Mažai laiko turiu, kiti matyt nepasiekiami arba po forumų padalinimo neįprato sekti diskusijas keliuose forumuose. Man neaišku iš kur tu ištraukei, kad
 | | |
| Cituoti: <...>Kristaus pasaulėžiūros aspektas. vieni teigia, kad jis išsimokslino hindu-budistinėje pasaulėžiūroje, o kiti, - kad druwiškoje pasaulėžiūroje.... | |
| | |
Kas per aspektas ir kur nors vienas šaltinis ar lyginamoji religijotyra būtų tokį dalyką įžvelgusi?
| | |
| Daugminas rašė: Manau Kristus savyje talpino ir druwišką, ir budistinę-hindu pasaulėžiūras. todėl jis ir buvo maištingas bei ieškantis, o jo mokymo pagrindu sukurtoje katalikybėje abstu (klaida) prieštaravimų... | |
| | |
Pagal tave Kristus tapo maištininkas dėl sumaišyto mokymo ar dėl to, kad mokymai mokė maištauti?
Štai tu teigi, kad
| | |
| Daugminas rašė: Man taip pat persimaišę druwiška su hindu-budizmu 
Manau išskirtinis dalykas druwiškume yra gyvybės medis. Tai yra spiralinis amžinumas, laiko tėkmė tiek iš praeities į ateitį, tiek iš ateities į praeitį... Tai yra buvimas čia ir dabar, meditavimas į medį, buvimas jame, reiškimasis per tašką į visumą bei visumoje taškų stebėjimas... Kažkokių panašumų turi indijos vedantinė tradicija... | |
| | |
Tai nebloga įžvalga. Princas Gautama Šakjamunis arba kitaip Buda išties sėdėdamas po medžiu bo pasiekė nušvitimą ir kuriam laikui išsilaisvino iš Majos. Tačiau Gyvybės medis nėra tikras medis, tai tik ezoterinis simbolis, juk tas pats medis yra ir Kabaloje, tai Sefirot. Tačiau Kabaloje viskas siejama su Dievais, o budizme nėr Dievų, yra tik nirvana, išsilaisvinimas iš atgimimų rato. Būtent dėl to mums artimesnis ne budistinis, o kabalistinis modelis. Hebrajiškas variantas nėra kažkas naujo ar netikėto. Žinant mūsų kalbos ryšį su hetitais ir žinant kaip artimai jie susieti geografiškai su hebrajais, per daug nestebintų. Čia tarsi atsiranda nuojauta apie krikščioniškos pasaulėžiūros šaltinį, bet jis man čia nesisieja su Kristaus mokymu. Kitas klausimas apie Merliną ir druidus, kurie patys atsisakė senosios religijos ir perėmė Kristaus mokymą (vien tik ko vertas Gralis)
Budizmas išvis neigia Dievus. Šis dvasinės technikos metodas nevisai yra tipiška religijos forma, bent jau ritualai Budai ar bodisatvoms nėra grynas budizmas. Galbūt tai tavo variantas - hindi budizmas. Pvz. Tibete iki budizmo dominavo šamanistinė pasaulėžiūra, taip vadinama Bono religija, kuri, beje, turi fantastinių sutapimų su baltiška pasaulėžiūra (dalyvavau keliose mirties praktikose).
Ką reiškia tas tavo parašymas "buvimas į medį"? Jei lenki prie Sovijaus mito analogo "vložiče v drevo", tai sielos buvimas jame pomirtiniame būvyje nėra tas pats, kas meditavimas po medžiu.
Kažkada ir man atrodė, kad žodis "meditacija" turi bendrą šaknį "med", susietą su medžiu, tai kodėl ne su medum? Visokios -acijos nėra baltiškos.
Štai dar viena tavo mintis
| | |
| Cituoti: reiškimasis per tašką į visumą bei visumoje taškų stebėjimas... | |
| | |
Man tai primena tam tikrą sąmonės būsenos praktiką, bet abejotinai ji yra budistinė. Matai, tu budistinių pakraipų yra kelios. Kuri mokykla išvystė būtent šią praktiką, dabar tau nepasakysiu, nepamenu. O kaip tau čia susisiejo su druwizmu? Pagaliau man įdomu, kaip tu sau apsibrėži druwizmo pasaulėžiūros rėmus? Tik turėdamas bent kokį įsivaizdavimą, gali imtis lyginimo. Žinau, kad turi įvairios patirties iš "trijų brangenybių", tai gal tu kažkaip tai sulyginai?