Skaitydamas knygą "Burtininkas" susidūriau su tokia informacija:
Burtininkas (užsiimantis nekromancija) turėtų nevalgyti mėsos ir negerti pieno, norėdamas būti užtikrintas būrimo sėkme.
Taigi, paaiškinkite kokią įtaką turi minėtas maistas burtininkui?

Pateikiu savo samprotavimus:
Besigilinant į ezoteriką natūraliai pradėjau rinktis maistą(kai tik įmanoma) ir ėmiau vengti mėsos - nes ji apkrauna organizmą ir tuo metu negali į nieką daugiau gilintis kaip tik ilsėtis ir laukt kol bus suvirškintas maistas, galvot kaip skaniai pavalgei ar pan. Puikus to pavyzdys - cepelinai
Todėl, manau, jog toks maistas priverčia pasilikt prie žemiškų dalykų, bei atideda domėjimąsi dvasiniais dalykais vėlesniam laikui.

Laukiu jūsų nuomonių bei atsakymo į klausymą.

Tai nuo žmogaus priklauso.Kas iš to,jei būdamas vegetaru, naktimis dešras sapnuosi. Geriausia valgyti tą maistą,kokio pageidauja organizmas.

Aš manau panašiai kaip ir Griaustinis, mano nuomone žmogus savaime ima rinktis ką jam valgyti intuityviai ir jo maitinimosi būdas, manau, atitinka jo pasirinktą kelią šiame gyvenime.

Nemanau, kad reikėtų versti save kažko nevalgyti, jei to reikalauja organizmas. Mano nuomone viskas ateina su laiku. Būna gi, kad atsikeli vieną rytą ir supranti, kad daugiau mėsos nebevalgysi ar pan.
Viskas labai daug nuo žmogaus mąstymo ir filosofijos priklauso. Ne visi juk burtininkais esam.

Va, va ir man tenka valgyt kas yra namie dažniausiai, nes kitu atveju kartais ir nebūna kitokio pasirinkimo
Ačiū už pateiktą savo nuomonę, gal dar kas sugalvos parasyt apie savo matinimąsi.

Na, dar priklauso ką darai gyvenime. Jei esi "burtininkas" ir nori perduoti energiją kitiems, tai ji turėtų būti švari.....

Pasakykit, o kokia energija yra švari, kokie švarios energijos kriterijai

Jei ji gauta per kito gyvūno kančią-suprask nužudymo procesas-tai ir lieka to maisto (vėliau paruošto) energetinėje struktūroje...

tai sakai, kad nereikia valgyti lavonų (užmuštų gyvūnų) ir tavo energija - švari

Ne, taip nesakau.

Daugiau nei metus laiko visiškai nevalgiau mėsos. (Apskritai mažiau maisto man reikia nuo tada, kai pradėjau užsiiminėti reiki). Vasarą, atostogaudama pas mamą, buvau priversta valgyti mėsą. Po kiek laiko pajutau, kad trinka virškinimas ir blogiau jaučiuosi...Dabar vėl atsisakiau mėsos, nors šeimai ją gaminu kasdien. Gera savijauta dar nesugrįžo, jaučiuosi taip, tarsi būčiau užsiteršus...
Pieno geriu labai mažai, nebent sriubą užbalinu, bet labai mėgstu fermentinius sūrius.
Mano vienas sūnus, kaip pastebėjau, nuo kūdikystės nemėgsta mėsos. Aš ir neverčiu ją valgyti.
Mano nuomonė: jeigu užsiiminėji kokia nors dvasine praktika, mėsos valgymas su tuo nedera... Įsivaizduokit: prisikertu karbonado ir atsisėdu lotoso poza medituoti...

Visiškai sutinku. Manau, kad kiekvienas jaučiame, norime mes to maisto ar kito. Kartais būnu alkana, o priešais koks mėsos patiekalas, ir galvoju, ai paragausiu,-nesu kategoriškai nusistačiusi už ar prieš...bet paskutiniu metu, kai taip bandau pasielgti, man "yra parodomas" koks nors skerdynių ar kraujo vaizdelis....Na tuomet akimirksniu noras praeina, tai pradedu sąmoningai vengti mėsos.

Šaltas klimatas reikalauja daugiau kalorijų ir mėsos................

Visiška nesąmonė.
Netikiu, kad mano mėsėdis vyras, kuriam kasdien verdu arba kepu guzą mėsos, apsigyvenęs, tarkim, Indijoje, prarastų norą valgyti mėsą...

o as mesa valgau bet pieno negeriu visiskai, nevartoju jokiu pieno produktu (tokio varianto net nera) mesa dar nieko, o pienas - tai nuodai beabejo, kas vienam nuodas, kitam vaistas..