 | | |
| Baltas rašė: Atrodo mačiau Akropolio knygyne Vilniuje, bet manau galim rasti ir kitur, nelabai populiari ši knyga, bent jau tarp astrologų. | |
| | |
Ir kodėl gi?
| www.baltai.lt http://baltai.lt/kurono_forumas/ |
|
| KNYGOS, kitos publikacijos http://baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=36&t=98 |
Puslapis 2 iš 2 |
| Autorius: | Hestija [ Ant Lie 26, 2005 3:01 pm ] | |||||||||
| Pranešimo tema: | ||||||||||
Ir kodėl gi? |
||||||||||
| Autorius: | Baltas [ Ant Lie 26, 2005 11:55 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Kas populiaru visuomenei, nera profesionalu astrologams. Matyt jūsų minėta knyga skirta plačiąjai auditorijai, o norint rimtai dirbti, neapsieisit be efemeridžių. |
|
| Autorius: | Brigita [ Ket Sau 26, 2006 10:10 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Kaip pasiekti darną su gamta? Ši knyga man labai patiko 
MEDŽIAI GYDO Manfred Himmel Kaip užmegzti ryšį su medžiais ir panaudoti jų gyvybinę energiją 
Leidėjas: Algarvė Išleidimo metai: 2005 Puslapių skaičius: 208 ISBN ar kodas: 9955-604-37-9 Kaip užmegzti ryšį su medžiais ir panaudoti jų gyvybinę energiją? Ar norėtumėt, kad jie būtų jūsų draugai, padėjėjai, gydytojai? Taigi keliaukite su Manfredu Himmelu į subtiliosios gydomosios energijos sritį, kuri tam tikru laiku ypač stipriai teka energetiniuose medžių laukuose. Sužinokite, kas yra medžio aura, kokios yra svarbiausios medžių gydomosios galios, kaip jomis pasinaudoti ir dar daug naudingų ir įdomių dalykų. |
|
| Autorius: | Mesijas [ Pen Sau 27, 2006 2:42 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Turiu šitą knygą tikrai labai gera rekomenduočiau perskaityti 10 balų 
|
|
| Autorius: | Brigita [ Sek Vas 19, 2006 1:45 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Vigintas priminė, siūlau visiems paskaityti "Anam Cara" reiškia "Sielos draugas"
John O‘Donohue „Anam Cara: keltų pasaulio dvasinė išmintis“ 
„Kritikai įvertino šią knygą kaip retą filosofijos, poezijos ir dvasingumo sintezę....<.....> Senovės keltų pagarba dvasiai Airijoje išliko iki šių dienų. Vakarų pasaulyje šis mistinės išminties palikimas unikalus.“ Čia ištrauka iš šios knygos: „Prologas Keista būti čia. Ši paslaptis neduoda ramybės. Už tavęs, tavo žodžių, tavo minčių laukia kito pasaulio tyla. Vienas pasaulis gyvena tavyje. Niekas kitas tau papasakoti apie tą vidaus pasaulį negali. Savo balsais mes skardename iš savo sielos gelmių. Tie garsai – tai žodžiai. Pasaulis kupinas žodžių<....> TURINYS 1. Draugystės paslaptis 2. Pojūčių dvasingumas 3. Vienatvės šviesa 4. Darbas – poetinė augimo apraiška 5. Prabėgę metai: dvasinio derliaus grožis 6. Mirtis – horizontas šulinyje |
|
| Autorius: | Vigintas [ Sek Vas 19, 2006 5:54 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Knyga nuostabi, nors tuom, kad labai paprastai paaiškina "Neoninio pasaulio" trūkumus, kodėl turėdami vis modernesnes ryšio priemuones, galėdami akimirksniu susisiekti su draugais kitoje pusėje Atlanto, daromės vis vienišesni.... Kuo daugiau turime, tuo vargšesni jaučiamės... Knyga kviečia truputi prisiliesti prie nuosavos sielos, nors kartais pažvelgti į save, kažkur giliai labai giliai, giliau už širdį, ten kur gyvena siela... Kol nepažinai, nors pirštu galiukais nepalietei savo sielos, kaip tu gali surasti Dievą ? Knyga papraščiausiai kviečia nors trumpam grižti namo, į savo namus, prie savo nemirtingos sielos
Knygos autorius katalikų kunigas, todėl sumaišyta daugelis sąvokų... Pagrindinės sąvokos atsirado tūkstančius metų prieš Kristų, todėl ne visai korektiška jas maišyti su kriščioniška morale... Gal todėl man ta knyga sunkiai skaitosi Joje sumaišytos, labai meniškai perpintos dvi knygos, du skirtingi pasauliai, labai lyg panašūs, bet savo esmėje priešingi
Nors knyga tikrai nuostabi, tikrai tiesiog priverčia nors trumpai pažvelgti į pasaulį kitomis akimis
|
|
| Autorius: | Electra [ Ant Vas 21, 2006 1:30 am ] |
| Pranešimo tema: | |
Diskusijas apie V.Megre "Anastasija" ir anastasininkų judėjimus išskyriau į atskirą temą kaip buvo pageidauta. |
|
| Autorius: | Baltas [ Ant Vas 21, 2006 1:13 pm ] |
| Pranešimo tema: | Kr |
Krikščioniškos demonologijos versija Pagalvojau, kad nepakenks pasidomėti krikščioniška demonologija, tuo labiau, kad tai elektroninė versija. Tarp Šėtono ir Dievo Sostų Vytas Sabaliauskas. Tarp Šėtono ir Dievo sostų. Vilnius. 1995. ISBN 9986-519-24-1 http://www.is.lt/kelias/knyga/ 
Turinys Pratarmė I. Tarp dviejų pasaulių 1.Ten, kur mokslas neišaugo iš vaikiškų kelnaičių 2. Paskendęs dulkėse pasaulis 3. Kaip susikalbėti? 4. Slenksčio filosofija 5. Nosce te ipsum 6. ‘Dievo žiežirba’, kuriai baisu negyventi II. Ar yra Šėtono ir angelų pasaulis 1. Pasaulio padalijimas į dvi puses 2. Naujasis Testamentas sako ‘taip’ 3. Jėzus sako ‘taip’ 4. Pirmykštė Bažnyčia sako ‘taip’ 5. Teologai ir filosofai 6.Literatai? 7.Psichoanalitikai? 8. Kasdienybė? III. Antikristas 1. Žvėries veidas 2. Antikristo žingsnių aidas IV. Gyvenimas Šėtono šešėlyje 1. Nuodėmė - ‘paišdykavimas’ ar mistinis sandėris? 2. Ką gali Šėtonas? 3. Circumsessio - materialistinių nuotaikų apsiaustyje 4. Obsessio - masinių psichozių pavojus 5. Possessio - tapimas Šėtono kūno nariu V. Ką daryti? 1. Gelbstintis šviesos ilgesys 2. Kaip atpažinti dvasias? 3. Kaip priimti blogio iššūkį? 4. Tikėjimo šansas Užsklanda |
|
| Autorius: | Baltas [ Ant Vas 21, 2006 1:27 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių / LII; parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas, Vilnius: LII leidykla, 2005, 422, [2] p., [4] iliustr. lap.: iliustr. Kn. taip pat: Kiaupa Z. Pratarmė, p. 9–10; Dubonis A. Pavėluotas karaliaus Mindaugo pagyrimas, p. 13–16; Dubonis A. Belated praise for king Mindaugas of Lithuania, p. 17–22; Antanavičius D., Baronas D., Dubonis A. Šaltiniai, p. 23–42. – R-klės: vietos: p. 367–382; vardai: p. 383–396. – Bibliogr.: p. 405–409. – Pagrindinė Mindaugiana lietuvių kalba: p. 411–416. ISBN 9986-780-68-3 Leidinyje lietuvių kalba skelbiami XIII–XV a. pradžios istorijos šaltiniai, kurie atskleidžia Lietuvos valstybės susidarymą, pirmojo jos valdovo veiklą ir tragišką likimą, asmenybę ir jos vertinimus iki XVII a. vidurio. Pirmojoje dalyje pateikiami beveik visa su Mindaugo asmeniu ir veikla susijusi istorinė medžiaga: jo dokumentai, plačios kaimynų metraščių ir kronikų ištraukos. Antrojoje dalyje pirmą kartą lietuviškai spausdinamas visas „Eiliuotos Livonijos Kronikos“ tekstas – vienas iš svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių. PRATARMĖ Lietuvos istoriografijoje retai pasitaiko tokio pobūdžio leidinys kaip ši skaitytojui pateikiama Mindaugo knyga. Į ją sudėti Mindaugo epochos tekstai apie Lietuvą ir patį Mindaugą. Visi jie istorikams gerai žinomi, buvo, yra ir bus Lietuvos valstybės susidarymą ir jos ankstyvąją istoriją, Mindaugo asmenį ir veiklą tyrinėjusių, tyrinėjančių ir tyrinėsiančių istorikų svarbiausi šaltiniai. Žinia, vis didesnę reikšmę ir vertę įgyja archeologijos metodais išaiškinami ir interpretuojami daiktiniai šaltiniai, kitaip sakant, archeologinių tyrinėjimų medžiaga, pasitelkiami kalbotyros laimėjimai. Bet čia skelbiami tekstai, vadinamieji rašytiniai šaltiniai, tebėra Mindaugo epochos tyrinėjimų pagrindas. Kaip minėta, visi jie yra gerai žinomi, dažnas ne kartą skelbtas mokslinėje literatūroje. Todėl aiškintina, kodėl jie vėl skelbiami. Pirmoji priežastis yra proginė: knyga įsilieja į Mindaugo karūnavimo Lietuvos karaliumi 750-ųjų metinių minėjimo priemonių srautą. Sukaktis yra neeilinė ir didžiai prasminga. 1253 m. vos prieš porą metų apsikrikštijęs Lietuvos valdovas Mindaugas tapo Lietuvos karaliumi. Šie du veiksmai – krikštas ir karūnavimas – reiškė, kad Lietuva įeina į krikščioniškosios, tiksliau sakant, katalikiškosios Europos tautų ir valstybių šeimą, tuomet vis dar vienijamą vadinamųjų universaliųjų jėgų, Romos katalikų bažnyčios ir Šventosios Romos imperijos. Buvo padaryti pirmieji, bet nepaprastai dideli žingsniai kelyje į taip suprantamą Europą, ir nors tame kelyje buvo daug didelių kliūčių, judėjimas juo tęsėsi. Keitėsi Europa ir Lietuva, keitėsi jų santykių pobūdis, bet Mindaugo laikais užmegztas jųdviejų ryšys nenutrūko, o mūsų dienomis tampa itin stiprus. Todėl atrodė prasminga, prisimenant Lietuvos kelio į Europą pradžią, sudėti į vieną vietą tos pradžios laikų tekstus ir pateikti juos visuomenei. Turėta galvoje ir tai, kad visuomenė, ieškodama žinių apie praeitį, beveik visada turi naudotis profesionalių istorikų sukurtu jos, tos ieškomos praeities, vaizdu. Istorikai skaito, nagrinėja, aiškina šaltinius, mus pasiekusias tiriamų laikų liekanas. Iš šaltinių aiškėja istoriniai faktai, įvykių tėkmė, priežastys, pasekmės, formuojasi jų grandinės, ryškėja reiškiniai ir procesai, sukurti tolimųjų laikų žmonių, jų valdomi ir juos valdantys. Istorikams tenka darbo su šaltiniais pareiga ir atsakomybė. Beveik visada kuo giliau praeityje prasmegę yra tiriami dalykai ir tuo pačiu senesni šaltiniai, tuo tas darbas sudėtingesnis. Lietuvoje jį apsunkina ne tik laiko skirtumas, bet ir tai, kad ankstyvosios Lietuvos istorijos rašytiniai šaltiniai rašyti ne Lietuvoje, yra kitakalbiai, rašyti viduramžių lotynų, senosiomis vokiečių ir rusų kalbomis, juos reikia versti, kurti lietuviškus jau nebeegzistuojančių daiktų, santykių, reiškinių pavadinimus, lietuviškai nevadintų ar raštuose taip neįvardytų. Profesionaliai tam darbui nepasirengęs skaitytojas, norėdamas pats pasigilinti į senųjų laikų istorijos šaltinius, susiduria su dažnai neįveikiamais sunkumais. O visuomenėje teberusenant susidomėjimui savąja praeitimi, tokių skaitytojų nuolat atsiranda. Būtent jiems yra skiriama ši knyga, šios aplinkybės yra antroji knygos skelbimo priežastis. Tekstai knygoje pateikiami lietuvių kalba, skaitytojas pats galės pajusti XIII a. alsavimą. Tik tenka pasakyti, kad skaitydamas vertimą Lietuvos skaitytojas nebus pirmasis teksto interpretuotojas, paėmęs knygą į rankas, negalės tvirtinti, kad turi jose visus Mindaugo epochos lituanistinius tekstus. Tarp skaitytojo ir teksto net šiuo atveju įsiterpia tekstų ieškotojas, atrinkėjas, jų vertėjas, paaiškinimų autorius. Skaitytojas vis tiek lieka priklausomas nuo istoriko profesionalo, žinia, daug mažiau, negu skaitydamas istorikų tyrinėjimus. Todėl labai svarbu pabrėžti, kad šią knygą rengė aukštos kvalifikacijos specialistai. Jau patyręs ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas Artūras Dubonis bendram reikalui subūrė jaunosios kartos istorikus Darių Antanavičių, Darių Baroną, Rimvydą Petrauską, kaip ir jis pats, gerai žinomus ir labai gerai vertinamus ne tik Lietuvos istorikų bendruomenės, bet ir užsienio šalyse. Jie atsakingai bei kokybiškai vertė tekstus, redagavo ir komentavo. Skeptikas gal pasakys, kad mokslinių naujovių Mindaugo knygoje nedaug. Tiesos tokiame pasakyme yra. Bet šiuo atveju svarbiau yra visuomeninis efektas, o dėl jo ginčytis netenka. Į Lietuvos valstybės sukakties minėjimo rūmą įmūrijama didelė, puikios kokybės plyta. Lietuvos istorijos mylėtojas, rašytojas ir skaitytojas, mokytojas ir mokinys, vienu žodžiu, visuomenė gauna įdomią ir vertingą knygą. Dabar jau jų eilė ją skaityti ir pagal poreikius bei išgales naudoti. Zigmantas Kiaupa © Lietuvos istorijos institutas, 2005 m. balandžio 23 d. |
|
| Autorius: | Hestija [ Pen Kov 03, 2006 11:41 pm ] |
| Pranešimo tema: | |
Na tą apie medžius manau įsigysiu. |
|
| Puslapis 2 iš 2 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |
|