Medkirtys, jo kirvis ir žmona
Donatas G. @ 2005/09/13

Viena karta medkirtys kirto medi virs upelio ir imete kirvi i ji. Jis pravirko is nuoskaudos, bet cia jam pasirode Dievas ir paklause:

- Ko gi tu verki?

- Kaip gi man neverkt, as netycia ismeciau kirvi i upeli ir dabar nebegalesiu uzdirbt savo seimos ismaitinimui.

Tada Dievas istrauke is upelio auksini kirvi ir paklause:

- Ar tai tavo kirvis?

- Ne, tai ne mano kirvis, - atsake medkirtys.

Dievas istrauke is upelio sidabrini kirvi ir paklause:

- Galbut sitas tavo kirvis?

- Ne, tai taip pat ne mano kirvis, atsake medkirtys.

Galu gale Dievas istrauke is upelio gelezini kirvi.

- Taip, cia mano kirvis, - apsidziauge medkirtys.

- As matau, kad tu doras zmogus ir vykdai mano isakymus, - pasake Dievas, - imk visgi sau dovanu visus tris kirvius.

Ir pradejo medkirtys gyvent gerai ir pasiturinciai, bet cia, nelaimei i upeli ikrito jo zmona. Jis vel graudziai pravirko. Ir vel pas ji atejo Dievas ir paklause:

- Ko tu verki?

- Kaip gi man neverkt, juk i upeli ikrito mano zmona.

Tada Dievas isgraibe is upelio Jennifer Lopez ir paklause:

- Tai tavo zmona?

- Taip, tai mano zmona, dziugiai atsake medkirtys.

Dievas uzpyko:

- Tu gi sumelavai man, ar ne taip?

- Matai, o Dieve, - atsake medkirtys, - cia gavosi nedidelis nesusipratimas… Atsakyciau, kad tai ne mano zmona. Tada tu istrauktum is upelio Catherine Zetta-Jones, as vel pasakyciau, kad tai ne mano zmona. Tada tu istrauktum mano zmona, ir as pasakyciau, stai ji ir yra mano zmona. Tu atiduotum man visas tris, ir ka as su jomis visomis daryciau? As negaleciau ju ismaitint ir mes visi keturi butumem labai nelaimingi.

Moralas: Kada vyrai meluoja, jie tai daro garbingai ir bendram labui.

Skambutis į kleboniją:
- Sveiki, opiumo liaudžiai dalintojai (juokas ragelyje), čia jus iš rajoninio partijos komiteto trukdo. Klebonėlį prašom...
Klebonėlis:
- Tėvas Kazimieras klauso.
- Klausyk, tėvuk, paskolink bažnyčios suolus rajono komjaunimo suvažiavimo susirinkimui, a?
- Špygą jums, o ne suolus - paskutinį kartą, kai skolinau, tai tokiom blevyzgom nurašinėti grįžo, kad baisu vyskupą į bažnyčią atsivest!!!
- A tai špygą mums?! Tai špygą tau, o ne spaliukus bažnytiniam chorui per Kalėdas!!!
- A tai špygą man?! Tai špyga jums, o ne jėzuitus šeštadienio talkoms!!!
- A tai špygą mums???!!!!! Tai špygą tau, o ne pionierius per velykines procesijas!!!!
- A tai špygą man?!?!?!?! Tai špygą jums, o ne vienuoles pirtyse per CK suvažiavimus!!!
- O va už tokius žodžius, tėveli, ir partinio bilieto gali netekt...

Kalėdiniai anekdotai

Du berniukai nakvojo senelių namuose likus savaitei iki Kalėdų. Prieš eidami miegoti, abu atsiklaupė prie lovų pasimelsti. Jaunesnysis pradėjo maldą, šaukdamas iš visų plaučių: „Aš meldžiuosi už naują dviratį… Aš meldžiuosi už naują „Nintendo“… Aš meldžiuosi už naują magnetofoną…“. Jo vyresnis brolis kumštelėjo jį: „Ko tu šauki? Ką, gal manai, kad Dievas yra kurčias?“ „Nea, bet senelė – kurčia.“

Kalėdų išvakarėse teisėjas, apimtas šventinių nuotaikų, klausia kalinio: „Kuo esi kaltinamas?“. „Pernelyg ankstyvu kalėdinių dovanėlių pirkimu“. „Bet juk tai ne nusikaltimas“, - tarė teisėjas. – „Kada gi tu pradėjai apsipirkinėti?“ „Dar iki parduotuvės atidarymo…“

Yra trys vyro brendimo pakopos:
1. Jis tiki Kalėdų Seniu.
2. Jis nebetiki Kalėdų Seniu.
3. Jis yra Kalėdų Senis.

Žinau, kad žmonės sako: „Svarbiausia ne dovana, o dėmesys“. Tačiau ar negalėtų tas dėmesys būti kiek stambesnis?

Rojus. Adomas su Ieva nuobodžiauja sode. Pas juos nusileidžia Dievas ir

sako: „Vaikai mano, turiu jums dvi dovanas, tik reikia pasirinkti kuriam atiteks kuri... Pirma dovana – sysioti atsistojus..." ....Adoma iš karto pašoka, pradeda garsiai šaukti ir galvą į medžius daužyti, kad jam labai reikalinga šita dovana, apie ją jis visą gyvenimą svajojo ir t.t. Ieva jam nusileidžia ir dovana atitenka Adomui. Jis visas laimingas pradeda šaukti, šokinėti, lakstyti po sodą čiurkšdamas ant visko kas papuola pakeliui! Ant medžių, ant gėlių, ant kiekvieno vabaliuko ar tiesiog ant takelio!

Ieva ir Dievas stovėjo vienas šalia kito ir žiūrėjo į šitą beprotybę.. Ir tada Ieva paklausė: „Dieve, o kokia gi antroji dovana??" ... Ir atsakė

Dievas: „Smegenys, Ieva... Smegenys...! Bet smegenis, Ieva, teks taip pat Adomui atiduoti, nes kitaip jis čia viską apmyš..."

Rojus. Registratūra. Prieina pasimetęs budistas:
- Sveiki...
-Taip, sveiki, jūs budistas? - pakrausia administratorius.
-Taip.
-Puiku, jums penktos durys šiame koridoriuje, ten pateksite į budistų rojų. Tik prašau pro trečiasias duris eikite tyliai.
Po to pasirodo Induistas, jis nukreipiamas į šetas duris ir perspėjamas tyliai prasėlinti pro trečiąsias.
Istorija kartojasi ir ir su laisvamaniu. Informuotas laisvamanis užklausia administratoriaus:
-Klausykit, o kodėl pro tas trečias duris reikia tyliai?
-Suprakit, ten katalikų rojus, jie gavoja, jog be jų čia daugiau nieko nėra...

Jaunas katalikų kunigas atlieka išpažintį:
- Tėve, nusidėjau su viena parapijiete...
- Ar tik ne su Petraitiene?
- Negaliu to sakyti, tai būtų negarbinga...
- Tai gal su Kulgaudyte?
- Na, negaliu to pasakyti, išpažįstu savo nuodėmes...
- Tai gal su Andriejauskiene?
- Tikrai negaliu to sakyti...
- Na, tiek jau to. Sukalbesi trisdešimt sveikų marijų ir tris savaites
nelaikysi mišių.
Taigi, išeina jaunasis kunigėlis iš bažnyčios po išpažinties, ir susitinka
draugą.
- Na, kaip? Kuo baigėsi?- klausia jis kunigėlio.
- Geriau negu tikėjaus: gavau tris savaites atostogų ir tris naujus adresus!

Dama ateina pas gydytoją ir skundžiasi: - Daktare, esu labai susirūpinusi, nes imu prarasti atmintį. - Kada tai prasidėjo? - Kas kada?