne, tai kad dar uzplustu artimiausiu metu :wink: Taigi dar karta visus su naujais Baltojo vilko metais ir su tokia skaidria (tiek oro, tiek emociju prasme) ju pradzia. Taip ir toliau :lol:


Pir Kov 21, 2005 5:34 pm
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm
Pranešimai: 174
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Tikrai labai daug teigiamų emocijų :wink: Kažkaip jokių baimių nebuvo ( na aš čia apie tas tradicines savo baimes, kaip baimė nudardėti nuo slidaus apsnigto kalno ir pan. :lol: ) Gal todėl, kad visi buvo kaip tie vilkai vieningi, jautėsi labai nuoširdi bendrumo dvasia.Ir taip linksma, kaip jau senokai bebuvo. Na tikri Nauji metai :) Sutema ir aš prisidedu prie sveikinimų, ir linkiu dar visiems gerų, linksmų, turtingų visokeriopa prasme metų :)


Ant Kov 22, 2005 8:00 pm
Aprašymas YIM
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Jorė, pavasario žalumos šventė, kai Perkūnija pažadina Gyvatą, norą gyventi, mylėti, suvokti Visatos gyvybės esmę. Ruoškimės virsmui, kas baltų tikėjimo - ruoškitės viešėms.
Raktai: runa Jera, juodas ir raudonas runinis kiaušinis, pienas.
Virsmynas:
Kūnui tinka maudynės (pirmas lietus), maudynės šaltinyje, upelyje, žalia žolė(maistui garšva),
Sielai tinka giesmės (Jurja geras vakars...), kita asmeniškai...
Dvasiai tinka pabaiga saulėlydis, pilnatis, pradžia saulėtekis,
Pagarbinami Dievai: Perkūnas, Patrimpas, Žemyna (Gemalė).
Esmės vidurys: aukuro Agnis, uždegam leidžiantis Saulei, negesinama(leidžiama savaime užgesti).
Apeigos: Druwiai, jūs pašaukti savo misijai (Gyvastie Atgimk Gyvatoj), burkitės ten kur teka be krantų, tiksi be rodyklių, tikėjimo vartai saulėlydžio Adyna. Pakilkite, nukarpytos Eglių viršūnės davė atžalas. Sapnonys bunda...


Sek Bal 10, 2005 5:55 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Tarptautinė konferencija Senojo lietuvių tikėjimo atgimimo 100-mečiui paminėti
Senosios baltų kultūros tradicijos sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau kol kas mažai žinomas ir tyrinėtas senosios religinės tradicijos reiškimasis moderniaisiais laikais – XIX – XXI amžiais. Konferencijos tikslas – pristatyti visuomenei lietuvių tradicinę religiją ir jos raišką. Kviečiame dalyvauti mokslo, kultūros ir religijos žmones, tyrinėjančius ir tęsiančius tradiciją.
Paveikslėlis
Jonas Gediminas Beržanskis Klausutis ( 1862 –1936 ) 1929 metais paskelbė knygelę” Atvaizdo kritikams”, kurioje rašė: “Radęs reikalinga pasinaudoti manifeste (caro) pažymėta sąžinės laisve aš tą pačią dieną 22.X.1905 m. iš Dvinsko (Daugpilio) išsiunčiau į Petrapilį Ministerių Kabineto Pirmininkui mano prašymą pripažinti ir skaityti mane senovės lietuvių tikėjimo pasekėju. Maž per 10 metų ėjo įkyriausias susirašinėjimas, ir tik 14.VI.1915 Dvinske man buvo apskelbta, jogiai iš Rusų imperijos valdžios pusės nėra jokių kliūčių, kad aš būčiau ir skaityčiausi senovės Lietuvių tikėjimo žmogumi. Šitas laikas 14.VI.1915 yra oficialio senovės Lietuvių tikėjimo atgijimo diena” (4 psl.) Manytume, kad reikia minėti pareiškimo parašymo datą, o ne caro biurokratų nutarimo dieną. Todėl 2005 metų spalio 22 diena laikytina Lietuvių senojo tikėjimo atgimimo šimtmečio diena ir tai yra numatomos konferencijos diena. Konferencijoje bus aptarti šie klausimai:
Senojo tikėjimo bruožai ir aktualumas
Senojo tikėjimo istorija
Senojo tikėjimo tęstinumas krikščionybės laikais
Etninė kultūra ir senoji religija
Senasis tikėjimas naujaisiais laikais.
Konferencijoje žada dalyvauti Jono Gedimino Beržanskio Klausučio duktė Pojata su vaikaičiais.
Konferencija vyks 2005 m. spalio 22 d. 10:00 val. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, Vilniuje, Saltoniškių 58, 2a salėje.
Konferenciją rengia Senovės baltų religinė bendrija, tel +370 5 2162966, 861334383.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA SENOJO LIETUVIŲ TIKĖJIMO ATGIMIMO
100-MEČIUI PAMINĖTI


2005 m. spalio 22 d.

Lietuvos kultūros, meno ir filosofijos institutas
Vilnius, Saltoniškių 58, 2a salė

10.00
KONFERENCIJOS ATIDARYMAS

10.20 – 10.40
Valdas Pukas
J.G. Beržansko-Klausučio asmenybė

10.40 – 11.00
Jonas Trinkūnas
Senojo lietuvių tikėjimo atgimimas

11.00 – 11.20
Romualdas Grigas
Retrospektyvinis žvilgsnis į lietuvių socialinės elgsenos faktą ir jo sociologinė išklotinė

11.20– 11.40
Jonas Vaiškūnas
Senosios baltų religijos nūdiena

11.40 –12.00

Romas Batūra
Baltų vienybės idėja amžių bėgyje
12.00 – 12.20
Dalia Urbanavičienė
Apeigų rekonstrukcija Romuvoje

13.00 – 14.00
PIETŲ PERTRAUKA

14.00 – 14.20
Dainius Razauskas
Senosios tradicijos tyrinėjimas kaip jos šiuolaikinė tąsa

14.20 – 14.40
Inija Trinkūnienė
Lietuvos gyventojų religingumo tyrimai

14.40 – 15.00
VytautasTumėnas
Lietuviškų juostų raštų universalieji aspektai

15.00 –15.20
Prudence Priest (JAV)
Romuvos atradimas

15.20 – 15.40
Todar Kaškurevič (Gudija)
Senasis tikėjimas Gudijoje

15.40 –16.00
Alex Mironis (Gudija)
Senovės baltų tikėjimo apraiškos naujausiais laikais Lietuvos - Gudijos dailėje
16.00 – 16.20
Aija Svilane (Latvija)
Dievturių kelias

16.20 – 17.00
DISKUSIJA

17.00
KONFERENCIJOS UŽDARYMAS

18.30
Aukuro įkūrimas Gedimino kapo kalne

ŠALY KELIO JOVARAS STOVĖJO
Slaunasai žolyne, rugeli
Iš pašaknų skambantys kankleliai,
Per vidurį dūzgiančios bitelės,
Viršūnėlėj sakalo vaikeliai.
Ir atjoja brolelių pulkelis,
Prašom sustot, jaunieji broleliai,
Pažiūrėkit sakalo vaikelių,
Paklausykit dūzgiančių bitelių,
Paklausykit skambančių kanklelių.
Dėl tėvelio skambantys kankleliai,
Dėl močiutės dūzgiančios bitelės,
Dėl brolelio sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne rugeli.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Paskutinį kartą redagavo BURTONIS Tre Bal 12, 2006 4:18 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Ant Bal 19, 2005 5:22 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Tikiuosi penktadienį druwiai ir burtonys nuspręs ar Jorės bus Viešės, ar jie bus pasiruošę priimti norinčius prisijungti ir atlikti pavasarinio apsivalymo ir virsmo apeigą.
Jei kas jau dabar ruošiasi ir nori važiuoti, ieškokitės savo jėgom transporto bei maisto sau (saviškiams) ir draugui(kad užtektų pasidalinti).Alus, arbata, sūris(baltas), duona(juoda), ragaišis, Virti ir dažyti margučiai(spalva juoda ir raudona).Tikiuosi kiti čia irgi pareikš savo nuomonę.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Bal 21, 2005 1:28 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Gegužės 1d. Karmazinuose Baltovėje aukojimas Motinos dienai. Po to šaudymo iš lanko gamtoj atidarymas. Pradžia 16val.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Sek Geg 01, 2005 11:32 am
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Viešės
Kaip aprašė lietuvių viešes S.Daukantas
” ...viešės jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės, išeigoj buvo padorumas, o žmonystoj viežlybumas; skolos ir paklanų nežinojo, nesgi visi viso pertekę buvo ir svetimų pramonių negeidė”
(S. Daukantas, 1845).


Pen Geg 06, 2005 2:50 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
UGNIES APEIGA ANT ŠATRIJOS KALNO***
*2005 metų liepos 16 d.*

*1994 m. liepos 17 d.** ant Šatrijos susirinkę Ringaudo dvaro dvariškiai
bei Romuvos žyniai uždegė Amžinąją ugnį pagal žinomus senųjų laikų
papročius.** **Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir
apsigyveno Ringaudo dvaro židinyje. Židinys patapo šventu Deivės Gabijos
alku. Tikimasi, kad kada nors bus atstatyta Šatrijos kalno žinyčia ir
Šatrijos ugnį bus galima grąžinti į jos namus. Iki tol Ringaudo dvaras
su Šatrijos ugnimi veiks kaip laikinoji žinyčia - durys atviros visiems
kas nori pagerbti Deivę Gabiją.*

*Ugnis kasmet per Vidurvasarį, trečiąjį liepos mėnesio šeštadienį,
nugabenama ant Šatrijos kalno. Vėl atliekama ugnies apeiga. Daug žmonių
atvyksta į šią šventę - žemaičiai, lietuviai, svečiai iš užsienio.
Šatrijos kalnas šventas visiems žemaičiams, gerbiamas nuo neatmenamų
laikų. Žemaitijos žmonės myli ir mylės Šatriją amžinai. *

*Liepos 16 d. 13 val. *Amžinosios ugnies paėmimas iš *Kunigaikščio
*Ringaudo dvaro
(Adolfo ir Magdutės Gedvilų sodyba, Ryškėnai, Telšių raj.) ir išvykimas
į Šatriją.
14 val. susirinkimas prie Šatrijos kalno.

* Kopimas į kalną pro vartus su ugnimi. Nusiprausimas prie vartų.
Kiekvienas į kalną užneša po akmenį (pageidautiną akmenį atsivežti).
* Aukuro sukrovimas iš akmenų.
* Eisena aplink kalną.
* Amžinosios ugnies apnešimas aplink aukurą 3 kartus ir aukuro
uždegimas ąžuolo malkomis, ugnies pasotinimas druska, grūdais,
gintarais.
* Žemynėliavimas - duona ir gira.
* Šiaudų su blogomis mintimis deginimas.
* Švarios naujos ugnies užkūrimas. Senosios ugnies atjauninimas
švaria nauja Titnago ugnimi.
* Perėjimas per ugnį ir smilkymas.
* Ugnies iš aukuro paėmimas į žibintą (vaško žvakė) ir pernešimas.
* Ėjimas per ugnies vartus į vaišių vietą, laužo užkūrimas,
želmeninės virimas. Pasisakymai. Nuodegulio gesinimas želmeninėje,
suneštinės vaišes, vakaronė.
* Ugnies ir angliukų pasiėmimas į namus. Aukuro ugnies gesinimas
švariu vandeniu.
* Atsisveikinimas.


Turėti vaišių, puodelį, dubenėlį, šaukštą, indų atsivežtoms vaišėms.
Pageidautina atvykti su šventiniais rūbais.

*KVIEČIAME VISUS ATVYKTI*

Teirautis: Adolfas Gedvilas, n.t. 844470614, mob. 862173491.
http://www.romuva.lt/gedvilas
Darius Ramančionis, n.t. 841370112, mob. 868612612, info@aukuras.lt

*ŠATRIJOS ROMUVA

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pir Lie 11, 2005 1:39 am
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
18 Nr. baltam skrituliuke pažymėta Šatrijos vieta

Garbės kalnelis(2), su buvusio gydomojo šaltinio pėdsakais ir koplytėle, pastatyta šv. Mergelei Marijai kaip padėka už išgijimus.

Pakapių alkakalnis(3), senovės lietuvių religinio kulto vieta. Kasant rūsius čia rastas miniatiūrinis geležinis kirvukas (10301).

Pelkė ant kalno su spanguolynu - keista gamtos išdaiga. Manoma, kad tai iš ledynmečio.

Pakapių kaimo senkapiai (5)
Malūnduobė(9) - seno malūno vieta ant Gervainio upelio kranto. Upelyje, kurį papildo šaltiniai, yra daug vėžių.

Švedų karo kapeliai ( 8 ), čia buvo randami arklių griaučiai su auksinėm kamanom, odinių pakinktų likučiai, ginklai.

Baro kalnas (6) - caro perkeltų bajorų už maištą iš Rusijos dvarvietė. Dvaras buvo išdalintas barais, nuo to ir kalno pavadinimas. Linksma susibūrimų ir vakaronių vieta.

Ruiškalnis (32) - pilnas legendų. Atkastame kape rasti mergaitės palaikai sudūlėjo akimirksniu, tik liko dvi rankos storumo kasos.

Nuskendusios bažnyčios vieta (4), kur dar ir dabar randama raudonų plytų.

Toleikio užlanka (34) - apie kurią sukurta visokių siaubo istorijų.

Išvažiavus link Luokės (16) per pusdienį Jūs galite aplankyti šiuos gamtos ir istorijos paminklus

Bajorų kalnas (7) —pakalnėje buvo senas bajorų dvaras, kuriame gyveno kelios kartos.

Pypkinės pušis (10) —čia į valstiečių vežimą buvo įsikraustęs ponaitis....Įdomi istorija. Pušis taip pat panaši į pypkę.

Smailusis kalnas (14) —vieta kur pasižadėję įsimylėjėliai lieka kartu visą gyvenimą. Vietiniai tą garantuoja.

Čerauninkės sietuva Virvyčios upėje (13) —traukia nenugalima jėga į save. Dydis 15x20 m.

Tado Blindos pušis (15) —kur gaujos nariai duodavo priesaiką.

Biržuvėnų dvare (11) rasite vienintelį išlikusį Europoje medinį dvarą. Jo teritorijoje gyvena 4 šikšnosparnių rūšys. Biržuvėnų dvaras priklausė Žemaitijos Gorskių dvarui. To pavadinimo gyvenvietė paminėta jau 1253 metais. Dvarui priklauso 11 pastatų pastatytų prieš 200 metų. Baltas kryžius prie dvaro tvenkinio turėjo 36 įbrėžimus. Kiekvienas jų žymi nuskendusį tvenkinyje žmogų ir vadinamas krikštu. Ten pat ir šaltinis Laumės pėda(12). Jeigu atsigersi iš Laumės pėdos tapsi jaunesnis ir sveikesnis.

Luokė (16) — miestelis — urbanistikos paminklas.

Šatrijos kalnas ( 18 ) - užgęsusi žemaičių romuva, kur buvo pagoniška šventykla. Tai moreninė kalva, iškilusi virš jūros lygio 227 metrus, pirmojo tūkstantmečio pabaigoje ir antrojo tūkstantmečio pradžioje. Stambi gyvenvietė su išlikusiais įtvirtinimo pėdsakais.

Gaulėnų muziejuje (17) - dievadirbių kūriniai, archeologiniai radiniai ir pasakojimai apie darbščius to krašto žmones. Muziejų įkūrė žymus muziejininkas istorikas Jonas Andriusevičius.

Užventis (19) su nuostabia upe Venta ir Šatrijos Raganos muziejumi. Čia gyveno ir rašytoja Žemaitė, P.Višinskis.

Pasukę nuo Užvenčio link Pavandenės (20) galime patekti į Pavandenės kraštovaizdžio draustinį (551 ha) su raiškiomis Moteraičio(22), Sprūdės, Girgždūtės, Žąsūgalos kalvomis, piliakalniais, Gludo ežeru; Stervo gamtinį rezervatą (827 ha), kuris apima Stervo natūralų pelkinį ežerą su retų ir nykstančių rūšių augalija ir gyvūnija; Biržulio botaninį - zoologinį draustinį (1535 ha).

Pavandenės miestelis (20) žinomas nuo XIV a piliakalnių ir archeologinių paminklų gausa. Pavandenės dvaras minimas nuo 1560 m., kai karalius Žygimantas Augustas dovanojo Negirbių kaimą Jonui Burbai. Paskutiniai dvarą valdė Sakeliai. Dvaras buvo pavyzdinis ūkis su 300 ha žemės, visi gyvuliai buvo grynakraujai. Dvare buvo ir mokykla, nuo 1901 m. čia mokytojavo Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana. Sklepkalnio viršūnėje ilsisi Zigmanto Sakelio, nužudyto 1941 m. Rainių miške, palaikai. Sklepkalnio (21) pietrytiniame šlaite yra Sakelių giminės kapavietės mauzoliejaus liekanos.

Varniai (24) - regioninio parko (23) centras. Miestelyje rasite Žemaičių vyskupijos muziejų, Varnių kunigų seminariją, paminklą blaivybės gynėjui M.Valančiui. Prie Varnių esančio Lūksto (25) ežero plotas 1016 ha, ilgis 6,15km, o gylis 7m. Jame yra ungurių ir gintaro, stebina ne tik Debesnų botaninis takas ir kūlgrinda per ežerą. Čia liepos pradžioje kasmet organizuojamas tradicinis tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys“.

Senojoje miesto dalyje išlikęs Vyskupo Motiejaus Valančiaus namas, o priešais jį „Valančiaus darželis“ su paminklu Žemaičių Vyskupui. Ten taip pat rasite paminklą pirmųjų lietuviškų knygų vertėjui Mikalojui Daukšai ir mecenatui vyskupui Merkeliui Giedraičiui. Šv.Petro ir Povilo katedros rūsiuose ilsisi daug Lietuvos kultūrai nusipelniusių Juozapo Arnulfo Giedraičio ir Simono Giedraičio palaikai. Nuostabi šv. Aleksandro bažnyčia.

Iš Varnių sukame sodybos link pro Janapolę (26). Jai vardą davė 18a. rezidenciją šioje gyvenvietėje įkūręs Žemaitijos vyskupas Jonas Lopacinskis. Iki tol miestelis vadinosi Veiviržėnais. Čia nuo 1421 m. iki 19a. vidurio buvo Žemaičių Vyskupo dvaras. Janapolėje stovi šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Čia už 2 km. nuo miestelio, mezolito radimvietėje rastas kaulinis žeberklas dabar yra J.Rekašiaus kolekcijoje.

Tarp Janapolės ir Viešvėnų yra Vembutų (27) piliakalnis. Čia manoma buvusį Vykinto miestą. Archeologijos paminklų registre užfiksuotas (Vidmantų) Vembutų piliakalnis stovi prie bevardžio upelio. Piliakalnio aikštelė apsupta pylimo lanku, kurio išorinis šlaitas 6m, nuo aikštelės -4 m. Plotas yra 50m. ilgio. Pylimo išorinėje pusėje matomas buvusių įtvirtinimų liekanos. Nuo pagrindinio piliakalnio pietų kryptimi apie 420m. tęsiasi galingi įtvirtinimai apjuosę pilies teritoriją. Viso šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembutų pilis, buvo viena stambiausių gynybinių objektų Žemaitijoje. Tai panašu į rusų metraštininko aprašytą Vykinto miestą. Netoli piliakalnio eina Getautės( 28 ) autokroso trąsa.

Viešvėnai (29) viena pirmųjų gyvenviečių Lietuvoje. Pro čia ėjo pagrindinis prekybinis kelias pro Kelmę - Viešvėnus į Rygą. Telšiai atsirado žymiai vėliau, kaip žydų prekybininkų gyvenvietė. Viešvėnai rašytiniuose šaltiniuose minimi 1253 metais. 16a. Viešvėnai buvo karališko valsčiaus centras. 1669 m. tapo miesteliu. Jo pakraščiu pietuose ir vakaruose teka Viešvė (Judros) intakas. 1761 m. pastatyta bažnyčia. 19a. Viešvėnuose vyko prekymečiai. Viešvėnų žemė turtinga valsčiaus, tijūnijos, seniūnijos, parapijos, miestelio, mokyklų istorija, sakralinio meno paveldo savitumu. Čia stovi Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Viešvėnų kapinyne rastas iš 9 žalvarinių vielų pinta antkaklė yra Telšių kraštotyros muziejuje (Nr.:419)


Paveikslėlis


Ant Lie 12, 2005 12:48 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
PAŠATRIJOS PILIAKALNIS (ŠATRIJA)

Žymiausia, labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Ji dominuoja Luokės apylinkėse. Piliakalnis yra 1,5 km į pietvakarius nuo Luokės–Šaukėnų kelio. Virš jūros lygio jis iškilęs 228 m. Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitas labai statūs, daugiau kaip 25 m aukščio. Aikštelė viršuje – ovalios formos, 60x60 m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. Kitur jie gerokai apardyti, nes anksčiau piliakalnio šlaitai buvo ariami.
Šatrija ir jos apylinkės jau daug metų traukia archeologus, čia surandama nemažai vertingų archeologinių radinių. 1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstm. po Kr. antra puse – II tūkstm. pradžia. Anot tyrinėtojų, ant kalno senovėje stovėjo medinė pilis, o pašlaitėse gyveno žmonės.
Tyrinėtojai tvirtina, kad senovėje ant Šatrijos kalno buvo viena svarbiausių šio krašto pagonių šventyklų, kurios reikšmė sunyko apkrikštijus Žemaitiją.
Nuo seno apie šį piliakalnį būta daug padavimų ir legendų.
Nuo Šatrijos atsiveria nepakartojamo grožio kalvotosios Žemaitijos vaizdai. Saulėtą dieną gali įžiūrėti net už 35 km dunksantį Medvėgalio kalną. Dar ryškiau matosi gerokai arčiau jos esantys Moteraičio, Sprūdės, Girgždūtės ir keletas kitų piliakalnių.
Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui, kuris užima 813 ha. Jo tikslas – išsaugoti ir eksponuoti unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį, turintį vertingą archeologinį kompleksą. Piliakalnį saugo valstybė (paminklo kodas A1393K).
„Šatrija. Paslaptingoji Šatrija. Gyvoji Šatrija. Dvasingoji Šatrija. Joks kitas vardas Žemaičių žemėje nėra toks garsus ir kartu garbingas, kaip tu, Šatrija. Kūdikio lopšyje tu įsmigai į mūsų širdis, augi jose, kai mes augame, gyveni su mumis ilgas dienas, ilgus metus. Tik mes mirštame, o tu vėl eini į kitų širdis ir taip amžinai esi gyva mumyse, mūsų tautoje.
…Tu buvai vergijoj ir gėdoj. Bet vis tiek tu mums, žemaičiams, visada likai sava, visada buvai gerbiama, visada tavo vardas mūsų širdyse priminė senovę, mūsų kilmę ir rišo mus su visu tuo, ką mūsų senoliai yra sukūrę, kuo pragyvenę, ką mums yra palikę.
Nuo tavo viršūnės matomi toliai, pakalnės, slėniai, kalnai, kalneliai, ežerai, miškai, sodybos, miestai, keliai, nes tu esi didinga, esi viena ir esi graži, o mūsų Šatrija!
Matome tave iš visų užkampių, iš visų tolumų, nuo visų aukštumų, iš visų kelių ir slėnių, iš visų miestų ir sodų. Tamsią naktį laukiame tavo ženklo, nereiškiančio pavojų, bet ženklo pakilti dvasioje, prašviesėti savo esmėje, susicementuoti atkakliame savo žemaitiškume ir tėvų kalbos meilėje, laimėti kultūroje ir žengti žingsnį pirmyn.
…Su Šatrija yra susijusi visa senovės žemaičių mitologija, visas žemaičių religijos paslaptingumas, kultas. Šatrija yra gyvas liudininkas to, kas Žemaičiuose yra buvę. Ji yra paminklas didžios ir vertingos Žemaičių krašto dvasinės kultūros. Ji – paminklas, tvirtesnis už granitą ir už marmurą, nes jos šaknys yra senovės gelmėse, o jos lapų ir žiedų kvapu mes ir šiandien dar mintame“…

Tai žemaičio poeto Prano Genio žodžiai, pasakyti Žemaičių dienoje (1937 m. birželio 13 d.), vykusioje ant Šatrijos kalno. Neradau nieko gražesnio ir geresnio pasakyti šio kuklaus darbelio įžangoje. Manau, kad tai, ką man pavyko sukaupti šia tema, vargu ar bepavyks ateities krašto kultūros tyrinėtojams. Nekuklu, bet jau šiandien žinau, kad nebeliko tų nuostabių pasakorių, kuriuos dar prieš tris ar dvi dešimtis metų galima buvo sutikti Luokės apylinkėse…
Dauguma šių užrašų, talkininkaujant mano mokiniams, buvo padaryti 1977 m. sausio–vasario mėnesiais. Esu laimingas, kad dar turėjau jėgų visa tai sukaupti į vieną vietą.

1993 m. vasario 10 d., Telšiai, Jonas Andriusevičius (mirė 2000 m.).

Padavimai apie Šatriją

< Seniai, labai seniai po mūsų kraštą vaikščiojo milžinai. Jie buvo labai dideli ir stiprūs. Kartą numirė vieno milžino motina. Sūnus labai gailėjosi jos ir graudžiai verkė. Nuo tų ašarų atsirado ežeras pagal Guivėnų mišką. Dabar tas ežeras Aklaežeriu vadinamas. Po to milžinas nusimovė nuo rankos pirštinę, prisisėmė į ją žemių ir, nunešęs ten, kur gulėjo jo motina, supylė didelį kapą. Tada ir atsirado Šatrijos kalnas.

Papasakojo Albinas Stibikas iš Luokės, gimęs 1914 m.

< Kartą senovėje žmonės sugalvojo pastatyti bažnyčią. Bet, ką tik per dieną pastatydavo, ryte viską rasdavo užpilta žemėmis. Tada vienu metu susirinko labai daug žmonių ir pastatė beveik visą bažnyčią iš karto. Naktį įpykę velniai ėmė didžiuliais maišais nešti žemę ir vėl viską užpylė. Taip atsirado Šatrijos kalnas. Įlinkęs jis dėl to, kad tuo metu, kai velniai nešė žemę, viename maiše pasitaikė didžiulis akmuo. Krisdamas žemyn jis įlaužė bažnyčios stogą ir įlenkė kalną.
Velniams buvo gaila palikti bažnyčią, nepasinaudojus ja. Tada jie prasikasė urvą ir pro jį į bažnyčią sunešė savo turtus.

Papasakojo Emilija Bagdonienė, gyvenusi Baltakiškės
kaime, gimusi 1905 m.


< Senų senovėje ant vieno kalno susirinkdavo raganos. Jos šokdavo ir linksmindavosi kasnakt, kol užgiedodavo gaidžiai. Vieną naktį jos taip įsismagino, kad nebeišgirdo net kaip sugydo gaidžiai. Kai patekėjo saulė, jos baisiausiai išsigando, pagriebė savo šatras ir nuskrido. Tik viena ragana nerado savo šatros. Ji vis lakstė ir šaukė: „Kur mano šatra?“ Nuo to laiko ir pavadino tą kalną Šatrijos vardu.

Papasakojo Elena Žarienė iš Luokės, gimusi 1893 m.

< Labai seniai, kai pasaulyje dar nebuvo Šatrijos kalno, gyveno raganos ir velniai. Jie buvo piktuoju. Velniai sugalvojo ir pasistatė kalną, kad būtų matyti visas kaimas. Ant jo užkėlė du didelius katilus ir pripylė dervos. Raganos pamatė tą kalną ir panoro jį atimti iš velnių. Atskrido jos su grūstuvėmis pas velnius ant kalno ir sako: „Atiduokite mums tą kalną“, mes neturime kur šokti per Jonines“. Velniai nenori atiduoti ir sako: „Jums kalną atiduosime tik po šimto metų“. Raganos supyko ir pavertė visus velnius medžiais, nors velnių ir buvo prisirinkę labai daug. Raganos ir katilus nusviedė nuo kalno. Ten, kur greta dabar yra du kalniukai, tai apvirtę katilai. Raganos Joninių naktį atskrenda ant kalno ir šoka, šluotas apžergusios, o velniai, paversti medžiais, liūdnai žiūri į jas. Nuo laužuose sukūrentų pelenų kalnas padidėjo, o jo viršūnė nupliko nuo ugnies.

Papasakojo Kazimiera Eirošienė iš Rainių kaimo, gimusi 1899 m.

< Ten, kur dabar yra Šatrijos kalnas, senovėje stovėjo bažnyčia. Į tą bažnyčią susirinkdavo melstis davatkos. Kartą supyko raganos ant tų davatkų ir sugalvojo apipilti bažnyčią žemėmis. Tada atnešė viena ragana du skreitus žemių ir supylė ant bažnyčios. Trečią kai nešė, sugiedojo gaidys. Ragana išsigando ir papylė žemes šalia. Raganos vardas buvo Šatrija. Tai jos vardu ir pavadintas kalnas, po kuriuo liko užpilta bažnyčia, o greta – mažesnis kalnas, pavadintas Raudonkalniu.

Papasakojo Jonas Stripeika iš Luokės, gimęs 1908 m.

< Kartą keliavo milžinas, apsiavęs medinėmis klumpėmis. Jam beeinant į klumpes pribiro smilčių. Pasidarė sunku eiti ir milžinas nusimovė apavą, iškratė iš jo ten susikaupusį smėlį. Taip tatai ir atsirado tas kalnas, žmonių dabar Šatrija vadinamas.

Papasakojo Petronėlė Virmauskienė iš Luokės apylinkių, gimusi 1905 m.

< Vieną kartą keliavo milžinas. Jo kišenė buvo pilna žemių. Pavargo milžinas ir atsisėdo po medžiu pailsėti. Tik prisėdo – ir užmigo. Tuo metu pro šalį bėgo maža pelytė. Pamačiusi miegantį milžiną, aštriadantė, nieko nelaukusi, ėmė ir pragraužė išsipūtusią kišenę. Žemė išbyrėjo ir paliko didelis kalnas. Pelytė pasislėpė. Netrukus milžinas pabudo. Ogi žiūri: priešais – didžiulis kalnas. Dirst į kišenę, o ši – kiaura. Baisiausiai supyko milžinas už tokį piktą darbą ir kad suriks: „Kai dėsiu aš jums su šatra!“ Nuo to laiko žmonės tą kalną Šatrija ir vadina.

Papasakojo Emilija Ginčiauskienė iš Užvenčio, gimusi 1910 m.

http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem ... alniai.htm


Ant Lie 12, 2005 1:08 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Etnografiniai duomenys Žemaičių vyskupo M.Valančiaus „Žemaičių Vyskupystėje“

Tikėjimas

Skaitė už aukščiausią dievą Perūną arba Perkūną, nes tikėjo, jog jis viską paperėjo, arba sutvėrė. Tą patį dievą vadino kitaip Okapirma, arba Visupirmu, Viršiausiu ir t.t., nes gerai jautė, jog jis yra neregimu praamžiumi ir nemariu valdytoju viso sutvėrimo ir dievaičių.
Už dievaičius turėjo: Aušlavį, Kaunį, Ganyklį, Slenkstinį, Kelių dievą, Barstukus, Kaukus, Namėją, Žemininką, Derintoją, gyvates, žalčius ir daugel kitų.
Dar tikėjo esant nemaž dievių motriškų, kaipo tai: Praurimę, Aušrą, Brėkštą, Liadą, Laumę, Perkūnaitėlę, Pilvytę, Krūminę, Verpėją, Upinę, Ragutinę, Raganą ir Birutą (Ten pat. P. 39).

Žinyčios

Perūną ir kitus minavotus dievus žemaičiai visur garbino ir liaupsino, o užvis ant aukštų kalnų ir šventuose krūmuose. Valančius pastebi, kad daug yra Žemaičiuose kalnų, pilimis ir pilelėmis vadimžnamų, katruos būk, sako švedai supylę, tačiau jam atrodo, kad tai yra senolių žinyčios, nes jų viršus būtinai yra pavedus į viršų Šatrijos kalno, apie kurį žinom, jog buvo žinyčia. O pasakos žmonių iš to galėjo kilti, jog ant tų kalnų, kaipo už kitus aukštesnių, švedai sargybas pildė.
Keturios buvo didesniosios žinyčios Žemaičių žemėj. Pirma netoli nuo Palangos, pušyne ant Birutos kalno. Antra ant salos, santekly Dubysos su Nemunu. Trečia pas upę Nevėžį. Ketvirta ant Šatrijos kalno (Ten pat. P. 39. Plg. su Lasicius I. De diis Samogitarum).
Būtent šiuos duomenis apie keturias žinyčias Valančius paėmė iš Iohan Lasicius. Polnus, De diis Samagitarum caeterorumque Sarmatorum et falsorum Christianorum. Basileae, 1615.

Dvasininkai

Visos garbės dievų ir viso tikėjimo pirmuoju sargu ir išguldytoju buvo Kūrėjų Kūrėjas, tai yra aukščiausiasis kunigas. Tą, kaipo uolų tėvą ir kiekvieno žmogaus globėją, visi godojo, ir už šventą turėjo. Glaudės prie jo žmonės priepuoliuose, ligose ir prispaudimuose, klausdami, ko turi nuo dievų laukti. O jis vienus guodė, kitiems pasakė, ko nuo jų dievai nori, trečius žadėjo gelbėti ir gynioti.
Po jo valdžia tarnavo dievams kiti įvairios vyresnybės kunigai, katrie, sekdami paveizdą savo perdėtinio, taip pat buvo gydytojais ne vien dūšių, bet ir kūnų žmonių (Ten pat. P. 40).
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamz ... ng_01.html


Ant Lie 12, 2005 1:15 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
MG 1999/6

Žvaigždės nuo kalno

ANTANAS KAKANAUSKAS


Šatrija, kurios viršūnėje mudu su žmona nusprendėme pabūti, nemažas, iš kelių pusių medžiais apaugęs visų mylimas Žemaitijos kalnelis. Susiruošti nebuvo sunku. Susidėjome į kuprines miegamuosius maišus, kilimėlius, kirvį, plokščią kibirą arbatai, puodelius, šaukštus... Juk vakare sėdint prie laužo svarbiausia yra puodelis kvapnios, karštos arbatos.

Naktį nuo Šatrijos gali pamatyti Luokės, Upynos, Varnių, Telšių ir dar kelių kaimų bei miestelių žiburius, ypač jei naktis giedra. Štai virš mūsų žiba Didieji Grįžulo ratai, ryški Paukščių Tako juosta... Gali ir Gulbę, Šienpjovius, Šiaurinę žvaigždę ir dar tūkstančius žvaigždžių, ūkų, galaktikų surasti. Net jeigu ir nieko nemoki, nežinai, žiūrint į žvaigždėtą nakties dangų, nauji nepaprasti, nekasdieniški jausmai žmogų apima, naujos mintys kyla. Žmogus, akis į akį susidūręs su Visatos begalybe, lyg ir pats didesnis pasijunta, ypač, kad tos žvaigždės iš tolo mažos atrodo. Nors ir esi skaitęs enciklopedijoje, kad Antaresas milijoną kartų už Saulę didesnis, vis dėlto nuo Šatrijos žvelgiant jis tėra tik mažas raudonas taškelis nakties danguje.

Taigi Šatrijos kalnas turi ryšį ne tik su Žemaitijos žeme, jos žmonių namais, bet ir su dangaus žvaigždynais, nenusakoma Kosmoso begalybe.

Pirmoji visada sužimba ryški, balta žvaigždė. Aušrinė, Vakarinė... Venera buvo romėnų meilės deivė kaip ir daugelis žvaigždžių ar žvaigždynų įvairių tautų mituose, legendose, religijose yra deivės, dievai.

Įdomu, kaip Venerą vadino, kuo ją laikė mūsų protėviai, senieji pagonys žemaičiai? Žinau, kad dar iki žemaičiams ateinant prie Šatrijos gyveno Narvos-Nemuno kultūros medžiotojai, o prieš juos gal ir dar kas nors... Visiems pirmoji vakarais sužimbanti žvaigždė kažką reiškė. Tik vargu, ar kada nors galėsime tiksliai pasakyti, kokiam dievui ar žmogaus savybei gentys tą švytintį tašką danguje paskyrė. Juk ir mažoje Lietuvos žemėje gentys daug dievų ir religijų turėjo. Bet visų tų genčių žmonės, vakarais prie laužo susėdę, kartkartėmis į žvaigždėtą dangų pažvelgdavo, gal ir juos toks nepaprastai pakilus jausmas apimdavo.

Civilizacija, žmones uždariusi dėžutėse, paslėpė nuo jų žvaigždes. Galbūt todėl tokie smulkmeniški, godūs, primityvūs jie paliko... Bet neimsime teisti žmonijos, kiekviename žmoguje yra gėrio deimantas, nors kartais per mėšlo krūvą jo ir nematyti. Kad ryšys su Žeme, žvaigždėmis, Kosmosu žmogui padeda būti žmogumi, žinojo išminčiai, rašę indų Vedas ir poemą apie Gilgamešą, pirmąsias Biblijos knygas...

Prie Šatrijos atėjom nuo Upynos miestelio pusės. O ten ant viršūnės - pats vasaros brandumas. Žemuogės kvepia, čiobreliai savo kvapu jas nustelbti bando, vėjas toks gaivus, šiltas lyg glosto, lyg glamonėja mus, Žemaitijos vaikus, pačioje savo krašto širdyje atsidūrusius. Nutarėme ant kalno visai nakčiai likti, tad neskubėjome niekur. Labai smagu sėdėti, žiūrėti, kaip tamsa ant laukų ir miškų iš lėto gula, kaip saulė kažkur už miško ir kalnelių prasmenga...
Tęsinys http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/6/6zvaig.html


Ant Lie 12, 2005 1:22 am
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 57 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007