Praėjusio šimtmečio pradžioje buvo sakoma:
Daktaras laukia kad sirgtų, o kunigas, kad mirtų.
Didžiūjų vagių niekas nenaikina, o mažuosius karsto.
Girtuoklio gerklė, kunigo kišenė - neužveriami.
Kada kunigas peršasi, tada velnias vinčiavoja.
Ką nuo kunigo gausi, tą su velniu pasidalysi.
Kunigai - dievo apaštalai, o į pinigus - kaip vanagai.
Kunigai su ponais vieną ieną traukia.
Kunigas dievą prašo kai skatiką mato.
Kunigas dievą už pinigus pardavinėja. 1930m.
Kunigas ir ant pečiaus sėdėdamas badu nemirs.
Kunigas už dyką mišių nelaiko.
Kunigo kišenė, ubago krepšys netur dugno.
Kunigo naudą velniai gaudo.
Kunigo ranka toli siekia.
Kunigo ranka visą familiją dengia.
Kunigo rankovė midų geria.
Kunigo tiesa ant liežuvio, o jo dora - kišenėje.
Kunigui duok ir dar ranką pabučiuok.
Kunigų pinigais pekla brukavota.
Kunigų surinkimas - bieso pragėrimas...
(šaltinis: http://www.ethnicart.lt)