Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 6:33 pm



Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Skepticizmas » Logika ir argumentai 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė Skepticizmas » Logika ir argumentai
Cituoti:
Mitas yra religija, kuria niekas nebetiki.
James Feibleman
Skepticizmas » Logika ir argumentai
Ateonas, 2004.04.20

Kas yra logika ir kur ją naudoti? Kaip atskirti gerą argumentą nuo blogo? Kokios yra dažniausiai pasitaikančios argumentacijos klaidos? Apie visa tai - šiame straipsnelyje.


Kas yra logika?
Logika - tai mokslas apie teiginius. Logikos pagalba mes galime nagrinėti teiginius ir įrodymus bei išsiaiškinti, teisingi jie ar ne. Norint argumentuotai diskutuoti nebūtina daug žinoti apie logiką, tačiau nors šiek tiek ją išmanant galima lengviau pastebėti klaidingus oponento teiginius ir blogus argumentus.

Kam reikalinga logika?
Pirmiausia, reikia pripažinti kad mūsų mąstymas nėra idealus. Dažnai vienas ar kitas argumentas tik skamba teisingai, bet iš tiesų jis nėra logiškas. Tam logika ir reikalinga - kad padėtų nepasiklysti tarp įvarių tarpussavyje persipynusių teiginių ir argumentų.

Tačiau reikia pabrėžti, kad pati logika taip pat yra mūsų mąstymo produktas, todėl ji nėra skirta tam, kad padėtų ištobulinti patį mąstymo procesą, o greičiau tam, kad padėtų gauti kokybiškesnius mąstymo rezultatus - išvadas, įsitikinimus bei idėjas.

Be to, su logikos pagalba mes galime efektyviau diskutuoti. Logiką išmanantis žmogus sugeba konstruoti taisyklingesnius argumentus, ir, tuo pačiu, gali greičiau atpažinti blogus oponento argumentus. Toks išmanymas labai pasitarnauja diskusijų kokybei, o dažniausiai pasitaikančias argumentacijos klaidas verta žinoti ne tik televizinių debatų dalyviams (pavyzdžiui, politikams), bet ir internautams, leidžiantiems laiką diskusijų forumuose.

Su logišku argumentu mes galime įtikinti kitą žmogų pakeisti savo nuomonę. Tačiau net jeigu mūsų argumentas skamba teisingai, tačiau nėra logiškas, tai net ir logikos neišmanantis žmogus greičiausiai pastebės, kad kažkas su juo negerai.

Kas yra argumentas?
Argumentas yra teiginių seka, kurios pabaigoje padaroma išvada. Ši išvada yra tai, kas buvo bandyta įrodyti argumento pagalba.

Argumentai būna įvairių tipų. Dažniausiai pasitaikantys yra dedukciniai argumentai, kurių pasekoje galime gauti išvadą, kuri yra vienareikšmiškai arba teisinga, arba klaidinga. Būtent dedukciniai argumentai yra dažniausiai naudojami diskusijose.

Dedukciniai argumentai susideda iš trijų dalių: prielaidų, išvadų konstravimo, ir pačių išvadų. Toliau išnagrinėsime kiekvieną iš šių dalių plačiau.

Prielaidos
Prielaidos - tai pradiniai argumento teiginiai. Kiekvienas argumentas turi turėti bent kelias prielaidas, ant kurių "statomas" pats argumentas, ir iš kurių konstruojami kiti teiginiai bei išvados. Kaip prielaidas galima naudoti ir kitų argumentų išvadas.

Diskutuojant prielaidas yra būtina išdėstyti argumento pradžioje, nes, jei oponentas bent su viena iš jų nesutinka, jis gali paprašyti ją pagrįsti prieš tai, kai išdėstomas visas argumentas. Tai taupo laiką ir leidžia išvengti painiavos.

Jei oponentas prašo pagrįsti kurią nors prielaidą, tai padaryti yra būtina, kitaip toliau dėstyti savo argumentą yra beprasmiška. Savo ruožtu nereikia bijoti paklausti oponento, kodėl jo daromos prielaidos yra teisingos. Pereiti prie sekančio žingsnio - išvadų konstravimo, galima tik tada, kai įsitikiname, kad oponentas sutinka su visomis mūsų padarytomis prielaidomis.

Išvadų konstravimas
Kai prielaidos jau išsakytos, galima pradėti konstruoti išvadas. Tai - žingsninis procesas. Naudodamiesi jau padarytomis prielaidomis, mes konstruojame naujus teiginius. Iš šių naujų teiginių galime konstruoti kitus, pasinaudodami jau sukonstruotais teiginiais arba pradinėmis prielaidomis.

Yra labai svarbu, kad nauji teiginiai būtų konstruojami pagal tam tikras taisykles, priimtinas abiem diskutuojančioms pusėms. Tam dažniausiai yra naudojami logikos dėsniai. Kai kurias dažniausiai pasitaikančias išvadų konstravimo, arba argumentacijos klaidas apžvelgsime pabaigoje.

Išvados
Išvada yra teiginys, kurio teisingumą mes bandome įrodyti argumento pagalba. Šią išvadą vėliau galime panaudoti kaip prielaidą kitame argumente.

Reikia pastebėti, kad kartais, net ir panaudodami klaidingas prielaidas, mes galime gauti teisingą išvadą. Pavyzdžiui:

1) Prielaida: Paukščiai negali skraidyti.
2) Prielaida: Pingvinai yra paukščiai.
3) Išvada: Reiškia, pingvinai negali skraidyti.

Pingvinai iš tiesų negali skraidyti, taigi išvada yra teisinga. Bet prielaida, kad paukščiai negali skraidyti, yra akivaizdžiai klaidinga. Taigi, jeigu bent viena prielaida yra klaidinga, ir išvadą konstruojame naudodamiesi logikos dėsniais, tai galime gauti tiek teisingą, tiek klaidingą išvadą.

O kas, jeigu visos prielaidos yra teisingos? Ar galime tokiu atveju gauti klaidingą išvadą? Pagal taisyklę - ne. Jei visos prielaidos yra teisingos, ir, konstruodami išvadą, loginių klaidų nepadarome, tai klaidingos išvados gauti yra neįmanoma.

Kaip atpažinti argumentą?
Iš tiesų tai nėra taip paprasta kaip atrodo. Labai daug žmonių diskusijose vien tik tvirtina, kad vienas ar kitas teiginys yra teisingas, bet tam teisingumui parodyti nepanaudoja nieko, ką būtų galima pavadinti argumentu. Kartais žmonės pirma pasako savo išvadą, ir tik po to išdėsto prielaidas bei paaiškina, kaip išvada buvo sukonstruota. Taip daryti galima, tačiau tai gali į diskusiją įnešti painiavos. Geriausia prielaidas dėstyti argumento pradžioje.

Be to, vietoj argumentų dažnai naudojami paaiškinimai. Tarkime, kad diskutuojame ar tiki Jonas dievu, ir viena iš pusių pasako:

Jonas vaikšto į bažnyčią, nes jis tiki dievu.

Tai, nors ir panašu į argumentą, iš tiesų taip nėra. Tai - paaiškinimas, kodėl Jonas eina į bažnyčią. Jame Jono tikėjimas dievu yra konstatuojamas kaip faktas, o kaip išvada pateikiama tai, kad jis į bažnyčią vaikšto būtent dėl savo tikėjimo.

O štai teisingo argumento pavyzdys:

1) Prielaida: Kiekvienas įvykis turi priežastį.
2) Prielaida: Visata atsirado.
3) Prielaida: Bet koks atsiradimas yra įvykis,
4) Konstravimas: Reiškia, Visatos atsiradimas buvo įvykis.
5) Konstravimas: Reiškia, Visatos atsiradimas turėjo priežastį.
6) Išvada: Visata turi priežastį.

Ketvirtame žingsnyje sukonstravome teiginį iš antros ir trečios prielaidos, tuomet iš šio teiginio ir pirmosios prielaidos sukonstravome penktą teiginį. Šį, penktą teiginį supaprastinome ir pateikėme kaip išvadą.

Kai kas (tame tarpe ir aš pats) gali nesutikti su kai kuriomis šio argumento prielaidomis. Tačiau apskritai, tai yra taisyklingo argumento pavyzdys.

Argumentacijos klaidos
Anekdotiški liudijimai


Šiuos lengva pastebėti, pavyzdžiui:

Dievo buvimo įrodymų aplink pilna! Net ir šiomis dienomis dievas daro stebuklus... Štai praeitą savaitę aš skaičiau apie mergaitę, kuri sirgo vėžiu. Visa jos šeima nuėjo į bažnyčią, pasimeldė, ir mergaitė pasveiko.

Aišku, diskusijose galima naudoti asmeninius patyrimus, tačiau tokie liudijimai... Ar jie ką nors apskritai įrodo? :)

Argumentas iš senumo (argumentum ad antiquitatem)

Ši klaida padaroma tuomet, kai kas nors tvirtina, kad kažkas yra tiesa, nes ši "tiesa" laikoma tiesa nuo seno. Pavyzdžiui:

Tūkstančius metų krikščionys tikėjo Jėzumi Kristumi. Krikščionybė išlaikė laiko išbandymą ir persekiojimus, todėl yra teisinga.

Argumentas iš naujumo (argumentum ad novitatem)

Ši argumentacijos klaida yra panaši į argumentum ad antiquitatem, tik čia tvirtinama, kad teiginys yra teisingas, remiantis novatoriškumu. Pavyzdžiui:

Windows XP yra geresnė operacinė sistema nei Windows 98, nes joje įdiegta daugiau naujovių.

Argumentas prieš žmogų (argumentum ad hominem)

Tai - labai dažnai diskusijose pasitaikantis reiškinys. Ši argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai diskutuojant viena pusė kritikuoja ne oponento teiginius, bet patį oponentą. Argumentum ad hominem kartais gali turėti įžeidžiančią formą:

Tu sakai, kad ateistai gali būti moralūs, bet juk pats palikai savo žmoną ir vaikus!

Taigi yra visiškai priimtina žudyti gyvūnus maistui. Tu juk sutiksi - kaip matau, pats avi odinius batus.

Kartais ad hominem padaromas tuomet, kai atmetamas teiginys tuo pagrindu, kad tą teiginį kažkada yra išsakęs kitas kritikuotinas žmogus, pavyzdžiui:

Taigi, tu sakai kad mes turėtumėme uždaryti visas bažnyčias? Stalinas tau dabar tikrai pritartų.

Kartais, tačiau, galima atmesti teiginį dėl pačio oponento savybių. Pavyzdžiui, jei kažkas yra visiems gerai žinomas melagis, tai gerokai sumažina jo, kaip liudininko, patikimumą. Be abejo, tai neįrodo kad jo liudijimas yra klaidingas. Tai taip pat nieko nesako apie jo konstruojamų argumentų teisingumą ar klaidingumą.

Argumentas iš nežinojimo (argumentum ad ignorantiam)

Tai - taip pat nepaprastai dažnai pasitaikanti argumentacijos klaida. Ji dažniausiai padaroma tuomet, kai teigiama kad teiginys yra teisingas vien todėl, kad niekas nėra įrodęs kas jis klaidingas:

Dievas yra, nes dar niekas neįrodė, kad jo nėra.

Telepatija neegzistuoja, nes dar niekas neįrodė, kad ji egzistuoja.

Moksle, tačiau, įrodymų nebuvimu kartais pasinaudojama. Pavyzdžiui, jeigu iš kažkokio seniai buvusio įvykio mes turėtumėme tikėtis kažkokių rezultatų šiandien, ir tų rezultatų nematome, tai kartais laikoma kad tas įvykis niekuomet neįvyko. Pavyzdžiui, galime būti beveik tikri kad vakar atominė bomba kieme nesprogo, nes nėra jokių sprogimo ženklų. Tačiau tai neįrodo įvykio nebuvimo šimtu procentų.

Argumentas iš didelio noro

Ši argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai kas nors bando savo teiginį pagrįsti vien tuo, kad būtų labai šaunu jei tas teiginys būtų teisingas. Pavyzdžiui, diskutuojama ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas:

Kodėl netiki, kad pomirtinis gyvenimas tikrai yra? Nejaugi nenori, kad po mirties būtų dar kažkas?

Arba diskusija dėl dievo egzistavimo:

Jei nėra dievo, tai tiek mūsų gyvenimas, tiek pats pasaulis nebeturi jokios prasmės.

Argumentas iš biednumo (argumentum ad lazarum)

Ši klaida padaroma tuomet, kai kas nors sako kad biednas žmogus yra teisingesnis už turtingą:

Vienuoliai greičiausiai daugiau išmano apie gyvenimo prasmę, nes jie atsisakė prabangos.

Apeliacija į gailestį (argumentum ad misericordiam)

Padaroma, kai apeliuojama į gailestį ar į bet kokius jausmus, taip verčiant priimti teiginį kaip teisingą:

Aš nežudžiau savo tėvų. Prašau, nepripažink manęs kaltu, juk aš ir taip kenčiu būdamas našlaitis.

Argumentas iš pakartojimo (argumentum ad nauseam)

Kartais diskusijose kuri nors pusė nuolat kartoja tą patį teiginį tikėdamasi, kad kuo daugiau kartų jis bus pakartotas, tuo teisingesnis ir priimtinesnis kitai pusei jis taps. Taigi argumentum ad nauseam yra nuolatinis to pačio teiginio kartojimas, jo nepagrindžiant. Ironiška, tačiau kuo dažniau jis girdimas, tuo mažiau į jį oponentas kreipia dėmesį.

Argumentas iš skaičių (argumentum ad numerum)

Šio tipo argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai sakoma, kad kuo daugiau žmonių tiki vienu ar kitu teiginiu, tuo tas teiginys yra teisingesnis:

Du milijardai krikščionių negali klysti.

Milijonai žmonių tiki horoskopais, taigi juose turėtų būti kažkiek teisybės.

O iš tiesų, net jei keli milijardai žmonių tiki kvailyste... tai vistiek yra kvailystė.

Apeliacija į mases (argumentum ad populum)

Tai šiek tiek panašu į argumentą iš skaičių, tik remiamasi ne vien skaičiais, o dar ir apeliuojama į mases ar kažkurios žmonių grupės jausmus. Pavyzdžiui:

Tūkstančius metų žmonės tikėjo Biblijos teisingumu. Šis tikėjimas turėjo milžinišką įtaką šių žmonių gyvenimui. Kokių dar įrodymų tau reikia, kad patikėtum, jog Jėzus iš tiesų buvo dievo sūnus? Nejaugi nori pasakyti, kad visi tie žmonės, kurie juo tikėjo, buvo kvailiai?

Tokio tipo argumentai dažnai pasakomi vien tam, kad pelnyti taškų publikos akyse. Jei atidžiai stebėsime rinkiminius politikų debatus, tai joks politikas niekuomet nepraleis progos šiuo triuku pasinaudoti. Deje, bet tai nieko nesako apie politikų išsakomų teiginių pagrįstumą - tai žaidimas masių jausmais ir tiek.

Apeliacija į autoritetą (argumentum ad verecundiam)

Kartais bandoma prastumti vieną ar kitą teiginį bandant apeliuoti į kažkokios iškilios asmenybės ar autoriteto nuomonę:

Kaip gali netikėti dievu? Juk Niutonas juo tikėjo!

Tiesa, jeigu tas autoritetas yra diskutuojamos temos specialistas, tai jo nuomonė reiškia gerokai daugiau. Niutonas buvo fizikos specialistas, todėl vertėtų atkreipti dėmesį į jo nuomonę fizikos srityje, bet tikrai ne dievo egzistavimo klausimu.

Dažnai tokio tipo argumentai atsiranda diskusijose apie kurios nors religijos teisingumą ar klaidingumą, kai kuri nors pusė pradeda nagrinėti, koks autoritetingas buvo tos religijos pradininkas. O tai, iš tiesų, neturi nieko bendro su pačios religijos teisingumu. Juk religijos teisingumas nepriklauso nuo žmogaus, save priskiriančio tai religijai, savybių.

Klaidinga dilema

Kartais diskutuojant argumentuojama iškeliant kažkokią dilemą, kai duodami tik keli galimi atsakymo variantai, nors iš tiesų tų variantų gali būti daugiau. Pavyzdžiui:

Arba Jėzus buvo beprotis, arba jis buvo dievo sūnus. Nejau nori pasakyti, kad jis buvo beprotis?

Arba Visata atsirado atsitiktinumo dėka, arba ji buvo sukurta aukštesnės būtybės. Ji tikriausiai neatsirado atsitiktinumo dėka, taigi ją sukūrė dievas.

Arba tie žmonės matė ufonautų laivą, arba jie visi yra melagiai. Kadangi nėra labai tikėtina, kad jie visi būtų susitarę meluoti, reiškia, jie tikrai matė ufonautus.

Cikliškas argumentas (circulus in demonstrando)

Jis pasitaiko tuomet, kai kažkas išvadą, kurią norima įrodyti, panaudoja kaip prielaidą tame pačiame argumente. Ši prielaida kartais perfrazuojama kad klaida nebūtų iš karto pastebėta. Pavyzdžiui:

Homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose. Todėl, jei išsiaiškinama, kad valdininkas yra homoseksualus, jis turi būti išmestas iš darbo. Savaime aišku, valdininkai-homoseksualai sieks nuslėpti savo paslaptį, kad taip neatsitiktų. Todėl atsiveria galimybės tokius valdininkus šantažuoti. Reiškia, homoseksualams neturėtų būti leista dirbti valstybinėse įstaigose.

Pažiūrėkime: argumento išvada yra lygiai tokia pati, kaip ir prielaida, taigi šis argumentas yra cikliškas.

Deja, bet cikliniai argumentai yra labai dažni. Štai vienas dažniausiai pasitaikančių:

Biblija yra teisinga, nes ji yra dievo žodis, o dievas niekuomet nemeluoja. Iš kur mes tai žinome? Iš Biblijos!

Kompozicijos klaida

Tokia argumentacijos klaida padaroma tuomet, kai savybes, tinkančias visoms kažkokio objekto sudedamosioms dalims, taikome pačiam objektui:

Dviratis yra padarytas iš labai lengvų detalių, taigi jis yra labai lengvas.

Detalės gal ir lengvos, bet jei tų detalių labai daug, tai dviratis bus sunkus. Kitas pavyzdys:

Lengvieji automobiliai sunaudoja mažiau degalų, nei sunkvežimai. Taigi jie yra mažesni aplinkos teršėjai.

Tačiau jei tų lengvųjų automobilių yra gerokai daugiau nei sunkvežimių, tai visi bendrai jie labiau teršia gamtą.

Klaidingas apibendrinimas

Labai dažnai pasitaikanti klaida, bet ją pastebėti nėra sunku. Pavyzdžiui:

Kunigas X yra vaikų tvirkintojas. Reiškia, visi kunigai tokie.

Sąlygos sukeitimas

Trumpai ši loginė argumentacijos klaida užrašoma taip: "jei A tai B, reiškia, jei B tai A". Pavyzdžiui:

Visi pingvinai yra paukščiai. Reiškia, visi paukščiai yra pingvinai.

Jei Biblijoje yra vien tik teisybė, reiškia, ten aprašytos pranašystės turėtų anksčiau ar vėliau išsipildyti. Kadangi tos pranašystės išsipildė, tai Biblija yra visiškai teisinga.

Nesusijusi išvada (non sequitur)

Padaroma tuomet, kai teigiama, kad iš argumento galima padaryti tam tikrą išvadą, kai iš tiesų taip nėra. Tokio tipo argumentai yra nepaprastai dažni. Pavyzdžiui, ginčijamės apie krikščionybės teisingumą, ir viena iš pusių išdėsto tokį argumentą:

Krikščioniškasis mokymas padėjo daugeliui žmonių susitvarkyti savo gyvenimą, štai pavyzdžiui aš įtikėjęs nustojau gerti, mano kaimynas susitaikė su žmona, ir t.t, ir panašiai. Reiškia, krikščionybė yra teisinga religija.

Apeliacija į gamtą

Tai tokia argumentacijos klaida, kai bandoma parodyti teiginio teisingumą brėžiant paralelę tarp to teiginio ir procesų, vykstančių gamtoje:

Gamtoje nuolatos vyksta kova dėl išlikimo: gyvūnai žudo vieni kitus tam, kad išgyventų, ir pasiimtų sau labai ribotus gamtinius išteklius. Kapitalizmas yra lygiai tokia pati kova, tik kovojama čia dėl kapitalo. Taigi kapitalizmas yra neišvengiama žmonijos gyvenimo dalis, nes taip viskas veikia gamtoje. Taigi mes turėtumėme gyventi pagal kapitalizmo dėsnius.

Nesusijusi priežastis (non causa pro causa)

Ši klaida padaroma tuomet, kai nurodoma kažkokio reiškinio priežastis, bet neįrodoma, kad priežastis tikrai buvo būtent tokia:

Išgėriau aspirino, tuomet pasimeldžiau, ir galvos skausmas praėjo. Tai Jėzus išgydė mano galvos skausmą.

Post hoc ergo propter hoc

Padaroma tuomet, kai du vienas po kito sekę įvykiai susiejami, tačiau iš tiesų jie nėra būtinai susiję:

Sovietų Sąjunga iširo po to, kai joje įsigalėjo ateizmas. Taigi mes turime iš tolo vengti bet kokių ateizmo apraiškų dėl tos pačios priežasties.

Man labai įsiskaudėjo galvą, tuomet aš šiek tiek pakybojau žemyn galva, ir skausmas visiškai išnyko. Patariu ir tau tai išbandyti.

Cum hoc ergo propter hoc

Ši klaida padaroma tuomet, kai teigiama, kad jei du įvykiai atsitinka tuo pačiu metu, tai vienas įvykis buvo būtinai įtakotas kito. Pavyzdžiui:

Vos pradėjus dėstyti tikybos pamokas mokyklose, žymiai sumažėjo nepilnamečių nusikalstamumas. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo religijos dėstymas per pamokas.

Raudona silkė

Teiginys, pasakytas vien tam, kad nukreipti diskutuojančių pusių dėmesį nuo temos, yra vadinamas raudona silke. Pavyzdžiui, diskutuojame apie mirties bausmės efektyvumą mažinant nusikalstamumą, ir pasisakantis už mirties bausmę išdėsto tokį argumentą:

Gali šnekėti kiek tiktai nori, kad mirties basmė nėra efektyvi priemonė prieš nusikalstamumą - bet kaipgi tų nusikaltimų aukos? Kaip manai, kaip jaučiasi nužudytojo artimieji, kai žudikas yra kalėjime, išlaikomas už mokesčių mokėtojų pinigus? Ar tai teisinga?

Reikia atkreipti dėmesį, kad nesvarbu, teisinga tai ar ne, kad žudikas yra išlaikomas ir kitų kišenės - juk diskutuojama apie tai, ar padeda mirties bausmės mažinti nusikalstamumą, ar ne. Taigi toks argumentas tik nukreipia kitos diskutuojančios pusės dėmesį nuo tikrosios temos.

Įrodymo naštos perkėlimas

Labai dažnai padaroma klaida. Tarkime, kad diskutuojama apie dievo egzistavimą, ir tikintysis išdėsto tokį teiginį:

Gerai, taigi tu nesutinki su manimi, kad dievas yra. Ar gali tai įrodyti?

Reikia pastebėti, kad tikintysis turėtų išdėstyti savo argumentą už dievo egzistavimą, o ne prašyti, kad oponentas įrodytų, jog dievo nėra. Įrodymo našta visuomet gula ant kažką tvirtinančios pusės pečių.

Slidi nuokalnė

Taip pat labai dažnai daroma argumentacijos klaida, kai sakoma, kad jei įvyks vienas įvykis, tai būtinai seks ir kiti, tačiau neparodoma, kaip pirmasis įvykis iššauks tolimesnius. Pavyzdžiai iš gyvenimo:

Jei įteisinsime homoseksualias santuokas, tai po jų bus įteisintos santuokos tarp žmonių ir gyvūnų, tarp suaugusių ir vaikų, ir t.t.

Jei pripažinsime, kad homoseksualumas yra normalus dalykas, tai greitai žmonių gali apskritai nelikti, nes homoseksualai negali susilaukti vaikų.

Šiaudinė baidyklė

Ši klaida daroma tuomet, kai klaidingai interpretuojama oponento (ar kokio nors kito žmogaus) pozicija, su tikslu padaryti tą poziciją ne tokią atsparią kritikai. Tai klaida, nes vietoj to, kad būtų kritikuojama pati pozicija, yra kritikuojama klaidingai interpretuota jos versija. Pavyzdžiui:

Norėdamas būti ateistu, tu turi būti visiškai tikras, kad dievo nėra. O tam, kad įsitikintum, turi apkeliauti visą Visatą, apsilankyti kiekvienoje vietoje, kur galėtų slėptis dievas. O kadangi tu to nepadarei, tai negali apginti savo pozicijos.

Čia yra klaidingai interpretuota ateizmo idėja. Juk ateistas neprivalo būti visiškai įsitikinęs, kad dievo nėra - jam tereikia dievu netikėti, ir tiek.

Evoliucija sako, kad iš banano per ilgą laiko tarpą gali atsirasti šuo. Kaip galima tikėti tokiomis nesąmonėmis?

http://www.skeptikas.org/index.php?page=33&article=9

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pir Rgp 27, 2007 3:09 pm
Aprašymas WWW
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Pen Kov 30, 2007 10:22 pm
Pranešimai: 17
Miestas: Jurbarkas
Standartinė 
Cituoti:
Kas yra logika?
Logika - tai mokslas apie teiginius.

Tai mokslas apie samprotavimo būdą.Logika tiria minčių struktūrą, minčių ryšių dėsningumus.Kadangi mintys reiškiamos kalba, tai logika tiria kalbą kaip pažinimo priemonę.(R.Plečkaitis.Logikos pagrindai)
Cituoti:
Mitas yra religija, kuria niekas nebetiki.

Teiginių ir predikatų logika rodo ,kad teiginiai gali būti nagrinėjami įvairiais požiūriais.O štai loginių klasių teorija nagrinėja objektus ,kurie turi bendrus požymius.Yra klasės(visuma objektų,turinčių bendrus požymius),kurias sudaro daug elementų(baigtinis arba begalinis skaičius elementų),klasės ,kurias sudaro vienas elementas,ir universali klasė.Įdomiausia tai kad esti ir nulinė klasė .Logikoje nulinei klasei priskiriamos sąvokos-"amžinasisi variklis",''didžiausias iš lygiųjų''.Tokių mąstomų objektų nėra.Nulinės yra ir mitų bei prietarų sąvokos -"burtai",''laumės" ir kt.Taigi visai'' logiška'' ,kad žvelgiant iš logiko pusės religija tampa mitu....o dievas -nulinės klasės elementas :roll: O jei pažvelgtume'' kitomis akimis'' :wink:

Na ir pabaigai eilių :D
Patarsiu ,mielas drauge, iš esmės-
Gerai darai, jei logikos imies:
Valingai išdresuosi protą tu,
Suverši lyg ispanišku batu-
Kai protas apgalvotai išmankštintas,
Tiesiausią kelią gali rinktis mintys,
Neklaidžioja skersai ir išilgai,
Kol smegeninėje susipina bet kaip.
Išmoksi neeikvodamas jėgų
Elementus išskaidyt ir suderint,
Kad nereikėtų minčiai pastangų,
Kaip jų nereikia valgant arba geriant.
Juk smegenys ,tas fabrikas minčių,
Yra lyg manufaktūra audėjo,
Kur vienas judesys ,šimtus nyčių
Sujudinęs ,šaudyklei vikriai skriejant
Į smulkų tinklą sumezga tas nytis
Ir audinys išeina vienalytis.
O filosofo pasiklausęs
Suprasti imsi kuo puikiausiai,
Kaip tai ir kita ,jei taip skirta,
Virto į trečią ir ketvirtą,
O jei nebuvo to ir kito,
Nei trečia ,nei ketvirta nepakito.
Studentams velniškai patinka šis dalykas,
Nors retas jų audėju tapti tikis.

(Goethe.J.W.Faustas)

_________________
laimė mūsų rankose


Pen Geg 23, 2008 8:11 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 2 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007