Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Lap 20, 2019 11:19 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
SAPNAI, pažintiniai straipsniai 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Medžiaga sudaryta iš forumuose skelbtų pasisakymų

1. Miegas yra natūralus ir būtinas fiziologinis procesas, kurio metu sapnuojama.

2. Visus sapnus pagal jų susidarymo mechanizmą galima taip suklasifikuoti:

Paprastieji sapnai

Telepatiniai sapnai

Transtelepatiniai sapnai


3. Paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmas remiasi eiliniais fiziologiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizme vykstančiais procesais.

4. Telepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi telepatijos, t.y. minčių perdavimo per atstumą, reiškiniu.

5. Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi iš praeities arba ateities plūstančiais informacijos srautais.

6. Sapnai gali perspėti apie žmogui ar jų grupei gręsiančią nelaimę, todėl į juos turi būti kreipiamas deramas dėmesys.

Jei kas nors, nepatyręs ir mažai išmanantis apie sapnus, mano, kad sapnai yra nieko nereiškiantys chaotiški atsitiktinumai, jis turi teisę taip manyti. Bet jeigu darome prielaidą, kad jie yra normalūs įvykiai (o tokie jie ir yra), tai esame priversti pripažinti, kad jie yra arba priežastiniai,- t.y. kad jų buvimas turi racionalią priežastį,- arba tam tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie.

Pabandykime pažvelgti šiek tiek atidžiau į tai, kaip sąmoningos ir nesąmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susiję. Panagrinėkime pavyzdį, kuris visiems gerai žinomas. Staiga jūs pamiršote, ką ketinote sakyti, nors dar prieš akimirką mintys buvo labai aiškios. Arba, pavyzdžiui, norite kam nors pristatyti savo draugą ir staiga, kai ruošiatės ištarti jo vardą, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors iš tikrųjų mintis tapo pasąmonine ar bent jau akimirką atsiskyrė nuo sąmonės. Taip pat ir su mūsų pojūčiais. Jei mes klausomės kokios nors nenutrūkstamos, bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodiškai nutrūksta, o paskui vėl atsiranda. Toks vibravimas atsiranda dėl periodiško dėmesio susilpnėjimo ir sustiprėjimo, o ne dėl to, kad keistųsi pats garsas.

Tačiau kai kas nors išslysta iš mūsų sąmonės, jis nenustoja egzistavęs, kaip kad už kampo pradingęs automobilis neištirpsta ore. Mes tik jo nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime tą automobilį vėl pamatyti, taip pat mes vėl išvystame mintis, kurios laikinai buvo pradingę.

Taigi pasąmoninė dalis susideda iš daugybės laikinai neryškių minčių, įspūdžių ir vaizdinių, kurie, nors ir užmiršti, ir toliau veikia mūsų sąmoningas mintis. Štai žmogus išsiblaškęs eina per kambarį ko nors atsinešti. Staiga sustoja, atrodo visiškai sutrikęs - jis pamiršo, ko jam reikėjo. Čiupinėja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, tačiau nesąmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasąmonė.

Pavyzdžiui, užmaršumas yra normalus reiškinys - tam tikros sąmoningos idėjos praranda savo specifinę energiją dėl to, kad nukreipiamas dėmesys. Kai jis nukrypsta kitur, šešėlyje lieka dalykai, kurie rūpėjo anksčiau, panašiai kaip prožektorius apšviečia naują plotą, palikdamas tamsoje anksčiau apšviestą vietą. Tai neišvengiama, nes sąmonė vienu metu gali išlaikyti visiškai aiškius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais jų aiškumas kinta ("banguoja").

Bet pamirštos idėjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus jų negalima iškart atgaminti, jos egzistuoja pasąmonėje, čia pat už prisiminimo slenksčio, ir iš čia jos vėl gali staiga iškilti bet kurią akimirką, kartais po daugelio visiškos užmaršties metų.

Čia aš kalbu apie dalykus, kuriuos sąmoningai matėme ar girdėjome ir vėliau pamiršome. Bet mes visi girdime, matome, užuodžiame ir ragaujame daugelį dalykų, tuo metu jų visai nepastebėdami, nes mūsų dėmesys tuo metu nukreiptas į ką nors kita, arba todėl, kad poveikis mūsų pojūčiams pernelyg silpnas, kad išliktų sąmoningas įspūdis. Tačiau pasąmonė juos pastebėjo, ir šitokie pasąmoniniai juslių suvokimai svarbūs mūsų kasdieniame gyvenime. Mums to nesuvokiant, jie daro įtaką tam, kaip mes reaguojame į įvykius ir žmones.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Spa 04, 2005 11:37 pm
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Medžiaga sudaryta iš forumuose skelbtų pasisakymų

Autorius -PETA
1. Miegas yra natūralus ir būtinas fiziologinis procesas, kurio metu sapnuojama.

2. Visus sapnus pagal jų susidarymo mechanizmą galima taip suklasifikuoti:

Paprastieji sapnai

Telepatiniai sapnai

Transtelepatiniai sapnai


3. Paprastųjų sapnų susidarymo mechanizmas remiasi eiliniais fiziologiniais bei psichofiziologiniais žmogaus organizme vykstančiais procesais.

4. Telepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi telepatijos, t.y. minčių perdavimo per atstumą, reiškiniu.

5. Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas remiasi iš praeities arba ateities plūstančiais informacijos srautais.

6. Sapnai gali perspėti apie žmogui ar jų grupei gręsiančią nelaimę, todėl į juos turi būti kreipiamas deramas dėmesys.

Jei kas nors, nepatyręs ir mažai išmanantis apie sapnus, mano, kad sapnai yra nieko nereiškiantys chaotiški atsitiktinumai, jis turi teisę taip manyti. Bet jeigu darome prielaidą, kad jie yra normalūs įvykiai (o tokie jie ir yra), tai esame priversti pripažinti, kad jie yra arba priežastiniai,- t.y. kad jų buvimas turi racionalią priežastį,- arba tam tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie.

Pabandykime pažvelgti šiek tiek atidžiau į tai, kaip sąmoningos ir nesąmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susiję. Panagrinėkime pavyzdį, kuris visiems gerai žinomas. Staiga jūs pamiršote, ką ketinote sakyti, nors dar prieš akimirką mintys buvo labai aiškios. Arba, pavyzdžiui, norite kam nors pristatyti savo draugą ir staiga, kai ruošiatės ištarti jo vardą, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors iš tikrųjų mintis tapo pasąmonine ar bent jau akimirką atsiskyrė nuo sąmonės. Taip pat ir su mūsų pojūčiais. Jei mes klausomės kokios nors nenutrūkstamos, bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodiškai nutrūksta, o paskui vėl atsiranda. Toks vibravimas atsiranda dėl periodiško dėmesio susilpnėjimo ir sustiprėjimo, o ne dėl to, kad keistųsi pats garsas.

Tačiau kai kas nors išslysta iš mūsų sąmonės, jis nenustoja egzistavęs, kaip kad už kampo pradingęs automobilis neištirpsta ore. Mes tik jo nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime tą automobilį vėl pamatyti, taip pat mes vėl išvystame mintis, kurios laikinai buvo pradingę.

Taigi pasąmoninė dalis susideda iš daugybės laikinai neryškių minčių, įspūdžių ir vaizdinių, kurie, nors ir užmiršti, ir toliau veikia mūsų sąmoningas mintis. Štai žmogus išsiblaškęs eina per kambarį ko nors atsinešti. Staiga sustoja, atrodo visiškai sutrikęs - jis pamiršo, ko jam reikėjo. Čiupinėja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo pradinio ketinimo, tačiau nesąmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia, ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasąmonė.

Pavyzdžiui, užmaršumas yra normalus reiškinys - tam tikros sąmoningos idėjos praranda savo specifinę energiją dėl to, kad nukreipiamas dėmesys. Kai jis nukrypsta kitur, šešėlyje lieka dalykai, kurie rūpėjo anksčiau, panašiai kaip prožektorius apšviečia naują plotą, palikdamas tamsoje anksčiau apšviestą vietą. Tai neišvengiama, nes sąmonė vienu metu gali išlaikyti visiškai aiškius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais jų aiškumas kinta ("banguoja").

Bet pamirštos idėjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus jų negalima iškart atgaminti, jos egzistuoja pasąmonėje, čia pat už prisiminimo slenksčio, ir iš čia jos vėl gali staiga iškilti bet kurią akimirką, kartais po daugelio visiškos užmaršties metų.

Čia aš kalbu apie dalykus, kuriuos sąmoningai matėme ar girdėjome ir vėliau pamiršome. Bet mes visi girdime, matome, užuodžiame ir ragaujame daugelį dalykų, tuo metu jų visai nepastebėdami, nes mūsų dėmesys tuo metu nukreiptas į ką nors kita, arba todėl, kad poveikis mūsų pojūčiams pernelyg silpnas, kad išliktų sąmoningas įspūdis. Tačiau pasąmonė juos pastebėjo, ir šitokie pasąmoniniai juslių suvokimai svarbūs mūsų kasdieniame gyvenime. Mums to nesuvokiant, jie daro įtaką tam, kaip mes reaguojame į įvykius ir žmones.

Autorius mooza
Kad maždaug įsivaizduotumėme, kada ir kiek trunka sapnas, kaip ten eina laikas. Atrodo ilgai sapnuojam arba net ishtisai, o ish tikruju priesh atsibusdami ir priesh uzhmigdami sapne bunam tik po 20 sekundziu. tame tarpe prarandam samone. mums atrodo, ten viskas daug ilgiau vyxta, o taip atrodo todel, kad musu mintis daug greitesne, ir sapne kunas jos nevarzho. sapnuodami mazhai judame, nes ishsiskiria specialus fermentas, paralizhuojantis raumenis, todel visai priesh pabandant labai susijaudine sapne sujudame, o atsibundame kartais su melyne. o kai tas fermentas nesuveikia, gaunas lunatikavimas.

Kitaip sakant liaudis dalinasi išminties trupiniais :)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Spa 04, 2005 11:49 pm
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Paveikslėlis
http://www.kf.vu.lt/~ib1/ilona/miegame3.htm

Miegas - tai žmogaus fiziologinis poreikis, kurį žmogus būtinai turi tenkinti, nes antraip galima susilaukti liūdnų pasekmių. Miego trukmė yra skirtinga kiekvienam žmogui, ji priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, užsiėmimas, metų laikas ir pan. ir vidutiniškai yra 6 - 8 valandos. Miego metu įvairios žmogaus organų sistemos elgiasi labai nevienodai: tuo metu, kai atramos ir judėjimo organų sistema išlieka visiškai atsipalaidavusi, t.y. pasyvioje būsenoje, centrinės nervų sistemos dalies - galvos smegenų - veikla tampa labai aktyvi. Miegant galvos smegenų laukia milžiniškas “darbas” - per visą sąmoningo periodo (arba būdravimo) tarpsnį surinktos informacijos analizė, rūšiavimas, įsiminimas, tuo pačiu koordinuojant viso besiilsinčio organizmo gyvybinę veiklą. Žinoma, jeigu subjektyviai nereikšminga individui informacija padaro didelį įspūdį vaizdo, garso, kvapo, skonio ar lytėjimo pavidalu, ji yra fiksuojama operatyvinėje atmintyje. Laboratoriniai tyrimai parodė, jog ryškiausi ir vaizdingiausi sapnai yra matomi taip vadinamo REM (Rapid Eye Movement - angl.) miego tipo metu. Tuomet galvos smegenys yra ypač aktyvios, o akys po vokais labai greitai juda įvairiomis kryptimis. REM miego fazė kartojasi kas 90 - 100 minučių, 3 - 4 kartus per naktį ir, miego trukmei ilgėjant, fazės trukmė tampa vis ilgesne. Paskutinė REM miego fazė gali siekti 45 minutes. Po šios įžangos pradėkime aiškintis, kas gi lemia sapnų turinį ir koks jų susidarymo mechanizmas.

Sapnų rūšys

Paprastieji sapnai

Paprastieji sapnai tai tokie sapnai, kurių turinys gali būti paaiškintas konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Iš tiesų didžiąją dalį sapnų galima priskirti nagrinėjamai sapnų klasei. Kokią tikslią procentinę dalį sudaro tokie sapnai pasakyti sunku, kadangi tai pirmiausiai priklauso nuo sapnuojančiojo asmenybės, jo individualių psichinių savybių ir kitų faktorių, tačiau, paprastieji sapnai gali sudaryti net nuo 90 iki 100 procentų visų regimų sapnų. Savo sapnuose mes dažniausiai matome vaizdus, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai yra susiję su įvykiais, įspūdžiais, patirtais dažniausiai netolimoje praeityje. Žmogaus smegenys, besiremdamos turima informacija bei patyrimu, savarankiškai projektuoja įvairius sapnus - projektus įvairių situacijų, įvykių, reiškinių ar procesų, veikiant visiems psichofiziologiniams bei aplinkos faktoriams. O kaip sapnuojami taip vadinamiehi pranašingi sapnai? Be abejo, tas, kuriam aktuali tam tikra problema prieš užmigdamas daugiau ar mažiau “suka galvą”, intensyviai mąsto, ieško jos sprendimo. Tokiu atveju iš anksto yra apsprendžiamas būsimo sapno turinys. Užmigus galvos smegenys automatiškai pačios įsijungia tolesniam problemos sprendimui jau nesąmoningoje būsenoje. Siekiant ispręsti tam tikrą problemą arba siekiant priimti tam tikrą sprendimą, reikalinga tiksli, patikima, savalaikė, atitinkanti nagrinėjamo proceso esmę informacija.

Telepatiniai sapnai


Telepatiniai sapnai - tai tokie sapnai, kurių susidarymo pagrindas yra telepatijos reiškinys, t.y. sapnuojant pasąmonė fiksuoja kryptingas arba atsitiktines kito žmogaus ar vėlės mintis. Vienas garsiausių sapnų tyrinėtojų, Bruklino Maimondo ligoninės psichiatras po ilgų tyrinėjimų bei eksperimentų įrodė, jog telepatijos būdu į sapnus įmanoma įterpti kitų žmonių mintis, vaizdinius, išgyvenimus. Tik telepatija galima paaiškinti sapnus, kuriuose regimi tuo pat metu kitur vykstantys įvykiai bei bendravimas su mirusiaisiais. Dabar detaliau panagrinėkime telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą. Vienas žmogus sąmoningai arba nesąmoningai pagalvoja apie kitą žmogų, tuomet pirmojo mintys patenka į antrojo pasąmonę, kurios miegant ir "išlenda" sapno pavidalu. Pagal tokį scenarijų dažniausiai sapnuojami sapnai, kurie nuspėja arba išpranašauja netikėtą kito žmogaus atvykimą, skambutį, laišką ir pan., t.y. žmogus susapnuoja pažįstamą žmogų, kurio tarkim seniai nematė, ir ateinančią dieną su juo susitinka. Kai kurie žmonės, turintys stipresnių telepatinių sugebėjimų, sugeba pagauti sąmoningai arba nesąmoningai siunčiamą signalą ir būdravimo, t.y. sąmoningoje, būsenoje. Žinant telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą galima jį įvairiai panaudoti praktikoje, pavyzdžiui, sąmoningai perduoti tam tikrą informaciją konkrečiam asmeniui, susisiekti su vėlėmis ir pan.

Transtelepatiniai sapnai

Kur kas sudėtingesni, įdomesni bei paslaptingesni yra trečiosios klasės sapnai. Šių sapnų taip pat niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Tai tokie sapnai, kuriuose regimi įvykiai, išsipildantys arba greitai arba po gana ilgo laikotarpio ir visuomet tiksliai atkartojantys ateities įvykius. Šie sapnai dažniausiai būna aktualūs tam tikrai didesniai ar mažesniai visuomeninei grupei (kaimas, gyvenvietė, miestas, regionas, valstybė ar net žmonija), nors būna ir liečiančių tam tikrą konkretų asmenį.

Ieškant mechanizmo, galinčio paaiškinti tokių pranašingų sapnų susidarymą, yra reikalinga:
a) kokybiškai naujas laiko suvokimas
b) naujos minties savybės, tokios kaip galimybė sklisti laike, pripažinimas

Hipotezė apie laiko savybes


Šiandieniniai atradimai branduolinės fizikos srityje parodė, kad žmonija laikosi pakankamai primityvaus požiūrio į laiką. Netolimoje ateityje bus atskleistos naujos laiko savybės, kurios atvers žmonijai iki šiol nenaudotas galimybes. Taigi remiantis dabartiniu laiko suvokimu, laikas teka viena kryptimi pagal tokią schemą: praeitis -> dabartis -> ateitis. Praeitis yra dabarties statybinė medžiaga arba “žaliava”. Praeityje yra sutelktos dabarties atsiradimo prielaidos. Dabartis “gimsta” iš praeities ir yra jos veikiama, t.y. visi praeities įvykiai formuoja dabartį. Praeities įvykiai, turėję didelės įtakos tam tikrai socialinei bendruomenei fiziniame ir arba psichologiniame lygmenyje, yra pakankamai ilgai veikiantys, formuojantys atitinkamas socialinio gyvenimo būsenas bei nuotaikas. Tokiais pavyzdžiais galima paminėti šiuos XX a. įvykius: 1 ir 2 pasauliniai karai, sovietizacija, urbanizacija, industrializacija ir pan. Netenka abejoti paminėtų įvykių reikšme bei vis dar jaučiamu poveikiu ištisoms gyventojų kartoms. Taigi praeities įvykiai veikia dabartį, o ši, savo ruožtu, veikia ateitį. Tačiau galimas ir atvirkščias procesas, t.y. svarbūs ateities įvykiai taip pat veikia dabartį, o dabartis, savo ruožtu, veikia praeitį. Egzistuoja grįžtamasis ryšys. Reikšmingi praeities įvykiai paveikia tam tikrą žmonių skaičių. Kuo paveiktų žmonių skaičius didesnis, tuo įtaka ateičiai yra “masiškesnė” ir tuo ilgiau ji egzistuoja tam tikro agreguoto minčių srauto pavidalu.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Ant Spa 04, 2005 11:55 pm
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Karl Gustav Jung
Miegas ir sapnai
Yra manančių, kad miegas tėra tik įprotis ir prabanga – brangaus laiko eikvojimas (juk pramiegam net trečdalį savo gyvenimo), o patenkinti fiziologinį poreikį užtektų ir trijų valandų per parą. Kaip yra iš tikrųjų ir koks yra miego mechanizmas? Ir svarbiausia, kada atsiranda sapnai?
Pradėsim nuo miego stadijų. Ryškios ir plika akimi atskiriamos fazės yra dvi. Vienos metu žmogus yra neaktyvus, o kitos aktyvumas yra sąlyginai didelis. Tos dvi fazės yra pas visus žinduolius, ir, manoma, net kai kuriuos šaltakraujus. Paukščiai yra gana unikalūs, kadangi dvi miego fazės ryškios tik jauniems individams, o suaugus lieka tik gyli.
Taigi, pirmoji, gilioji miego fazė.
Nėra jokių išorinio aktyvumo požymių, sumažėjęs kvėpavimas, širdies dažnis, kraujo spaudimas, mažėja kūno temperatūra. Kai kurie raumenys įtempti, gauna pastovią inervaciją. Fiziologinės reakcijos sulėtėjusios. Tačiau endokrininės liaukos ypač aktyvios, organizmo brendimo metu išskiriama apie 95% augimo hormonų (todėl jei vaikui trikdoma ši miego fazė, gali sutrikti jo augimas ir brendimas). Šis procentas sumažėja iki 30% jau po 30 metų. Šios fazės metu vyksta kūno statyba – jei yra audinių pažeidimų, jie atstatomi, veikli imuninė sistema.

Antroji, REM (rapid eye movements) miego stadija.
Stebimas išorinis aktyvumas – raumenų trūkčiojimai, akių judesiai. Jei kūno judesiai nevalingi ir nenuoseklūs, tai akių judėjimas atrodo suderinti, lyg miegantysis kažką apžiūrinėtų. Daugelis žmonių, pažadintų šioje miego fazėje praneša sapnavę. Sapnai yra ryškūs, sukeliantys stiprias emocijas. Žmogus sapne mąsto, tačiau mąstymas yra nelogiškas, suvokimas nukreiptas į save, apdoroja savo vidinius vaizdinius. Ši fazė yra susijusi su nervų sistemos brendimu ir mokymusi. Ankstyvosiose raidos stadijose matomų vaizdinių pagalba formuojami smegenų ryšiai ir struktūros. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas miega apie 16 valandų per parą, 50% viso to laiko būna REM fazėje, bręstant šis laikas pastoviai mažėja, ir REM fazė trumpėja (nuo 5 metų tik 20%, senatvėj – 5%). Be to, kuo sunkesnis protinis darbas, tuo ilgiau žmogus miega ir ilgesnė REM fazė.

REM fazės ypatumai.
Šios fazės metu žmogus negali atlikti motorinių veiksmų, įtakotas savo matomų vaizdų, kadangi motorika yra blokuojama (slopinami motoneuronai).Taip pat blokuojama ir įvestis iš išorės.
Bet grįžkime prie sapnų. Jau išsiaiškinome, kad sapnuojame REM fazės metu. Tačiau pasirodė, kad sapnuoti galima ir giliaus miego metu. Tik šie sapnai yra migloti, ir žmonės dažnai jų neatsimena. Tačiau atsimenami sapnai yra ar ne priklauso dar ir nuo žmogaus tipo. Emocionalūs žmonės dažnai gerai atsimena sapnus, net sako, kad atsimena absoliučiai viską (kas dažniausiai yra perdėta). Kiti žmonės neigia sapnuoją, arba sakosi regint sapnus labai retai. Tam, kad tokie žmonės įsimintų sapną, jis turi būti labai logiškas (o jau buvo pasakyta, kad žmogaus mąstymas sapnuojant dažniausiai būna nelogiškais, taigi ir tokie sapnai yra reti). Tačiau pažadinus tiek emocionalaus, tiek loginio mąstymo tipo žmogų REM fazės metu, ar iš kart po jos, jis praneš kažką sapnavęs.
Kas įtakoja sapnų turinį? Be visų paslėptų dar Froido minėtų dalykų reikia prisiminti paprastesnius.
Lyginant su dienos svajonėmis, sapnai yra gyvesni, keistesni ir sukeliantys daugiau ryškesnių emocijų. Bet dauguma sapnų yra paprastesni. Sapnai su seksualiniais vaizdiniais sapnuojami gana retai (tik 1 iš 10 jaunų vyrų ir tik 1 iš 30 jaunų moterų sapnų turi seksualinį atspalvį). Dažniausiai sapnuojami kasdieninio gyvenimo atsitikimai, neretai prieš tai buvusios dienos išgyvenimų modifikacijos. Dauguma sapnuotų sapnų nėra malonūs. Dar vienas lyčių skirtumas būtų tas, kad moterys vienodai dažnai sapnuoja vyrus ir moteris, o vyrų sapnuose 65% pagrindinių veikėjų – vyrai.
Nors sensorinė įvestis ir blokuojama miego metu, vis tik nervų sistema priima dalį informacijos. Atliktame eksperimente miegančiųjų veidai buvo apipurškiami vandeniu, ir tiriamieji dažniau sapnuodavo su vandeniu susijusius sapnus.
Dauguma sapnuojamų košmarų yra susiję su fiziologine sapnuotojo būsena, patiriamu diskomfortu – temperatūros pokyčiais, širdies darbo sutrikimais, spaudimu ir pan. Košmarus reikia skirti nuo naktinio siaubo priepuolių, nes košmarai sapnuojami dažniausiai ryte, REM, o ne gilaus miego fazės metu.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Tre Spa 05, 2005 12:02 am
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
KRITIMO SAPNAI

Kritimas sapne dažnai išgyvenamas kaip visiškas padėties kontrolės praradimas, dingsta bet koks pagrindas ir stabilumas. Kritimas dažnai išgyvenamas su siaubu, su mirtinos grėsmės nuojauta. Dažnai pabundama iš siaubo ir net pastebima tam tikra fiziologinė reakcija širdies plakimas vadinamasis šaltas prakaitas ir stiprus nerimas.
Aiškinantis šio motyvo simbolinę prasmę kritimo tema suprantama ne tik kaip fizinis veiksmas bet ir kaip psichinis nuopuolis. Įvairūs šaltiniai analizuodami archetipines kritimo motyvo prielaidas, jo simboliką sieja su nuopuolio tema, su išvarymo iš Rojaus motyvu mitologijoje.
Buvimas Rojuje aprašomas kaip dieviškas buvimas. Tai vienovė su pasauliu, harmonija su gamta ir su savimi kuri patiriama kaip visiška palaima. Išvarymas į žemę reiškia gyvenimą, kupiną kančių ir nepriteklių, reiškia skausmą ir mirt. Tam tikra prasme išvarymas iš Rojaus tai dieviškos būties pasikeitimas žmogiškąja. Nuopuolio tema tai nuodėmės, gėdos ir kaltės tema.
Psichologiškai kritimo sapnai aiškinami įvairiai. Remiantis egzistenciniu požiūriu, kritimo sapnas gali būti suprantamas kaip impulsas viską mesti, vengti pastangų ir atsakomybės. Klasikinės psichoanalizės požiūriu šis sapnas f gali būti aiškinamas kaip impulsas grįžti ankstesnes vystymosi stadijas. Tai primityvesnis elgesys ir infantilesnis pasaulio ir savęs aiškinimas. Anot adleristų kritimas sapne atspindi baimę prarasti prestižą (E. Briedienė, 2000, p. 32).
Pagal analitinės psichologijos koncepcijas, kritimas aiškinamas kaip priešiškumas Savasties archetipui arba kaip Ego pažadinimas iš susiliejimo su pasąmone būsenos. Tai gali būti poreikis arba būtinybė vėl atsidurti ant žemės.
Kai kurie autoriai šiuos sapnus aiškina gana konkrečiai į kritimą sapne sieja su kontrolės praradimu. Šis motyvas gali kilti iš įkyraus noro kontroliuoti įvykius ir kitus žmones (A. Stevens1995). Toks sapnas gali būti per didelio poreikio kontroliuoti kompensacija. Sapnas gali padėti išugdyti paprastesnį požiūrį save, į kitus į šeimą, į darbą.
Kartais kritimo sapnas gali būti susijęs su išoriniu pasauliu ir su jo įvykiais, kaip numatomų praradimų ar psichologinių nuopuolių išraiška. Simbolių žodynuose nurodoma, kad «žmogaus kritimas, arba nuopuolis, siejamas su žmogaus įsitraukimu į materialų ir individualų pasaulį, vadinasi, žmogus pamiršo savo dieviškąją prigimtį, jis prarado Rojų» (C. Cooper, 1978, p. 64).
isos minėtos hipotezės kritimo sapnus vertina gana moralistiškai ir nepalankiai. Tuo tarpu senosiose kultūrose tokių sapnų aiškinimas nėra toks vienareikšmiškas. K. Stiuartas, aprašydamas pirmykščių kultūrų sapnus ir jų aiškinimą, pažymėjo, kad kritimo sapnas gali būti suprantamas kaip kvietimas keistis, išgyventi kitokį patyrimą. Aiškinant tokį sapną, prašoma susapnuoti dar vieną arba pasitelkti vaizduotę ir pasižiūrėti, kur nukrista.
Senoi gentyje mokoma, kad sapnuotojas arba sapno «aš» turi būti aktyvus pavojaus akivaizdoje, turi pats atakuoti arba šauktis į pagalbą kitus draugus. Net bloguose sapnuose tikri draugai niekada nepuls ir visada padės. Jeigu sapne kokia nors figūra yra priešiška ar nepadeda, tai ji tik dėvi draugo kaukę, o iš tikro tokia nėra. Jeigu sapnuotojas puola ir užmuša priešiškai nusiteikusįjį, tai vėliau jis iškils kaip tarnas. Sapno figūra tol yra priešiška ir bloga, kol mes jos bijome, kol bijome su ja susitikti ir susiremti, jei reikia.
Šiame darbe akcentuojamas Ego aktyvumas. Tam tikrose kultūrose vienas iš sapno aiškinimo aspektų yra sapno Ego lavinimas veikti sapno eigą. Šis patyrimas aprašomas ir gana žinomo autoriaus Kastanedos darbuose. Jo žodžiais tariant, aktyvumas sapne ir gebėjimas veikti sapno eigą yra vienas iš asmeninės galios požymių.
Kaip matyti, šis darbas iš dalies pagrįstas įtaiga, iš dalies sapno Ego lavinimu. Kritimo motyvas vertinamas ne moralinėmis kategorijomis o kaip tam tikro proceso dalis. Pakilus per aukštai galima kristi bet, nukritus ir esant žemai, vėl galima pakilti ar prisikelti.

NERIMO SAPNAI


Nerimo sapnams gali būti priskiriami sapnai, kuriuose žmogus skuba ir niekaip nespėja arba laiko egzaminus nepasirengęs, arba yra įkyriai persekiojamas. Sunku aprašyti tokio patyrimo fenomeną, nes šių sapnų simbolika gana smarkiai skiriasi ir priklauso nuo individualios patirties. Nerimas pats savaime kaip emocija yra neapibrėžta būsena. Kai kurios psichologijos teorijos net teigia, kad nerimas yra tik tam tikra perėjimo būsena, kad jį iškentus išsikristalizuoja aiški emocija liūdesys, pyktis ar baimė.
Kitos teorijos, pavyzdžiui, analitinė psichologija, teigia, kad nerimas yra pirminė ir savarankiška emocija, kylanti iš pasąmonės kaip reakcija į numatomus pokyčius. Nerimas gali kilti iš kolektyvinės ir iš asmeninės pasąmonės ir gali būti reakcija tiek į kolektyvinius pokyčius, tiek į asmeninius.
Nerimas išgyvenamas kaip grėsmė identiškumui asmeniniam, šeimos ar kultūriniam. Šiuolaikinis pasaulis nepaliaujamai keičiasi, todėl yra grėsmingas asmens tapatumo jausmui. Tad nenuostabu, kad šiuolaikinis žmogus dažnai išgyvena didelį nerimą.
Nerimo sapnai gali būti susiję su objektyviuoju lygmeniu. Jie gali atspindėti išorinio pasaulio grėsmes ir baimes. Šie sapnai susiję su baime, kad kažkas gali atsitikti.
Subjektyviuoju lygmeniu taip pat galimos kelios hipotezės. Anot S. Freudo, nerimo sapnai liudija asmenybės nepakankamą pusiausvyrą ir Ego silpnumą. Formuojantis sapnams, cenzorius yra nusilpęs, todėl sapnas atspindi vidinius konfliktus, kurie reiškiasi nerimu. Kitais žodžiais tariant, nerimo sapnai liudija, kad asmenybinė gynyba, kurią naudoja Ego, yra nepakankamai efektyvi.
Persekiojimo sapnai gali būti siejami su seksualinių troškimų slopinimu ir jų įkyriu noru prasimušti į gyvenimą.
Jungistinės pakraipos autoriai teigia kad persekiojimo sapnnai reiškia arba objektyvią baimę arba tai kad kažkas iš pasąmonės įkyriai nori prasimušti sąmonę. Savastis siunčia ženklus ir nori kad tai būtų atkreiptas dėmesys. Pagal šią koncepciją nerimo ir persekiojimo sapnai liudija nepakankamą Ego ir Savasties ryšį.
Taigi nerimo sapnai gana dažnai susiję su realaus išorinio gyvenimo problemomis bet taip pat gali atspindėti nepakankamą vidinio pasaulio darną ir kvietimą ką nors keisti.

MIRTIES SAPNAI

Mirtis sapnuojama gana dažnai. Žmogus gali sapnuoti artimųjų mirtį, gali matyti save mirusį sapne gali susitikti su jau seniai išėjusiais Anapilin. Ir viena, ir kita yra mūsų įsivaizduojamo Mirties pasaulio atšvaitai.
Kaip rodo praktika, žmonės šiuos sapnus paprastai prisimena labai ryškiai ir vertina juos kaip reikšmingus gyvenimo įvykius. Mirties sapnai tai prisilietimas prie paslapties, tai galios ir nežinomos būtinybės išgyvenimas. Paprastai apie šiuos sapnus kalbama pagarbiai, su tam tikra baime ar nerimu. Paskaitose apie sapnus iš auditorijos beveik visada nuskamba klausimas, o ką reiškia sapnai apie mirtį. Aiškinant tokį sapną, nėra vieno atsakymo ir galimos įvairios hipotezės apie sapno reikšmę.
Mirtis tai nematoma gyvenimo dalis, tačiau, anot literatūros šaltinių, ji visa žino, nes visus mato. Kultūros šaltiniuose mirties dievybė dažniausiai vaizduojama kaip skeletas su dalgiu, giltinė ir 1.1. Senosiose kultūrose mirties pasaulis siejamas su požemiu, todėl mirtį simbolizuoja ir kai kurie šio pasaulio gyventojai žaltys, skorpionas. Vėlesnių kultūrų mitologijoje mirtis siejama su žmogiškomis figūromis pavyzdžiui, mirties dievas Tanatas arba sena moteris. Beje, analizuojant senų žmonių sapnus Lietuvoje, mirtis gana dažnai siejama su didele juoda moterimi, kurios apsilankymas sapnuose gali būti lemtingas. Indijoje mirtį simbolizuoja šokėja, kartais graži jauna mergina. Šiva yra šokio ir mirties Dievas. Su mirtimi siejama ir pragaro simbolika, ir palydovai saugantys mirties pasaulį.
Dvasiniuose mokymuose tikima, kad mirtis tai dvasinio atgimimo sąlyga. Iniciacijose mirties tamsa patiriama kaip būtina sąlyga užgimti naujam žmogui. Daugelyje kultūrų mirtis traktuojama kaip prisikėlimo sąlyga, vieno būties moduso pasikeitimas kitu.
amtos pasaulyje mirtis yra tam tikros gyvybės formos pabaiga, kartu ir gamtos atsinaujinimo, gyvenimo šaltinis. Tai ne tik dvasinis atgimimas, bet ir materijos atsinaujinimo sąlyga. Jei gamta neapmirtų žiemą, ji negalėtų vėl prisikelti pavasarį. Mirtis įgalina gyvenimo kaitą, nubrėžia jo ribas ir taip paradoksaliai kuria gyvenimą kaip nepakartojamą visumą.
Psichologijos teorijose mirties sapnai įvairiai aiškinami. Pagal S. Freudą artimo mirtis sapnuose, tai neišspręsto Edipo komplekso išraiška. Kitais žodžiais tariant, mirties sapnavimas tai mirties troškimas, tai paslėpta agresija, pasireiškianti per sapną. Knygoje «Sapnų aiškinimas» S. Freudas pateikia pavyzdžių, kur mirties sapnus aiškina kaip paslėptų norų įgyvendinimą. Pavyzdžiui moteris sapnuoja artimo asmens mirtį nes pasąmoningai žino, kad per laidotuves galės susitikti mylimą žmogų. Šiuo atveju sapną apie mirt lemia nuslopintas seksualinis troškimas (S. Freud, 1953). Apskritai S. Freudas į mirties faktą sapne žiūri gana vienareikšmiškai, aiškina jį arba kaip paslėptos agresijos, arba kaip slopinamų seksualinių instinktų išraišką.
C. G. Jungas, analizuodamas mirties sapnus nurodo įvairesnes tokių sapnų reikšmes. Sapnai kuriuose asmuo regi artimojo mirtį gali būti įspėjamieji ir pasirodyti prieš tikrą to žmogaus mirtį. Raštuose C. G. Jungas cituoja pavyzdžius, kaip sapnai tarsi nujautė artimo žmogaus ar net numatė paties sapnuotojo mirtį. Tokie sapnai gali būti susiję su žinojimu, kad kitas žmogus nepagydomai serga. Arba galima susapnuoti ir be jokio sąmoningo žinojimo, daugiau pasąmoningai nujausti.
Beje, ši nuostata gana dažna populiariojoje psichologijoje ir ypač senų žmonių sapnuose. Kartu su Vilniaus universiteto studentais tyrinėjome surinktų senų žmonių sapnus. Viena iš dominuojančių sapnų tendencijų tai ženklai apie artimo žmogaus mirtį arba savo pačių mirties nuojautos. Aiškinantis sapnus, žiūrima, ar gyvenimas iš tikro patvirtino sapnuotas nuojautas, ar ateitį numatantys ženklai buvo teisingi. Šis aspektas gali būti nulemtas ir amžiaus taip pat ir to, kad šie sapnai paprastai yra gerai įsimenami.
Mirties sapnai yra svarbi gedėjimo proceso dalis. Šiuolaikinė autorė V. Kast, knygoje «Gedėjimo metas» analizuodama analitinę praktiką ir aprašydama gedėjimo fenomenologiją, teigia, jog praradus artimą žmogų reikia laiko, kad psichologiškai būtų susitaikyta su šiuo praradimu. Kai iš šio gyvenimo pasitraukia kas nors mums labai artimas, tada ir mumyse pačiuose kažkas numiršta. Tam tikra mūsų dalis tarsi nutyla ir kai tapatinamės su šia dalimi, mes lyg ir apmirštame. Galima vadinti šią savęs dalį savotiška subasmenybe, kuri tam tikromis gyvenimo situacijomis būtų svarbiausia. Kai ji išeina, reikia gyventi be jos (V. Kast, 1988).
Gedėjimo laikas, kaip ir kitos krizės turi skirtingas fazes kurias žmogus nevienodai išgyvena. Pirmiausia jis kurį laiką emociškai negali susitaikyti su mirties faktu. Šis jausmas gali atsispindėti sapnuose kuriuose žmogus sapnuoja savo artimąjį dar gyvą arba prisikeliantį iš karsto, iš kapo duobės ir vėl gyvenantį.
Po šios ignoravimo fazės gali sekti jausmų sumaišties, pykčio ir gilaus liūdesio jausmai. Juos išgyvenęs, žmogus tarsi susitaiko su mirties faktu ir mokosi gyventi kitaip. Visas šias fazes lydi ir tam tikri sapnai, susiję su mirusiuoju. Gali būti iŠ naujo sapnuojamos laidotuvės, gali kartotis mirimo procesas arba jau minėtas prisikėlimo motyvas arba tai kad mirusysis yra dar gyvas. Šie sapnai apie mirtį daugiau atspindi objektyvią realybę ir yra svarbi psichologinės praradimo integracijos dalis. Psichologinis atsisveikinimas užtrunka ilgiau ir sapnai padeda šiam procesui.
Tiek mirties nuojautos ir numatymo, tiek gedėjimo proceso sapnai tai daugiau sapnai, kurie atitinka C. G. Jungo nurodomą objektyvųjį lygmenį. Jų reikšmės siejamos su objektyviais įvykiais ir išgyvenimais. Tačiau mirties sapnai gali atspindėti ir subjektyvųjį lygmenį ir tada tokius sapnus galima įvairiai aiškinti.
Psichologiniame lygmenyje mirties sapnas gali būti suprantamas kaip ryšio nutraukimas ir atsiskyrimo išraiška. Analitinėje praktikoje neretai nagrinėjami tokie sapnai kai žmogus sapnuoja savo tėvo, motinos ar kito reikšmingo asmens prie kurio buvo prisirišęs, mirtį. Tokie sapnai dažniausiai aiškinami subjektyviu lygmeniu kaip atsilaisvinimas nuo tėvo ar motinos komplekso. Tai svarbi asmenybės brandos pakopa. Šiuo atveju sapnuojama artimųjų mirtis neturi nieko bendra su galima fizine šių žmonių mirtimi. Toks sapnas tai daugiau vidinio darbo atspindys, o ne sąsajos su išoriniu pasauliu. Mirtis aiškinama kaip tam tikrų kompleksų aktualumo praradimas, kaip atsiskyrimo išgyvenimas, o tai yra svarbi augimo sąlyga. Tokie sapnai gali pasirodyti prieš didelius gyvenimo pokyčius, prieš vedybas ar kelionę, kurie suprantami kaip asmenybės virsmas.
Mirties sapnai gali būti susiję su Ego vaizdinio ar savęs vaizdo kaita. Ypač kai sapnuojame ir matome save mirus.
Simbolinė Ego mirtis būtina transformacijos ir Ego atsinaujinimo sąlyga.
Mirties prisilietimas yra esminė sąlyga kisti sąmonei. Šis aspektas akcentuojamas iniciacijos procese, kurio struktūra yra archetipinė transformacijos proceso išraiška.
Taigi sunku nurodyti bendriausias mirties sapnų reikšmes, nes šie sapnai gali būti susiję su objektyvia realybe taip pat su vidinio pasaulio pokyčiais. Mirtis yra kaip tam tikro buvimo pabaiga o kartu ir kaip kitokio buvimo sąlyga. Tačiau ar visada sapnai apie mirtį žada kitokį buvimą, lieka paslaptis.

________________________________________
Iš: Gražina Gudaitė "Asmenybės transformacija sapnuose, pasakose, mituose"

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Tre Spa 05, 2005 12:11 am
Aprašymas WWW
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Karl Gustav Jung

Sapnų analizė


Pradėjau šį esė nurodydamas skirtumą tarp ženklo ir simbolio. Ženklas visada yra mažiau nei sąvoka, kurią jis žymi, tuo tarpu simbolis visada reiškia daugiau, negu jo akivaizdi, iš karto suvokiama prasmė. Joks genijus, atsisėdęs su plunksna ar teptuku rankoje, nesako: "Dabar aš sukursiu simbolį". Daugiau ar mažiau racionaliai minčiai, gimusiai logiškai samprotaujant ar sumanytai iš anksto kruopščiai apsvarsčius, niekas negali suteikti "simbolinės" formos. Nesvarbu, kaip fanatiškai papuoštume tokią idėją, ji vis tiek liks ženklas, susijęs su už jo slypinčia sąmoninga mintimi, o ne simbolis, kuris yra tik užuomina apie kažką, ko mes dar nežinome. Sapnuose simboliai atsiranda spontaniškai, nes sapnai būna, o ne sukuriami; todėl jie yra pagrindinis viso žinojimo apie simbolizmą šaltinis.

Tačiau aš turiu pažymėti, kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Jie yra visose psichikos apraiškose. Yra simbolinės mintys ir simboliški jausmai, simboliški veiksmai ir situacijos. Dažnai atrodo, kad net negyvi daiktai bendradarbiauja su pasąmone formuodami simbolinius modelius. Yra gausybė liudijimais patvirtintų pasakojimų apie tai, kad sustoja laikrodis tą akimirką, kai miršta jo savininkas. Kad ir švytuoklinis laikrodis Fridricho Didžiojo rūmuose Sans Souci, kuris sustojo imperatoriui mirus. Taip pat paplitę yra pavyzdžiai, kad suskyla ar sudūžta veidrodis, nukrinta paveikslas kam nors mirus; ar mažesni skilimai ar lūžimai namuose, kuriuose kas nors išgyvena emocinę krizę. Netgi jei skeptikai ir atsisakytų patikėti tokių pasakojimų tikrumu, jie vis pasirodo ir vien tai parodo jų psichologinę svarbą.

Tačiau daug simbolių (tarp jų ir patys svarbiausi), savo kilme yra ne individualūs, bet kolektyviniai. Tai dažniausiai religiniai įvaizdžiai. Tikinčiajam atrodo, kad jie dieviškos kilmės ir buvo apreikšti žmogui. Skeptikas kategoriškai tvirtins, kad jie buvo sukurti. Abu klysta. Teisinga, kaip pastebi skeptikas, kad religiniai simboliai ir sąvokos ištisus šimtmečius buvo kruopščiai ir visiškai sąmoningai plėtojami ir tobulinami. Ir lygiai taip pat teisinga, kaip teigia tikintysis, kad jų kilmė glūdi taip giliai - praeities paslaptyje - kad atrodo atsiradę ne iš žmogiškojo šaltinio. Bet iš esmės tai "kolektyviniai simboliai", kilę iš pirmapradžių svajonių ir kūrybinių fantazijų. Tad šie vaizdiniai yra nesąmoningi spontaniški pasireiškimai, ir jokiu būdu nėra sąmoningai sugalvoti.

Šis faktas, kaip vėliau paaiškinsiu, turi tiesioginį ir labai svarbų ryšį su sapnų aiškinimu. Aišku, jeigu manysime, jog sapnas yra simboliškas, tai ir aiškinsime jį kitaip, negu žmonės, kurie mano, kad sapną sužadinanti mintis ar emocija yra jau žinoma, o sapnas paprasčiausiai ją "paslepia". Pastaruoju atveju sapnų interpretacija mažai tėra prasminga, nes mes sužinome vien tai, kas jau yra žinoma.

Dėl šios priežasties aš visuomet sakiau savo mokiniams: "Sužinokite viską, kas tik įmanoma, apie simbolius. Po to visa tai užmirškite, kai jūs analizuojate sapną". Šis patarimas yra taip praktiškai svarbus, kad aš nuolat ir pats sau primenu, kad niekuomet negaliu suprasti kito žmogaus sapno taip gerai, kad galėčiau jį teisingai interpretuoti.
Aš taip darau, kad galėčiau kontroliuoti savo paties asociacijų ir reakcijų srautą, kuris priešingu atveju gali nustumti mano paciento abejones ir dvejojimus. Kadangi analitikui gydymo tikslais ypatingai svarbu kuo tiksliau gauti būtent to sapno ypatingą specifinį pranešimą (tai yra tą pagalbą, kurią pasąmonė daro sąmonei), jam reikia kuo tiksliau ištirti sapno turinį.

Kai dirbau su Froidu, sapnavau sapną, iliustruojantį šį teiginį. Sapnavau, kad buvau "savo namuose", atrodo, antrame aukšte jaukiame mielame svečių kambaryje, apstatytame XVIII amžiaus stiliaus baldais. Nustebęs, kad niekada anksčiau nebuvau matęs šio kambario, panorau apžiūrėti ir pirmąjį aukštą. Nulipau žemyn ir pamačiau, kad ten gana tamsu, sienos apmuštos plokštėmis, o sunkūs baldai yra XVI amžiaus ar net senesni. Mano nuostaba ir smalsumas didėjo. Norėjau pamatyti visą namą. Todėl nulipau žemyn į rūsį, kur radau duris, atsiveriančias į akmeninius laiptus, vedančius į didelį skliautuotą kambarį. Grindys buvo iš didelių akmeninių plokščių, o sienos atrodė labai senos. Apžiūrėjau skiedinį ir pamačiau, kad jis sumaišytas su plytų nuolaužomis. Akivaizdžiai sienos buvo romėniškos kilmės. Aš vis labiau jaudinausi. Viename kampe ant akmens plokštės aš pamačiau geležinį žiedą. Pakėliau plokštę ir pamačiau dar vienus siaurus laiptus. Jie leidosi lyg į kokią olą, kuri atrodė kaip priešistorinis kapas su dviem kaukolėm, keliais kaulais ir sudužusio puodo skeveldromis. Paskui pabudau.

Jei Froidas, kai jis analizavo šį sapną, būtų rėmęsis mano metodu, t.y. tyrinėjęs jo specifines asociacijas ir kontekstą, būtų išgirdęs labai reikšmingą pasakojimą. Bet bijau, kad būtų nekreipęs į jį dėmesio - kaip į papraščiausią bandymą išvengti problemos, kuri iš tikrųjų buvo jo paties. Sapnas tuo tarpu yra trumpa mano gyvenimo, dar tiksliau, mano intelektualinės raidos santrauka. Aš užaugau 200 metų senumo name, namas daugiausia buvo apstatytas kokių 300 metų senumo baldais, o intelektualiai tuo metu didžiausias mano dvasinis išgyvenimas buvo Kanto ir Šopenhauerio filosofijos studijos. Tuo metu didelį triukšmą sukėlė Čarlzo Darvino darbai. Iki tol aš gyvenau supamas ramių viduramžiškų savo tėvų pažiūrų, o jiems pasaulis ir žmogus tebebuvo valdomas dieviškos visagalybės ir apvaizdos. Šis pasaulis jau buvo pasenęs ir apleistas. Mano krikščioniškas tikėjimas, susidūręs su Rytų religijomis ir graikų filosofija, tapo reliatyvus, dalinis. Būtent todėl pirmasis aukštas buvo toks ramus, tamsus ir aiškiai negyvenamas.

Mano vėlesnis domėjimasis istorija pirmiausia kilo iš to, kad dirbdamas asistentu Anatomijos institute, susižavėjau lyginamąja anatomija ir paleontologija. Mane sužavėjo suakmenėjusio žmogaus kaulai, ypač neandertaliečio, dėl kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama, ir dar didesnis diskusijų objektas - Dubois pitekantropo kaukolė. Tiesa sakant, jie ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos, bet nedrįsau užsiminti Froidui apie kaukoles, skeletus ir lavonus, nes žinojau, kad tos temos jam nepatinka. Jis puoselėjo keistą idėją, kad aš trokštąs jo ankstyvos mirties. Šią išvadą jis padarė iš to, kad aš labai domėjausi mumijomis vadinamajame Bleikeller Bremene, kur mes abu lankėmės 1909 metais pakeliui į uostą, iš kur mes plaukėme į Ameriką.

Tad nesinorėjo parodyti savo minčių, nes neseniai man buvo padariusi didžiulį įspūdį beveik neperžengiama bedugnė tarp Froido intelektualinio akiračio, išsilavinimo ir konteksto, kuriame jis buvo susiformavęs, ir mano paties. Bijojau prarasti jo draugystę, jei būčiau atvėręs jam savo vidinį pasaulį, kuris, kaip maniau, jam būtų pasirodęs keistas ir įtartinas. Jausdamasis gan netikras dėl savo paties psichologijos, aš, galima sakyti automatiškai jam pamelavau apie savo "laisvąsias asociacijas", kad išvengčiau neįmanomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenišką ir visiškai skirtingą konstituciją.

Turiu atsiprašyti dėl šio gana ilgo pasakojimo apie tą keblią padėtį, į kurią patekau papasakojęs Froidui savo sapną. Bet tai aiškiai parodo, su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai imiesi tikros sapnų analizės. Tiek daug priklauso nuo asmeninių analizuotojo ir analizuojamojo skirtumų.
Greitai supratau, kad Froidas ieškojo kokio nors mano nepriimtino troškimo. Todėl pamėginau pakišti jam mintį, kad tos kaukolės, kurias sapnavau, galėjo priminti kai kuriuos mano giminės žmones, kurių mirties aš dėl kokių nors priežasčių galėjau trokšti. Šiai mano minčiai buvo pritarta, bet aš pats nebuvau patenkintas tokiu "apgavikišku" sprendimu.
Kol aš ieškojau tinkamo atsakymo į Froido klausimą, mane staiga sutrikdė intuityvus suvokimas, kokią reikšmę psichologiniame supratime turi subjektyvusis faktorius. Mano intuicija buvo tokia stipri, kad galvojau tik apie tai, kaip išsivaduoti iš tos neįmanomos painiavos, ir pasirinkau lengviausią išeitį - melą. Tai nebuvo nei elegantiška, nei moraliai pateisinama, bet kitaip būčiau rizikavęs visiems laikams susiginčyti su Froidu - o to nenorėjau dėl daugelio priežasčių.

Mano intuicija - tai staigus ir visiškai netikėtas suvokimas, kad mano sapnas reiškė mane patį, mano gyvenimą, mano pasaulį, visą mano tikrovę - priešingai teorinei struktūrai, kurią sukūrė kitas, man svetimas protas dėl savų priežasčių ir tikslų. Tai buvo ne Froido sapnas, tai buvo mano sapnas: ir aš staiga supratau akimirksniu, ką mano sapnas reiškė.
Šis konfliktas parodo nepaprastai svarbų sapnų analizės momentą. Tai ne technika, kurios galima išmokti ir taikyti pagal taisykles, o dialektiniai mainai tarp dviejų asmenybių (du žmonės - analitikas ir sapnuotojas - pasikeičia savo asmenybėmis - red.). Jei tai suprasime tik mechaniškai - kaip techniką - išnyks individuali psichinė sapnuotojo asmenybė, o terapinė problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris iš dviejų žmonių - analitikas ar sapnuotojas - ims valdyti kitą? Dėl tos pačios priežasties aš atsisakiau gydyti hipnoze - nenoriu savo valios primesti kitiems. Aš noriu, kad išgijimas išaugtų iš pačios paciento asmenybės, o ne kiltų dėl mano patarimų, kurių poveikis būtų tik praeinantis. Mano tikslas - išsaugoti ir išlaikyti paciento orumą ir laisvę, kad jis galėtų gyventi savo gyvenimą pagal savo norus. Šiame pasikeitime (asmenybės - red.) su Froidu man pirmą kartą kilo mintis, kad prieš kurdami abstrakčias teorijas apie žmogų ir jo psichiką turėtume daugiau išmanyti apie realų žmogų, su kuriuo dirbame.

Individas yra vienintelė realybė. Kuo labiau mes tolstame nuo individo į abstrakčias idėjas apie Homo sapiens, tuo labiau mes galime suklysti. Šiais socialinio pakilimo ir sparčių pokyčių laikais reikėtų žinoti apie individualią žmogišką būtybę daug daugiau, negu mes žinome, nes labai daug priklauso nuo jos protinių ir moralinių savybių. Bet jeigu norime tiesiogiai matyti daiktus, turime suprasti ir žmogaus praeitį - ne tik dabartį. Štai kodėl nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Tre Spa 05, 2005 12:16 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007