Linas Kondrotas
Buddhizmo ištekliai internete
Šiiuo adresu galima rasti žymaus amerikiečių budisto, Kalačakros praktikuotojo gan ilgą straipsnį apie Budizmo ir islamo santykius istorijoje. Yra įdomių duomenų ir apie Tibeto istoriją, bei Tibeto santykius su arabais, turkais ir kinais
http://www.berzinarchives.com/e-books/h ... res_c.html
Alexander Berzin saite esama ir daugiau medžiagos apie Islamo ir Budizmo santykius
http://www.berzinarchives.com/islam/index.html
Yra, galu gale, šiame saite gausybė kitos medžiagos apie budizmą, bon, tantrą, kalacakrą, dzogcheną,mahamudrą ir kt.
http://www.berzinarchives.com/archives.html
http://www.buddhistdoor.com/resources/s ... _sutra.htm
http://www.accesstoinsight.org/index.html
Labai geras saitas, su maždaug 800 Pali kanono suttų veertimu į anglų kalbą ir daug kitos Theravados buddhistų literatūros. Labai geras dalykas Theravados buddhizmui studijuoti
http://www.tipitaka.net/pali/
Saitas, kuriame yra Pali kalbos pamokos ir kitos informacijos
http://jbe.gold.ac.uk/palicanon.html
visas Pali kanonas(Tipitaka) ir kai kurie parakanoniniai tekstai(įskaitant Visuddhimagga) Pali kalba romeniškomis raidemis.
Pastebėjau, kad kai kurie forumo dalyviai nevisai supranta sufizmo vietą Islame. Todėl įdedu nuorodą į savo straipsnį apie sufizmą, esantį internete.
http://www.litlogos.lt/eidos/research/kondr.html
A.BEINORIUS rašė:
Tas pats sakytina ir apie lietuvių egzistuojančią ar kuriamą filosofinę terminiją, kuri, nepaisant senosios baltiškos pasaulėžiūros atspindžių, esmiškai yra krikščioniškai ontologinė. Mano patirtis byloja jog sunkiausiai budizmą suvokia (nors tiesa sakant man pačiam dažnai kyla visai pagrįstos abejonės, kiek aš pats jį teisingai suvokiu, tad belieka daugiau kliautis jūsų minėta 'nuline' versija), pavyzdziui, giliau krikščionišką teologiją studijuojantys žmonės, jų požiūriu budizmas yra visiškas akibrokštas visoms 'suprantamoms dvasingumo ir religingumo' formoms, ypač sielos, dievo, būties ir kiti dalykai.
Todėl neatsitiktinai, viena iš galimų mūsų budistinio forumo temų, galėtų būti seminaras ar diskusija "Budizmas ir krikščionybė", apie ką mes jau esame nesykį kalbėję ir kurioje galėtų dalyvauti ir kai kas iš krikščionių teologų.]
Nežinau, kaip krikščionys, bet musulmonai, mano giliu įsitikinimu, budizmą suvoktų kur kas adekvačiau, jeigu aišku kai kuriems iš jų netrukdytų kategoriškas eksliuzyvizmas ir išankstinis nusistatymas. Lyginant buddizmą, islamą ir krikščionybę, priėjau išvados, kad nežiūrint paviršutiniško įspūdžio, islamas ir buddizmas yra gerokai artimesni vienas kitam. Aišku, priklauso nuo to, kokią budizmo mokyklą su kokia islamo mokykla lyginsime. Jeigu lyginsime Theravadą su Wahhabizmu, panašumų bus labai mažai, bet jeigu pavyzdžiui lyginsime kinietišką Hua-yen buddizmą su Ibn Arabi sufizmo filosofija, panašumų regis bus žymiai daugiau, negu skirtumų.
Netgi tokiu kebliu klausimu, kaip Dievas, musulmonai ir budistai, ko gero, galėtų bent jau paieškoti sąlyčio taškų. Pvz. teko neseniai perskaityti indų mokslininko Harsh Narain'o knygą, kurioje jis pateikia nihilistinę Shunyatos interpretaciją, laikydamas Shunyatą absoliučiu Nihil. Tačiau ir Islamo Dievas, tiksliau jo Esmė, tai pat galėtų būti laikomas Absoliučiu Nihil, kadangi Korane pasakyta "nėra nieko panašaus į Jį", o Dievo esmė laikoma islame "al-ghayb al-mutlaq" - Absoliučia Paslėptimi, į kurią įžengimo nėra absoliučiai niekam. Bent jau tai, kad Islamo Dievas nėra Būtis, yra akivaizdu. Nėra, savaime aišku Jis ir nebūtis, bet transcenduoja tiek Būtį, tiek Nebūtį. Bet Jis nėra ir Būtis+Nebūtis. Jis transcenduotų taip pat tiek Būtį+Nebūtį, tiek ir nei-Būtį+nei-Nebūtį. Taigi Nagardžunos Čatuškoti lieka išsemtas, ir prieš Absoliučią Dievo Esmės, kuri yra absoliučiai, radikaliai kitoniška bet kam, Paslėptį belieka tiktai absoliučiai tylėti.
Akivaizdu, kad musulmoniškas Dievas, kuris viršija viską, ir krikščionių Dievas yra gan skirtingi. Pirmasis - absoliutas labai radikalia prasme, tuo tarpu antrasis - iš esmės fenomenalus.
Krikščionys, padarę savo religijos pagrindu įvykį, tiesiog yra pasmerkti gan nykiam ontologiniam realizmui. Juk mažiausias "tuštumos" šešėlis verčia suabejoti Kristaus aukos verte. Tuo tarpu musulmonas visiškai pritartų, kad daiktai yra tušti Alacho akivaizdoje.
Krikščionių "personalizmas" arba tiesiog stabmeldiškas asmenybės ir indivudualybės kultas, taip pat vargiai būtų suprantamas tiek budistui, tiek musulmonui.
http://hjem.get2net.dk/civet-cat/index.htm
Danijos buddhistų saitas su Zen, Mahayanos ir Theravados tekstai anglų kalba
http://www.asianclassics.org/
Saitas, kuriame yra daug tibetietiško buddhizmo tekstų iš Kandžuro ir Tandžuro tibetiečių kalba tibetietiškomis bei romėniškomis raidėmis
http://sino-sv3.sino.uni-heidelberg.de/canon/
Kiniečių buddhizmo kanoniniai tekstai(Big-5 koduotė)
http://ccbs.ntu.edu.tw/DBLM/pg2-En/pg2_book_1.htm
Kiniečių buddhistų puslapis, su nuorodomis į puslapius kuriuose galima rasti sutrų tekstus internete.
To paties saito namų puslapis(indeksas anglų kalba)
http://ccbs.ntu.edu.tw/DBLM/index.htm
Gal kam nors bus įdomus sufijaus ir buddhisto dialogas, kurį galima rasti po šiuo linku:
http://www.iph.ras.ru/~orient/win/publi ... dialbs.htm
Kaip pamatysite, jie vienas kito nesuprato. Dialogo buddhistas berods atstovauja Tendai ar Nichiren japoniškam buddhizmui, kurį tyrinėja vienas iš dialogo ko-autorių Nakorčevskij, o - Sufijus - "būties vienybės"(wahdat al-wujud) mokyklai, kurią tyrinėja kitas ko-autorius A.Smirnov.
http://www.ida.ee/etks/raamatud.html
Šiame Estijos buddhistų saite pateikiamos nuorodos į buddhistinės literatūros internetinius knygynus. Kai kuriuose iš jų galima rasti literatūros ir apie hinduizmą. Nors puslapis yra estiškai, bet informacija apie knygynus bus suprantama.
Beje ten sakoma, kad per jų organizaciją esą galima įsigyti kai kurios literatūros 20-50 proc. pigiau. Nežinau, ar tai taikoma tik Estijos buddhistams. Gal būt reikėtų jiems parašyti.
Bet to, verta būtų pasaižvalgyti ir po dėvėtų knygų internetinį knygyną
www.abebooks.com, įvedant į paieškos lauką su Buddhizmu(ar bet kokia kita jus dominančia informacija susijusius žodžius).
Šiuo adresu
www.huayen.de yra Vokietijos ir Austrijos tolimųjų rytų buddhizmo Huayen(vadinamos dar japoniškai Kegon, korejietiškai Hwaeom) mokyklos pasekėjų puslapis(vokiečių kalba) .
Pati mokykla remiasi Avatamsaka/Huayen/Kegon sutra, kurios pilnas vertimas į vokiečių kalbą yra šiame saite .pdf failų pavidalu.
Kiek suprantu šis Vokietijos buddhistų grupė yra yra dukterinė korėjiečių Chongye buddhistų organizacijos(didžiausios Korėjoje) atšaka. Chongye kiek aš suprantu yra Seon(Zen, Chan, Thien) buddhizmo praktikuotojai, o filosofoniu lygmeniu vadovaujasi būtent Huayen/Kegon/Hwaeom filosofija, kurie pagrinda sudaro apie visuotinį visų daiktų įsismelkimą į visus daiktus ir visuotinę reiškinių priklausomybę - kaip dievo Indros tinklo mazguose esantys perlai kiekvienas atspindi visus kitus perlus, taip ir kiekvienas daiktas ar reiškinys apima savimi visus kitus reiškinius.
Skaičiau, kad Japonijoje esama apie 60,000 Kegon-shu mokyklos praktikuotojų, kurie praktikuoja Kegon mokyklą grynu pavidalu, o Japonijos zenistai kiek suprantu irgi naudojasi Kegon filosofija, bent jau vienos iš Japonijos Zen grupių įkūrėjas Dogen tikrai daug ja rėmėsi.
Huayen mokymas susiformavo Kinijoje, bet vargu ar ten šiuo metu dar egzistuoja. Kiek žinau Kinijos doktrininės sektos(Huayen, Tiantai, Zhenyan,Faxiang, Sanlun ir kt.) po to kaip valdžia ėmė persėkioti buddhizmą dar 845m., patyrė didelį nuosmūkį. Jeigu kas ir išsilaikė, tai komunistinio režimo XXa. vargu ar pergyveno. Taivanyje gal tos mokyklos ir išlilkusios(ar atgaivintos). Teko rasti vieną taivanietišką saitą, kur buvo įvairių sutrų, priklausančių įvairioms mokykloms, tekstai kinų kalba.
Šiaip jau tiek Kinijoje, kaip ir Korėjoje ir Vietname šiuo metu vyraujančios yra Chan/Zen/Soen/Thien ir "Tyrosios žemės" sektos(kin. Jingtu, jap. Jodo, kor. Chonthae, vietnamietiškai lyg Dao Trang), abi jos yra orientuotos į praktiką, bet papildo viena kitą, besiskirdamos tuo, kad Zen pabrėžia rėmimasi savo galiomis, o Tyroji žemė - kito(Buddhos Amida/Amitabha/Amitofo) galiomis.
Vietname, kiek žinau, niekada be Thien ir Tyrosios žemės kitų mokyklų nebuvo. Tiesa yra būta ir dabar yra ir Theravados šalininkų. Komunistai, atrodo, ten taip, kaip KInijoje nepersekiojo, nes Vietnamo buddhistai Vietnamo karo metu užėmė patriotinę poziciją, taigi jų imperialistų pakalikais nebuvo kaip apšaukti. Bet aišku Vietnamo buddhistų padėtis suvaržyta. Ir Vietname, kaip Kinijoje 845m., buddhistus XIVa. ėmė varžyti neo-konfucianistai, bet žymiai menkiau negu Kinijoje. Teko skaityti, kad Vietname iš 60 mln. gyventojų 20 mln. yra buddhistai.
Korėjoje praeityje būta irgi įvairių mokyklų, daugiausia kilusių iš Kinijos, bet ir čia, laikus bėgant, į pirmą vietą išėjo Seon(Zen) ir Chonthae(Tyroji žemė), nors senosios mokyklos išsilaikė atrodo kiek geriau negu Kinijoje. Nuo VIIa. iki maždaug 1390 buddhizmas Korėjoje buvo valstybės religija, bet vėliau įsigalėję neokonfucianistai ėmė buddhistus nepaprastai spausti, vienuoliams iš viso uždrausta netgi pasirodyti miestuose, jie ištremti į tolimus kalnų rajonus. Tik 1910 okupavus japonams, vienuoliams vėl buvo leista laisvai judėti. Korėjoje ėmė labai sparčiai plisti krikščionybė. Mat krikščionys buvo ryškioje opozijoje okupantams japonams, o į buddhisttus buvo žiūrima kaip į kolaborantus. Visgi II pasaulinio karo išvakarėse ir krikščionių dar būta nedaug, o buddhistų dar mažiau. Po II pasaulinio karo labai išplito, krikščionybė, bet ir buddhizmas galingai atsigavo, ypač valdant buddhistui prezidentui Pak Jong Hi(1961-1979). Įvairiuose šaltiniuose pateikiami labai įvairuojantys buddhistų ir krikščionių skaičiai - kai kur tvirtinama, kad daugiau tų, kai kur, kad daugiau tų. Visgi atrodo, kad buddhistų gali būti 20-40 proc., krikščionių(katalikų ir protestantų) 20-30 proc. Korėjiečiai atrodo šiuo metu gan religingi religingesni už japonus ir juo labiau už kinus, nors XXa. pradžioje jie atrodė visai nereligingi. Sostinėje Seoule(10 mln gyv.), kiek teko skaityti, bažnyčios yra vos ne kiekvienam žingsnyje, o buddhistų šventyklų - labai mažai. Antrame pagal dydį Busan'o mieste, priešingai, vyrauja buddhistai. Visgi buddhizmas Korėjoje daugiau paplitęs provincijoje, kaip pasekmė tų laikų, kada vienuoliams nebuvo laidžiama net įžengti į miestus.
Aišku čia kalbama apie Pietų Korėją, o šiaurės Korėjoje vienintelė "religija" yra mirusio imperatoriaus Kim Jeong Il'o kultas. Jis nors miręs, laikomas gyvu ir mistiškai vadovaujančiu Šiaurės Korėjai.
Japonijoje buddhizmo situacija buvo kita - ten iki 1600 buddhizmas absoliučiai vyravo, po to 1600--1868, Tokugawa laikotarpiu įsigalėjo neokonfucianizmas, o nuo 1868 Meiji revoliucijos iki 1945 - valstybine religija tapo shintoizmas. Bet buddhistai nei vienu, nei kitu laikotarpiu perdaug varžomi nebuvo. Užtat išliko, nors nedaug, netgi Nara laikotarpio(VIII) mokyklų(Kegon, Hosso, Ritsu) pasėkėjų, žymiai daugiau yra Heian laikotarpiu(IX-XII) atsiradusių mokyklų - Tendai ir Shingon pasėkėjų, o gausiausios yra Kamakura laikotarpyje(XIII-XV) atsiradusios mokyklos: Soto-Zen, Rinzai-Zen, "tyrosios žemės" mokyklos Jodo-shu, Jodo-Shinshu bei iš Tendai atsišakojusi Nichiren-shu.
Šiuo adresu yra įdomus straipsnis apie Korėjos buddhizmo istoriją
http://www.hm.tyg.jp/~acmuller/kor-bud/ ... rview.html
Šiuo adresu yra bendras Korėjos buddhizmo informacijos internete puslapis:
http://www.human.toyogakuen-u.ac.jp/~ac ... orean.html
http://www.hm.tyg.jp/~acmuller/jeong-gi ... ngnon.html
Straipsnis, parašytas vieno korėjiečių buddhisto tada, kada Korėjos konfucianistai itin smarkiai puolė buddhizmą. Jame atsakoma į konfucianistų metamus priekaištus. Tekstai klasikine kinų kalba ir vertimas į anglų kalbą.
Turėtų būti įdomu dėl to, kad panaši prieš buddhizmą nukreipta polemika vyko ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse visų pirma Kinijoje, kur prasidėjo anksčiausiai, jau 845 metais, tiesa tada buddhistus daugiau puolė taoistai, kurie konkuravo su buddistais, bet vėliau įsijungė visa jėga neokonfucianistai. Tiesa, kadangi antibuddhistinė akcija Kinijoje prasidėjo gerokai anksčiau, Chan(Zen) buddhizmas dar nebuvo spėjęs pilnai susiformuoti visuomeninį svorį, taigi pagrindinė antibuddhistinė ataka buvo nukreipta prieš senasias doktrinines mokyklas, o Chan buddhizmas netgi naudojosi tam tikru neokonfucianistų susidomėjimu, nes iš visų buddhizmo atšakų atrodė labiausiai kiniškas. Tuo tapu Korėjoje pagrindinis antpuolis buvo būtent prieš Seon(Zen), kuris jau buvo tapęs vyraujančia Korėjos buddhizmo mokykla.
Šiuo adresu galima rasti Širdies sutrą tibetietiškai su visiškai pažodiniu, paeilutiniu vertimu į anglų kalbą
http://www.silcom.com/~eclarson/heartsu ... /hs01.html
Yra čia taip pat, berods, ir Širdies sutros recitacija.
"Tendzin Dardželing" Lietuvos Jungdrung Bon bendruomenės puslapis:
www.bonpo.temple.at (su flash)
jei jūsų internetas lėtas spauskite pele ant flash'o arba pasinaudokite šiuo adresu:
www.shen.temple.at (be flash)
Kas nori, tas nelaukdamas, kol bus įkurtas koks nors krikščionių-budistų ar krikščionių-budistų-musulmonų diskusijų klubas, jau gali neakivaizdiniu būdu pradėti polemizuoti su katalikais.
Iš teksto, kurio nuoroda pateikiama žemiau, matyti, kad katalikų eksliuzyvizmas vargu bau ar sušvelnėjo po II Vatikano susirinkimo. Nebent tik tiek, kad anksčiau teigdavo, kad visos kitos religijos yra iš Velnio, dabar gi teigia, kad ir kitose religijose atsieit galįs būti kažkoks tai krikščionybės šlovės atšvaitas.
http://www.lcn.lt/b_dokumentai/deklarac ... iesus.html
Nors tiek islamas, tiek budizmas irgi teigia, kad tik Muhamedo, ar tik Budos mokymas yra išganingas, visgi minėti baziniai mokymai abiejose tradicijose traktuojami gan plačiai(kas abiejose bendruomenėse sukėlė ir nemaža vidinių ginčų), kad sąlyčio taškų galima surasti kur kas daugiau. Tuo tarpų katalikai, turintys griežtai centralizuotą struktūrą ir siaurai apibrėžtą doktriną, yra mano nuomone kur kas sunkesni dialogo parneriai.
TransPersonalinė psichologija atskirais atvejais galėtų būti labai vertinga geranoriškoje polemikoje tarp poli/mono/teistų ir ateistų ar kitaip atrandančių. Lietuviškai tinklalapis dar neinformatyvus, bet skaitantiems kitakalbiškai nuorodų pakaks.
Kviečiame:
http://www.transpersonal.lt/?id=3
Abi bendruomenės - tiek islamo, tiek buddhizmo - yra faktiškai vienuoliškos bendruomenės su gana griežta regula -Šariatu ir Vinaja atitinkamai. Dėl buddhizmo vienuoliškas jo pobūdis - akivaizdu, o kas dėl islamo, tai mano domėjimasis islamo kilme privedė mane prie minties, kad islamas iš esmės yra kilęs pagrinde iš Rytų Krikiščionybės vienuoliškų praktikų.
Tačiau kadangi Islamas galėjo pradėti formuotis tiktai specifinėje arabų kultūrinėje terpėje, todėl tam tikri krikščionybės motyvai(taikingumas ir religiškai aktyvių žmonių susilaikymas nuo santuokos - charakterngi ir Buddhizmui) islame neprigijo. Muhammedas nori nenori turėjo paversti savo sekėjus į sukarintą brolių ir seserų pasauliečių ordiną(pasaulietiškumu panašų į katalikų tretininkus ir pasaulietinius institutus, o karingumu - į viduramžių sukarintus riterių-vienuolių ordinus). Tik tokiu būdu naujoji religija galėjo augti ir plėstis.
Deja, labai gaila, bet kai kurie fanatikai atrodo suprato karingumą kaip esminį Islamo požymį, bet be abejonės, tai buvo visgi akcidentalus šios religijos požymis, iššauktas aplinkybių.
Visgi reikia nepamiršti ir tuo fakto, kad netgi buddhistams 100 proc. taikingumas nebuvo būtinas. Tarkime Nichirenistai japonijoje, taip japonų zen buddhistai samurajai pasižymėjo savo karingumu. Nevisiems buddhistams būdingas ir celibatas - pavyzdžiui Jodo Shinshu sekta, berods leidžia dvasininkams tuoktis.
Galima sakyti, kad jeigu buddhizmas didino pasauliečių vaidmenį labai palaipsniui(Theravada - Mahajana - Jodo Shinshu), tai islamas tai padarė iš karto vos gimdamas. Tačiau vėliau islame visgi susidarė savotiškas atskiras vienuolių luomas - sufijų tarikatų tikrieji nariai priėmę inciaciją(Khirqa) - tiesa paprastai jie būdavo vedę. Tikrieji sufijų tarikatų nariai didelę dalį laiko praleisdavo sufijų dvasiniuose centruose - khanqahuose, zawijose, tekkėse, kur atsidėdavo meditacijai, mantrų(wird, dhikr) giedojimui, dvasinės muzikos klausymui(sama') ekstatiniams šokiams ir tt, priklausomai nuo konkretaus tariqato praktikos. Bendrą islamo šariatą sufijai papildydavo papildomais reikalavimais. Taigi sufijai buvo daug kuo panašūs į bhikshu. Elgetavimas tarp sufijų irgi buvo paplitęs reiškinys, nors ne visi islamo dvasiniai žmonės su tuo sutiko. Apskritai būta nemaža ginčų, kiek vena ar kita praktika atitinka šariatui, būta tiek ganėtinai standartinių sufijų, tiek ir ganėtinai deviantiškų sektų.
Neteko girdėti, ar buddhistų tarpe būta ginčų dėl tam tikrų praktikų atitikimo Vinajai, bet manau, kad jų tikrai būta.
Buvo islame nemaža ir pasaulėžiūrinių ginčų. Pvz. vienu metu paplito wahdat al-wujud mokykla, kurios atstovai teigė savo ontologinį susivienijimą su Dievo esme, bei ontologiškai interpretavo tokias savokas kaip fana(išnykimas) ir baqa(superegzistencija Dievo esmėje). Kiti sufijai interpretuodavo šias savokas psichologiškai-subjektyvistiškai, ir laikė, kad tokia interpretacija geriau atitinka šariatui. Atrodo, kad panašių ginčų būta ir tarp buddhistų bei buddhistų su brahmanistais.