Žinoma Griaustini, pamastyti reikia, bet tik nesusirkite mastitu Kartais geriau pajausti, o po to pamastyti ką pajutai ir kodėl. Jus gi kuriate muziką, esate muzikalus ir jausmai jums neturėtų būti svetimi. O protu aprėpti neaprėpiamą jausmų gamą, pakankamai sudėtinga. Galėtumėte mus pradžiuginti kokiomis nors jūsų eilėmis poezijos skyrelyje Va čia būtų tikra sielos atgaiva. Prisijunkite prie mūsų ir pasidalinkite jausmais poetine forma.

Griaustini, šaunuolis, kad bent kažką supratai

Smagu paskaityt kiek sapnuojate
O aš gal bent metus laiko išvis nesapnuoju... Užmiegu - ryte pabundu ir taip kasdien. Galbūt, neprisimenu, o gal per mažai miegu - nors dažnai net apie 7h tenka pamiegot. Norėtųsi taip nors vieną kokį atsikėlus ryte prisimint...

Man taip pat kartais tenka patirti tokių, atrodo besapnių naktų, bet dažniausiai būna taip, kad per dieną, patenku į tokias situacijas, kurios išjudina tą paslėptą atmintį, ir staiga atsigamina visas sapnas apie kurį, atrodo, iš pradžių net nenutuokiau, kad sapnavau tokį. Kartais tai būna vienintelė frazė ištarta kito asmens.

Ašvieni, man atrodo, kai tau to tikrai reikės tu prisiminsi. O visa kita tiesiog informacija kuriai tu negali turėti jokios įtakos. Kam ja bereikalingai krauti smegenis, viskas ir taip be tavęs bus padaryta:)) Kitas reikalas, kai žmogus prisimena sapną ir turi visapusišką informaciją, tačiau jam jinai yra tiesiog " crazy kelionės po astralinius pasaulius". Tada astralinis pasaulis pavirsta į ekskursinį pasaulį, tuo labiau ,kad jame keliaujant nereikia turėti nei babkių nei mašinos, užtenka tik samonei patekti į tam tikrą būseną, o juk tai nėra jau taip labai sunku. Beje, pasvaigti mes visi daugiau ar mažiau mėgėjai

Ką jūs manote apie sapnų aiškinimą radijo stoties bangomis? Sakykim kai tą dalyką atlieka visiškai mano nuomone nekompetetingas didžėjas

Aš vos atsikėliau pusę dešimt, sapnavau kažkokius košmarus. Matyt saulės užtemimas gerokai aptemdė astralinius vartus. O dėl komentarų per radiją, tai piktintis tas pats kaip piktintis horoskopais laikraštyje. Jei žmogus mano, kad yra kompetetingas arba daro šou, tai čia jo reikalas. Nematau nieko nei bloga nei gera. Aišku, jei gali pati pakomentuoti geriau, tai jam taip ir pasakyk, bet taip ir liks tavo nuomonė, nes ne tu vedi laidą.
RRR pamiršai darnos vieną svarbų dėsnį, leisti kitiems klysti, kad galėtų iš to mokytis ir leisti būti, jei tai nekenkia kitiems. Žmonės turi išmokti prisiimti atsakomybę už savo klaidas.

Mano nuomone leidimas klysti, aplamai ne dėsnis, o tuo labiau ne darnos. O kitas dalykas, aš ir galvoju ar toks "sapnų aiškiaregiavimas" nekenkia kitiems, jei jis nekompetetingas. Drausti ar pulti aiškinti didžėjui net neketinau, tačiau savo nuomonę išsakiau. O čia tą klausimą parašiau todėl, kad norėjau sužinoti kitų žmonių nuomonę tuo klausimu- o gal būt tai aš neteisi.

Atsiprašau, kad įkišau savo trigrašį. Ne man tave mokyti darnos, o kiti tegu tave pamoko, iš jų galėsi spręsti ar tu teisi, tik kažkaip labai neaktyvūs tie "kiti"

Mano požiūriu sunku sutalpinti sapnus į kokius nors rėmus ar taisykles, tai tas pats kaip žmogaus gyvenimą nusakyti taisyklėmis... na labai grubiai galima. Sapnų aiškinimas radijo bangomis? žiūriu tik kaip į šou, kurio nevertinu niekaip, nes aš jų nesiklausau. Apie sapnų prisiminimą.... yra subjektyvios ir objektyvios priežastys dėl kurių neįmanoma prisiminti sapnų. Ar reikia šalinti tas priežastis? galvoju, kad reikia Bet tam reikia surasti tas priežastis.... kurios blokuoja prisiminimus

Pateiksiu du sapnus, kurie aplankė mane per pastarąją savaitę. Prisipažinsiu, pon jų vaikščiojau kaip šlapiu maišu trenkta.Gal kas padėsit įžvelgti gilesnes prasmes.

1 sapnas.

Sapnuoju kad esu krikštynose. Lopšyje guli mergaitė. Geltonais garbanotais plaukais. Lopšys stovi ant aukštos pakylos į kurią veda laiptai. Prie lopšio mergaitės tėvas. Iš abiejų laiptų pusių stovi žmonės, pasipuošę šventiškai. Apranga primena viduramžišką, ar šiaip senovinę. Žmonės apsirengę labai skirtingai. Laiptai nukloti raudonu kilimu ir tik prie lopšio patiesta balta skara. Aš lipu laiptais ir nešu dovaną mergaitės tėvui. Tai baltas medžiagos gabalas iš dviejų dalių. Tačiau jis ne sulankstytas, o kažkaip suveltas mano rankose. Padavusi jį tėvui sakau: "Nudažysi medžiagą purpurine spalva ir pasiūsi vaikui rūbą". Tada nusileidžiu laiptais žemyn. Ten aikštelėje sutinku septynis vyrus. Visi tamsiaplaukiai, man šypsosi ir man paspaudžia ranką. Apsirengę juodai, ilgaplaukiai. Atsimenu, kad imu aplink juos dėlioti žvakių ratą, o paskui bandau tas žvakes uždegti. Tačiau jos gesta, vos tik įsižiebusios. Toje vietoje ir atsibundu.

2 sapnas.

Sapnuoju savo butą. Sapne pas mane turi ateiti svečių. Išeinu jų pasitikti ir veduosi pas save į namus. Kambaryje randu dvi moteris, kurios lyg ir geria. jas išmetu lauk, ir viena iš jų mane prakeikia. Išbėgu į laiptinę, o ten matau laidotuvių procesiją. Žmonės su vainikais, apsirenkę juodai, liūdni veidai. Paskui jaučiu kad esu lauke. Tamsu, naktis. Pakeliu akis į dangų ir matau mėnulį. Jis labai mažas, primena ryškią žvaigždę, bet žinau jog tai mėnulis, o šalia jo didžiulis paukštis. Kai praskrenda, jo akys raudonai sužybsi ir po akimirkos pro mane praslenka milžiniškas ir juodas jo šešėlis.

negerkit kavos, tada sapnuosit geriau
aš net jei tik ryte išgeriu puodelį kavos, nakties miegas jau būna ne koks.

prisimenu kažkada vaikystėje sapnavau keista sapna, kuri prisimenu iki šiol, tai bene vienintelis sapnas iš vaikystės kurį vis dar prisimenu. tiksliai neatsimenu kiek tada man buvo metų, gal 7 ar 8.
sapnavau, kad mane suėdė velnias..
o buvo taip:
sapnuoju, kad aš pas savo močiutę (amžiną atilsį jai), einu per kiemą nes turiu atnešti malkų. aplink tusčia, nieko nėra tik aš vienas. priėjus prie malkinės išgirdau kažkokį bildesį už nugaros, atsisukau bet už manęs nieko nebuvo, aš išsigandau, pribėgau prie malkinės ir atidariau duris, o ten stovi "jis"... juodas, gauruotas ir raguotas, beto labai išpampęs.. supratau, kad tai pats Velnias. pora žingsnių už jo stovėjo mano tėvas, jis tik abejingai žiūrėjo į mane bet nieko nedarė. tada visiska tamsa..
staiga prasiveria siauras šviesos plyšelis, matau priešais savo tėva, supratau kad aš viska matau iš to "Velnio" burnos, matau kaip mano tėvas šnekučiuojasi su nelabuoju kol tas godžiai žiaumoja mano mėsa...
tuo ir baigėsi viskas.

hmm, keistas prisiminimas iškilo, prisiminiau, kad vaikystėje (labai ankstyvoje vaikystėje) labai bijojau tamsos.. o maniau kad man visada patiko tamsa

siaip dabar mano sapnai dažniausiai būna tokie, kad sunku būtų pavadinti tai sapnu, greičiau realybė su kažkokiais nerealiais elementais. dažnai "sapnuoju", kad guliu savo kambaryje, savo lovoje, viskas realu ir pan. tik va, kad negaliu nė mažojo pirštelio pajudinti. visiškas paralyžius
tokioje "būsenoje" viska labai aiškiai matau, girdžiu ir jaučiu. matau kas vyksta aplink mane (jei miegu diena), jei miegu naktį tada nieko nematau tik tamsą. matau ka rodo televizorius (tik tik jis yra tam kambaryje įjungtas), labai aiškiai girdžiu ką kalba kiti žmonės už sienos, jei kas nors tuo metu įeina į mano kambarį, galiu labai aiškiai nupasakoti, ką veikė, ką paėmė ir pan..
bet tokie "sapnai" labai kinta. anksčiau jie buvo panašus, iš esmės vienodi, bet paskutiniu metu po truputį kinta.
anksčiau tokioj busenoj jausdavau neparastą malonumą, neapsakomą malonumą, kažkokia euforija. bet tai tik iš vienos pusės. tuo pačiu jausdavau ir nemalonų labai stiprų "spengima" galvoje, kuo labiau "grimzdavau" į tą buseną tuo stipresnė ta euforija, bet tuo pačiu ir tas "spengimas" stiprėja, kol jis pasidaro toks kad atrodo galvą pusiau perplėš.. tada norėdavosi pabusti, bet tai budavo labai sunku, kaip jau sakiau - visiškas paralyžius. iš visų jėgų bandydavau pakelti galva bet pajusdavau tik kaip vos vos pradeda virpėti vienas kitas kaklo raumuo ir tik didelėmis pastangomis pavykdavo "pabusti"...
bet su laiku kai kurie elementai toje busenoje pasikeitė

Vėl suvokiau save miegantį ir išėjau pasivaikščioti netoli tos vietos kur miegojau. Plūduriuodamas virš kažkokio pastato pamačiau ant stogo tupinčią kuosą, pestebint ją netikėtai ji ėmė keistis ir įgavo iš medžio išdrožtos varnos pavidalą. Tuo metu vaizdas aplink liejosi. Kai pasisukau, vėl aplinka tapo įprasta ir tada netoliese pastato pamačiau rudą šunį. Kai ėmiau jį stebėti, netrukus ir jis pradėjo keistis ir pavirto medine šuns skulptūra. Pabudau ir prisiminiau, kad vakare prieš tai, internete žiūrinėjau įvairias iš medžio drožtas gyvūnų figūras. Toje būsenoje "išėjus", tikrovė maišosi su sapnais.

Aš tik noriu papasakoti savo sapną. Atrodo vėl mane "užpuolė" mano keisti sapnai Vadinasi sapnavau savo dukrą, kuri ruošėsi eiti miegoti. Ji labai drebėjo, buvo tokia išbalusi ir mieguista. Ji sakė kad bijo kažko, TO, kuris į ją lenda, ar yra įlindęs. Aš pabandžiau ją užmigdyti, ir išjungiau šviesą, tada ji dar labiau išsigando, kad TAS, ją užpuls, kiek supratu iš vidaus. Paklausiau, gal uždegti šviesą, tačiau jinai vangiai bet paprieštaravo "tiek jau to". Nesuprantu kodėl bet TĄ aš supratau kaip velnią, arba labai kažką tokio tamsaus. Tuomet aš ją apsikabinau ir pradėjau varyti lauk TĄ iš jos iš pradžių tyliai o paskui vis garsiau :"eik iš čia, eik lauk" Sapne maniau kad tuoj TĄ pamatysiu, tačiau jo nemačiau, bet dukra staiga suglebo, tarsi pradėjo mirti. Tik ta mirtis jos visiškai keista. Staiga pasirodė kad mes abi ir tas kambarys ne Žemėje, o kažkokiame "kitame pasaulyje", kur mano dukra buvo atkeliavusi pas savo draugą, kad būti kartu su juo, tačiau po to "egzorcizmo seanso" jinai staiga pasakė, kad dabar ji turi sugrįžti į Žemę, o jos draugas pasilieka "kitame pasaulyje", ir dar kad, mano dukra palieka jam kažkokią fotojuostą ar albumą, kad jisai galėtų pasidaryti nuotraukų. Va toks sapnas. Gal galėtų kas nors pakomentuoti

Perdaug skaitai fantastikos, ar koki filmą žiūrėjai.............