Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:51 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Ar religingi žmonės yra kūrybingi? 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė Ar religingi žmonės yra kūrybingi?
Pokalbis su psichologe D. Karkockiene: Ar religingi žmonės yra kūrybingi?

Miela Daiva, visada yra įdomu pasigilinti į kūrybiškumo ir religinės patirties sąsajas. Ką sako psichologai - ar religiniai išgyvenimai apriboja, nukreipia, praplečia galimybes kūrybiškumui skleistis?

Sunku atsakyti vienareikšmiškai – nelygu, kokia konkretaus religinio išgyvenimo patirtis ir jį išgyvenusio žmogaus požiūris į kūrybiškumą. Būtų labai įdomu atlikti tokius tyrimus Lietuvoje, kol kas tokių neturime. JAV atlikti tyrimai rodo, kad dauguma įžymių žmonių ne tik išsiskyrė religiniais išgyvenimais, bet daugelis jų buvo kilę iš pastorių šeimų. Turbūt teisingiausia būtų sakyti, kad gilūs, egzistenciniai religiniai išgyvenimai bei nuolatiniai kryptingi ieškojimai dvasiniame gyvenime tikrai praplečia sugebėjimą plačiau, įžvalgiau komentuoti mus supančius reiškinius.

Kaip manote, kodėl tikintys žmonės dažnai kaltinami pilkumu, vidutiniškumu, kūrybinės drąsos stoka?

Priežastys gali būti labai gilios. Viena jų galbūt yra ta, kad kiekvieno vyresnio nei trisdešimties metų žmogaus pasąmonėje dar tebetūno būtent toks religingo asmens įvaizdis. Kita vertus, žvelgiant iš šalies į išorine akimi pastebimą tikinčiųjų visumą, tikrai toks įspūdis gali susidaryti. Tačiau svarbu ir tai, kas ką kaltina – netikintis, iš šalies žvelgdamas į tikinčiųjų veidus, rodomus per TV Mišių metu, komentarus, TV ar radijo laidas, dažnai, deja, gana paviršutiniškai ir siaurai vertina tai, kas apskritai gali vykti ir tikrai jau vyksta tikinčiųjų bendruomenėje. Be to apie pilkumą, vidutiniškumą spręsti pagal išorę dažnai yra apgaulinga.
Iš tiesų, dažnai tikintis žmogus, giliai asmeniškai išgyvenantis savo tikėjimą, pripažįstantis jį kaip dovaną, dažnai nepastebi ar nekreipia dėmesio (ir visai be reikalo) į išorinius dalykus. Kita vertus, kūrybiškų žmonių apskritai nėra labai daug, nes dažnai kūrybiškumas tėra deklaruojama vertybė, puošianti mūsų planus bei kalbas. Tačiau rimtus svarstymus apie tai, kas iš tiesų yra kūrybiškumas, kaip, kur ir kada jį galėtume atskleisti ir puoselėti, retai girdime ne tik tarp tikinčiųjų. Aišku, norėtųsi, bet kažin ar greitai galima tikėtis, kad būtent tikintys žmonės taps tais, kurie nori skleisti savyje kūrybiškumą kaip Dievo dovaną, deda pastangas ir puoselėja būtent tokias vertybes.

Bet ar religinėje erdvėje, apribotoje dogmų ir taisyklių, apskritai lieka vietos individualiai asmens raiškai, drąsai, kūrybiniam įžūlumui, spontaniškumui, kūrybinei laisvei?

Tai priklauso nuo to, į kokią bendruomenę patenka žmogus pirmą kartą, kitaip tariant - kokia jo pirmoji religinė patirtis, kaip jam seksis surasti savo vietą bendruomenėje, ar joje bus patrauklių asmenybių, turinčių ir gilią tikėjimo dovaną. Na, ir, aišku, svarbu, ar tas žmogus sugebės per anksti nenusigręžti, nenusivilti, jei iš karto negaus to, ko tikėjosi. Manyčiau, labai svarbu ir tai, kiek pats žmogus yra nusiteikęs atiduoti savo jėgų, kuriant būtent tokią - dinamišką, gaivią, nestandartinę atmosferą ir tai, kiek jis bus palaikomas, skatinamas tai daryti.

Klausė Elvyra Kučinskaitė
pagal skrynia.lt

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pir Geg 29, 2006 3:24 pm
Aprašymas WWW
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Ant Sau 16, 2007 6:41 pm
Pranešimai: 25
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Čia viena iš didžiausių tikėjimo kryžkelių. Taigi, kokiais keliais mes einam?

Vieni sako: svarbiausiai yra Dievas ir Dievobaimingumas. Reikia atsisakyti visko, tik domėtis šventais raštais, šventomis tiesomis ir šventųjų gyvenimais, tai vienintelis tikras kelias link Dievo. Kūrybiškumas tik atitraukia nuo tikrojo kelio.

Kiti sako: žinoma, svarbiausias yra Dievas, bet priejo reikia eiti vystant savo dvasines savybes. Kuo tavo dvasinės-energetinės savybės stipresnės, tuo tu esi arčiau Dievo. Tu turi atsisakyti visko išskyrus kūrimo, vystymo savo pasirinktų davsinių savybių.

Yra dar vienas kelias. Prie Dievo einama, einant Dievo keliu- kuriant apie save Meilę ir Gerumą. Kūryba, Gėrio, Meilės, Darnos čia yra pirmoj vietoj.


Koks Baltų kelias? Koks jūsų kelias?


Sek Vas 18, 2007 12:08 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kernius rašė:
Čia viena iš didžiausių tikėjimo kryžkelių. Taigi, kokiais keliais mes einam?
Vieni sako: svarbiausiai yra Dievas ir Dievobaimingumas. Reikia atsisakyti visko, tik domėtis šventais raštais, šventomis tiesomis ir šventųjų gyvenimais, tai vienintelis tikras kelias link Dievo. Kūrybiškumas tik atitraukia nuo tikrojo kelio.

Kiti sako: žinoma, svarbiausias yra Dievas, bet priejo reikia eiti vystant savo dvasines savybes. Kuo tavo dvasinės-energetinės savybės stipresnės, tuo tu esi arčiau Dievo. Tu turi atsisakyti visko išskyrus kūrimo, vystymo savo pasirinktų davsinių savybių.

Malonu, kai kai žmonės neabejingi kūrybai. Ačiū Kerniau, kad pradėjai diskusiją. Pasigedau pavyzdžių, kas tie vieni, kas tie kiti? Tai būtų neblogi palyginimai. Čia reiktų rimtesnės analizės apie krikščioniškos pasaulėžiūros ir nekrikščioniškos kūrybiškumo raišką. Jei pažvelgus kas buvo sukurta per krikščionybės laikotarpį Europoje, tai išties įspūdingi meno šedevrai, pritrenkianti architektūra, tapyba, skulptūra, o kur dar liturginių reikmenų puošnumas? Tačiau tai labai skiriasi nuo gamtameldiškos tradicijos. Mes negalime pasigirti nei architektūra ir vidaus interjeru, vitražais, kurie ateina iš Italijos, nei brangaus metalo dirbiniais, nei keramika, kaip pas graikus, nei skulptūra, nei liturgine reikmenų puošyba. Tačiau paradoksalu, kad mūsų tautietis yra ypatingai kūrybinga asmenybė. Daugeliu atveju mūsų šiuolaikiniai menininkai labai išradingi, dabar Lietuvoje turim ir aukščiau minėtų meno sričių unikalių dirbinių, statinių ir pan. Girdėjau kalbant, kad tai krikščionybė laukinius lietuvius padarė kultūros žmonėmis, kad kultūra suklestėjo dėka krikščioniškos pasaulėžiūros įtakos. Tačiau ar buvęs "pagonis" "laukinis" lietuvis perimęs Kristaus mokymą (kuo giliai abejoju apie atneštą mokymą, o ne apie kultą) staiga tapo kitoks? Visą krikščionišką kūrybą atliko tie patys buvę ar esami "pagonys" Jei pasižiūrėti iki krikščioniško laikotarpio meno šedevrus pasaulyje (Hetitai, Babilonas, šumerai, Egiptas, Graikija ir t.t.), tai kurybiškumas buvo pritrenkiantis, ko vėliau nelabai pavyko pasiekti. Tačiau tai vystėsi paraleliai su mokslu (matematika, geometrija, astronomija..)
Kas gi lemia kūrybiškumą?
Psichologijos mokslas vis dar tyrinėja ir dar ilgai tyrinės kūrybiškumo priežastis. Neatmetama ir genetikos mokslo tyrimai. Daugelis gabių žmonių turi ir gabius palikuonis, tačiau yra ir priešingai, kai vaikai visai nesidomi kūryba, yra daugiau loginio, konstruktyvaus mąstymo, kurie dažnai tampa vartotojais. Vartotojai mes visi, savo meno taip pat, savo kultūros ir tradicijų taip pat. O va su tikėjimu jau kitaip. Neabejoju, kad pasaulėžiūra formuoja pasaulėjautą, o pastaroji mūsų kultūrinę raišką ir gyvenseną mūsų sukurtoje aplinkoje. Baltai nuo seno buvo gamtos kulto propaguotojai. Visa senoji kultūra atspindi gamtos tvarinius (augalai, gyvūnai, žmonės). Simbolinis Dievų supratimas ateina su žvaigždžių suvokimu, planetarine-žvaigždine religija. Tas kas danguje yra Dievų pasaulio, o kas žemėje, tai žmogaus dieviškumo įrodymas per kūrybą.
Kokia ta kūryba?
Tai kopijavimas dieviškos kūrinijos, jos atvaizdavimas, susimbolininimas. Bandymas sugyventi darnoje su Gamta ir jos gaivalais kuria specifinę gyvenseną, pasaulėžiūrą. Žmogus bando susitarti su jam nepavaldžia Gamtos stichijų raiška. Todėl yra gyvenama tarsi susiliejus su Gamta ir jos tvariniais, neišaukštinamas Žmogus prieš Gamtą. O štai krikščioniška mintis būtent išaukština žmogų ir jo protą. Kultūra virsta pasekoje į civilizaciją. Ar tai gerai? Retorinis klausimas. Aš dabar jums negalėčiau perteikti internetu savo minčių, tiesiog nebūtų kompų, mobilių ir daug kitų privalumų. Čia civilizacija pasakė savo svarų žodį materijos atžvilgiu. Visą tai yra sukurta žmogaus. Kūrybiškumas neišmatuojamas, nors prischologai matuoja :) Pats praėjau mokymą pas minėtą dėstytoją ir nesu patenkintas kai kuriais jos teiginiais ar supratimu apie kūrybiškumą, bet tai jau kita tema.
Kernius rašė:
Yra dar vienas kelias. Prie Dievo einama, einant Dievo keliu- kuriant apie save Meilę ir Gerumą. Kūryba, Gėrio, Meilės, Darnos čia yra pirmoj vietoj.

Visą tai tik deklaratyvūs žodžiai, bet tampriai susieti su emociniu žmogaus pasauliu. Pasakyčiau taip: protas gimdo civilizaciją, o emocijos - kultūrą.
Manau tik darnoje žmogus su savimi ir išoriniu pasauliu gali siekti visiško susiliejimo su dievišku keliu.
Kernius rašė:
Koks Baltų kelias? Koks jūsų kelias?

Koks baltų kelias tai galime pasiskaityti daugelio mokslininkų darbų knygose. Manau tai gamtiško atspindėjimo kultūra, mokymosi iš gamtos ir jos sudvasinimo kelias.
"Mūsų kelias" per skambus žodis. Galėčiau kalbėti tik nuo savęs, nes savo kelią pasirinkau. Man priimtinas Gamtos sudvasinimo kelias, matymas Gyvosios Gamtos apraiškų ir dvasinis santykis su jomis, nei vartotojiškas požiūris į Gamtą ir jos tvarinius. Nepriimtinas žmogaus išaukštinimas prieš Visatos galybę.Čia mūsų proto menkavertiškumo esmė, kad bandome suvokti pirmapradę, o ji taip ir lieka kažkur anapus pažinimo ribų, čia daugiau pasako širdis ir dvasinis pasaulis. Šiuo metu esu baisiai išdraskytas mokslinių paradigmų, ant savęs išbandžiau šį klaikų neteisingą kelią. Bet va kur tos klaidos, atsakyti tam neužteks ir viso gyvenimo.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Sek Vas 18, 2007 2:56 pm
Aprašymas WWW
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Ant Sau 16, 2007 6:41 pm
Pranešimai: 25
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Baltas rašė:

Pasigedau pavyzdžių, kas tie vieni, kas tie kiti? Tai būtų neblogi palyginimai. Čia reiktų rimtesnės analizės apie krikščioniškos pasaulėžiūros ir nekrikščioniškos kūrybiškumo raišką.

Krikščionybė turi labai daug atšakų (liuteronai, baptistai, stačiatikiai...) kiekviena atšaka priklausomai nuo teritorijos, perėmė dar ir senojo ikikrikščioniškojo tikėjimo detales. Skirtumai ne tik, tarp krikščioniškųjų ir pagoniškųjų, bet ir tarp krikščioniškųjų ir tarp pagoniškųjų. Kas keisčiausiai, gali rast save laikantį krikščionimi su visiškai pagoniška pasaulėžiūra ir pagonį kurio tikėjimas vistik išlieka krikščionišku.


Baltas rašė:
Jei pažvelgus kas buvo sukurta per krikščionybės laikotarpį Europoje, tai išties įspūdingi meno šedevrai, pritrenkianti architektūra, tapyba, skulptūra, o kur dar liturginių reikmenų puošnumas? Tačiau tai labai skiriasi nuo gamtameldiškos tradicijos. Mes negalime pasigirti nei architektūra ir vidaus interjeru, vitražais, kurie ateina iš Italijos, nei brangaus metalo dirbiniais, nei keramika, kaip pas graikus, nei skulptūra, nei liturgine reikmenų puošyba.


Materialistine kryptimi žmonės pasuko ne taip senai. Aš dar dabar atsimenu savo jausmus, kai pirmą kart pamačiau iš trimačių objektų sukurtus dvimačius paveikslus. Tikrai įspūdinga. Bet jie neprilygsta trimatėms skulptūroms. Dar įspūdingiau. Tik nereikia pervertint ir šio įspūdžio. Visuomenė prieš materialistinę ėjo kita kryptimi, grožio supratimas buvo kitas.


Baltas rašė:
Girdėjau kalbant, kad tai krikščionybė laukinius lietuvius padarė kultūros žmonėmis, kad kultūra suklestėjo dėka krikščioniškos pasaulėžiūros įtakos. Tačiau ar buvęs "pagonis" "laukinis" lietuvis perimęs Kristaus mokymą (kuo giliai abejoju apie atneštą mokymą, o ne apie kultą) staiga tapo kitoks? Visą krikščionišką kūrybą atliko tie patys buvę ar esami "pagonys" Jei pasižiūrėti iki krikščioniško laikotarpio meno šedevrus pasaulyje (Hetitai, Babilonas, šumerai, Egiptas, Graikija ir t.t.), tai kurybiškumas buvo pritrenkiantis, ko vėliau nelabai pavyko pasiekti. Tačiau tai vystėsi paraleliai su mokslu (matematika, geometrija, astronomija..)

Atimk iš žmogaus išmintį, protą pakeisk gudrumu. Ar žmogus staiga tapo kitoks? Manau taip. Ar einant gudrumo keliu negalima pasiekt puikių kūrybinių rezultatų? Viskas galima. Jei tarpusavio sutarimu tai pavadinsim kultūra, tai tikrai, ją atnešė krikščionybė.


Baltas rašė:
Kas gi lemia kūrybiškumą?

Kūrybiškumo jieškojimas materialiojoje plotmėje nemanau, kad duos vaisių. Čia sielos balsas.

Baltas rašė:
Baltai nuo seno buvo gamtos kulto propaguotojai.

Taip kaip dabar pasaulyje palitus krikščionybė, taip iki krikščioniškoje visuomenėje buvo paplitusi veduistinė pasaulėžiūra. Baltų tikėjimas turėjo būti viena iš šio tikėjimo atšakų. Kulto čia nėra- tiesiog visi gyvi, visi turi sielas, visi vieni be kitų negali gyvent.


Baltas rašė:
Visa senoji kultūra atspindi gamtos tvarinius (augalai, gyvūnai, žmonės).
Bet kokia, bet kokių dalelių sankaupa pradeda elgtis kaip vienas kūnas ir jis tarsi įgauna savo sielą. Papraščiausi pavyzdžiai augalas, žmogus,gyvūnas, akmuo. Sudėtingesni - vanduo, miškas, minia žmonių, gyvulių banda ir t.t.

Baltas rašė:
Simbolinis Dievų supratimas
Supratimas - ne. Simbolių panaudojimas rimtesnių pokyčių iššaukimui koncentruojant galingesnes jėgas - lietaus iššaukimas sausrų metu, giedros iššaukimas liečių metu - taip.

Baltas rašė:
Pasakyčiau taip: protas gimdo civilizaciją, o emocijos - kultūrą.
Ar tikrai protas? O gal jis taip uždengtas ego, kad belikęs tik gudrumas? Ką gimdo išmintis? Švarus protas? Nuojauta?

Baltas rašė:
Manau tik darnoje žmogus su savimi ir išoriniu pasauliu gali siekti visiško susiliejimo su dievišku keliu.
O jei išorinis pasaulis- nusikalstamas pasaulis?

Baltas rašė:
Koks baltų kelias tai galime pasiskaityti daugelio mokslininkų darbų knygose.
Mokslininkas gali atkurti tikėjimą? Nemanau. Istoriko tas nedomina, religijotyrininkai irgi kažin ar siekia tikėjimo, tuo labiau, kad dažniausiai jie turi savus tikėjimus.
Baltas rašė:
Šiuo metu esu baisiai išdraskytas mokslinių paradigmų, ant savęs išbandžiau šį klaikų neteisingą kelią. Bet va kur tos klaidos, atsakyti tam neužteks ir viso gyvenimo.
Oi kaip įdomu būtų sužinot, kokių klaidų nedaryti.


Sek Vas 18, 2007 8:23 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Cituoti:
Kernius rašo:Kūrybiškumo jieškojimas materialiojoje plotmėje nemanau, kad duos vaisių. Čia sielos balsas.

Kūrybiškumas yra psichologinis aspektas, o ne fiziologinis, tačiau jo raiška ir vaisius yra materialioje plotmėje. Netgi eilėraščio sukūrimas pasireiškia materialioje plotmėje per garsą. Manau čia nesusikalbėjome sąvokomis. O terminas "sielos balsas" greičiau yra poetinė metafora. Ją priimu pilnai, tačiau man tai Junga (ryšys) tarp vidinio žmogaus pasaulio proceso ir išorinio.
Tiek žodis siela, tiek balsas turi savo reikšmes, tai norint susišnekėti (o gal nenorim susišnekėti, o tik prieštarauti?) turim perklaust ką turit omenyje vartodamas ne žodžius, o terminus.
Cituoti:
Cituoti:
Baltas rašo:
Baltai nuo seno buvo gamtos kulto propaguotojai.


Kernius rašo:Taip kaip dabar pasaulyje palitus krikščionybė, taip iki krikščioniškoje visuomenėje buvo paplitusi veduistinė pasaulėžiūra. Baltų tikėjimas turėjo būti viena iš šio tikėjimo atšakų. Kulto čia nėra- tiesiog visi gyvi, visi turi sielas, visi vieni be kitų negali gyvent.

Vieni kultūrą kildina iš žodžio kultas, tame yra racijos, kadangi religinė pasaulėžiūra išties formuoja kultūrą. Jei kalbate apie baltus ir vedinę tradiciją, tai tikrai nebuvo visuotinis reiškinys, nes skirtingose gentyse randame skirtingų įtakų, tiek egiptietiškos, tiek skandinaviškos, tiek iranėniškos. O kaip turėjo būti, neatsakė į šį klausimą nemažas pasišventusių tam žmonių. Tai aš nepretenduoju į "teisingą" atsakymą ir man neįdomu, kaip turėjo būti pagal kažką. Man aktualu, kaip yra dabar manyje ir ką aš pasirinksiu. Štai viena iš mokslinio kelio klaidų, kai prarandame laiką atsakymui kaip turėjo būti, vietoj to, kad užsiimtume savo dvasiniu pasauliu. Tam pasirodo tereikia pasirinkti, nesvarbu ar viskas ten išaiškinta ar niekas neaišku, svarbu renkantis tikėjimą yra vidinis širdies balsas (sielos balsas), kad tai mano, man tinka, noriu eiti savo protėvių keliu ir atitinkamai gyventi.
Pasidarė įdomu, ar jūs galite gyventi be kokoso medžių giraitės arba ryžių laukų? Ir kaip tai susieti su kūrybiškumo tema?
Cituoti:
Baltas rašo:
Simbolinis Dievų supratimas
Kernius rašo:Supratimas - ne. Simbolių panaudojimas rimtesnių pokyčių iššaukimui koncentruojant galingesnes jėgas - lietaus iššaukimas sausrų metu, giedros iššaukimas liečių metu - taip.

Sutinku, netaikliai išsireiškiau, Dievai pajuntami, po to bandomi suprasti, taip veikia mūsų psichikos mechanizmas. Tačiau planetiniu atžvilgiu (pvz.: Jupiteris yra ir Dievas ir planeta, astrologijoje simbolis) tai ir vadinu simboliniu supratimu.
Kalbant apie maginį poveikį klimatui, tai yra minimum du būdai: vienas, kai meldžiama dievų ir kai veikiama per simbolius ir simbolinius veiksmus. Jums gal tai teorija, man gryna praktika.
Cituoti:
Baltas rašo:
Pasakyčiau taip: protas gimdo civilizaciją, o emocijos - kultūrą.
Kernius rašo:Ar tikrai protas? O gal jis taip uždengtas ego, kad belikęs tik gudrumas? Ką gimdo išmintis? Švarus protas? Nuojauta?

Ego yra Jungo terminas, apibūdinti savo teorijos apie psichiką pagrindimui. Trumpai EGO jis vadina vidiniu varikliu, kuris pastoviai nori ir skatina veikti. Gudrumas yra gebėjimas pasinaudoti ne tik savo, bet ir kitų žiniomis ir patyrimu. Pvz.: kažkas įdeda daug pastangų, kol sugalvoja kažką naują, gudrus žmogus pasinaudojęs nauja idėja ją išplečia savo poreikiams bei naudai gauti, išmintingas žmogus nestato namo pamatų ant tik ką supurentos dirvos, palaukia lietaus ir pasižiūri, kokia tai dirva.
IšMIntis, tai kas išminta, praeita kelis sykius ir patikrinta. Protas, tai suvokimas gautos informacijos, o gudrumas, tai gebėjimas pasinaudoti proto ir išminties vaisiais. Protas sugalvoja, Išmintis patikrina, gudrumas pasinaudoja:) Švaraus proto nėra, jei turėjot omenyje taip vadinamą "Tabula rasa" tai istoriškai buvo sugalvota tam, kad ištrūkti iš dogmatizuoto krikščioniško mokymo apie prigimtinę nuodėmę. Intuicija, o kas tai yra? Nors ja naudojuos pastoviai, moksliškai tai iki galo neatsakyta, ezoteriškai turiu ir savo teoriją su praktiniais pavyzdžiais. Bet tai ne protas, čia taip vadinamas vidinis nušvitimas (insaitas).
Cituoti:
Baltas rašo:
Manau tik darnoje žmogus su savimi ir išoriniu pasauliu gali siekti visiško susiliejimo su dievišku keliu.
Kernius rašo:O jei išorinis pasaulis- nusikalstamas pasaulis?

Nusikalstamas pasaulis yra ne išorinis pasaulis, o socialinė aplinka, kurioje jūs galite būti arba ne, priklauso nuo aplinkybių. Kalbėjau apie išorėje esantį pasaulį, kuris atsispindi mūsų vidiniame patyrime. Nusikaltimas yra žmonijos moralės ir sukurtų įstatymų terminas. Nelendant per giliai į nusikaltimo sąvoką, galim kelti klausimą, ar nusikaltimas yra gimdyti psichiškai neįgalų kūdikį, ar teisingas kelias yra nužudyti "nusikaltėlį", kuris žudė tokius naujagimius. Siūlau neišsiplėsti arba atidaryti kitą temą šiuo klausimu.
Grįžkime prie kūrybos. Moksliškai dar neaišku ar vidinė žmogaus darna įtakoja kūrybą, neaišku kas kūrybingesnis, darnus ar mažiau darnus žmogus, šiuo metu rašau mokslinį psichologijos darbą šia tema. Bet kalbant iš ezoterinės pusės, tai išlaikyta ritmingai kintama žmogaus būsena tarp vidinių ir išorinių prieštaravimų leidžia pajusti pirmines Visatos virpesių bangas, kurios yra laidas susiliejimui su Dieviška Būtim.
Cituoti:
Baltas rašo:
Koks baltų kelias tai galime pasiskaityti daugelio mokslininkų darbų knygose.
Kernius rašo:Mokslininkas gali atkurti tikėjimą? Nemanau. Istoriko tas nedomina, religijotyrininkai irgi kažin ar siekia tikėjimo, tuo labiau, kad dažniausiai jie turi savus tikėjimus.

Aš nerašiau, kad mokslas bando atkurti tikėjimą, jis jį nagrinėja atsakydamas į klausimą KOKS buvo tas tikėjimas? O tikėjimą reikia pajusti kaip visumą, o ne skaldyti nagrinėjant jį. Mokslininkai neaišku kuo tiki, gal tiki, kad jiems pavyks irgi kažką atrasti, bet atrasti išorėje ne tas pats, kas rasti savyje, tuo ir skiriasi egzoterinis ir ezoterinis pažinimas. Štai kodėl Romuvose taip paplitęs egzoterinis kelias, ypač ten dominuoja mokslinis pažinimas, skirtas protui, bet ne sielai, tai kokia kalba gali būti apie vidinį Dievų kelią?
Cituoti:
Oi kaip įdomu būtų sužinot, kokių klaidų nedaryti.

Manau tai palaipsniui išryškės mano pasisakymuose. Viena iš tų klaidų, tikėjimo jausmo pakeitimas į proto racionalų surogatą. Bet yra ir kita pusė, tai aklas jausmo uždarymas nuo proto, tada fanatizmo neišvengsime ir nušvitimas tunelio gale bus tikra traukinio lempų šviesa.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Vas 20, 2007 2:42 am
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Tre Rgp 02, 2006 3:32 pm
Pranešimai: 50
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Manau zmones kurybingi neskaitant ar jie religingi, ar ne. Nes ikvepimo galima semtis ir is Dievo, ir is gamtos, ir is kitu zmoniu, ir is saves pacio, ir is piktu dvasiu.
Tik kuryba tada pasireiskia skirtingai. Vieni kuria grozi ir geri (pvz., religingi), kiti ziauruma.

Cia, manau, tinkantis pavyzdys, paneigti isigalejusiai dogmai, kad religingas zmogus nekurybingas: kurybingas ir labai religingas jaunas zmogus
http://www.youtube.com/watch?v=-YdIVeBo8SE

:)

(NLtxt)


Tre Vas 21, 2007 12:08 am
Aprašymas
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Ant Sau 16, 2007 6:41 pm
Pranešimai: 25
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Baltas rašė:
Manau čia nesusikalbėjome sąvokomis. O terminas "sielos balsas" greičiau yra poetinė metafora. Ją priimu pilnai, tačiau man tai Junga (ryšys) tarp vidinio žmogaus pasaulio proceso ir išorinio.


Man artimesnis veduistinis supratimas- žmogaus kūrybą įtakoja aukštesni, arčiau dievo esantys auros sluoksniai. Tik reik turėt pakankamai švarius kanalus, kad turėt priėjimą prie jų.


Baltas rašė:
Vieni kultūrą kildina iš žodžio kultas, tame yra racijos, kadangi religinė pasaulėžiūra išties formuoja kultūrą. Jei kalbate apie baltus ir vedinę tradiciją, tai tikrai nebuvo visuotinis reiškinys, nes skirtingose gentyse randame skirtingų įtakų, tiek egiptietiškos, tiek skandinaviškos, tiek iranėniškos. O kaip turėjo būti, neatsakė į šį klausimą nemažas pasišventusių tam žmonių. Tai aš nepretenduoju į "teisingą" atsakymą ir man neįdomu, kaip turėjo būti pagal kažką. Man aktualu, kaip yra dabar manyje ir ką aš pasirinksiu. Štai viena iš mokslinio kelio klaidų, kai prarandame laiką atsakymui kaip turėjo būti, vietoj to, kad užsiimtume savo dvasiniu pasauliu. Tam pasirodo tereikia pasirinkti, nesvarbu ar viskas ten išaiškinta ar niekas neaišku, svarbu renkantis tikėjimą yra vidinis širdies balsas (sielos balsas), kad tai mano, man tinka, noriu eiti savo protėvių keliu ir atitinkamai gyventi.
Pasidarė įdomu, ar jūs galite gyventi be kokoso medžių giraitės arba ryžių laukų? Ir kaip tai susieti su kūrybiškumo tema?


Kultūra-sveika gyvensena-darna su mus supančia aplinka. Tai atidaro kanalus į aukštesnius auros sluoksnius, žmogus darosi jautresnis, geresnis, kūrybiškesnis.


Baltas rašė:
Ego yra Jungo terminas, apibūdinti savo teorijos apie psichiką pagrindimui. ...


Atsiprašau, visai kitomis savokomis kalbame- protas siejamas su mentaliniu žmogaus kūnu, išmintis su kauzaliniu. Žodžiu kitu kampu į šiuos dalykus žiūrim, bet tavo mintys tikrai gražios :)


Baltas rašė:
Moksliškai dar neaišku ar vidinė žmogaus darna įtakoja kūrybą, neaišku kas kūrybingesnis, darnus ar mažiau darnus žmogus, šiuo metu rašau mokslinį psichologijos darbą šia tema. Bet kalbant iš ezoterinės pusės, tai išlaikyta ritmingai kintama žmogaus būsena tarp vidinių ir išorinių prieštaravimų leidžia pajusti pirmines Visatos virpesių bangas, kurios yra laidas susiliejimui su Dieviška Būtim.


Kūrybingumas tiesiogiai siejasi su žmogaus jautrumu. Jei žiūrėt į menininkus, tai jie ta grandis, kuri tarp nejautrių- daugumos ir įpatingai jautrių- su psichikos sutrikimais. Aukšti dvasininkai derina taip savo dienos rėžimą, kad irgi būtų jautrūs. Tik jie savo jautrumą panaudoja kita kryptimi.

Baltas rašė:
tikėjimą reikia pajusti kaip visumą, o ne skaldyti nagrinėjant jį

Suvokimas neateina ir negali ateiti visas iš karto. Tiesos atsiveria viena po kitos- grandinėle, kol nesuvoki vienos, kita tau tuščias garsas.


Tre Vas 21, 2007 12:08 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
evoltra rašė:

Tik kūryba tada pasireiškia skirtingai. Vieni kuria grožį ir gėrį (pvz., religingi), kiti žiaurumą.

Kūryba yra sukūrimas kažko naujo, tai ne atvaizdavimas, ne kopijavimas ar tikslus pakartojimas kažkokių tai vaizdinių.
Ar galime vadinti kūryba tai, kas yra destruktyvu?
Mačiau vieno žmogaus labai tiksliai grafiškai atvaizduotas kraupias scenas. Tai buvo fantastiniai piešiniai. Žmogui paskyrė už piešinių techninį atlikimą apdovanojimą, tačiau piešinių neišdrįso viešai iškabinti, nes tai buvo psichiką veikiantis, destruktyvus žmogaus vidinis pasaulis, pasaulis be meilės, žiaurumo scenos ir t.t. Tai kad griauna Gyvasties apraiškas nėra kūryba, o jos priešingybė - dekūryba, kurios tikslas destrukcija. Kodėl žmogus piešia ar atvaizduoja tokius dalykus, tai jau psichikos klausimas, kur galėčiau čia labai plačiai aprašinėt. Tačiau nematau reikalo. Destruktyvus "menininkas" nieko doro negali sukurti, nes jo vidinis pasaulis griūva kartu, o tai jis tik parodo per savo dekūrybą. Tai irgi išraiškos būdas, kaip ir sprogdinant senus nereikalingus pastatus, tam, kad atsirastu nauja švari vieta naujam gimimui. Todėl manau, kad šie du procesai labai susiję. Todėl manau, kad žiaurumas nekuriamas, o atspindimas vidinių psichinių ir kitokių procesų prieštaravimas.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Tre Vas 21, 2007 1:19 pm
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kernius rašė:

Man artimesnis veduistinis supratimas- žmogaus kūrybą įtakoja aukštesni, arčiau dievo esantys auros sluoksniai. Tik reik turėt pakankamai švarius kanalus, kad turėt priėjimą prie jų.

Veduistinis supratimas neprieštarauja psichologiniam, nes auros be psi fenomeno kažin ar egzistuoja, bet tai jau kita tema, nesiplėsiu.
Kernius rašė:

Kultūra-sveika gyvensena-darna su mus supančia aplinka. Tai atidaro kanalus į aukštesnius auros sluoksnius, žmogus darosi jautresnis, geresnis, kūrybiškesnis.

Daug teorinių , deklaratyvių teiginių ir neaiškai sudėliotų. Nei pati kultūra, nei sveika gyvensena, nei darna neatidaro jokių kanalų, priešingai, atidarius kanalus (paprasčiau kalbant sudarius ryšius) mes imamės veikti, kurti sveiką gyvenseną, kurios pasekoje galime kurti darnią kultūrą. Tai kas gi yra tas paslaptingas reiškinys ryšių sudarymui? Manau tai tikėjimas. Tikėjimas, kaip būsena, kurios dėka galime vykdyti tiek dvasinę, tiek psichinę veiklą. Įdomu tai, kad jautrus žmogus sunkiai pakelia materialios būties reikalavimus. Jis tarsi atitrūksta nuo žemės ir kūno, kažkur plaukioja ir kartais net negali savimi pasirūpinti, o ką kalbėti apie kitus. Bet ar religingumas yra skatulys kūrybingumui? Daugelis religingumą priima kaip nekintamas tiesas ir dogmatinį simbolių naudojimą. O pats kūrybingumas pastoviai kintama būsena, gebanti laužyti bet kokias dogmatines nuostatas ar priimtus simbolius. Kūryba pastoviai susieta su tam tikra destrukcija, laužant nusistovėjusius dalykus, kuriami nauji. Todėl kalbėti apie atskirų religingų žmonių kūrybingumą negalėčiau, nes tai atvejai, kai kūrybingas žmogus geba derinti tiek dogmatinius simbolius, tiek naujus dalykus įpinti į jau esančius nusistovėjusius dalykus. Štai čia jau kalba apie dievišką ryšį, apie tikrąją nedestrukcinę kūrybą. Bet ar daug tokių yra? Jei toks atsiranda, tai vis tuoj puola jį rodyti, štai žiūrėkit va ką galima sukurti. Bet naują sukūrė tas vienas, o kiti religingi asmenys tik tampa naujumo vartotojais.
Aš iš savo patirties ir praktikos galiu pasakyti, kad senosios religijos atstovų burtininkų gyvenimas buvo neįmanomas be kūrybos, nes pats senasis tikėjimas moko apie pasaulio kintamumą ir Gyvatos atsinaujinimą per naują kūrimą. Burtininkas yra meistras keistis ir keisti aplinka per kūrybą. Tai kalbu ne tik iš išmąstymo pozicijų, bet iš patirties. Kažkada teko važinėti po kaimus ir gyvenvietes, kur burtninkai laikomi pagarboje. Su daugeliu bendravau, rinkau iš jų žinias, dalinomės praktika. Tai viena išskirtinė savybė buvo jų kūrybiškumas. Juos vietiniai žinojo kaip vietinius liaudies menininkus, bet pabrėždavo, kad jie moka gydyti, jie yra burtininkai/-ės. Pats savo akimis mačiau, kaip jie geba savo namus išpuošti, kaip sugalvoja įdomiausių darbelių, sukuria naujų raštų, spalvų derinių ir t.t. Visą tai yra dvasinio pasaulio išdava per kūrybą. Bet tai ne religija dogmų prasme.

Kernius rašė:
Atsiprašau, visai kitomis savokomis kalbame- protas siejamas su mentaliniu žmogaus kūnu, išmintis su kauzaliniu. Žodžiu kitu kampu į šiuos dalykus žiūrim, bet tavo mintys tikrai gražios :)

Jei vartojate terminus, tai būtina atsižvelgi iš kur juos imate. Šiuo metu pas jus tiesiog maišalynė ezoterikos, psichologijos, vedinės pasaulėžiūros. Tai dažnai stebiu pas žmones, kurie skaito viską iš eilės ir taip sumaišo agregorus, kad savo kalboje patys nebegali atsirinkti kas prie ko.
Jei žinote tokius terminus kaip kauzalis, tai pasidomėkite, ką jis reiškia. Kauzalis lietuviškai yra priežastinis kūnas. Priežąstinis kūnas yra aukščiau mentalo (menta yra protas senąja lietuviu kalba). Tačiau kuria prasme "aukščiau"? Kitaip sakant pradžioje yra priežastis atsirasti mentaliniam procesui, o išmintis tai mentalinio ilgalaikio proceso "įštampavimas" patirties dėka, kitaip sakant pasikartojant ne vieną kartą. Todėl tai paskiausias procesas, kuris negali būti siejamas tiesiogiai su kauzaliu. Jei jau kalbam ezoteriniais terminais, tai nemaišykim jų su psichologijos krypčių terminais, kaip EGO, super Ego, Alter Ego, anima ir t.t.
Pats Jungas sėmėsi iš ezoterikos ir daug ką pasisavino, tačiau po jo užvardinimų slypi psichologijos mokslo tyrinėjimai, todėl sąvokos yra labai griežtai apibrėžtos, beje kaip ir ezoterikoje. Sakykim jūs žinote apie čakras, tačiau Tibeto bono mokymuose minimos čakros neatitinka induistinės tradicijos, yra skirtumų. O mes kažkaip bandome susivokti savo baltiškoje tradicijoje ir viską sutempiame iš visų pašalių. Tai nėr ko stebėtis, kad paskui nebesuprantame nei kas yra kas nei ką mes turime švęsti. Tą ypač ryškiai pastebėjau kauniečių pasisakymuose. Dabar jau maždaug suvokiu, kodėl taip yra, pabuvęs kai kuriuose seminaruose Kaune ir žinodamas tam tikros žmonių grupės ezoterinės veiklos apraiškas.
Kernius rašė:
Kūrybingumas tiesiogiai siejasi su žmogaus jautrumu. Jei žiūrėt į menininkus, tai jie ta grandis, kuri tarp nejautrių- daugumos ir įpatingai jautrių- su psichikos sutrikimais. Aukšti dvasininkai derina taip savo dienos rėžimą, kad irgi būtų jautrūs. Tik jie savo jautrumą panaudoja kita kryptimi.

Sutinku pilnai, tik gal praplėsčiau, jautrumas tai ne dirglumas. Yra žmonės jautrūs išoriniams dirgikliams, dauguma tai neurotikai ir pan. Bet vidinis jautrumas yra kas kita. Jautra, jausti, jausmas yra vidinė dvasinės būsenos kokybė, kurios aplinkoje galime rasti teigiamą, o ne neigiamą ryšį su supančia mus aplinka, kaip kad neurasteninis atvejis. Žmogus jautrus išorei tampa nervingas, bet ne kūrybingas. Nervingumas ir dvasinė ramybė yra priešybės. Taip, dvasininkai savo kūrybą nukreipia vertikalia kryptimi, o meninkai - horizontalia.
Kernius rašė:
Suvokimas neateina ir negali ateiti visas iš karto. Tiesos atsiveria viena po kitos- grandinėle, kol nesuvoki vienos, kita tau tuščias garsas.

Nebūtinai, tai daugiau būdinga pilkosioms smegenims ir loginiam mąstymui, kuris turi suvokti pakopiškai "grandinėle".
Baltosios smegenys sugeba suvokti visumą iš kart, tai ir vadinama nušvitimu. Kaip pavyzdį pateiksiu matymą. Jei jūsų paklaustų apie miestą, kas tai yra, o jūs stovėtumėte gatvelėje tarp namų, tai bandytumėte nusakyti pakopiškai ir labai siaurai, tačiau miesto visumos taip ir nesugebėtumėte nusakyt (taip dirba pilkosios smegenys ir logika, beje tai ta smegenų dalis, kuri atsako už kalbą). O jei pakiltumėte balionu virš miesto, jūs pamatytumėte miesto visumą ir galėtumėte pasakyti, kad miestas panašus ar yra tas ir tas kaip visuma, bet negalėtumėte įžiūrėti smulkių detalių (taip dirba baltosios smegenys) Todėl mokslininkai yra "pilkieji" tarnautojai ir deklaruotojai pilkosios loginės smegenų dalies, o dvasininkai - baltosios. Todėl yra sunku susikalbėti tarpusavyje, vieni mato viena, kiti kitą. Tik labai nedidelis žmonių kiekis geba derinti abi dalis, tai didis Menas, tai Didžioji kūryba, kurios pasiekdavo tie, kurie gebėdavo pastoviai keistis ir jungti kintančius dalykus. Tai persų magai, lietuvių žyniai burtininkai, indų rišiai, brachmanai, keltų druidai ir panašiai.

Vaje kiek prirašaliojau :oops: plepys :lol: :oops:

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Tre Vas 21, 2007 2:24 pm
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Tre Rgp 02, 2006 3:32 pm
Pranešimai: 50
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Baltas rašė:

Ar galime vadinti kūryba tai, kas yra destruktyvu?


Manau, kad taip.
Kadangi kas tai bebutu sukurta is to ka zmogus isleidzia laukan is savo vidaus kurdamas, yra kuryba. O kaip ja vadinti ar dekuryba ar destruktyvia kuryba ar dar kaip nors - tai vistiek kuryba.

Juk ir Dievas sukure zmogu, o velnias sukure kazka tai ten.. nepamenu pagal legenda(gal zinote?), tik pamenu, kad velniui nepavyko graziai ir gerai sukurti ir isejo kazkaip kreivai, taciau tas kurynys, vistiek buvo paleistas i pasauli ir egzistuoja.

(nltxt)


Ket Vas 22, 2007 12:40 am
Aprašymas
Svetys

Užsiregistravo: Pen Bal 13, 2007 7:31 pm
Pranešimai: 6
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Manau ,kad tik religingas žmogus yra kūrybingas.Meninkas dirbantis tik horizontalia kryptim, tampa dekoratorium.Be tos vertikaliosios sudedamosios kūrinys bus tik daugiau ar mažiau gražus(tai priklauso nuo darbinių įgudžių).Tik tos dvi sudedamosios,horizontali ir vertikali,sudaro vieną darniausių simbolių-kryžių.Tik toks kūrinys,kuriame jungiasi grožis (dekoratyvumas) ir dvasinis "užtaisas",yra įtaigus,galintis perduoti mintį,saugoti ar stiprinti.O jei kūryba tik vertikalios krypties,be eststinio apvalkalo, ją gali suvokti tik labai nedaugelis.[/quote]


Pir Bir 18, 2007 8:32 pm
Aprašymas
senbuvis(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Bal 11, 2007 10:23 am
Pranešimai: 61
Miestas: Vilnius
Standartinė 
alchemilla rašė:
tik tos dvi sudedamosios,horizontali ir vertikali,sudaro vieną darniausių simbolių-kryžių

O jeigu kryžių paguldyt, padaryt jį iš dviejų horizontalių sudedamųjų? Nebeliks darnos?

_________________
Geriau sudegti, negu supūti.


Ant Lie 03, 2007 11:57 am
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Delfinas rašė:
alchemilla rašė:
tik tos dvi sudedamosios,horizontali ir vertikali,sudaro vieną darniausių simbolių-kryžių

O jeigu kryžių paguldyt, padaryt jį iš dviejų horizontalių sudedamųjų? Nebeliks darnos?

Kryžius nėra darnos simbolis, atvirkščiai, tai sankirta dviejų priešybių. Jei kryžius būtų rate ir tai nebūtų darnos simbolis, o tik amžinos RĖDOS ženklas. Svastika arba Žvaigždikis ir tas nėra darnos ženklas, nors pretenduotų į jį. Tai kosminės šviesos ir amžinos gyvybės bei laimės simbolis, bet darna labiausiai atsispindi rytų rate, kur juodame ir baltame laše yra po priešingos spalvos rutuliuką.
Paveikslėlis

O dėl lietuviškų kryžių galim būtų diskutuoti
Paveikslėlis

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Sek Lie 08, 2007 5:18 pm
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
evoltra rašė:
Baltas rašė:

Ar galime vadinti kūryba tai, kas yra destruktyvu?


Manau, kad taip.
Kadangi kas tai bebutu sukurta is to ka zmogus isleidzia laukan is savo vidaus kurdamas, yra kuryba. O kaip ja vadinti ar dekuryba ar destruktyvia kuryba ar dar kaip nors - tai vistiek kuryba.

Juk ir Dievas sukure zmogu, o velnias sukure kazka tai ten.. nepamenu pagal legenda(gal zinote?), tik pamenu, kad velniui nepavyko graziai ir gerai sukurti ir isejo kazkaip kreivai, taciau tas kurynys, vistiek buvo paleistas i pasauli ir egzistuoja.

(nltxt)

Dekūryba yra tai, kas griauna kūrybą iš esmės, tiesiog ją paneigia, kitaip nebūtų priešybė. Velnias nekūrė, jis kopijavo. Kurti ir nukopijuoti nėra vienas ir tas pats. Todėl religingas, bet laisvas nuo dogmų žmogus sugeba atrasti nuostabų Dievišką pasaulį savyje ir ji su džiaugsmu išreikšti, o jei žmogus tenkina tik savo ego jis nekurs, o stengsis nukopijuoti. Du tokie patys kūriniai nėra ta pati kūryba. Kūryba niekad nesikartoja, tuo ji ir yra unikali, priešinga kopijavimui ir štampavimui. Tai jau pakvipo kiču, nors ir jį laiko kūryba.
O kaip manote, kas yra darnios kūrybos priežastis? Kur ji yra ir koks jos galėtų būti mechanizmas?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Sek Lie 08, 2007 5:26 pm
Aprašymas WWW
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Pen Kov 30, 2007 10:22 pm
Pranešimai: 17
Miestas: Jurbarkas
Standartinė 
Baltas klausia kas yra darnios kūrybos priežastis?
Tiek pridiskutuota,kad sunku kažką ir pridurti... :) Aš manau,jog Motinos Gamtos ne visiems mums vienodai padalinti gabumai.O jie lemia labai daug.Darni kūryba bus ten,kur yra dvasios turtingumas,darna su išoriniu ir vidiniu pasauliu.Noras prabilti sielos balsu , išreikšti sielos polėkį.


Sek Lie 08, 2007 10:16 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 24 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007