www.baltai.lt
http://baltai.lt/kurono_forumas/

Prietarai
http://baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=49&t=242
Puslapis 23

Autorius:  Vigintas [ Sek Lap 27, 2005 1:58 am ]
Pranešimo tema: 

Na egzistuoja parotys, ar prietaras uždengti veidrodžius kai namie guli pašarvotas žmogus.... Na jis egzistuoja pas dauguma tautu...
Na vienas is galimu paaiskinimuč namie buna neisejusi veleč juk žmogus nesenai miręs, daugumos gyvuju nuotaika sakraline... todel labai suploneja riba tarp abieju pasauliu... o daugumai stresu ir taip užtenka...

optimiste : ar netrodo tau paciai keista, kad tu issigandai to kas gyvena tavyje pačioje... na veidrodyje matei tik savo akis, o už ju savo gelmęs... na suprantu, kad neiprasta, bet tai juk tavo dalis, neatsiejama tavo dalis... gal pažinusi ja, ne taip bijosi... nes pavizdziui butu keista bijoti savo kaires rankos, ar nuosavo apendicito :)

Autorius:  optiMiste [ Sek Lap 27, 2005 2:22 am ]
Pranešimo tema: 

ir aš niekada iki tol nebūčiau patikėjus, kad galima bijoti savęs, kad ir koks bebūtum, bet... :roll: tikrai dar per mažai savęs pažįstu. tiesiog išsigandau savo kitos pusės (galbūt tai galima pavadint savo šešėliu), kurios šiame gyvenime dar nebuvau mačiusi :shock: labai tikiuosi, kad kada nors save visą pažinsiu ir nesibijosiu. o gal tai neįmanoma :?: :?
bet džiaugiuosi patyrus tokį "nuotykį", nes taip savo kailiu patyriau veidrodžio galią. dabar man tai jau ne tik prietaras. kaip ten sakoma: geriau kartą pamatyt, nei 100 kartų išgirsti :)

Autorius:  Vigintas [ Pir Lap 28, 2005 10:32 pm ]
Pranešimo tema: 

zinai šešėlį gali ne tik pažinti, gali su juo ir susidraugauti.... tik tam reikės pasinerti i nuosava tamsą, ten kur gyvena šešėliai... jie neblogi, jie net nepavojingi, jie net linksmi ir moka padeti, kas su jais draugauja :) o draugystei trukdo tik vienas dalykas, mūsų nuosava baimė, mes bijome sąvęs, bijome tamsos, bijome savo baimių, bijome savo dalies.... bandome pasislėpti dienoje , bet ateina naktis, ir mes kažko bijome, nors naktyje nieko baisaus nėra :) tai metas kai saule pasislepia už jūros...
apie tuos šešėlius buvo labai geras rusu multikas, atrodo vadinosi - kas upelyje gyvena .... ten linksmas padarėlis pasižiūrėjo į savo atspindį upelyje ir išsigando... sukaupė visą drąsą, nuėjo ir atspindžiui parodė liežuvį, išsigando dar labiau, jie kuri laika taip ir gąsdino vienas kitą, rodė liežuvius, laužė baisias fizionomijas... kol vienasyk, padarėliui atsibodo bijoti, jis priėjo prie to siaubuno ir nusišypsojo, ir siaubūnas nusišypsojo jam... ir jie tapo draugais :)

Autorius:  Vestale [ Ant Lap 29, 2005 12:34 pm ]
Pranešimo tema: 

Veidrodis man irgi yra tam tikras daiktas, kurio kai kuriais gyvenimo atvejais vengiu. Sakykim, neseniai numirė mano pusbrolis (tegul jis ilsisi ramybėje). Tos dienos kai sužinojau apie jo laidotuves vakare, užgesinau šviesą eidama miegoti, netoliese stovėjo veidrodis. Iš pradžių pajutau kažkokią keistą baimę ir staiga atėjo suvokimas, kad geriau į tą veidrodį nežiūrėti, nuo jo tarsi sklido kažkas neaiškaus bet galingo. Atsikėliau ir apgręžiau veidrodį, nes žinojau, kad aš taip neužmigsiu, kai kažkas į mane "žiūri".
Gal būt tai yra prietaro dalis, kad mirus žmogui, dangstomi veidrodžiai, tačiau vieną dalyką žinau, kad veidrodis tarsi tiltas į anapusinį pasaulį.

Autorius:  Baltas [ Ant Lap 29, 2005 12:45 pm ]
Pranešimo tema: 

O gal "žinojimas" ir yra vartai į anapusinę realybę bei prietarų pasaulį? Dalinkimės prietarais, gal žinojimas įgaus kitą prasmę.

Autorius:  Electra [ Tre Lap 30, 2005 1:13 am ]
Pranešimo tema: 

Vasarą, po vieno žmogaus laidotovių jo giminaičiams kaimynai atnešė gėlių, kurios buvo skirtos velionei, nes nespėjo į laidotoves. Šie labai nusigando, nes tai jų įsitikinimu reiškia, kad namuose kažkas greitai mirs. Ką jūs manote apie tokį prietarą?

Autorius:  Baltas [ Tre Lap 30, 2005 3:01 am ]
Pranešimo tema: 

Hmm, tikrai įdomus, su tokiu variantu dar nesusidūriau. Bet ar tai prietaras? Pavyzdžiui, kai žuvusio žmogaus daiktus gražina šeiminykščiams, tai tie jų nemeta lauk arba neneša į kapines palaidoti. O gėlės skirtos velioniui matyt sukėlė skaudžius išgyvenimus ir tai paskatino susieti su nelaimę, kurią projektavo į save nesąmoningai, kaip pojūtį apie gresiančią mirtį? Bet tai tik mano pasvarstymai, o ką kiti manot?

Autorius:  Brigita [ Tre Lap 30, 2005 10:01 am ]
Pranešimo tema: 

Kiekvienas nejaukiai pasijustų, jei jam atneštų velioniui skirtų gėlių....
Kartą ėjau pas draugę į gimtadienį, skubėjau, pakeliui turguje nupirkau gėlių, apėmė labai nemalonus jausmas, kad gėlės paimtos nuo naujai supilto kapo. Bandžiau ta mintimi atsikratyti, niekaip negalėjau. Važiuoti man reikėjo pakankamai toli į užmiestyje esantį sodą. Nuvažiavau, dairiausi kur galėčiau gauti kitų gėlių....bet nebuvo iš kur paimti, tada apie 15 min. sėdėjau miške, negalėjau eiti, apžiūrinėjau gėles, jos buvo gražios ir kartu baisios...... pagaliau jas sulaužiau ir išmečiau. Nuėjau pas draugę, ten buvo daug žmonių......

Gal čia ne prietaras, o baimės :?: Bet kartais atrodo, kad kažkas einantis iš vidaus yra stipresnis už tave....

Autorius:  Vestale [ Tre Lap 30, 2005 7:29 pm ]
Pranešimo tema: 

Mirus artimam žmogui, paprastai jo nešiotus rūbus išdalijam vargšams arba kitiems svetimiems žmonėms, arba tiesiog sudedam ir laikom atminimui. Bent jau mūsų krašte, niekas savo mirusiųjų giminaičių rūbų nedėvi. Beje tai taikytina tik tiems daiktams, kuriuos vilkėjo ar avėjo mirusysis. O dovanoti gyvajam daiktą kurio nespėjai padovanoti žmogui, ir kuris numirė, man atrodo tarsi palinkėti ir gyvajam tos pačios lemties. Vienas dalykas yra daiktai (kad ir tie patys rūbai) kurie tiesog priklausė mirusiąjam, kitas dalykas gauti dovaną ar naują daiktą, kuri SKIRTA mirusiąjam.

Autorius:  Vigintas [ Tre Lap 30, 2005 9:05 pm ]
Pranešimo tema: 

RRR, tas paprotys gimė iš senovinių apeigų... velionio artimas daiktas, na, pavyzdžiui, laikrodis, toks, kurį jis pastoviai nešiojo, rūpinosi tuo daiktu ir panašiai... tampa lyg raktu, padedančiu susisiekti su jo siela, šešėlių pasaulyje...
Tokiu būdu padedi artimajam, ar draugui adaptuotis kitame pasaulyje... Beje, kai dalinami geri daiktai, pasakomi geri žodžiai savininko paminėjimui, tokiu būdu vėlė gauna ir nedidelį energetinį palaikymą :)

Autorius:  Baltas [ Tre Lap 30, 2005 11:35 pm ]
Pranešimo tema: 

Taip išeina, kad čia RRR ne prietaras, artefaktas, nors turiu kitą nuomonę. Ypač atsargiai naudoju žodį energetika.

Autorius:  optiMiste [ Šeš Sau 21, 2006 8:11 pm ]
Pranešimo tema: 

keletas patarlių:

-> niekada nesiūkite vilkimo drabužio sagos ar iširusios siūlės. galite susiūti savo laimę.

-> nesituokite gruodžio 31d. vargu ar tvirta bus šeima, sukurta ant slenksčio (šiuo atveju - metų).

-> jei pirmąkart ankstyvą pavasarį moteris pamatys gandrą ne vaikštinėjantį po pievas ar tupintį lizde, o skrendantį - tikėtina, kad neilgai trukus ji taps mama.

-> nevedusiam vyrui pirmąkart palankiausia būti mergaitės krikštatėviu, o netekėjusiai moteriai - berniuko. priešingu atveju būsimieji krikšto vaikai "pasisavins" jų laimę.

-> tą, kuris sutuoktuvių dieną jaunavedžiams pirmasis garsiai palinki gražių ir sveikų palikuonių, reikėtų įsidėmėti ir paprašyti tapti pirmagimio krikšto motina/tėvu. tai ženklas, kad tas asmuo vaiku rūpinsis ne mažiau nei tikrieji tėvai.

-> jei mergina trokšta ištekėti už savo mylimojo, turėtų paragauti kokio nors patiekalo iš draugo lėkštės.

Autorius:  Pagone [ Sek Sau 22, 2006 1:41 am ]
Pranešimo tema: 

Cituoti:
jei mergina trokšta ištekėti už savo mylimojo, turėtų paragauti kokio nors patiekalo iš draugo lėkštės.


Šitas linksmas!!! :lol: Man tai patinka!
Beje, ankščiau merginos, norėdamos prie savęs amžinam pririšti mylymąjį, dovanodavusios jiem savo pačių nuaustas juostas. Dabar, kai mylymieji nenešioja juostų, o diržus, gal mum reikia megzti ir dovanot šalikus?.. :roll:

O juodi katinai Anglijoje neša laimę! Kaip Vokietijoje ir Austrijoje- paršiukai! :)

Autorius:  Baltas [ Ket Bir 08, 2006 1:17 pm ]
Pranešimo tema: 

Pagone rašė:
Cituoti:
jei mergina trokšta ištekėti už savo mylimojo, turėtų paragauti kokio nors patiekalo iš draugo lėkštės.


Šitas linksmas!!! :lol: Man tai patinka!


Va aš individualistas :) Labai nepatinka, kai lenda į mano lėkštę :lol: Sakau, nori, įdėsiu. Tai ne, sako, nesvarbu kiek ir ko, svarbu, kad iš bendro...fui... :lol:
Nu ką padarysi, negaliu pakęsti bendro lovio :lol:

Gal manyje koks neįsisąmonintas prietaras, kad bendras ėdalas kažkaip stabdo dvasinį progresą :?: :roll: :lol: :lol: :lol:

Autorius:  evoltra [ Ket Rgp 10, 2006 1:51 am ]
Pranešimo tema: 

Baltas rašė:

Va aš individualistas :) Labai nepatinka, kai lenda į mano lėkštę :lol: Sakau, nori, įdėsiu. Tai ne, sako, nesvarbu kiek ir ko, svarbu, kad iš bendro...fui... :lol:
Nu ką padarysi, negaliu pakęsti bendro lovio :lol:

Gal manyje koks neįsisąmonintas prietaras, kad bendras ėdalas kažkaip stabdo dvasinį progresą :?: :roll: :lol: :lol: :lol:


:) aha ryškus individualistas.
hmm, valgymas is vienos lėkštės - tai bendrumo palaikymas. Draugiškumo skatinimas, kažkoks visumos kūrimas.
Tai gal ir yra smarvės, nes tipo visi einantys pirmyn turi atsiskirti nuo masės ir eiti patys, pasikliaudami daugiau savo jėgomis... num čia pamąstymas toks.

Šiaip yra valgių, kuriuos valgo žmonės tik iš vieno bendro indo. Tarkim, tradiciškas šveicariškas "Fondiu", dar Marokietiškas vienas patiekalas.


_______________
Yra toks prietaras, kad nereikia tarkim prisidegti cigaretės nuo žvakės ar šiaip ko, o vietoj žvakės naudoti degtukus. Tai va, visi aišku prisimistikavo, gal yra ir tiesos šiek tiek, nes žvakė šiaip su visokiom mistikom susijus. Tačiau turiu šiam prietarui paprastesni paaiškinima.
Kažkada vėliau, kai žinojau šį prietarą ir juo tikejau išgirdau dar ir platesnį jo variantą, kuris skambėjo maždaug taip, kad neužsideginėk, nuo žvakės, nes tada jūroje mirs vienas jūreivis, nuo kiekvieno užsidegimo.
Skambėjo nelogiškai ir iš kur tas jūreivis ir pan.
O dar vėliau man paaiškino, kad anksčiau jūreiviai gabendavo laivais degtukus ir taip duonos prasimanydavo, taigi reikia užsideginėti degtukais, tam , kad jūreivis galėtu pragyventi iš tokio savo verslo. Negaudamas pelno iš degtukų neturės užką duonos pirkti ir dėl to "mirs badu".

Šiaip , manau, kiekvienas prietaras turi savo istoriją, kaip ir kur vystėsi, tačiau daugumos jų istorijos mums nepasiekiamos, nes nugrimzdo kažkur užmarštin arba pats prietaras per amžius mutavo.
___
Manau, prietaruose gyvena senovės žmonių išmintis, kuri vertinga kaip patarimas, netgi iki galo nesuprantant kodėl reikia butent taip daryti. Ir tie prietarai atspindi visatos darnos dėsnius.
Todėl kartais įvairių prietarų, manau , verta laikytis.
Vienas tokių: nesėdėti arti lango žaibuojant, iš praktinės pusės, nors pamažu tampa neaktualus(manyčiau ne tik šis praranda savo aktualumą).
Arba, kad negalima žudyti į namus patekusio voro, nes jis laimę neša.


Esu girdėjus prietarą, kad juodos katės namus saugo.

*Dar vienas prietaras, kad pavyzdžiui nieko negalima imti iš kapų net konkoriežio nuo ten augančio medžio.

***Kitas prietaras, kad negalima tašės/kuprinės dėti ant grindų, nes išeis iš namu pinigai.

*Jei grįžti į namus ką nors pamiršęs tai reikia pažvelgti į veidrodį, nes jis tada nuima neigiama krūvį.

***Preš ilga kelionę dar reikia minutėlei sustoti, gal, tarkim, gurkšnelį arbatos išgerti.

_______
Galbūt būtų įdomu panagrinėti kokie prietarai pradeda kurtis mūsų laikais?
Manau vienas iš tokiu būtų: Kad jei radai monetą herbu į viršų, tai pasiimk ją, ji atneš laimę, o jei skaičiumi, tai turi palikti ją gulėti.
Esu girdėjus ir kitokių variantų, kad tarkim, jei herbas tai laimė, jei skaičius - pinigai.
A ir dar vienas prietaras apie monetas, kad turi paimti net ir smulkiausią monetą, jei ją radai ir nepatingėti pakelti jos nuo žemės, nes tipo , jei šitos nepaimsi tai nerasi visų kitų, kurios tau skirtos, negausinsi savo turto ar kažkas panašaus.

Puslapis 23 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/