Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Lap 12, 2019 10:41 pm



Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Legenda apie Baltąjį dievą 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 1178
Miestas: Vilnius
Standartinė Legenda apie Baltąjį dievą
Legenda apie Baltąjį dievą

"Jie gali padaryti beveik bet ką - atrodo, kad jiems nėra nieko, kas būtų per sunku <...>; ir visa tai ateina iš Quetzalcoatl'io - menų ir žinių". Fray Bernandino Sahagun

Daug legendų apie Baltąjį dievą byloja, kad jis atnešė indėnams visus jų mokslus, žinias ir inžinerijos išmanymą, įstatymus ir aukštesnįjį civilizacijos lygį. Quetzalcoatl'is (tultekams ir actekams. Inkams jis Virakoča, o majams - Kukulcan'as) mokė žmones moralės dalykų, davė jiems protingus įstatymus ir parodė, kaip reikia įdirbti žemę. Jis draudė žmonių aukas ir šlovino taiką. Žmonės nustojo žudyti gyvulius ir to nedarė net dėl maisto - jie maitinosi vaisiais ir augalais. Panašiai apie Baltąjį dievą byloja legendos visose Centrinės ir Pietų (bei kai kuriose Šiaurės) Amerikos indėnų gentyse.

Tačiau aukso amžius truko neilgai ir demonas sugundė Quetzalcoatl'į nusidėti taip smarkiai ištvirkaujant ir apleidžiant savo religines prievoles, kad buvo priversta palikti šalį kartu su savo pasekėjais. Kitose legendose pasakojama, kad jis sėdo į laivą ir išplaukė į šalį, iš kurios buvo atvykęs. Bet (kaip ir Karlsonas), pažadėjo sugrįžti. Apie tai galite daugiau paskaityti: Žmonių aukojimas actekuose

Pietų Amerikoje ispano chronikas Cieza de Leon mini faktą, kad Titicaca ežero apylinkėse dar prieš inkų laikus lankėsi galingas barzdotas vyras, kuris mokė žmones įstatymų ir civilizacijos dalykų. Jis buvo visų daiktų Kūrėjas ir mokė žmones gyventi be prievartos. Legendos apie baltąjį žmogų buvo taip giliai įdiegtos į indėnų sąmonę, kad ispanus jie priėmė kaip pranašystės išsipildymą. Tuo labiau, kad šie įvykiai sutapo laike.

Actekų žyniai buvo nustatę, kad Baltasis dievas palikęs juos Ce-acatl (1 nendrės) metais turi grįžti irgi Ce-acatl metais, kurie pagal actekų kalendorių kartojasi kas 52 metai. Artėjant Ce-acatl buvo tiriamos žvaigždės ir ieškoma kitų ženklų, liudijančių ar grįš naujo ciklo pradžioje grįš Baltasis dievas. Ir būtent keistas sutapimas įvyko prieš atkeliaujant ispanams - pasklido kalbos apie "vandens namus su gulbių sparnais", kurie plaukioja prie jų krantų. Ir netrukus po Ce-acatl pradžios pasirodė Kortezas. Sutapo net išpranašauta "9 vėjų" diena. Baltasis dievas palikęs indėnus nešiojo juodą beretę ir juodą mantiją - kaip ir Kortezas. Tai buvo 1519-ųjų balandžio 22 d., ketvirtadienis.

Kaip galėjo indėnai nepatikėti tokiu stebuklu? Tačiau šį kartą barzdotieji baltieji tebuvo piratų ir nuotykių ieškotojų gauja - jiems gyvybė buvo pigi, o atėjo jie su kardu ir ugnimi. Indėnai kančias priėmė nuolankiai kaip atpildą iš Baltojo dievo rankų - ir tai padėjo saujelei avantiūristų sunaikinti civilizaciją beveik visame žemyne. . tačiau mes negalime atmesti žiaurių kruvinų žmonių aukų karo dievybių šventyklose. Kovojant ir pavergiant aplinkines tautas augo karo dievų svarba - neigiant Baltojo dievo priesakus. Ispanų atvykimo metu per vieną dieną būdavo paaukojama net keli tūkstančiai žmonių - sako, kraujas tekėjo upeliais. Apie tai skaitykite: Žmonių aukojimas actekuose

Tai buvo gera prielaida tvirtinti, kad ispanai naikina barbarų visuomenę. Bet kartu buvo sudeginta ir tūkstančiai indėnų religinių, istorinių ir mokslinių traktatų. Buvo griaunamos ir šventyklos - taip naikinant "stabų" garbinimą. Bernal Diaz rašė: "...visos melagystės buvo atiduotos žemei; ir nieko neliko". Toks indėnams buvo Baltojo dievo sugrįžimas.

Bet kas gi buvo tas Baltasis dievas?

O jei tie pasakojimai turi tiesos grūdą? Juk nėra prasmės nuolat ir visose gentyse kurti išgalvotus įvykius. Net Montezumai užimant sostą žyniai jį įspėjo: :atmink, šis sostas ne tavo, jis tik užleistas - ir vieną dieną grįš tas, kuriam jis priklauso". Tad ispanams pasirodžius Montezuma įtikėjo, kad Baltasis dievas grįžta užimti jo sostą. Jis netrukus kalbėjo dvariškiams:
"Kaip žinote, mūsų protėviai kilo ne iš šios žemės, o atkeliavo iš tolimos šalies vadovaujami didžiojo princo, kuris vėliau paliko šalį, bet grįš po ilgų metų. Jis regėjo, kad mūsų protėviai pastatė miestus, rinkosi žmonomis šios žemės dukras, kurios jiems gimdė vaikus. Ir kai jo nenorėjo kaip valdovo, jis paliko mus vienišas paskelbdamas, kad vieną dieną sugrįš su neaprėpiama kariauna ir paims tai, kas jam priklauso.

Taip pat žinote, kad mes visada laukėme jo. Girdėjome apie svetimtautį karvedį ir apie imperatorių, kuris jį pasiuntė per didžiąją jūrą iš ten, kur teka Saulė - iš ten, kurlink išvyko mūsų protėvių didysis princas".

Ir taip Montezuma nedvejodamas pripažino ateivių ir jų (Ispanijos) karaliaus pretenzijas į šią žemę. Chronikas Garcilaso užrašė tokią senojo inkų karvedžio Cusi Hualpa kalbą:
"Mūsų tėvas, Saulė, man apreiškė, kad o dvylikos inkų valdovų, jų vaikai, mums nežinomos rasės žmonės, ateis į mūsų šalį ir pavergs mūsų valstybes. Be abejonės, tai žmonės, kurie išsilaipino mūsų krante".

Ypač svarbūs vietinio istoriko Don Fernando de Alva Ixlilxochitl liudijimai, kuris galėjo gauti žinias iš kitų žemyno sričių. Jis rašė: "Tultekai atėjo į tas vietoves per plačias žemes ir jūras, gyvendami olose ir dideliame skurde". (Primera Relacion).

Virakoča

Onkų legenda byloja:

Virakoča (inkų kečua kalba) buvo Saulės dievas iš pradžių, spėjama, vadintas Kon-Tikiu arba Illa-Tikiu, t.y Saule arba Ugnis Tikis. Ir jis buvo inkuose "baltųjų žmonių" vyriausias žynys ir karalius...

Kon-Tikį puldinėjo Karis, atėjęs iš Kokimbo slėnio. Vienoje Tikikakos ežero salų per mūšį baltieji barzdoti žmonės buvo visiškai sutriuškinti. Išsigelbėjo tik Kon-Tikis su artimiausiais pasekėjais, kurie pasiekė jūros pakrantę nuo kurios išplaukė vakarų link.

Majai kalbėjo Kretos kalba?

Didžiausias atradimas padarytas palyginus majų stelas su vienu iš seniausių Snojo pasaulio rašmenų. Tiesiog stulbina panašumai lyginant su Kretos linijiniu A raštu, kuris buvo pradėtas naudoti 1700 m.pr.m.e. o vėliau supaprastintas (linijinis B), - iš pastarojo maždaug 1450 m.pr.m.e. išsivystė finikiečių raštas. Tad Kretos raštas į Naująjį pasaulį galėjo papulti iki 1450 m.pr.m.e. Kas jį ten galėjo paskleisti? Kretiečiai?

Kaip bebūtų, majų legendos pasakoja, kad Kukulcan'as, jų Baltasis Dievas, išmokė žmones to rašto, kurį atsinešė su savimi. Be to, ispanai liudijo, kad majų didikai kalbėjo kalba, kurios nesuprato nei žmonės nei vertėjai. gal todėl, kad tai buvo senovės Kretos kalba?

Kiti panašumai

Tuo panašumai nesibaigia - jie įsilieja į religiją, kuri yra bet kurios civilizacijos šerdis, kuri nusprendžia architektūrą, menus, įstatymus, visuomenės struktūrą ir net muziką.

Michael Coe knygoje "Majų metraštininkas it jo pasaulis" pastebi, kad "tebuvo vienas ir vieningas Meso-Amerikos, Meksikos ir Pietų Amerikos mąstymo principas, kurį galime pavadinti Mesa-Amerikos religija".

Bet Baltasis dievas atnešė ir Saulės, kaip visagalio Kūrėjo, garbinimą. Būtent jam buvo statomos piramidės - religinėms ceremonijoms atlikti. Kaip ir Egipte ar Mesopotamijoje, kur dominavo Saulės kultas. Net ir Jėzus Kristus yra Saulė kulto atgaivintojas - po dvasinio nuosmukio, panašaus į mūsų laikmetį, laikotarpio. Ir jeigu Saulės kultas atėjo iš Senojo pasaulio, tai Michael Coe klysta tai vadindamas "Mesa-Amerikos religija". Ezoteriniai giluminiai indėnų kultai visiškai skiriasi nuo visų Senojo pasaulio tikėjimų.

Aprašomas "krikštijimo" aktas vienoje Tenochtitlan'o šventykloje, kurioje vienas kūdikis buvo pašlakstytas vandeniu taip jam suteikiant vardą. Žynys kalbėjo: "Duok ir gauk, šioje žemėje gyvensi ant vandens, vanduo tave išaugins ir sustiprins; vanduo duos visa, ko reikia - tad priimk šį vandenį!"

Actekai (ir inkai) gausiai naudojo smilkalus. Jų žyniai "atleisdavo nuodėmes" - laužydami duoną ir dalindami ją tikintiesiems šventykloje. Taip jie tikėjo suminkštinti dievų širdį. Ispano šventyklose regėjo išpažintį, vedybų pašventinimą ir net šventuosius kryžius. Ir net girdėjo sakant, kad Baltasis dievas gimė iš nekaltos mergelės šventojo (skaistaus) prasidėjimo būdu.

Įsikūrę ispanai padarė naujų stulbinančių atradimų. Majai vis dar tebešventė savo senąsias šventes - be galo panašias į katalikų ir vykstančias beveik tuo pat metu. Pavyzdžiui, gegužės 16 d. buvo vandenų palaiminimo diena (Europoje - Šv. Jono Nepomukeniečio, Bohemijos ir vandenų globėjo). Lapkričio 2 d. majai ėjo prie mirusiųjų kapų, kuriuos papuošdavo gėlėmis (Visų mirusiųjų diena). Rugsėjo 8 d. - Baltojo dievo motinos gimimo diena (Europoje - Šv.Mergelės gimtadienis). Baltojo dievo gimimo diena buvo švenčiama gruodžio 25 d.! Atrodytų, kad majai nuo seno buvo tam tikra krikščionių atmaina.

Ypač sumaištį sukelia Nju Meksike (JAV) surastoji Los Lunos plytelė, kurios įrašai yra 10 dievo priesakų santrauka (kaip Ekzodo 20:2-17). E. Raymond Capt savo "Prarastuose ryšių atradimuose" pastebi, kad tai "senojo hebrajų rankraščio finikiečių raštu (maždaug 1000 m.pr.m.e) graikų įtakoje pavyzdys".

Kitą įrašą Bat Kryke (JAV) žinomas mokslininkas Cyrus Gordan pavadino identišku hebrajišku. Vėliau buvo nustatyta jo galima data - 1650 m.pr.m.e. Gal Baltasis dievas buvo pats Jėzus Kristus ar koks jo artimas mokinys?

L. Taylor Hansen savo knygoje "Jis vaikščiojo Amerikoje" cituoja indėnų legendas apie Baltąjį pranašą, galbūt, Essene, kuris klajojo Šiaurės ir Pietų Amerikose skleisdamas Šventąją Tiesą, gydydamas ligonius ir mokydamas visus menų ir taikos. Pvz., Čipeva mini buvus jį barzdotu baltaveidžiu, pilkai žalsvomis akimis, vario spalvos plaukais, vikėjusiu ilga balta suknia ir aukso sandalais.

Gvatemalos aukštikalnėse 1654-ais užrašytas toks indėnų pasakojimas:
"Jie [protėviai] buvo trys Kičė tautos, kurios atėjo i ten, kur teka Saulė, Izraelio palikuonys - su tokiais pat [išlikusiais] papročiais ir kalba". (iš knygos "Totonicapan'o viešpačiai")

http://www.lithuanian.net/mitai/maya/white.htm[/b]

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Gru 08, 2005 4:03 am
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 70
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Neperseniausiai Meksikoje, viename senovės majų mieste, buvo aptiktas labai įdomus radinys. Archeologas Alberto Luis Luiljeras vienoje piramidėje surado slaptas duris, vedančias į koridorių rūpestingai užkimštą akmenimis. Po kelių mėnesių atkaklaus darbo praėjimas buvo išvalytas.Tyrinėtojai rado užrašus, kurie padėjo nustatyti piramidės pastatymo ir laidotuvių datą- 693m. Kape, po didele ornamentuota plyta, gulėjo žmogus su gintaro kauke. Šimtai mažyčių gintaro gabalėlių, sudarančių kaukę, buvo uždėti ant gipso sluoksnio, kuriuo tuoj po mirties buvo padengtas velionės veidas. Todėl kaukė ypač tiksliai atkuria velionės veido bruožus.
Ši kaukė pagaminta iš gintaro, kurio Amerikoje nerandama. Jo yra tik šiaurinėje Aliaskoje, bet ir tai labai maža. Kyla klausimas, iš kur majai gavo gintaro. Ar neatrodo, kad dar seniai prieš Kolumbą, indėnų legendos apie barzdotus baltus dievukus, kurie laivais atplaukę iš rytų, o paskui vėl išplaukę, pažadėję grįžti, turi realų pagridą. Dabar, kai yra galimybė perskaityti senovės majų raštą galima atskleisti naujų atradimų istorijoje. ( H.Kristapavičius "Sambijos gintaras" p.13,14 )


Pen Vas 10, 2006 12:07 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 2 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007