Išsidurti galima, o kaip galima išsiburti, tai galva neišneša
Ypač, kai pasakoma "ar gali mane išburti". Galima pamylėti, bet išburti, tai čia ne skylė:) Burta yra ženklas, žvaigždžių koordinatės. Išeitu taip "ar gali mane išženklinti"
Jei pasakytumėte, kad galima išmesti burtus tam ir tam, tai viskas atsistotų į savo vietas. Šiais laikais ezoterinis išprūsimas žemiau kaimo bobučių žolininkių. Deja, sau išburti ir Nostradamas nesugebėjo. Žinoti savo likimą įmanoma, bet tai ne burtų ar TAROT pagalba. Čia tas pats, kaip save gydyti. Padėti sau galima, bet gydyti save neįmanoma. Galima gyventi teisingai arba ne, bet mokyti save gyvenimo neįmanoma. Galima teisingai maitintis arba nesilaikyti jokių apribojimų, bet save teisingai maitinti-ne. Galima mokytis arba ne, bet save mokyti reikia mokytojo. Kalbu apie vidinius fiziologinius, psichinius ir dvasinius procesus, kurie yra savaiminiai, o kreipiamosios dažniausiai yra išoriniai faktoriai. Mes neieškome viduje atsakymo, o bandome save analizuoti kaip jaučiamės, po to darome išvadas. Jei vaikas savaime teisingai kvėpuoja pilvu, tai senatvėje lankomės įvairiose jogų ir kitose mokyklose, kur išgirstame, kad reikia teisingai kvėpuoti pilvu, kaip tai daro vaikas. Mes viską valgome tol, kol nepasidaro kažkas blogai, tada pradedame derinti mitybą pagal įvairias sistemas. Galima išgerti saldų skanų gėrimą, kuris mūsų vidui patinka, bet sužinoti, kad tai nuodai ir negerti, tai sužinome iš išorės. Kitaip tokia patirtis taptų lemtinga.
Grįžtu prie burtų. Galim atlikti įvairius maginius veiksmus su ženklais ar be jų ir taip gauti sau atsakymus, bet tai tik pasitikslinimai vidinio balso kreipiamųjų, bet negali pasakyti, ar tu klysti ar ne, nes viskas ką sau darai, tai tik tavo likimo tikslus planas, o kai buria kitas, tai apie tavo kreipiamąsias išgirsti iš išorės, kaip pasižiūri į vandenį ir matai savo veidą. Nors veidas vandenyje tik atspindys tikrovės, bet pagal atspindį sprendi apie save ir savo vidų. Kartais galvoji, kad su tavim viskas gerai, bet kažkodėl visi į tave rodo pirštais ir bando tau kažką pasakyti. Gali nekreipti dėmesio ir remtis tik savo vidiniais jutimais. Tačiau garsas be aido, tai tik tuščias žiopčiojimas tuštumoje. Šviesa be tamsos, tik diena be ryto ir vakaro. Sau "išsibūrei", kad pateksi po mašiną, ir štai tu jau vežamas ligoninėn (blogesniu atveju-morgan), bet kai tau buria, tau sako "yra tikimybė, ir tu jos gali išvengti. Kaip save programuoji ar meti sau žymenis, tai tik pasitikslini pasąmoninius srautus, bet kai tave kiti mato ar tau buria, tai kitų matymas tampa atspindžiu kaip tikimybė, bet ne kraupi realybė. Tikimybė, kaip tarpinis sluoksnis tarp praeities ir ateities. Kai brėkšta, tai mes žinome, kad tuoj tekės saulė, nes akys pagavo šviesos atspindžius. Bet jei tu negali matyti brėkšmo, o tau praneša, kad brėkšta, tu gali atlikti teisingus veiksmus, kad pamatytum saulę.
Nežinau ar supratai, čia daugiau tarp žodžių, kuriame slypi žodis, esantis pradiniu atskaitos tašku.
