Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:02 pm



Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Ar Mirtis visiems vienoda? 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė Ar Mirtis visiems vienoda?
Karveliškių apleistųjų kalvelė

MARIJA LIUGIENĖ

Vėlinių vakarą būrelis giesmininkų (maldos ir liaudiško giedojimo grupė "Karunka", vadovė Zita Karklelytė), nešdami degančias žvakeles ir giedodami šermenines, lipo į kalvelę, esančią pačiame Karveliškių kapinių pakraštyje. Jiems kelią apšvietė fakelai, kuriuos nešė moksleiviai. Ši kalvelė buvo tamsi, nežibėjo nė viena žvakelė, nebaltavo chrizantemos. Kvepėjo tik pūvančiais lapais. Ir antkapių ten nebuvo, tik eilėmis išrikiuotos medinės lentelės su skurdžiais įrašais – numeriai, mirimo ir palaidojimo datos (tarp kurių maždaug 3 mėnesiai), kai kur ir gimimo data, netgi ir vardas su pavarde. Tai savivaldybės lėšomis palaidoti vilniečiai, dažniausiai mirę smurtine mirtimi, savižudžiai, skenduoliai. Jie neturėjo artimųjų arba tie artimieji jų išsižadėjo, atsisakė laidoti. Kraupiausiai atrodo maži kauburėliai, paženklinti tik numeriais ir užrašais "Moteriškos lyties naujagimis" arba "Vyriškos lyties naujagimis". Jie buvo rasti negyvi laiptinėse, šiukšlių konteineriuose, rūsiuose, krūmuose, Neryje...

Aišku, kad šie iškeliavusieji nėra gavę ritualinės ir paprotinės pagalbos, kurią teikia bendruomenės arba šeimos. Jie neturėjo nei vieno, nei kito. "...Lietuvoje tokia paprotinė-ritualinė pagalba apima daug pasiruošimo mirčiai, marinimo, budėjimo bei lydėjimo apeigų, taip pat mirusiųjų paminėjimo papročius. Tačiau jeigu tokia pagalba mirštančiajam ir jau mirusiam dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo suteikta, velionis ilgiau ar trumpam įstringa mirties virsme..." (A. Patackas, A. Žarskus, Virsmų knyga).

Mirusieji natūralia mirtimi baltų buvo suvokiami kaip "velioniai", galintys padėti ir padedantys gyviesiems. Nenatūralia mirtimi miręs buvo suvokiamas kaip "velnias" (mirties virsme įstrigęs, nerimstantis ir gyvuosius trukdantis velionis).

Panašus mirusiųjų suskirstymas į dvi grupes žinomas senosiose kultūrose, tačiau šis padalijimas yra laikinas. "Blogiesiems" numirėliams reikia daugiau aukų, maldų, ritualų. Po ilgesnio ar trumpesnio laiko jie tampa normalūs.

Slavų kraštuose taip pat gyvavo nuomonė, kad užmiršti mirusieji tampa "ходящей нечистью" ("vaikščiojančiais velniais"). "Slaviškas pavadinimas "нечистик" rodo, jog nešvarusis arba nuodėmingas velionis vadintas velniu. Galų gale, visiškai nudengdami paslaptingumo skraistę, velnią galime pavadinti nesusivokusiu ir turėtais įpročiais bei žemiškais prisirišimais tebegyvenančiu velioniu. Tuo norim pasakyti, kad jis nėra blogas, o tik nesąmoningas mirusysis ir dėl to galintis pakenkti ir sau, ir kitiems. Kaip žemėje, taip ir Anapus, visas vadinamasis "blogis" kyla iš nesusivokimo" (A. Patackas, A. Žarskus, ten pat).

Minėtieji autoriai cituoja Sankt Peterburge gyvenančio profesoriaus K. Korotkovo knygą "Экспериментальные исследования активности сознания после смерти. Сознание и физическая реальность" (K. Korotkovas savo sukurtu prietaisu matuoja lavonų energetinį-informacinį lauką): "Prietaiso sugaunamas dėl senatvės mirusiųjų signalas palaipsniui silpsta 48 val. po mirties, o po to nusistovi, bet nedingsta. Mirus dėl nelaimingo įvykio padėtis kita: signalas smarkiai stiprėja pirmąsias 20 valandų, o po to nusistovi. Tačiau yra ir trečia, labai neįprasta mirusiųjų rūšis. Tai žmonės, mirę baisiose kančiose, smurtine mirtimi, žmogžudysčių ir savižudybių aukos. Jų pomirtinis spinduliavimas būna nepastovus visą stebėjimo laiką (5 dienas po mirties). Beje, savižudžių laukas būna toks dirglus, kad jį lengva atskirti nuo visų kitų".

"Nuo staigios ir netikėtos mirties saugok mus, Viešpatie", – tai katalikiškos suplikacijos žodžiai. Dar labiau nei "staigios ir netikėtos mirties" mūsų senoliai bijojo savižudybės. Ne veltui savižudžiai net nebūdavo laidojami kapinėse, matyt, tokiu būdu kunigai parapijiečius norėjo įbauginti ir atgrasinti nuo minties savo noru išeiti iš gyvenimo.

Nepasiruošęs mirties virsmui ir netinkamai jį atlikęs velionis yra pavojingas, dažnai vargina, trikdo gyvuosius, o kartais ir pakenkia. Apie netinkamą gyvųjų ir mirusiųjų ryšį daug pasakojimų yra surinkęs J. Basanavičius ir sudėjęs knygoje "Iš gyvenimo vėlių ir velnių".

Taigi kaip turėtume elgtis su tais tūkstančiais nelaimingųjų, tikėtina, įstrigusių mirties virsme, suguldytų Karveliškių kapinių atokioje kalvelėje (vien šiais metais ten palaidota apie 80 žmonių, o tai reiškia, kad kiekvieną savaitę tokiu būdu iškeliauja ir palaidojama vidutiniškai po du žmones)?

Senųjų papročių dirbtinai neatgaivinsime. Tačiau visada galime mintimis, pasakytomis garsiai arba tylomis, pasikalbėti su ten gulinčiais. Ryšys bus vienpusis, bet ir to pakanka. Ateikime prie jų, pažadinę savyje ramybės ir meilės jausmus, pabendraukime su jais, atleiskime jiems, atsiprašykime.

Šiaurės Atėnai. 2004-11-20 nr. 725

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Sau 17, 2006 12:51 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007