www.baltai.lt
http://baltai.lt/kurono_forumas/

Jūsų tikėjimo kelias
http://baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=36&t=93
Puslapis 12

Autorius:  juoda_plunksna [ Pen Bal 22, 2005 7:33 pm ]
Pranešimo tema:  Jūsų tikėjimo kelias

Eidami tikėjimo keliu ieškote bendraminčių? O gal jums užtenka to, ką patiriate savyje būdamas(-a) vienas(-a)?

Autorius:  BaltojiS [ Pir Bal 25, 2005 9:41 pm ]
Pranešimo tema: 

Aš manau, kad žmogus visada ieško kito žmogaus, kuris atsilieptų į jo spinduliuojamas bangas tiek fiziniame, tiek emociniame ir dvasiniame lygmenyje. Netekęs atsako bet kurioje iš šių plotmių, žmogus praranda pajautimą savęs kaip žmogaus ir tampa kažkuo kitu.

Autorius:  juoda_plunksna [ Pir Bal 25, 2005 9:43 pm ]
Pranešimo tema: 

Kaip manai, kuo? :roll:

Autorius:  Electra [ Ant Bal 26, 2005 10:53 am ]
Pranešimo tema: 

Mano nuomone vienam būti neužtenka, nes tada imi virti savo sultyse ir ateinanti nauja informacija ima spausti galvelę. Manau reikia turėti bendraminčių, su kuriais galima pasidalinta savo jausmais ir išgyvenimais.

Autorius:  Vestale [ Tre Bal 27, 2005 12:36 am ]
Pranešimo tema: 

Kad tikėti man nereikia kito žmogaus. Aš tiesiog tikiu, nes Jį jaučiu. Jaučiu Dievo buvimą, matau Jo apraiškas. Bendraminčiai reikalingi tam kad galėčiau dalintis, padėti ir gilintis. Dalintis džiaugsmingais patyrimais, padėti skausminguose patyrimuose bei priimti draugo pagalbą, kai jos reikia ir gilintis, ar mano suvokimai juda šviesos link. Bendraminčiai reikalingi susijungti į ratą nes kartu maldoje lengviau priartėti prie Dievo kad Jį pagarbinti. Toks mano suvokimas dabar.
Tačiau eiti tuo keliu vien todėl kad tau patiko kažkoks žmogus? Na tai kas, kad tu susižavėjai jo mintimis, idėjomis, dvasia. Tai kas kad tau su juo lengva. Žmonės ateina ir išeina. Išeina žmogus atsiranda sieloje tuštuma. Kelias lieka. Tikėjimas lieka. O siela ...tam ji ir siela kad sielotųsi :)

Autorius:  BaltojiS [ Ant Geg 03, 2005 8:36 pm ]
Pranešimo tema: 

juoda_plunksna rašė:
Kaip manai, kuo? :roll:



Galbūt tuomet, bendraudamas su Žvaigždėmis, su Saule ir Mėnesiu, su visomis planetomis, su Vėju, Ugnimi, Žeme ir Vandeniu, su visa Gyvata, tu tampi dalele pačios visumos, įsilieji į ją ir keliauji amžinoje tėkmėje, begalybėje, galbūt toje tėkmėje tu vis dar ieškai kito žmogaus, kad vėl taptum žmogumi :roll:

Autorius:  Vestale [ Tre Geg 04, 2005 10:47 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Jūsų tikėjimo kelias

juoda_plunksna rašė:
Eidami tikėjimo keliu ieškote bendraminčių?


BaltojiS atkreipkite dėmesį i klausimą. Klausimas apie tikėjimo dalykus o ne apie žmogaus paiešką kosmose :!: Taip išeina, kad jei nėra kito žmogaus, kuris yra šalia, arba tokio, kuris veda kaip ėriuką prie ėdžių tai ir tikėti nėra dėl ko, ar į ką :P Tai kas pagal jus tada yra tikėjimas ir į ką jūs tikite?

Autorius:  BaltojiS [ Pen Geg 06, 2005 2:21 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Jūsų tikėjimo kelias

RRR rašė:
Tai kas pagal jus tada yra tikėjimas ir į ką jūs tikite?



Man tikėjimas yra amžina kelionė ir aš tikiu šios kelionės prasme, kuri pati savaime yra amžina kaita :wink:

Autorius:  Brigita [ Pen Geg 06, 2005 8:20 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Jūsų tikėjimo kelias

BaltojiS rašė:
RRR rašė:
Tai kas pagal jus tada yra tikėjimas ir į ką jūs tikite?



Man tikėjimas yra amžina kelionė ir aš tikiu šios kelionės prasme, kuri pati savaime yra amžina kaita :wink:


Pilnai sutinku, tai amžina kelionė ir tame kelyje sutinki daug žmonių panašių į save, daug atrandi nepanašių į save, bet užtad jie atveria tau naujus horizontus. Vienus sutinki dienai, jie palieka neišdildomą įspūdį ir keliai išsiskiria, bet tuo metu jūsų tikslai ir siekiai sutapo. Su kitais tau pakeliui kelias dešimtis metų.

Autorius:  Electra [ Ket Bir 02, 2005 2:29 pm ]
Pranešimo tema: 

Kaip nepaklysti ir susigaudyti savyje? Kaip įsitikinti, kad tikėjimo kelias, kuriuo bandai eiti yra tavo? Kaip nepaklysti ir iš jo neišklysti? O gal aš jo dar taip ir neradau (turiu omenyje kelio). Tokie klausimai mane kartais kankina pastarosiomis dienomis, nes kartais pasiklystu savo apmąstymuose ir jausmuose. Gal kas galėtų pasidalinti savo patirtimi. Būčiau labai dėkinga.

Autorius:  Vigintas [ Ket Bir 02, 2005 9:00 pm ]
Pranešimo tema: 

O man tikejimas tai joks ne kelias, tai graiciau jau busena :)
Ar buvai kada isimylejusi iki ausu, na meile konkreciam zmogui ? Taip, kad dangus zydresnis, zole zalesne, o visi zmones tokie geri... kai norisi juoktis, dziaugtis ir begalo gera kartu :))) Ar buvai tikrai isimylejusi ???:)
Ar tada mastei kodel myli? Ar buvo svarbu kas ka sako apie mylimaji ?
Kokios mintys ateidavo kai budavai jo glebyje, kai viskas isnykdavo, kai du zmones susiliedavo i visuma... :) ar tada aplamai iseidavo mastyti ?:)
Kiek minciu, apmastymu, teoriju reikia kad isimyletum ?:) Man meile greiciau kaip cunamis, didziulis ir galingas, pakyla prie kranto ir tave nunesa, ne velnio nepasipriesinsi :) zinoma su metais suvoki, kokia laime, kad is meiles isejai sveikas, na aplamdytas, su randais, bet aciu dieve kas zaizdos uzsitrauke ir nepliavo... bet vistiek taip malonu prisiminti tas astrias ir karstas meiles busenas :) Jos tarsi svyturiai rodo kelia naktyje :))

Autorius:  Electra [ Pen Bir 03, 2005 10:44 am ]
Pranešimo tema: 

Dėkui, Vygintai. Turėsiu peno apmąstymams. Nors gal tu ir teisus. Reikia tai jausti. O dėl įsimylėjimo, tai kai pamanau, jog įsimylėjau, kai niekas aplink daugiau nebesvarbu, po kiek laiko viskas labai greit nuslopsta. O po kurio laiko ateina dar stipresnis jausmas tačiau jau kitam žmogui. Matyt tikros meilės dar nepatyriau. Na nieko, viskas su laiku. Turbūt taip ir su tikėjimu, ar tikėjimo keliu, kaip aš tai įvardinu. Nes aš jo ieškau. Ieškau to kelio. Bet kartais pagalvoju, kad reikia liautis ieškojus. Ir jis ateis savaime. Iš tiesų visai kaip meilė. :)

Autorius:  Vigintas [ Pen Bir 03, 2005 7:20 pm ]
Pranešimo tema: 

Man asmeniškai tikėjimas kaip žemė medžiui, ta žemė į kurią medis įleidęs šaknis, jį maitina, jį palaiko audroje... ne visada jaučiamas, net nevisada suvokiamas... dažnai mes jį prisimename tik kai pakyla vėjas ir dangum skrieja švininiai debesys :)
Man tikėjimo įsikūnijimas kelios tiesios Juodkrantės pušys, jos stovi pačioje raganų kalno viršūnėje (ten kur medžio skulptūros)... jos absoliučiai tiesios, nelinksta jokiems vėjams, nors atviros visoms audroms... aplinkui medžiai ir storesni, ir geriau apsaugoti nuo vėtrų, bet visi palinkę, nulenkę kas nugaras, kas kelius likimo vėjams... o tos pušys, netekusios šakų, aptaršytos, bet tiesios :) gal ju tikėjimas stipresnis?:)
Beje, jai nueisi pas jas naktį, per stipresnę audrą, jos labai kalbios, tiesiog plepios, gal pas jas ką sužinosi :)

Gramatika taisyta BURTONIO

Autorius:  Electra [ Ant Bir 07, 2005 1:24 pm ]
Pranešimo tema: 

Vigintai, dėkui už patarimus. Jie labai vertingi. Tačiau prašau, išsitaisykite savo žinutėse gramatines klaidas. Rašydamas naudokite lietuviškas raides. Aš taip pat būsiu dėkinga už praneštas klaidas mano žinutėse.

Autorius:  Saulė [ Pir Bir 13, 2005 11:58 am ]
Pranešimo tema: 

aš tiesiog tikiu

Puslapis 12 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/