Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 8:45 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 
Egzorcizmas 
Autorius Žinutė
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Tre Kov 14, 2007 4:18 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Kaunas
Standartinė Egzorcizmas
Ištrauka iš Gabriele Amorth'o knygos "Nauji Egzorcisto Pasakojimai". Tikiuosi vertinsit nešališkai :)

Kai 1986 metų birželio mėnesį kardinolas Ugo Poletti mane paskyrė pagalbininku tėvui Candido Amantini, atliekančiam egzorcisto tarnystę, man atsivėrė naujas pasaulis, kurio anksčiau visiškai nepažinojau. Tegul niekas nemano, kad didžiausią įspūdį man padarė kraštutiniai atvejai, keisti reiškiniai, kuriais patikima tik tada, kai pamatoma. Daug stipresnis ir ilgiau išliekantis įspūdis pradedančiam egzorcistui yra tai, kad jis susiduria su begale kenčiančių žmonių, kenčiančių labiau siela negu kūnu. Šie žmonės, kuriems reikia pagalbos ir patarimo, ateina pas kunigą su pasitikėjimu ir nusiteikimu paklusti.

Daugeliu atvejų egzorcisto užduotis yra paguosti, apšviesti, kad išnyktų nepagrįstos baimės ir klaidinga elgsena (kreipimasis į burtininkus, būrėjus kortomis ir pan.). Jis stengiasi sugrąžinti sielas prie Dievo, atnaujinant reguliarų tikėjimo, maldos, dalyvavimo šv. Mišiose ir sakramentinį gyvenimą, ryžtingai susitinkant su Dievo Žodžiu. Iki tol savo netrumpoje kunigiškoje tarnystėje niekada neturėjau tiek progų priartinti prie Dievo ir Bažnyčios tokios daugybės asmenų ir net ištisų šeimų.Daugumai žmonių reikia ne egzorcizmų, bet nuoširdaus atsivertimo.
Pirmiausia: kodėl šiandien yra toks didelis egzorcistų poreikis? Ar galime sakyti, kad velnias mūsų laikais yra aktyvesnis negu anksčiau? Ar galime sakyti, kad padaugėjo apsėdimų ir kitų piktojo įtakos atvejų? Man nuolat užduodami šie klausimai, ir mano atsakymas - ryžtingas „Taip". Racionalizmas, minioms skelbtas ateizmas, iš vartotojiško Vakarų pasaulio kylantis sugedimas lėmė gąsdinantį tikį jimo nuosmukį. Ir yra beveik matematinis dėsnis, kad kuo labiau nyksta tikėjimas, tuo daugiau auga prietaringumas.

Tikėjimo prietarais augimą šiandien maitina dar ir kiti faktoriai. Kinas, televizija, radijas, laikraščiai dažnai yra ne tik pornografijos, bet ir magijos, spiritizmo, okultizmo, rytietiškų apeigų skleidėjai. Be to, per kai kuriuos masinius susibūrimus, diskotekas, muzikos įrašus skleidžiami tik pasąmonę pasiekiantys pranešimai, skamba šėtoniškas rokas ir pan. Policija yra atskleidusi ryškiausius to padarinius, kai nekontroliuojamas tų dalykų naudojimas tam tikrais atvejais veda į nusikaltimus. Visuose Vakarų pasaulio laikraščiuose labiausiai skaitomas straipsnis yra horoskopas. Italijoje jau žinome, ką reiškia abortų ir narkotikų platinimo legalizavimas: tai dvi rykštės, neretai susijusios su šėtonišku blogiu. 1991 metų spalio 30 dieną trečioji Kasacinio teismo sesija priėmė nuosprendį, kuriuo būrėjų veikla yra paskelbta legaliu pajamų šaltiniu, turinčiu būti apmokestintu, kaip ir grafologija, astrologija bei kitomis paranormaliomis disciplinomis užsiiminėjančių žmonių veikla.

Išvada būtų tokia: italų, kurie kreipiasi į žynius, kerėtojas, būrėjus iš rankos ir kortomis, skaičius viršija dvylika milijonų. Nelengva atlikti tokią statistiką, bet šie duomenys, kurie atrodo gana patikimi, buvo pateikti Perudžoje 1991 metų kovo 1-3 dienomis vykusiame suvažiavime tema „Magija, naujosios religijos ir ezoterika Italijoje". Dar galime pridurti staigų satanizmo plitimą ir konstatuoti, kad žmonės nuo to nėra ginami nei valstybės (priede pateikiame vieno gydytojo nuomonę), nei Bažnyčios.
Linkėčiau, kad tie dvylika milijonų italų, užuot kreipęsi į burtininkus, kreiptųsi į kunigus. Bet jų tikėjimas yra tapęs vos spingsinčiu žiburėliu. O, kita vertus, kokio priėmimo jie gali tikėtis? Remiantis ISPES tyrimu, atliktu žurnalų „Famiglia Cristiana" ir „Jesus" prašymu, tik 34% italų tiki velnio buvimu. Žurnalas „Vita pastorale" 1992 m. sausio mėn. numeryje paskelbė įdomų mokslininko Ar-mando Pavese straipsnį, kuriame, be kitų dalykų, teigiama, kad užsiiminėjančiųjų okultizmu skaičius viršija 100 000 ir kad jie moka sudaryti tikrų profesionalų, turinčių neišsemiamą patirtį, įspūdį. Kunigų yra mažiau nei 38 000, ir jie šioje srityje yra tikri analfabetai.

Šio skyriaus priede rasite apybraižą, kokius kryžiaus kelius kartą atliko tikintieji, kol surado egzorcistą. Pamatysite, kaip sunku būti netgi tik išklausytam su tuo minimaliu supratimu, kurio reikalauja krikščioniška meilė! Bet čia mes susiduriame su nepateisinamu nemokšiškumu. Prie jo noriu truputį stabtelėti, kaip buvau sustojęs prie žmonių situacijos dėl jų kreipimosi į burtininkus. Tai antroji šio skyriaus tema.

Jau keletą dešimtmečių egzorcisto tarnystė yra beveik išbraukta iš katalikiškojo pasaulio, ir tai yra priešingybė tam, kas vyksta kai kuriose protestantų konfesijose. Nemanau, kad sakau ką nors įžeidžiančio vyskupus, jeigu konstatuoju tokį faktą: beveik visi katalikų vyskupai nėra nė karto atlikę egzorcizmų ir nėra nė karto dalyvavę jų atlikime. Todėl jiems taip sunku patikėti tais reiškiniais, kuriais ir mes, egzorcistai, netikėtume, jeigu nebūtume jų matę.

Tiesa, yra labai aiški Šventojo Rašto nuomonė apie tuos dalykus, yra visos Bažnyčios istorijos praktika ir mokymas apie tai, yra Kanonų teisės nurodymai. Tačiau prieš praeities Bažnyčios praktiką ir mokymą iškilo egzorcizmo nepraktikavimo siena (kalbu labai apibendrintai; Iš tikrųjų visada buvo vienas kitas egzorcistas). O šventojo Rašto mokymą iškilo tylos siena arba, dar blogiau, klaidingos kai kurių teologų ir kai kurių biblistų interpretacijos.

Kunigai, iš kurių skiriami vyskupai, turėtų įgyti tinkamą išprusimą šioje srityje, studijuodami tris teologijos šakas:
Dogminė teologija, kalbėdama apie Dievą Kūrėją, turėtų paliesti angelų bei demonų buvimo temą ir ką apie tai mums sako šventasis Raštas bei Bažnyčios mokymas.

Dvasinė teologija, kad ir kaip ji būtų padalinta, kalba tiek apie įprastą piktojo veiklą - gundymus, tiek apie ekstraordinarinę, į kurią įeina visos į pražūtį vedančios blogybės, taip pat ir velnio apsėdimai. Čia taip pat turi būti mokoma apie pagalbos priemones, įskaitant ir egzorcizmus. Kaip pavyzdį galima nurodyti garsius ir iki šiol galiojančius Tanquerey ir Royo Marino traktatus. Kadangi jau ne vieną dešimtmetį neišleidžiamas naujas dvasinės teologijos veikalas, labai nukentėjo dvasinio vadovavimo praktika tikrąją to žodžio prasme.

Moralinė teologija turėtų išmokyti apie visas nuodėmes, laužančias pirmąjį Dievo įsakymą, tarp kurių yra ir tikėjimas prietarais. Turėtų padėti apšviesti tikinčiuosius, kas sutinka su Dievo valia ir kas yra jai priešinga, būtent magija, spiritizmas ir pan.

Šventasis Raštas apie tai kalba labai aiškiai ir vartoja labai „kietus" žodžius prieš šias nuodėmes. Prisiminkime sąrašą, pateiktą Pakartoto įstatymo knygoje (Įst 18, 10-12), kur tokių dalykų praktikavimas griežtai pasmerkiamas: „Kas tik tokius dalykus daro, yra pasibjaurėtinas VIEŠPAČIUI". Tačiau daug šių dienų moralistų nebemoka atskirti gėrio nuo blogio; nebeaiškina, kas yra mirtina nuodėmė ir kas ne. Todėl tikintieji niekad nėra girdėję kalbant apie tokių dalykų draudimą. Užtenka pavartyti paskutiniuosius moralinės teologijos žodynus: žodis prietarai aiškinamas tai kad nieko aiškaus nepasakoma .

Be to, kunigai niekad nėra atlikę egzorcizmų nei dalyvavę juos atliekant. Dažnai juos įtakoja tam tikri teologai ir Šventojo Rašto specialistai, kurie nebesilaiko sveiko Bažnyčios mokymo apie piktojo egzistavimą ir veikimą, vertindami jį kaip pasenusį, tinkamą tik viduramžiams.

Štai kodėl žmonės neberanda Bažnyčioje nei mokymo, nei supratimo, nei pagalbos, nei paprasčiausio išklausymo. Ir tada kreipiasi į burtininkus.
Yra paskelbta gana siaubinga statistika apie italų teologus. Sakau siaubinga, nes praktiškai galima daryti išvadą: trečdalis teologų netiki šėtono buvimu; du trečdaliai tiki teoriškai, bet netiki jo veikimu ir atsisako į jį atsižvelgti savo pastoraciniame darbe. Tokiu atveju belieka labai mažai tų, kurie tiki ir kreipia į jį dėmesį. Tai išimtys, kurios turi eiti prieš srovę, dažnai išjuokiamos ir kitų trukdomos. Darydamas tokias išvadas, rėmiausi statistika, atlikta 1974 metais Vakarų Vokietijoje, vėliau išspausdinta ir žurnale „Concilium" (1975, 3, p. 112).

_________________
Siūlai siūlai susivykit


Sek Sau 13, 2008 2:02 pm
Aprašymas
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Tre Kov 14, 2007 4:18 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Cituoti:
Kristus prieš šėtoną

Visa tai, apie ką ruošiamės čia kalbėti, remiasi tuo, ką Jėzus padarė, ko mokė, kokias galias suteikė savo mokiniams. Tai yra atramos taškai, padedantys suprasti atpirkimo darbą, kuris priešingu atveju liktų neįmenama mįslė.
Čia pateiksime nemaža nuorodų, bet įžangai, mums atrodo, geriausiai tinka trys citatos, kurias būtų galima pavadinti programinėmis.

- „Todėl ir pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų" (ljn 3, 8). Labai aiškūs žodžiai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio, norint suprasti dieviškojo Mokytojo veikimą.
- Petras, norėdamas apibūdinti tą Jėzaus veikimą, svarbiame pokalbyje su Kornelijumi (pirmuoju į krikščionybę atsivertusiu pagoniu), jį nusako tokiais žodžiais: „Vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius" (Apd 10, 38).
- Pagaliau Paulius, mėgindamas apibūdinti vidinę kovą, kurią krikščionis turi kovoti, kad būtų ištikimas savo Viešpačiui, tvirtina: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš visas velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose" (Ef 6,11-12).

Remdamiesi šiomis ištraukomis, suvokiame, kodėl Evangelijos teikia tokią didelę reikšmę tiesioginiam Kristaus ir šėtono susidūrimui ir kodėl nuolat pabrėžia visišką pastarojo pralaimėjimą.
Jau pats Jėzaus viešasis gyvenimas tuojau po iškilmingo Tėvo pareiškimo prie Jordano prasideda nuo gundytojo atakos. Trumpi, bet reikšmingi Morkaus žodžiai: „Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas" (Mk 1, 13). Matas ir Lukas mums papasakoja labai svarbų dalyką: kuo Jėzus buvo gundomas. Gundymų turinys labai subtilus, bet juk jis persmelkia ir mus ištinkančius gundymus: iš esmės kalbama apie pasirinkimą tarp kūniškų geidulių (maistas, sėkmė, valdžia...) ir Dvasios troškimų. Reikia pasirinkti arba šėtono, arba Dievo pažadus.

Pirmasis Adomas pasirinko šėtono pažadus; antrasis Adomas - Kristus - pasirinko klusnumą Dievui, nepaisant to, kad ištikimybė tam klusnumui jį privertė atsižadėti žemiškų karalysčių ir nuvedė į mirtį ant kryžiaus.

Jau nuo šios akimirkos šėtonas yra sutriuškintas. Būsimieji Mokytojo pamokslai, skirti Dievo karalystės įkūrimui, bus šios pergalės prieš šėtoną tąsa. Tą pergalę dar labiau sustiprina vis ryškesnis Kristaus dievystės atskleidimas jį lydinčiais ypatingais ženklais - stebuklais. O tarp šių ženklų ypatingą vertę įgyja Jėzaus valdžia netyrosioms dvasioms: juk jo misija ir yra skirta sugriauti šėtono valdžią ir išlaisvinti iš jos žmoniją. Todėl evangelistai ypač išryškina šiuos epizodus, aiškiai atskirdami juos nuo pagydymų iš ligų ir pabrėždami kai kurias detales, prie kurių sugrįšime truputį vėliau.

Pradėsiu nuo Morkaus, kuris jau pačioje pradžioje, pirmame skyriuje, tris kartus pabrėžia šią Kristaus valdžią.
„Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: ,Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!” Jėzus sudraudė jį: “Nutilk ir išeik iš jo!” Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo. Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!” (Mk 1, 23-27). Atkreipkime dėmesį, kad žmonės labai aiškiai susieja Jėzaus mokymą su galia išvarinėti demonus. Ir viena, ir kita yra jo valdžios įrodymas.

„Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų buvo sugabenti visi ligoniai ir demonų apsėstieji; visas miestas buvo susirinkęs prie durų. Jis išgydė daugelį sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų. Ir neleido demonams kalbėti, nes jie žinojo, kas jis" (Mk 1, 32-34). Jėzus nenori demonų liudijimo. Jis jau turi Tėvo liudijimą ir mus paruoš, kad būtume jo liudytojais. Be to, demonų liudijimas yra žalingas, nes jie iš prigimties yra melagiai, ir dar jie norėtų pirma laiko paskelbti apreiškimą apie Jėzaus asmenį, kurį pats Jėzus nori atskleisti labai palaipsniui.

Pirmajame Morkaus evangelijos skyriuje randame dar tokią eilutę: „Ir keliavo po visą Galilėją, skelbdamas [žodį] jų sinagogose ir išvarinėdamas demonus" (Mk 1, 39).
Čia vėl matome, kad žodžio skelbimas glaudžiai siejamas su pergale prieš šėtoną.
Morkus ir kitose vietose mini Jėzaus valdžią demonams: „Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: “Tu Dievo Sūnus!” Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų" (Mk 3, 11-12).

Įdomus yra Jėzaus susitikimas su sirofinikiečių kilmės moterimi pagone, kuri parodo tokį didelį tikėjimą, kad užsitarnauja dukters išlaisvinimą (plg. Mk 7, 25-30). Įsidėmėkime, kad tai buvo išlaisvinimas per nuotolį, nesant ii lia to žmogaus, kuriam tiesiogiai reikalinga pagalba. Apįe tai dar kalbėsime, nes tokie dalykai vyksta ir šiandien.
Atskirai pristatysime du išlaisvinimo atvejus, kurie yra ypač reikšmingi tuo, kad pateikia labai daug smulkmenų: Gerazos apsėstasis (žr. Mk 5, 1-20) ir berniukas, kurio apaštalams nepavyko išlaisvinti (žr. Mk 9, 14-29). Šiuos epizodus randame taip pat ir Mato bei Luko evangelijose, todėl jie verti specialaus dėmesio.

Prieš pereidami prie svarstymų apie paties Jėzaus šiems epizodams skiriamą reikšmę ir apie galią, suteiktą pirmiausia apaštalams, paskui septyniasdešimt dviems mokiniams ir galiausiai visiems tikintiesiems, papildysime šią apžvalgą kai kuriais Mato ir Luko pasakojimais. Evangelistas Jonas nesustoja prie atskirų epizodų, bet ragina mus apmąstyti apibendrinančio pobūdžio įžvalgas.

Matas primygtinai pabrėžia grupinius išlaisvinimus, nenurodydamas tikslaus skaičiaus: „Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus - demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, - o jis išgydydavo juos" (Mt 4, 24). „Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius" (Mt 8,16).

Neatsilieka nuo Mato ir Lukas. Jis ne tik papasakoja apie moters, aštuoniolika metų demono laikytos sutrauktos, išlaisvinimą (žr. Lk 13,11-17), bet taip pat mėgsta pabrėžti skaitlingus išlaisvinimus: „Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždedamas rankas. Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: ,Tu Dievo Sūnus!' sitarnauja dukters išlaisvinimą (plg. Mk 7, 25-30). Įsidė mėkime, kad tai buvo išlaisvinimas per nuotolį, nesant šalia to žmogaus, kuriam tiesiogiai reikalinga pagalba. Apie tai dar kalbėsime, nes tokie dalykai vyksta ir šiandien.

Atskirai pristatysime du išlaisvinimo atvejus, kurie yra ypač reikšmingi tuo, kad pateikia labai daug smulkmenų: Gerazos apsėstasis (žr. Mk 5, 1-20) ir berniukas, kurio apaštalams nepavyko išlaisvinti (žr. Mk 9, 14-29). Šiuos epizodus randame taip pat ir Mato bei Luko evangelijose, todėl jie verti specialaus dėmesio.

Prieš pereidami prie svarstymų apie paties Jėzaus šiems epizodams skiriamą reikšmę ir apie galią, suteiktą pirmiausia apaštalams, paskui septyniasdešimt dviems mokiniams ir galiausiai visiems tikintiesiems, papildysime šią apžvalgą kai kuriais Mato ir Luko pasakojimais. Evangelistas Jonas nesustoja prie atskirų epizodų, bet ragina mus apmąstyti apibendrinančio pobūdžio įžvalgas.

Matas primygtinai pabrėžia grupinius išlaisvinimus, nenurodydamas tikslaus skaičiaus: „Net visoje Sirijoje pasklido apie jį garsas. Žmonės nešdavo pas jį visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus - demonų apsėstus, nakvišas bei paralyžiuotus, - o jis išgydydavo juos" (Mt 4, 24). „Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius" (Mt 8,16).

Neatsilieka nuo Mato ir Lukas. Jis ne tik papasakoja apie moters, aštuoniolika metų demono laikytos sutrauktos, išlaisvinimą (žr. Lk 13,11-17), bet taip pat mėgsta pabrėžti skaitlingus išlaisvinimus: „Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus. O jis gydė, ant kiekvieno uždedamas rankas. Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: ,Tu Dievo Sūnus!'

Jis drausdavo juos, kad šito nesakytų; mat jie žinojo jį esant Mesiją" (Lk 4, 40-41). „Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė" (Lk 6, 18-19). „Su juo buvo ir kelios moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių bei ligų; tai Marija, vadinama Magdalena, iš kurios buvo išėję septyni demonai..."(Lk 8, 2).

Dabar pereisime prie dviejų epizodų, kurie yra išsamiau aprašyti, turi daugiau detalių. Gerazos apsėstojo išlaisvinimą nagrinėsiu remdamasis pirmiausia Morkaus evangelija (Mk 5, 1-20). Čia turime labai sunkų visiško velnio apsėdimo atvejį, kai apsėstasis turi nežmonišką jėgą, gali sutraukyti grandines ir pančius, yra toks įniršęs, kad kitiems yra pavojinga net vaikščioti netoliese. Atkreipkime dėmesį, kad kitais apsėdimo atvejais nebūna panašių dalykų. Kartais piktojo veikimas sutampa su fizine liga: pavyzdžiui, kurčnebylio arba sutrauktos moters atveju. Lygiai taip pat ir šiandien apsėdimo padariniai gali būti labai įvairūs.

Įdomus atsakymas į klausimą apie vardą: „Legionas, nes mūsų daug". Tokių atvejų pasitaiko dar ir šiandien. Taip pat labai įdomus tas faktas, kad Jėzus patenkina demono prašymą įeiti į kiaules, bet nebūti išvarytam „iš to krašto" arba, kaip sako Lukas, neįsakyti „nugrimzti gelmėn" (Lk 8, 31). Šiais laikais kartais irgi pasitaiko, kad šėtonas prašo egzorcisto kur nors jį nukreipti arba atsitinka, kad pats egzorcistas kur nors jį pasiunčia. Si ištrauka baigiasi ypatinga pasiuntinybe, kurią Jėzus skiria pagydytam žmogui. Šį kartą liepia jam ne tylėti, bet kalbėti, ši Jėzaus galia yra tokia svarbi, kad Viešpats niekada neįsako buvusiam apsėstajam tylėti apie savo išlaisvinimą, kaip kad dažnai liepia žmonėms, pagydytiems iš įvairių ligų.

Antrasis atvejis, pateikiantis gausių detalių, - tai pagydymas jaunuolio, kurio devyni apaštalai nepajėgė išlaisvinm kol Jėzus su Petru, Jokūbu ir Jonu buvo ant Taboro kaino. Remiuosi visų pirma Luko Evangelija (Lk 9, 38-43). Čia i vėl prieš mūsų akis labai sunkaus apsėdimo atvejis. Demonas kankina berniuką, padarydamas jį nebyliu, parblokšdamas ant žemės ir tąsydamas taip, kad jis atrodo kaip epileptikas. Ir dar blogiau: tai naikinantis demonas, kuris nori nužudyti vienturtį sūnų, įstumdamas jį į ugnį! arba į vandenį (naudojuosi ir Morkaus aprašymu (Mk 9, 14-27)).

Reikėtų atkreipti dėmesį į dvi svarbias detales. Visų pirma - Jėzaus klausimas: „Ar nuo seniai jam taip darosi?” Evangelijose mums niekada nepasakoma apsėdimo priežastis. Šiame epizode patikslinamas laikas: „nuo pat kūdikystės". Visiškai aišku, kad dėl apsėdimo pati auka tikrai nėra kalta.

Paskui reikia pabrėžti sąlygas, kurių Jėzus reikalauja išlaisvinimui. Iš tėvo prašo tikėjimo: „Tikinčiam viskas galima". Priblokštiems ir nusivylusiems savo nesėkme apaštalams priduria: „Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku". Ar tai reiškia, kad apaštalams duota galia yra ribota? Manau, kad tai veikiau aiškus ženklas, rodantis, jog išlaisvinimas iš demono valdžios yra labai reikšmingas ir nelengvas darbas, todėl egzorcizmų poveikis nėra savaiminis, jeigu taip galima sakyti, bet dažnai reikalauja ne tik tikėjimo bei maldos, bet ir daug laiko.

Dabar, peržvelgus, su kokia jėga ir kaip dažnai Jėzus išvaro demonus, tiktų padaryti keletą pastabų. Pirmas svarbus dalykas: Jėzus pripažįsta piktojo galią: - gali įeiti į žmogų: „Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas" (Jn 13, 27). Taip nusakoma Judo baigtis;

- gali sugr|žti su kitomis septyniomis dvasiomis, dar piktesnėmis, net po to, kai iš žmogaus būna išėjęs (Mt 12, 43-45);
- gali atlikti tokius veiksmus, kurie apsuka žmonėms galvas, kaip darė žynys Simonas (Apd 8, 9);
- tam tikrais laikotarpiais turi ypatingą galią: „Dabar atėjo jūsų valanda, tamsybių siautėjimas" (Lk 22, 53);
- ypač šią galią parodo laikų pabaigoje, kaip galima suprasti iš Jėzaus eschatologinių pamokslų ir iš Apreiškimo šventajam Jonui.
Be to, demonas priešinasi Dievo planams: I palyginime apie sėjėją piktasis išplėšia Dievo žodžio sėklą, kuri nukrito ant kelio (Mt 13, 19);
- palyginime apie kviečius ir rauges jis yra priešas, sėjantis piktžoles (Mt 13, 39);
- stengiasi Dievo vaikus paversti savo vaikais: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias" (Jn 6, 70); „Jūsų tėvas - velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas" (Jn 8, 44); „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai šventajai Dvasiai?" (Apd 5, 3); „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius" (Lk 22, 31).

Visa tai mums parodo, kokią didelę reikšmę turėjo Jėzaus pademonstruota galia šėtono atžvilgiu. Ta galia suglumina Rašto aiškintojus ir fariziejus. Jie stengiasi kaip nors tai išsiaiškinti, bet neranda kitokio paaiškinimo kaip šis: jis eina išvien su demonų valdovu. Pavyzdžiui, skaitome: „Jiems pasitraukus, štai buvo atvestas demono apsėstas nebylys. Išvarius demoną, nebylys prakalbo. Minios stebėjosi ir sakė: ,Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų'. O fariziejai kalbėjo: Jis išvaro demonus jų valdovo galia"' (Mt 9, 32-34). Panašus kaltinimas kartojamas ne kartą: „Žydai jam atkirto:,Dabar mes žinome, kad tu velnio apsėstas'" (Jn 8, 52); „Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: Jis turi Belzebulą' ir: ,Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus"' (Mk 3, 22).

Šis kaltinimas susijęs su vienu svarbiausių Kristaus misijos elementų: juk jis atėjo sugriauti šėtono darbus ir įp laisvinti esančius jo valdžioje. Todėl Jėzaus atsakymas yra aiškus, išbaigtas ir išdėstomas trimis argumentais.

Pirmasis argumentas: kaltinimas yra visiškai absurdiškas, nes tai vestų į šėtono karalystės susinaikinimą. „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė yra susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. [...] Todėl, jei šėtonas sukyla
pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas" (Mk 3, 23-26).

Antrasis argumentas dar stipresnis. Pirmoji mintis parodo visišką kaltinimo absurdiškumą, o antroji pateikia teisingą paaiškinimą, kas čia vyksta, taigi atveria klausytojų akims tikrąją prasmę tos galios, kurią Jėzus turi netyrosioms dvasioms. „Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė" (Mt 12, 28). Šėtono išvarymas yra Dievo karalystės atėjimo į žemę ženklas, todėl jis įgyja labai svarbią reikšmę: „Dabar šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan" (Jn 12, 31); „Šio pasaulio kunigaikštis jau nuteistas" (Jn 16, 11). Būtent tai atlikti Jėzus ir atėjo į žemę. Todėl kai fariziejai jam sakė: „Eik iš čia, pasišalink, nes Erodas nori tave nužudyti", jis atsakė: „Eikite ir pasakykite tam lapei: ,Štai aš išvarinėju demonus ir gydau šiandien, tai darysiu ir rytoj, o trečią dieną būsiu visa atlikęs'" (Lk 13, 31-33).

Trečiasis argumentas vainikuoja visą atsakymą. Jėzus aiškiai parodo, kad jis yra aukštesnis už šėtoną ir kad šis yra sutriuškintas. „Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį" (Lk 11, 21-22). Nuoroda visiškai aiški. Galiūnas yra šėtonas, kuris manosi esąs saugus. Kai ateina Jėzus, demonas protestuoja apsėstųjų lūpomis: „Atėjai mūsų pražudyti?", nes Jėzus yra tas „stipresnis", kuris jį nugali. „Šio pasaulio kunigaikštis [...] neturi man ga-lios" (Jn 14, 30); „Šio pasaulio kunigaikštis jau nuteistas" (Jn 16, 11). Jau prasidėjo Dievo karalystė. Todėl Paulius, pasakodamas karaliui Agripai savo atsivertimą, pakartoja Viešpaties jam pasakytus žodžius: „Aš tave siunčiu, kad atvertum [pagonių] akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono galybės - į Dievą [...]" (Apd 26, 17-18).

Sutriuškintas Kristaus, šėtonas kovoja su jo sekėjais. II Vatikano Susirinkimas mums primena, kad ta piktųjų dvasių kova tęsis iki paskutinės dienos (žr. GS 37). Todėl Viešpats suteikė ypatingą galią apaštalams ir visiems jį tikintiems.

_________________
Siūlai siūlai susivykit


Sek Sau 13, 2008 2:09 pm
Aprašymas
Naujakurys(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Spa 04, 2007 10:27 pm
Pranešimai: 34
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Gal įdomūs samprotavimai, tačiau kas tas šėtonas iš tikrųjų? Ką reiškia "tikėjimas Kristumi"? Ar visi burtininkai, ezoterikai tarnauja šėtonui? Kuo katalikų egzorcistas geresnis už ne katalikų burtininką? Ir panšiai... Tokių klausimų galima iškelti begales....


Pir Sau 14, 2008 1:06 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Tai gan nuvalkiota tema, štai keletas nuorodų
„Egzorcizmų burtininkai“.
http://pranciskonai.w.interia.pl/egzorc ... ninkai.htm
arba
"Velnias užvaldo šamanais patikėjusius žmones"
http://www.lcn.lt/bl/news/?newsid=1421

Kaip tik bažnyčios atstovų nuomonė, taip į vienus vartus, neva šamanai, ekstrasensai, burtininkai ir kitokio plauko apsišaukėliai yra blogis, gal net blogiau už patį velnią :)
Kame gi priežastys? Mat okultizme nėra pasikliaujama tik Dievu, tai daugiau bandymas priversti dvasias atlikti kažką pagal tavo norą, veikiant jas dievybių simboliais. Atseit burtininkai visi alei vieno naudojasi piktųjų dvasių paslaugomis. Jas jie iššaukia per spiritizmo seansus ir bando priversti tarnauti savo egoistiniems tikslams. Gal paryškinau, bet esmė nesikeičia. Man įdomus kitas aspektas, kaip ir kas apsėda (jei apsėda), jei žmogus nieko bendra su krikščioniška ideologema neturi nieko bendra arba tiki visai kitos religijos ar dvasinio mokymo pasaulėžiūra. Pasakysite Velnias yra visur ir visokiais vardais. Sakykim piktoji dvasia gali būti visose religijose, tačiau ar toks reiškinys yra išplitęs tik krikščioniškose šalyse? O kaip pas musulmonus, budistus, induistus arba net ateistus? Jei tai tik krikščioniškose šalyse tai ar tai nėra pačios krikščionybės padarinys?
Cituoti:

"Br. kun. Ramūnas Mizgiris OFM. Egzorcizmas kasdienybėje"
Reikia pripažinti, kad Evangelijoje pagal Morkų piktųjų dvasių išvarymas užima svarbią vietą. Jėzaus laikais apsėdimams buvo priskiriamos ir įvairios psichofizinės ligos: epilepsija, šizofrenija, maniakinės depresijos, mikčiojimas. Dar ir šiandien kartais nėra lengva išsiaiškinti, ar tai fizinis susirgimas, ar piktosios dvasios apsėdimas. Tačiau, žvelgdami į Evangelijos visumą, matome, kad Jėzus darė aiškų skirtumą tarp demono apsėdimo ir ligos. Būdamas ištikimas ir kartu laisvas judaizmo atžvilgiu, Jėzus neneigė demonų egzistavimo. Jeigu Jis pats tuo nebūtų įsitikinęs, tai, be abejo, būtų pašalinęs šį tikėjimo svetimkūnį. O tai padaryti Jis turėjo tikrai nemažai progų. Pavyzdžiui, sinoptinės evangelijos pateikia Jo diskusiją su fariziejais apie Belzebulą. Tada grupė fariziejų dėl apsėstojo išlaisvinimo apkaltino Jėzų tai atlikus demonų valdovo galia. Norint išsklaidyti šmeižtą, Jėzui būtų užtekę prisišlieti prie įtakingų sąjungininkų, sadukiejų, kurie, kaip žinoma, neigė demonų egzistavimą, ir paaiškinti fariziejams, kad tai buvo paprasčiausias ligonio išgydymas. Bet taip neįvyko, Jėzus pasirinko sunkesnį kelią: paneigė fariziejų nuogąstavimą dėl Belzebulo galios, esančios Jame, bet patvirtino jų tikėjimą demonais, ir, užuot sumažinęs savo oponentų skaičių, jį tik padidino. Taigi, pats Jėzus pripažino demonus ne kaip kokį nors abstraktų blogį ar psichofizinę negalę, bet kaip protingų ir laisva valia nuo Dievo meilės nusigręžusių dvasinių asmenų tikrovę.<...>
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/57050

Keistai skamba ir Belzebubo pripažinimas demonu. Tai mitologinė būtybė, milžiniško dydžio musė :), kurios istorija štai tokia:
Paveikslėlis
Cituoti:
Belzebubas arba Belzebulas (heb. בעל זבוב) – dievybė, kuri buvo garbininima Palestinoje, Ekrono mieste, arba krikščionių mitologijoje demoniškos būtybės vaizdinys. Senesniuose tekstuose Belzebubas buvo tapinamas su Baalu, tačiau žydų tekstuose simbolizavo velnią arba Liuciferio vyriausią vadą. Ba'al Zebûb hebrajų kalboje reikštų 'Zebubo viešpats' arba 'Musių viešpats', tačiau Zebuvo vietovė nežinoma. Kitas žodis – Zebûb – vartojamas musėms vadinti arba veiksmažodžiui skraidyti, skristi. Taip pat hebrajai Belzebubo dievo reikšmę sumenkina iki musės, kuriai svarbiausias maistas mėšlas. Bendrai Belzebubas simbolizuoja piktasias dvasias ar jų išvarymą.

Belzebubo vardą išgalvojo žydai, norėdami sumenkinti svarbiausią vietinę Kanaano žemės dievybę. Iš tikrųjų ligi tol hetitų dievas buvo vadinamas Baalzebubu (Baal – viešpats, valdovas + zebub – kunigaikštis). Apgalvotai pakeisdami antrąjį balsį (aa -> ee) žydai „Dievų kunigaikštį“ pavertė „Musių viešpačiu“ (G. Beresnevičius. Religijų istorijos metmenys. 1997).

http://lt.wikipedia.org/wiki/Belzebubas
Tai kur tada drakonų, aitvarų, kaukų, laumių ir t.t. apsėdimai? O jei visos tos "piktosios dvasios yra vadinamos vienu vardu Velnias, tai keistokai gaunasi, baltų pasaulėžiūroje su visa "velniava" žmonės stengėsi sutarti darniai, prašydavo palikti ligonį ir eiti iš kur atėjus (užkalbėjimų/atkalbėjimų praktikumas). Pagaliau gaunasi taip, atėjo Kristus, kuris išgelbėjo pasaulį nuo dvasių pasaulio. Tai tipo egocentriškasis Kristus, neblogesnis burtininkas už kitus (o gal ir geresnis), savo galiomis įveikia blogį. Visi kiti žyniai ir burtininkai staiga dėl tos pačios kovos su dvasiomis (pas baltus daugiau dėl susitarimo) tampa blogiečiais :!: :shock:
O kaip gi atsitinka, kai žmonės pradeda ieškoti burtininko, o tik paskui egzorcisto (kodėl neatvirkščiai)? Štai vienas nutikimo atvejis:
Cituoti:
Jauna šeima niekada netikėjo mistiniais dalykais, o kalbas apie burtus, juodąją ar baltąją magijas vadindavo pasakom. Tačiau prieš kelis mėnesius kapinėse kasant velionei tetai duobę, kur dar niekas nebuvo palaidotas, netikėtai išniro žmogaus kaukolė. Duobkasiui palaikius ją rankose, prasidėjo nepaaiškinami dalykai. Pirmuoju šalyje egzorcistu pripažintas klebonas Edmundas Rinkevičius (nuotraukoje)spėja, kad toji kaukolė galėjo būti susijusi su kažkokia magija. Pasak jo, magijos paveiktas žmogus tampa labiau pažeidžiamas, jam būtina apsauga. Be to, didelę įtaką žmogaus gyvenimui daro įvairios baimės.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ
"Nuo to laiko mūsų šeimą persekioja nelaimės. Mano vyras, paėmęs kaukolę rankomis, pasidarė kažkoks keistas. Niekada netikėjau burtais, juokdavausi iš savo giminaitės, kai ši pasakodavo turinti aiškiaregystės dovaną, bet realybė privertė galvoti kitaip", - "Panevėžio balsui" pasakojo Pasvalio kavinėje barmene dirbanti 29 metų Violeta Stankevičienė.

Neapsikentusi šeimą šiurpinančių bėdų moteris, pasitarusi su bendraamžiu vyru Sauliumi, nutarė pagalbos ieškoti pas miesto centre esančiame viešbutyje klientus priimančią būrėją Marytę.

Pasak Violetos, būrėja įtaria, kad jos vyrui gali būti pažeista aura: jis tapo tarsi magnetu, pritraukiančiu nelaimes. Marytė patarė kreiptis į burtininkus, mokančius "nuimti" prakeikimus, nužiūrėjimus. Jos manymu, galbūt pravartu nukakti ir pas Panevėžio rajono Ramygalos miestelyje gyvenantį prieš kelerius metus pirmuoju Lietuvoje egzorcistu pripažintą kleboną Edmundą Rinkevičių.

2006 metų rudenį išskirtinį interviu "Panevėžio balsui" davęs dvasininkas įsitikinęs, kad šėtonas žmogų pasiekia įvairiausiais būdais, o fizinį piktosios dvasios poveikį pajunta ne tik aukos, bet ir į kovą su ja stojantis kunigas.<...>
Visas straipsnis čia
http://www.paneveziobalsas.lt/index.php ... &Itemid=87

Kaip matote, būrėja pati nukreipia pas egzorcistą, nors žmonės tiesiogiai į egzorcistą nesikreipė. O kunigas sugebėjo tik tiek pasakyti:
Cituoti:
Klebonas kol kas tik spėja, kad toji kaukolė galėjo būti susijusi su kažkokia magija. Pasak jo, būna ir tokių dalykų. Magijos paveiktas žmogus tampa labiau pažeidžiamas, jam būtina apsauga. Be to, didelę įtaką žmogaus gyvenimui daro įvairios baimės.

Tai prie ko čia egzorcistas, jei kunigas įžvelgė magijos pobūdžio pažeidimą, kodėl nesiuntė pas magą, nors pas jį būrėja žmones atsiuntė. Kaip matome yra didelis noras sielovadai vadovauti monopolistiškai, bet susidūrus su paranormaliais reiškiniais, egzorcisto čia nepakanka.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Paskutinį kartą redagavo Baltas Pir Sau 14, 2008 8:55 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Pir Sau 14, 2008 4:18 pm
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Tre Kov 14, 2007 4:18 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Kaunas
Standartinė 
Dėl šamanų, burtininkų, būrėjų ir t.t. mano nuomonė tokia, kad jeigu jau užsiimi šiais dalykais, turi būti stiprus dvasiškai, bei tikslas turi tarnauti Dievui.

Cituoti:
Kaip tik bažnyčios atstovų nuomonė, taip į vienus vartus, neva šamanai, ekstrasensai, burtininkai ir kitokio plauko apsišaukėliai yra blogis, gal net blogiau už patį velnią


Bažnyčios nuomonė šias klausimais buvo ir bus tokia pati, nes jeigu ji būtų kitokia, kažin ar bažnyčia dabar egzistuotų. Kaip paprastam žmogui atskirti, koks čia tas magas, kam jis naudos nori ? Blogiau už patį velnią gali būti tik tas, kuris suveda su velniu, nesvarbu, gal net atsitiktinai.

Cituoti:
Mat okultizme nėra pasikliaujama tik Dievu, tai daugiau bandymas priversti dvasias atlikti kažką pagal tavo norą, veikiant jas dievybių simboliais.


Kokia viso to prasmė? Dvasių pavergimas? Manot pasikliovimas vien tik Dievu nėra gerai ? Matot man ir pačiam daug klausimų pradeda kilti :)

Cituoti:
Jei tai tik krikščioniškose šalyse tai ar tai nėra pačios krikščionybės padarinys?


Galbūt krikščionys labiausiai konfrontuoja su velniu, kai atpažįsti velnią, tas pradeda aršiau ir pulti. Jei rasiu kur informacijos apie kitų religijų egzorcizmus, įkelsiu čia.

Cituoti:
Tai kur tada drakonų, aitvarų, kaukų, laumių ir t.t. apsėdimai? O jei visos tos "piktosios dvasios yra vadinamos vienu vardu Velnias, tai keistokai gaunasi, baltų pasaulėžiūroje su visa "velniava" žmonės stengėsi sutarti darniai, prašydavo palikti ligonį ir eiti iš kur atėjus (užkalbėjimų/atkalbėjimų praktikumas).


Tai ar čia negalėtų būti savotiškas "baltiškas egzorcizmas" ? :roll:

_________________
Siūlai siūlai susivykit


Pir Sau 14, 2008 5:46 pm
Aprašymas
Naujakurys(ė)

Užsiregistravo: Ant Rgs 29, 2009 2:34 pm
Pranešimai: 31
Standartinė Re: Egzorcizmas
Gaila šiuo metu neturiu žymaus egzorcisto knygos po ranka. Ten buvo rašoma apie egzorcizmo istoriją. Bet buvo minimi Amerikos indėnai, Indijos mistikai bei rusijos šamanai, kurie, anot autoriaus sėkmingai galėjo įvykdyti egzorcizmus. Egzorcizmo ištakomis šioje knygoje įvardijamas jau akmens amžius, bet konkrečių įrodymų šiuo periodu apie tokią veiklą nebuvo pateikta. Kaip ir būdinga katalikiškoje literatūroje šios egzorcizmo rūšys buvo sumenkintos, nes remiasi ne Dievo autoritetu, bet kitomis dvasinėmis būtybėmis arba tiesiog mistiko asmeniniu pajėgumu.
Kitoje egzorcizmo knygoje teko skaityti apie Belzebubą ir jo vardo kilmę. Anot autoriaus, visuotinai gerbiamo egzorcisto, šis vardas kilo iš Kristau pasakymo "šventykla manyje", kuris skambėjo panašiai į jau minėto musių karaliaus/valdovo vardą.
Sekantis pastebėjimas dėl kitų dvasių autoriteto ir jų santykio su žmogumi. Kiek teko susidurti su įvairomis religijomis visur egzistuoja tokie padarai kaip Angelai. Tiesa vardai skiriasi. Žodžio angelas reikšmė yra pasiuntinys/pasiųstasis. Budistai prašo apsaugos iš "saugotojų". Tiesa budistinių saugotojų įvaizdis labiau primena katalikiškų Demonų įvaizdį, tačiau teko susidurti ir su aprašymais, kuriuose minima, jog Angelai yra gražūs, tačiau labai bauginantys. Visi Angelai skirstomi į devynis chorus (beje Demonai taipogi skirstomi į devynis lygmenis), pagal jų veikimo stiprumą, autoritetą. Ieškant analogų su senovės lietuvių mitologinėmis būtybėmis galima pastebėti, kad jos irgi turėjo skirtingus rangus, skirtingas veikimo sferas.
Peršasi išvados, kad galimas ir kitoks, ne dualistinis pasaulio suvokimas kur būtybės neskirstomos į dvi grupes: blogos ir geros. Tokia pasaulėžiūra atveria kitoki požiūri į tai kaip galima sugyventi su šiomis būtybėmis. Skruzdėlė nesupranta kas yra žmogus ir tuo labiau nesupranta koks žmogaus charakteris ir jo pasaulis, nebent labai išsilavinusi skruzdėlė ;]


Ant Rgs 29, 2009 7:16 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: Egzorcizmas
Pas lietuvius yra devynios indėvės, panašios dvasios. Taigi, sakot skruzdėlė žmogaus nesupranta. Sutinku, kad terminas ar žodis "suprasti" skirtas protinei veiklai ir tik žmogaus. Tačiau skruzdėlės turi kitą reagavimo į gyvius jautrą ir receptorius, kurie siunčia jai į smegenis tam tikrą informaciją apie žmogų. Todėl ji vienaip ar kitaip elgiasi su žmogaus kūnu. Manau ir mes jos nesuprantame, dėl to, kad bandome suprasti sužmogindami vabzdį, prikurdami pasakas apie "skruzdėlytės Ferdos nuotykius" ir pan.
Grįžtant prie egzorcizmo, man nevisai aiški jūsų pozicija, ką jūs norėjote tuo pasakyti?

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Rgs 29, 2009 10:35 pm
Aprašymas WWW
Naujakurys(ė)

Užsiregistravo: Ant Rgs 29, 2009 2:34 pm
Pranešimai: 31
Standartinė Re: Egzorcizmas
Teisingas pastebėjimas, jog skruzdėlyčių sužmoginti negalima. Šia metafora norėjau nusakyti žmogaus ir aukšteniųjų dvasinių jėgų santykį. Žmogus tarsi skruzdėlytė bandantis suvokti tai, kas fizinėmis juslėmis neaprėpiama. Labai patiko mintis apie būtybės suvokimą kaip visumos.
Komentarai dėl egzorcizmo tik papildomi pastebėjimai tam ką perskaičiau aukščiau. Į egzorcizmą mano pažiūris dvilypas. Visa klasikinio katalikiško egzorcizmo apeiga primena hipnozės seansą, tačiau ši nuomonė nėra tvirta, nes neteko to matyti gyvai. Labai trūksta kompetencijos vertinti tokius reiškinius ;[ . Visi pastebėjimai vien iš teorinių šaltinių.


Tre Rgs 30, 2009 2:11 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007