Šaltinis:
М.И.Рыбальский
Иллюзии, галлюцинации, псевдогаллюцинации.
(2-е изд.- М.:Медицина, 1989.- 368 с.) |3.220657|
Klasifikacija gali būti jau kazkiek pasenusi,nežinau naujienų.
Psichogeninės haliucinacijos gali atsirasti sveikiems žmonėms, paveiktiems afekto, religinės ekstazės, įtaigių situacijų. Joms būdingas ryškus apipavidalinimas, jos gali būti tūrinės ar plokščios. Haliucionuojant sąmonė nebūna aptemus, bet galima teigti, kad ji susiaurėjusi nepakitus orientacijai ir įprasminimui. Todėl haliucinacijos sukelia baimę ligoniams, nors kartu suvokiama, kad jos nerealios. Atsimerkus matomos psichogeninės haliucinacijos kartais būna suvokiamoje erdvėje, tad panašios į tikrąsias haliucinacijas. [173]
Su ilgalaikiu psichogeniniu traumavimu susijusios psichogeninės haliucinacijos susidaro užsimerkus, o kartais ir atsimerkus, dažniausiai tamsoje. Jų siužetas pagrįstas prisiminimais apie traumavusį veiksnį.
56 m. ligonė, reaktyvioji psichozė.Susirgo po vyro mirties. Vyras staiga mirė ligonės akivaizdoje, ir tai ją sukrėtė. Pirmas 15 dienų ji ištisai verkė, buvo "kaip rūke", nesuvokė savo minčių, pergyvenimų ir elgesio. Maždaug po 2 savaičių ėmė naktimis matyti ir girdėti vyrą, kuris "ateina naktį ir kalba su ja, skriaudžia". Rytais ant kūno, atitinkamose vietose, randa kraujosruvas. Tvirtina, kad prieš ateinant vyrui nemiega, nors tai atsitinka 2-3 val. nakties. Ji atsibunda iš anksto, žiūri į jo nuotrauką ir net laikia jo ateinant. Pažymi, kad jam ateinant kambarį aptraukia migla, kad vyrą mato aiškiai, išskyrus veidą, jaučia jo rankas, kūno šilumą. Kalbėdama su juo visada supranta, kad "to negali būti, nes vyras miręs". Paskutiniu metu vyro vizitai reti, bet dieną ji girdi, kaip ją vardu šaukia vyro balsas, ji atsiliepia ir net mato vyro šešėlį, kuris praeina koridoriumi pro vonios kambarį, kuriame jį skalbia.
Psichinės haliucinacijos - apibrėžtos Ž.Bajarže (Baillarger J., 1844). Psichinės haliucinacijos visiškai neturi sensorinio komponento. Haliucinantas nepatiria nieko panašaus į balsą, jis girdi mintis be jokio garso. Jo "vidinis balsas" neturi nieko bendro su realiais balsais, suvokiamais ausimis, - tik informaciją. Haliucinantas gali kalbėtis su nematomais pašnekovais, ir čia klausa visiškai nereikalinga.
Ligoniai sako, kad jie turi "šeštąjį jutimą", jaučia svetimas mintis be balsų, gali dvasiškai bendrauti su nematomais pašnekovais.
Ligoniai teigia, kad girdi be garso, iš labai toli, minčių indukcijos būdu arba kalba su jais tiesiogiai - viena siela su kita siela. Kandinskis jas laiko verbalinių pseudohaliucinacijų atveju.
Psichinės haliucinacijos primena psichinį automatizmą, tačiau čia suvokiama kaip kitos asmenybės mintys, o ne kaip jam, ligoniui, įbruktos mintys (ar veiksmai).
Taigi, psichinėms haliucinacijoms būdinga:
a) sensorinės komponentės nebuvimas (todėl kai kas šias haliucinacijas vadina parasensorinėmis),
b) pašalinės įtakos jausmas (bet be prievartos).
Daugeliu atvejų šizofreninės psichozės atveju atsiranda arba tikrosios haliucinacijos (be atsirandančių pseudohaliucinacijų), arba pseudohaliucinacijos (be atsirandančių tikrųjų haliucinacijų), arba tikrosios ir pseudohaliucinacijos, siužetiškai nesusijusios, bet vienu metu.
Tačiau neretai vystantis psichozei pirma pasirodo tikrosios haliucinacijos, o po to su jomis siužetiškai nesusijusios pseudohaliucinacijos. Pseudohaliucinacijų atveju mąstymo patologija didesnė, tad šis vystymasis rodo tolesnį patologinio proceso vystymąsi ir pažeidimų gilėjimą.[120]
Eskirolis (1838) manė, kad su haliucinacijomis susiduria 24% psichinių ligonių. D.Miusonas (1887) nustatė, kad 28%. Pagal V.Novikovą (1975) - 24.2%.
Mano klausymas/prašymass paishkinti būtų toks,-kaip atskirti ar tai haliucinacija,ar iliuzija kaip atlieki kokia nors dvasinę praktiką? Juk tai,ką zmogus išgyvena,gali buti netikra,o pavyzdžiui smegenyje įvykes sutrikimas. Aš kalbu apie vizijas meditacijų metu,apie tai,kad žmogus yra "telepatas" ir t.t ir kad jo nematomi pašnekovai,-iškviestos dvasios,yra tik jo sutrikusios sąmonės fantomai...... kaip atskirti kur tikra o kur ne tokiose imtymiai subtiliuose išgyvenimuose?
|
. Nuliūdins tai tave ar nudžiugins, bet, manau, kad patekę į pakitusios sąmonės būseną, mes mažai kuo skiriamės nuo psichikos sutrikimų turinčių šizoidinių asmenybių. Skirtumas tas, kad mes ten patenkame kada norime, būname kiek norime, kitaip tariant, dalinai valdome procesą ir trukmę. Šiaip ar tai vizijos, ar fantazijos neturėtum iš pradžiu labai sau sukti galvos. Net jei tai būtų tik fantazijos, jos pratina ir paruošia visiškam atsipalaidavimui nuo standartų ir fiziniam pasauliui būdingų normų. Šiek tiek ilgiau papraktikavus, abejonės, ar tai vizijos ar fantazijos kūriniai, praeina, nes pradedi pastebėti sistemingumą, išryškėja individuali metodika. Na, ir ne tiek svarbu pačių vizijų realumas, kiek jų nešama informacija. Jei po to gali padaryti išsamią analizę, rasdamas vizijų grįžtamąjį ryšį, tai negaišk laiko abejonėms 
dvi psichologės ir dvi parapsichologės