Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Šeš Gru 14, 2019 10:37 pm



Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
APIE ERŲ SKAIČIAVIMĄ 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1631
Miestas: Vilnius
Standartinė APIE ERŲ SKAIČIAVIMĄ
APIE ERŲ SKAIČIAVIMĄ

L. Klimka


Artėjame prie antrojo tūkstantmečio po Kristaus (dar vadinamo “mūsų eros”; lotyniška santrumpa AD – iš Anno Domini) pabaigos. Daugelį planuojamų ir numatomų nuveikti darbų siejame su šia laiko strėlės atžyma. Kiekgi dar liko iki šios ribos, kada galėsime tarti, kad jau gyvename trečiajame tūkstantmetyje?

Paskutinieji antrojo tūkstantmečio metai yra 2000-ieji, tretysis tūkstantmetis prasidės 2001 m. sausio 1 d. 0 val. Žiniasklaidoje dažnai klystama, teigiant, kad 2000-ieji pradeda naują erą. Pavyzdžiui, sporto komentatoriai sako, kad Sidnėjaus olimpiada – tai pirmoji iš įvyksiančių trečiajame tūkstantmetyje. Anaiptol – ji priklausys besibaigiančiai erai. Panašiai apsirinkama, skaičiuojant Antikos laikų istorinių įvykių arba įžymių žmonių, gyvenusių prieš Kristaus gimimą, sukaktis. Visiškai akivaizdu, kad kūdikiui, gimusiam pirmaisiais metais prieš Kristaus gimimą, pirmaisiais metais po Kristaus sukaks vieneri, o ne dveji metukai. Negalima sukaktis ar amžių nustatyti sumuojant einamuosius metus su gimimo data. Iš šios sumos dar būtinai reikia atimti vienetą. Tada nebus tokių juokingų apsirikimų, koks atsitiko Italijoje paminint Romos imperatoriaus Augusto Oktaviano, gimusio 63-iaisiais metais prieš Kristų, 2000 metų sukaktį jau 1937 metais, taigi metais anksčiau tikrosios datos.

Kitas klausimas – ar teisinga yra laiko atskaitos pradžia? Amžininkams Jėzaus Kristaus gimimo data nerūpėjo; svarbios buvo tik aplinkybės, susijusios su Išganytojo nukryžiavimu ir prisikėlimu. Gimimo laiką mėginta apskaičiuoti, praėjus daugiau kaip porai šimtų metų. Po ilgų svarstymų bažnyčia pasirinko datą, kurią nustatė popiežiaus archyvaras Dionisijus Mažasis (Dionysius Exiquus) 525 metais. Vakarų Europoje visuomeniniame gyvenime skaičiavimas nuo Kristaus gimimo ėmė plisti VIII-IX a. Konstantinopolyje dėl jo ginčytasi dar ir XIV amžiuje. Dionisijus Kristaus gimimo metus apskaičiavo remdamasis istorinių įvykių analize. Mėnuo ir diena – gruodžio 25-oji – tikriausiai buvo pasirinkta dėl jos ryšio su žiemos saulėgrįža, iškiliai švenčiama Saulės dievybės Mitros kulte. Dienos šviesulio garbinimas, kilęs Mažojoje Azijoje, buvo paplitęs ir Romoje.

Pažymima ne astronominė saulėgrįžos data, bet praėjus porai dienų po jos. Kitaip ir negalėjo būti, nes archaiškaisiais stebėjimų metodais įmanoma tik įsitikinti, kad Saulės patekėjimo ar laidos azimutai nebesikeičia, ji sugrįžta. Solsticijos sutapatinimas su Jėzaus Kristaus gimimu – religinio sinkretizmo apraiška. Vėliau Naujieji Metai buvo perkelti į sausio 1-ąją dieną, – nuo mėnesio pradžios patogiau tvarkyti visus gyvenimo reikalus. Tačiau vienuolio Dionisijaus skaičiavimai vis tik kertasi su kai kuriais istoriniais įvykiais, – jam nebuvo žinomi visi šaltiniai, nušviečiantys Kristaus gyvenimo faktus. Paaiškėjo, kad karalius Erodas mirė antraisiais ar trečiaisiais metais prieš Kristaus gimimą. Šį įvykį patvirtino Mėnulio užtemimo, aprašyto metraščiuose, datavimas (sausio 10 d., pirmieji m. pr. Kr.). Reikėtų išnagrinėti ir Betliejaus žvaigždės fenomeną.

Koks dangaus skliauto reiškinys sukeltų tokį nepamirštamą įspūdį? Johanas Kepleris nurodė, kad tai galėjo būti Jupiterio ir Saturno konjunkcija, įvykusi 7-ais m. pr. Kr.. Pasak astrologų, tai pranašauja nepaprastus įvykius. 5-ais m. pr. Kr., kaip įrašyta kinų kronikų pergamentuose, dangų nutvieskė novos žybsnis Ožiaragio žvaigždyne. 12-ais m. pr. Kr. praskriejo garsioji Halio kometa. Beje, ji pavaizduota italų tapytojo Džoto (Giotto di Bondone) paveiksle kaip trijų karalių kelrodė prie kūdikėlio Jėzaus lopšio. Tačiau dar įspūdingesni dangaus reiškiniai buvo stebimi antraisiais metais prieš Kristaus gimimą.

Vasaros viduryje suartėjo Jupiteris ir Venera (per 0.04 laipsnio). Rudeniop rytmečio žaroje arti viena kitos poromis išsirikiavo planetos Jupiteris ir Marsas bei Merkurijus ir Venera. Dar svarbu, kad Jupiteris tuo metu (trečiųjų metų prieš Kristaus gimimą rudenį bei sekančių metų gegužės mėnesį) danguje apsuko kilpą aplink Regulą, ryškiausią žvaigždę Liūto žvaigždyne, kuris simbolizuoja karaliaus valdžią. Tokių įdomių dangaus reiškinių žmonės negalėjo nepastebėti ir savaip aiškinti; taip pat ir planetų parado kryptis, žiūrint iš Jeruzalės, buvo link Betliejaus, esančio už 6 mylių. Taigi Kristaus gimimo metus reikėtų pora metų paankstinti, žinoma, jeigu visi šie skaičiavimai yra atlikti teisingai. Dėl jų vertės pareikšta abejonių. Ir štai kodėl: Žemės sukimosi greitis nėra pastovus, jis mažėja. Tačiau kokiu dėsniu ir ar tolygiai, nėra nustatyta. Efemeridžių skaičiavimui duomenys imami iš stebėjimų.

Kalendorius – astronomijos žinių, mitologinių ir religinių įvaizdžių, tautos tradicijų sankaupa. Būtent todėl žmonija negreit priims racionalią ir visuotiną laiko skaičiavimo sistemą. Tikriausia kurį laiką bus derinami tradiciniai kalendoriai ir tarptautinio bendradarbiavimo keliu atsiradusios šventės, pavyzdžiui, Žemės dienos minėjimas pavasario lygiadienio metu.

astro.lt medžiaga

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pir Gru 05, 2005 3:04 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Forumas užrakintas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007