Šią naktį sapnavau Baltą.... tik prasidėjus sapnui katė mane pažadino įkando.
Iš viso keturis kartus ji yra nutraukusi mano sapnus. Pirmą kartą pažadino sapnuojant tikrai neeilinį sapną... pačioje įdomiausioje vietoje, kai jau už poros sekundžių būčiau turėjusi atsakymą - katė stipriai įkando į viršugalvį.... tada buvo labai gaila... Sekantis sapnas buvo košmaras - dėkinga katei, kad pažadino.

O čia toks trumpas sapnas jūsų kovų motyvais: 2005.05.16
Jų kova, saulėta diena, spalvingas miestelis prie jūros, į dangų kyla didžiulis per visą horizontą labai spalvingas popierinis laivas, didesnis nei realus. Vienas kyla ir krenta, po to kitas. Trečias tiesiai virš mano galvos ir krenta ant manęs iš dangaus, viskas labai žaisminga, aš bandau išsisukti nuo smūgio, bėgti negaliu kojos kaip įkaltos, bet aš šypsausi ir žinau, kad jis nesužeis. Spalvoti tie laivai ir žaislai iš dangaus....

Paskutiniu metu pradėjau labai pasitikėti savo sapnais. Jie man labai daug ką paaiškino ir parodydavo tai kas bus...
Tikriausiai vienas iš keisčiausių mano sapnų buvo sapnuoti savo mirtį, jausti kaip nesugebi valdyti savo kūno ir pasineri į nieką...iš beprotiško sunkumo tampi nepaprastai lengvas, šviesus ir nematomas...ir dar keistesnis jaumas, kai tau leidžiama grįžti į gyvenimą, pajutus kas yra mirtis...

ak tie sapnai....

Prieš porą metų aš 3 - 4 kartus sapnavau tą patį sapną: name kuriame aš gyvenu yra du aukštai, ir aš stovėdama antrame aukšte prie laiptų pradžios žiūriu žemyn kaip kažkas nukrenta, nusiridena laiptais. Po kažkiek laiko ir aš lyg pašoku ir lengvai sklesdama leidžiuosi laiptais žemyn. Sapnas baigiasi pasiekus laiptų apačią.
Gal tai galėtų ką nors reikšti?..

Aš tai esu sapnavusi ne savo, o dviejų man brangių žmonių mirtį. Tai tikrai nėra malonu. Ypač, kai vieno iš tų žmonių jau nebėra gyvųjų tarpe.

Teko patirti šį jausmą, apie kurį čia rašai. Prieš pusantrų metų, žiemą, kalėdų naktį sapnavau sapną, nors tai labai sunku įvardinti kaip sapną, nes pojūčiai ir visa aplinka buvo kur kas aštresni nei kasdieniniame gyvenime. Sapne vyko Naujųjų Metų šventė. Žvaigždėta žiemos naktis, visur sniegas, aš stoviu lauke, savo namo kieme ir pakėlęs akis į švytintį nakties dangų, stebiu kaip laksto ir sproginėja žmonių laidomi fejerverkai ir visokios bombioškės Staiga danguje pamačiau labai keistus ženklus, švytinčias žvaigždžių šviesa labai sudėtingas, įvairių formų, gigantiškas geometrines figūras. Tuomet, aukščiau jų, pamačiau didžiuliu greičiu į žemę lekiantį degantį kosminį kūną. Mane apėmė beprotiškas siaubas ir suvokimas, kad mirtis neišvengiama. Aplinkui girdėjosi žmonių klyksmai, viską apėmė vienas jausmas. Tada viskas staiga sprogo ir pajutau kaip sklendžiu tamsioje erdvėje, jaučiau aplink mane esančius ir kitus žmones, kabančius tame vakuume. Tuomet staiga pašokau apimtas siaubo iš sapno ir ilgai žiūrėjau pro langą į žvaigždėtą nakties dangų, baimę po truputį ėmė keisti nenusakomas džiaugsmas, kad esu gyvas čia ir dabar, šioje žemėje

toliau kalbant apie mirtį sapnuose
po savojo sapno kuris mane tikrai labai paveikė...tokių išgyvenimų dar nėra tekę pajusti, pradėjau domėtis ką galėtų reikšti mirtis sapne...sakau pasidalinsiu savo žiniomis jeigu kas nežino ar kam įdomu
mirtis sapne reiškia tavo vidinį pasikeitimą, tai gali reikšt jog keisis tavo mąstymas, būdas, elgesys, atrasis naujas vertybes. Mirtis tai tarsi simbolis naujos pradžios, mirdamas sapne, tu pradedi kažką iš naujo realiame pasaulyje...
nežinau kaip jums, bet man tai atitiko...mano gyvenime daugb kas pradėjo keistis ir keičiasi iki dabar...

Drugeli, o jei sapnuose miršti ne tu pats, o kiti? Ką tai reiškia?

Šiaip, kadangi čia jau prakalbome apie sapnus ir mirtį sapnuose, tai pasidalinsiu vienu labai keistu pojūčiu. Nežinau, šiaip pati sapnuoju labai retai, tiksliau sakant, retai prisimenu ką sapnavusi. Tačiau buvo toks sapnas, kai jame, prieš akis matau kelis žmones, ir jie paprasčiausiai brenda gilyn į jūrą. Eina į mirtį. Bangos juos nusineša ir po kurio laiko jų nbematau. Tačiau neilgai trukus pajuntu tarsi kažkas man šnabždėtų į ausį. Suprantu, kad tai vieno iš jų dvasia. Tai būtų toks trumpas to sapno apibūdinimas, nes apsakyti pojūčius ir išgyvenimus, kuriuos tada jutau labai sudėtinga. Nes atrodo krūtinėje viskas maišėsi. Buvo labai skaudu ir sunku, kartu ir negera, visą kitą dieną vaikščiojau kaip "šlapiu maišu" trenkta.

Taigi ir aš prisiminiau du tokius netradicinius savo sapnus, kurių turbūt nepamiršiu niekada. Vieną jų sapnavau praeitais metais pavasarį. Sapnavau tamsią naktį, kažkokį tai mišką, ar parką ir akmeninę apgriuvusią sieną, tarsi kažkokios tai pilies griuvėsius. Ėjau šalia jos su drauge. Žinojau kad kitoje sienos pusėje kažkas miršta. Sapne žinojau, kad tai šamanė. Draugė tada man pasakė, kad tos šamanės siela , kai ji numirs į ką nors turės persikelti. Tada mes abi su drauge priėjom prie mažo žmonių rato. Vienas iš tų žmonių buvo Burtininkas. Tuomet sužinojau, kad šamanė jau mirė. Tada pajutau, kaip jos siela ima lįsti į mane. Paprašiau Burtininko pagalbos. Jis pasakė, kad niekuom negali man padėti. Tuomet ėmiau priešintis ir rėkti ”Nelįsk!” , nes jokiu būdu nenorėjau , kad ta siela į mane įlįstų. Žinojau, kad galiu pasitikėti tik savo jėgomis ir iš visų jėgų gintis. Pamaniau jei rėksiu tada ta siela neįlįs į mane.Pabudau nuo pačios savo rėkimo. Jausmas sapne, kai ta siela lindo į mane buvo toks neapsakomai šlykštus ir glitus, brrrr... O kai pabudau, mane kratė šaltis ir apėmė keista depresija. Visą pusdienį niekaip negalėjau atsigauti.
O va per šias Velykas sapnavau dar vieną sapną. Sapnavau Mirties Angelą. Jis taip vadinosi sapne. Tai buvo juodas vyras, su šarvais ant juodo aukšto žirgo. Mes buvome kažkokioje tai stovykloje. Buvo daug žmonių. Jie visi sėdėjo didžiulėje palapinėje susėdę ratu prie laužo. Tik keletas vaikų miegojo palapinės pakrašty. Tuomet pro pravirą palapinės šoną įjojo Mirties Angelas. Jis liepė pažadinti tuos vaikus ir duoti jiems mėsos iš katilo. Žinojau, jei tie vaikai nubus ir valgys tą mėsą tada Mirties Angelas juos nusineš. Visi tartum žinojo, kad negalima valgyti tos mėsos, tačiau galvojau, kad iš miego pažadinti vaikai nesuvoks ką reikia daryti ir tada Mirties Angelas nusineš juos. Buvo labai baisu. Ryte kai nubudau irgi visą dieną negalėjau išeiti iš depresyvios nuotaikos.

Pedele, jeigu pasikliauti sapninkais(nors aš jais nesu linkus pasitikėti per daug...) tai reiškia, kad lauk vestuvių. Mano manymu sapno rekšmė priklauso ir nuo to kokį žmogų sapnavai mirštant, ar tai labai brangus žmogus, ar tik truputi pažįstamas, ar iš vis pirmą kartą matomas. Šiaip galima bandyt interpretuoti...galbūt tai reiškia šių žmonių pasitraukimą iš tavo gyvenimo, galbūt atsiras nauji žmonės, taip pakeisdami senuosius pažįstamus. Apskritai bet kokia mirtis simbolizuoja pasikeitimą/naują pradžią, tik aiškinantis tikslią sapno reikšmę, reikėtų atkreipti dėmesį į įvairias detales, sapno vietą, kaip numirštama ir kitokias smulkmenas/ženklus.

Na, tai tikrai nereiškė vestuvių;) šiaip manau tai simbolizavo pasikeitimus, bet vistiek nemalonu sapnuoti mirtį...matyti kaip dingsta tavo mylimi žmonės ir jausti tą smaugiantį jausmą širdyje, kai tau jų trūksta, o žinai, kad niekad nebepamatysi..niekam to nelinkėčiau..