Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Spa 22, 2019 9:46 am



Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 43 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas
Atgailos programa 
Autorius Žinutė
Standartinė Atgailos programa
Atgailos programa

Pradedant atgailauti tikslinga kreiptis į Dievą:
Dieve, aš nuoširdžiai gailiuosi dėl savo nuodėmių ir prašau palengvinti suvokimą, ką esu prastai padaręs ar pagalvojęs. Nuplauk, Dieve, mano kūną, jausmus ir mintis šiame ir ankstesniuose mano gyvenimuose.
Nuoširdžiai atgailaudami atsiribosime nuo prakeikimų, užkeikimų, nužiūrėjimų, energetinių vampyrų. Su Dievo palaiminimu ateis aiškesnis Tvėrimo suvokimas , ramesnis požiūris į aplinkinius. Besąlygines meilės pojūtis.


Šeš Vas 04, 2006 4:05 am
Standartinė 
1. Pirma dalis
1.1. Netikėjimas aukščiausiuoju teisingumu
Suvokti Aukščiausiąjį teisingumą, tik šio gyvenimo rėmuose, labai sunku. Kada nepalankios situacijos aplanko kitus, viskas aišku: "Dievas baudžia už nuodėmes". Nemalonumams aplankius mus pačius, mūsų gerai pažįstamus artimuosius, dažnai abejojame bausmės teisingumu, ko paseka:
nepasitikime žmonėmis ir situacijomis, per ką Dievas reiškiasi;
perdėtas savęs gailėjimasis;
nepasitenkinimas gyvenimu ir likimu;
niurzgėjimas, nepasitenkinimas Dievu, žmonėmis, situacijomis kritinis jų vertinimas;
Dievo išsižadėjimas;
Dievo ir žmonių prakeikimas;
Liūdesys ir neviltis.
Nurašyti energetines skolas, paminėtas šiame punkte, pakanka nuoširdaus tikėjimo, tiesa: "Viskas, kas Dievo (ir žmonių, kuriuos Jis veda) daroma - tik į gerą".


Šeš Vas 04, 2006 6:21 pm
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 1178
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Gerbiamas Mesijau, jus pažeidžiate šios svetainės etiketą. Savo teiginiuose nenurodote šaltinių ir neaišku kokią čia religiją bandote propaguoti. Toks rašymo stilius baltų tikėjimo svetainėje iškelia jums tam tikrą atsakomybę:
1. Propaguodamas tikėjimą Dievu galite diskutuoti, bet ne teigti neaiškios kilmės religinę sampratą. Ši svetainė neskirta religijų kosmopolitizmui, krikščionybės ar kitų sektų propagavimui. Pasiūlymas keisti rašymo teiginius į diskusijas, kitu atveju jūsų temas teks ištrinti.
Ką jūsų teiginiai apie
Cituoti:
"Dievas baudžia už nuodėmes"
reiškia?
Bet koks bandymas įteigti bausmės iškreiptą ideologija verčia suabejoti jūsų blaivią atsakomybę už psichologinę įtaką besiformuojančiam žmogui. Tokia gasdinimo metodika būdinga sektoms ir veda prie jaunimo savižudybių, bendros suicidinės situacijos Lietuvoje. Tikiuosi tai bus paskutinis jūsų tokio pobūdžio pranešimas.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Šeš Vas 04, 2006 7:13 pm
Aprašymas WWW
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Mano nuomone, dėl nuodėmių, dėl padarytų klaidų gailėtis nereikia. Jas reikia suvokti, išanalizuoti, suprasti ir iš jų pasimokyti, o pasimokius ateityje nekartoti. Juk tik klysdamas žmogus mokosi. O atgailavimas dėl praeities, paprasčiausiai dar labiau gniuždo asmenybę.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Šeš Vas 04, 2006 7:16 pm
Aprašymas
Standartinė 
Na gerai tegul buna tai diskusija tiesiog išsakiau savo nuomone o ten del to kad Dievas baudžia tai nereikia priimti tiesiogiai ten truputi gialiau reikia pažvelgt

O del šaltinio tai atsiprašau kad negaliu nurodyti nes jau seniai nebepamenu

tai ka parašiau tai galima sakyti yra mano nuomone ir tiek aš manau kad tai ir yra diskusija

Gaila kad negalima idėti informacijos tiksliai nenurodant šaltiniu, nes turiu daug naudingos informacijos, bet pagrinde ja esu gaves iš mokytojų ir pan todėl ir tikslius šaltinius nūrodyti yra labai sunku.

Taip pat daugelis informacijos yra iš mano pačio patirties na ka darysi ka nors sugalvosiu

:D :D


Paskutinį kartą redagavo Mesijas Sek Vas 05, 2006 1:43 am. Iš viso redaguota 1 kartą.



Šeš Vas 04, 2006 9:23 pm
Standartinė 
Sugalvojau! :D

Greitu laiku įdėsių šį bėi tą apie atgaila kur bus nurodyti ir šaltiniai!


Sek Vas 05, 2006 1:36 am
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Tai kas yra mūsų pačių mintys ar pasiektos įžvalgos, tai tiesiog rašoma:
aš manau, man atrodo, taip išmasčiau, tą patyriau ir t.t.
Rašykite ir be šaltinių, bet susimastykite ką rašote, nėr blogiau religiniai teiginiai tiems, kurie nėra tos religijos išpažinėjai ir gali suprasti atvirkščiai.
Todėl, mesijau, galėtumėte plačiau papasakoti apie savo patirtį, kokie mokytojai ir kokios dvasinės pakraipos ar religijos įtakojo jūsų pasirinkimą. O gal jūs tik ieškote savo šaknų? Kodėl sudomino jus baltų svetainė?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Sek Vas 05, 2006 10:25 pm
Aprašymas WWW
Standartinė 
Hmm... kodėl susidomėjau baltų svetaine? na tiesiog domiuosi dvasiniais dalykais tad užsukau ir čia padiskutuot :D :D


Pir Vas 06, 2006 12:23 am
Standartinė 
Jonas Markūnas knyga gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti

Atgaila

Žmogus per nuodėmes pakliuvęs į tamsiojo pasaulio zoną, tampa jo auka, nes tamsusis pasaulis įgauna teisę maitintis aukos gyvybės syvais, arba gyvybės energija, t.y. bioenergija. Dėl to labai sumažėja žmogaus smegenų struktūros bioenergetinės galimybės, sutrinka kūno organų funkcionavimas. Prasideda nesėkmės, ligos, o tai dar labiau komplikuoja padėtį, nes žmogus tampa irzlus, nepakantus sau ir kitiems, nebesugeba rasti išeities iš susidariusios padėties. Visa tai - tik į naudą tamsiajam pasauliui, nes žmogus jį ne tik maitina savo gyvybine energija, bet ir gerai \vykdo agento pareigas - per girtavimą, barnius, prievartą, neapykantą, karus, ekonominius nusikaltimus nuolat įtraukia į nuodėmes vis naujus žmones. Kuo giliau žmogus ten klimpsta, tuo labiau tolsta nuo savo Sutvėrėjo, ir tuo didesnė praraja skiria jį nuo šviesiojo pasaulio.
Kuo šviesesnį gyvenimą žmogus gyvena, tuo tvarkingesnė jo siela, tuo išmintingesnė jo mąstysena, tuo geresnė jo fizinio kūno sveikata, nes jam padeda aukščiau už jį esančios šviesiojo pasaulio struktūros, tvarkančios žmogaus likimą, laimę, sėkmę ir kt.
Didžiausia laimė žmogui yra matyti savo vaikus, augančius ir gyvenančius Dievo palaimoje - be bėdų ir didelių nelaimių, santarvėje su tėvais, broliais, seserimis ir juos supančiais žmonėmis. Dievas, kaip ir kiekvienas tėvas ar motina, savo vaikui linki tik gera ir atiduoda viską, ką gali. Matyt, pasaulyje neatsirastų nė vieno tokio kietaširdžio tėvo ar motinos, kuris neatleistų mylimam vaikui, kai jis, suklydęs ar nusikaltęs, sugrįžta ir, atsiklaupęs ant kelių, prašo atleidimo. Lygiai taip pat ir Dievas neatstumia nė vieno žmogaus ir suteikia viską, kas jam priklauso ir ką jis gali priimti. Žmogus per suklaidintą mąstyseną negali, o kartais ir nenori, atsisakyti klaidingo gyvenimo, todėl uždaro kelius Dievo palaimai į save, nepriima jos.


Pir Vas 06, 2006 12:27 am
Standartinė 
Dievo galimybės, mūsų suvokimu, yra beribės, tačiau tik su sąlyga, kad žmogus visa savo siela ir kūnu yra Dievo palaimos šviesoje. Jeigu dalis žmogaus sielos, o kartu ir kūno, per nuodėmes priklauso tamsiajam pasauliui, Dievas neteikia toms dalims pagalbos, nes ją per atvirus nuodėmių kanalus vis tiek nusiurbs tamsusis pasaulis. O kam Dievui jį maitinti?
Jeigu žmogus nuodėmingomis mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais atsiriboja nuo Dievo, jis atsiriboja ir nuo Dievo palaimos. Žmogaus aplink save sąmoningai ar nesąmoningai suformuotas dvasinės tamsos nuodėmių laukas neprileidžia Dievo palaimos šviesos.

Atgaila - tai didžiausia Dievo dovana žmogui, leidžianti susigrąžinti per nuodėmes prarastą Dievo malonę. Ji nepalyginamai veiksmingesnė už maldą. Atgaila - tai ne Dievo atvaizdo rankų ar kojų bučiavimas, ne nusižeminimas iki savęs nuvertinimo. Atgaila -tai gilus į savo sielą įsileisto blogio suvokimas. Tai blogio, įsileisto per puikybę, amoralumą, egoizmą, pyktį, neapykantą, nusivylimus, baimę, pavydą, kerštingumą, patirtas nuoskaudas ir kitus nuopuolius, vedančius į mažesnius ar didesnius sielos pažeidimus ir net pražūtį, suvokimas. Atgaila - tai dieviškosios išminties suvokimas ir pasilikimas gyventi toje išmintyje. Atgailauti - tai ne ašaras lieti, ne kaktą į žemę daužyti, ne kruvinais keliais eiti apie bažnyčią. Atgailauti - tai įvertinti savo mintis, žodžius, darbus ir veiksmus dieviškos išminties lygiu. Atgailauti - reiškia per nuodėmių esmės suvokimą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau tomis nuodėmėmis nebenusidėti.
Žmogui, suvokusiam savo nuodėmes, reikėtų atgailauti nedelsiant. Atidėliodamas atgailą vėlesniam laikui, žmogus gali nuodėmes pamiršti, tuo tarpu nuodėmės veikimas gali tęstis šimtmečius, pereiti iš kartos įkartą. Daugeliui žmonių tamsiojo pasaulio jėgos per agentus arba tiesiogiai pakiša įvairias mintis, pavyzdžiui, "dar spėsi su maldomis ir atgaila, o dabar, kol jaunas (-a), džiaukis savo jaunystės bei gyvenimo malonumais. Malda ir atgaila - senų žmonių užsiėmimas, todėl galėsi melstis ir atgailauti, kai išeisi į pensiją..." Tai labai rimti spąstai, į kuriuos aklai ir noriai lenda jaunimas, norėdamas pagyventi "dėl savęs" ir pasimėgauti nuodėmingais malonumais, kurių pasekmės ateityje daugeliui būna nepataisomos.


Pir Vas 06, 2006 12:30 am
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Skaičiau straipsnį ir man iškilo keletas klausimų. Visur minimas tamsusis ir šviesusis pasauliai. Kas tai konkrečiai yra? Ar tai nėra subjektyvios sąvokos, nes veiksmas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo priklauso šviesos pasauliui gali sukelti tokias pasekmes, kurios priklausys tamsos pasauliui. Kas yra nuodėmė? Ar šitą straipsnis rašytas krikščioniškoje pasaulėžiūroje ar kokioje nors kitoje? Nes tai labai daug ką pasako. Ar gyvenimas "dėl savęs" iš tiesų veda į nuodėmę. O gal kaip tik blogai negyventi dėl savęs. Nes negyvendamas dėl savęs, žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą. Juk gyvendamas dėl savęs žmogus pirmiausia mokosi. Galbūt daro klaidas, galbūt kartais suklysta, bet jas įvertinęs gauna gyvenimo pamoką. Ar žmogus, nepagyvenęs dėl savęs, nepatyręs gyvenimo skersvėjų gali kažką duoti kitiems, kažkuo padėti, pagelbėti patarti? Juk labai lengva kažkam pasiūlyti sprendimą, tačiau jeigu pats to esi nepatyręs, tai žodžiai būna dažniausiai tušti ir nenuoširdūs.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Pir Vas 06, 2006 12:50 am
Aprašymas
Standartinė 
Moteris penktą mėnesį po gimdymo apsilankė pas gydytoją ir nustėro sužinojusi, kad ji vėl nėščia. "Jūs dar jauna. Nėra abejonės, kad tai - ne paskutinis nėštumas. Nejaugi gimdysite tiek, kiek Dievas duos? Apsispręsti reikia nedelsiant, nes tuoj bus vėlu. Ar rašyti siuntimą valymui?" - šie gydytojo žodžiai jai atrodė svetimi, tad iš poliklinikos išėjo su prislėgta nuotaika. Pakeliui susitiko buvusią bendrakursę. Sužinojusi blogos nuotaikos priežastį ši nusijuokė, pasigyrė jau du kartus nutraukusi savo nėštumą, patarė nesijaudinti ir daryti tą patį. Nesulaukdama atsako, paklausė: "O gal tu manai, kad tai nemoralu? Atsipeikėk, tai tik nedidelis mėsos gniužulėlis, daugiau nieko. Mums užteks ir vieno vaiko. Kada pagyvensi sau, jeigu apsikrausi vaikais?". Moteris nieko nepasakė, atsisveikino ir nuėjo namo.
Vyras į problemą pažvelgė ramiai ir santūriai, sakydamas, kad tam ir yra šeima, kad joje augtų vaikai. Moteris kiek aprimo, o rytojaus dieną po išpažinties pasimeldusi bažnyčioje, pastebėjo, kad visai pasikeitė jos mintys: ji prisiminė savo močiutę, kaime užauginusią dešimt vaikų, kai vandenį nešiojo iš šulinio, o vaikai šliaužiojo po plūktinę aslą. Jos padėtis kitokia - šaltas, karštas vanduo, net šiluma atiteka vamzdžiais... Net pati nustebo, kaip tarsi ranka kažkas nuėmė dar rytą atrodžiusią nepakeliama būsimų rūpesčių naštą.
Gimė berniukas - didelis, sveikas ir ramus. Vaikai augo sveiki, pas tėvus liko gyventi jauniausias. Kartą po šv. Mišių Vilniaus Arkikatedroje moteris su šeima susitiko kurso draugę, patarusią pasidaryti abortą. Ją atpažino tik iš balso. Draugė pavydėdama stebėjosi moters šeimynine laime ir ašarodama guodėsi, kad vyras ją paliko, o sūnus prasigėrė... Moteris, kaip ir daugelis dabar, matyt, jaunystėje nesuvokė tamsiojo pasaulio pinklių ir būsimų pasekmių. Dabar, aišku, yra už ką atgailauti ir melstis, bet praeities nebesugrąžinsi. Taigi, gyvenimas "dėl savęs", mėgaujantis nuodėmingais malonumais ir po to žudant savo kūdikius įsčiose, greitai tampa tikru pragaru žmogui ir jo palikuonims.


Pir Vas 06, 2006 1:09 am
Standartinė 
Nuėjusios į užmarštį nuodėmės veikimas, deja, tęsiasi toliau ir pridaro daug žalos, o dažnai net nulemia žmogaus ir jo palikuonių likimą. Žinotina, kad visos neatgailautos nuodėmės, padarytos mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais, koncentruojasi sieloje, o kartu ir galvos smegenų informaciniame centre bei valdymo struktūrų bioenergetikoje. Jos keičia žmogaus likimą ir skatina onkologinių ligų vystymąsi organuose.

Nepamirškime, kad senatvės galima ir nesulaukti, o po fizinio kūno mirties pats žmogus galimybės atgailauti nebeturi. Jeigu padėtis nesunormalėja laidojimo ritualų metu, lieka sielos nevisavertis buvimas ir tas gali turėti pasekmių tiems palikuonims, kurie nesugeba savo dvasine šviesa pašalinti to nevisavertiškumo ar nors atsiriboti nuo jo. Kad nuodėmė neužsimirštų, galima naudotis dvasinės atgailos atlikimo ir dvasinės Komunijos priėmimo galimybėmis. Apsižiūrėjęs, kad įklimpo į blogų minčių, žodžių ar darbų nuodėmes, žmogus gali mintyse persižegnoti, mintyse atlikti atgailą, mintyse priimti šv. Komuniją. Įsivaizduodamas, kad stovi prie altoriaus ir priima ją pagal savo tikėjimo apeigas, gali mintyse pasimelsti, padėkoti Viešpačiui, kad apšvietė protą, ir palikti viską ramybėje. Tą galima atlikti namuose, kelyje, važiuojant transporto priemone ir kitur. Nepamirškime, kad visavertė atgaila yra nepalyginamai veiksmingesnė už maldą, nes besimeldžiantis nuodėmingas žmogus be atgailos iš nuodėmių išlipti negali, todėl, išėjęs iš maldos namų, vėl girtauja, vėl lieja pyktį ir neapykantą ant saviškių, kaimynų ar aplinkinių, vėl visus kaltina, meluoja, skleidžia apkalbas, kalba nešvankybes ir pan. Lygiai toks pat ir formaliai atliktos nenuoširdžios atgaila rezultatas. Tuo tarpu žmonės, atlikę nuoširdžią atgailą, keičiasi ir jeigu tų nuodėmių nebekartoja, tai jie gali išleisti į laisvę nuodėmių raktais užrakintą stebuklą, nešantį tikrąją gyvenimo šviesą ir palaimą.
Žmogui duota galimybė sugrįžti į Dievo palaimos šviesą atlikus nuoširdžią atgailą už savo nuodėmes. Po jos vykstantis nuodėmių atleidimas uždaro gyvybės energijos nusiurbimo kanalus ir atima tamsiajam pasauliui galimybę valdyti žmogų. Apsivalęs nuo nuodėmių žmogus sugrįžta į Dievo palaimą. Ji apsaugo žmogų nuo ligų, nesėkmių ir nelaimių. Žinotina, kad krikštyti žmonės turi visavertę atgailos galimybę.


Pir Vas 06, 2006 1:16 am
Standartinė 
Nevertingos atgailos požymis: žmogus tebejaučia sielos skausmą arba, priėmęs Švč. Sakramentą, nejaučia palengvėjimo.
Jeigu nuodėmklausys atgailaujantįjį bara - tai pirmas požymis, kad nuodėmklausį supanti Dievo palaimos šviesa, reikalinga tarpininkaujant nuodėmės atgailoje, yra nepakankama. Atgailaujantysis suprato savo kaltę, tad jam reikia padėti susigrąžinti prarastą Dievo malonę, o ne jį koneveikti ir tuo dar labiau klampinti į nuodėmes. Nuodėmklausys turėtų ramiai paaiškinti kai kurias tiesas ir nuoširdžiai patarti. Priešingu atveju jis tik atbaidys tikinčiuosius nuo vertingos išpažinties, o dėl to sumažės tikinčiųjų pasitikėjimas ne tik šiuo nuodėmklausiu, bet ir Bažnyčia ar net pačiu Dievu.
Nemažai tikinčiųjų nustojo eiti išpažinties, ir net į bažnyčią po to, kai juos atgailaujančius kunigas yra išplūdęs.
Turiu priminti, kad nuodėmklausys tik tada atliks vertingą misiją, jeigu pats bus labai rimtai pasirengęs išklausyti atgailaujančiųjų išpažinties. Priešingu atveju jis taps savotišku tamsiojo pasaulio agentu, pasmerkiančiu atgailaujantįjį likti tamsiojo pasaulio valdose. Kylantis vidinis pyktis, klausant atgailaujančiojo, reiškia, kad su nuodėmklausio siela, o kartu ir mąstysena, ne viskas gerai.


Pir Vas 06, 2006 1:23 am
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Na graži pasaka, garžūs pasvarstymai, bet aš vis tiek nerandu atsakymų į ankščiau pateiktus klausimus? O gal nemoku ieškoti? ;) Beje, visą tą pasaką apie dvi moteris galima pakreipti kaip tik nori, ir pritaikyti prie bet kurios situacijos, pakanka tik šį bei tą pakoreguoti ;)

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Pir Vas 06, 2006 1:30 am
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 43 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007