Užmigai, tai kelkis, prabudai, tai sapnuok toliau...
 | | |
| Vilke rašė: Sapnuoju kas kart, kai užmiegu, daug, spalvotai. Sapnai labai ilgi, su keletu siužetų, vietų, veikėjų. | |
| | |
Sapnuojat, vadinas neprabunda sprendimas. Spalvotai, gyvensit. Sapnai ilgi, daug galimybių, variantų laike ir daug "kabo" nepakitusių/kintančių ryšių.
| | |
| Vilke rašė: Viso sapno beveik niekada neatsimenu, tik esminius svarbiausius įvykius. Sapnus valdau, dar miegodama analizuoju (užfiksuoju svarbiausias detales), veiksmai lydimi minčių. | |
| | |
Sukluskite į savo jausmus, koks pojūtis ilgo sapno, o ne įvykio. Tai ką atsimenat, fiksuota vieta pasąmonėje-mazgelis (kas jis, kam jis, kur link jis?)Atsakote sau. Sapne kontrolė nėra kontrolė, o iliuzija. Analizės metu leiskite valingai vykti viskam savaime, nepriimkite kaip atsakymų, tik kaip tendenciją. mintis ir yra veiksmas, kitu atveju matomi veiksmai yra nerealizuoti norai.
| | |
| Vilke rašė: Beveik visada prabudusi randu atsakymus. Visada sapne matau save III asmeniu (t.y. Save veikiančią, o ne aplinką savo akimis). Ne išimtis ir šis sapnas, aplankęs netikėtai. (vos pajutusi snaudulį nuėjau į lovą, nesinorėjo prarasti tam tikros „pareinančios“ informacijos). | |
| | |
Ta, kuri veikia, yra norai, ta kuri stebi yra realusis Aš. Snaudulys kyla iš pervargusių smegenų ir susidvejinimo, tarp norų ir galimybių yra per didelis atotrūkis. Nusileiskite ant žemės, basomis pajuskite drėgmę ir šaltį, uždekite žvakę ir sušildykite pėdas. Ateis pirma reali mintis apie esamas galimybes.
| | |
| Vilke rašė: Iš viso ilgo sapno pamenu, tik trumpą atkarpą. Nuotaika labai slogi. Nepažįstamame kambaryje, bet su žinomais daiktais ir žmonėmis stoviu prieš veidrodį (ovalus, senais pajuodusio raišyto medžio ar varinais rėmais).. | |
| | |
Nežinomas kraštas su sava manta ir artimaisiais prieš realybės atspindį. realybė sena, neįvertinta su gražiais prisiminimais.
| | |
| Vilke rašė: Jame mano atvaizdas nuleistomis akimis. Nors tame pačiame sapne atvaizdą jau buvau sutikusi vandens dubenyje. Bet suvokiu, kad tai ne aš (kažkas pikta, besikišantis į mano gyvenimą). Pasakau, „Vėl susitikome, bet šį kart aš tavęs nebebijau“. Pakeliu akis (suvokiu, kad pirmą kartą tai išdrįstu) ir pažvelgiu į akis priešais. Žvilgsniams susitikus, jos pajuosta, tarsi užverda, ir mane pradeda traukti (siurbti) į veidrodį. Šaukiu, kažkas bando griebt už mano rankos... Sapnas vyko ir toliau, bet nepamenu, reiškias nebereik. | |
| | |
Turite protėvį, bet NORITE tikėti, kad tai tik JŪS. Nesugebėjimas atsispirti vidinei traukai į tikrąjį savo Aš, bet valingas įvertinimas, kad bėgti nebėra kur...Dar likęs tikėjimas, kad kažkas dar jūs išgriebs...
| | |
| Vilke rašė: Jau praėjo kelios n nuo sapno, bet vis dar neatsikratau virpulio. Bijau tamsos. Turint galvoje mano dabartinę pakankamai sudėtingą situaciją, tiek namuose/šeimoje, tiek vidinį konfliktą su savimi, sapnas pakankamai akivaizdus, tačiau neapleidžia jausmas, kad kažką praleidžiu. Neprašau išsamios analizės, tuo labiau kad puikiai suvokiu, kad jos ir nesulauksiu. Tačiau patarkit, į ką dar atkreipti dėmesį.
Dėkui. Sutrikusi Vilkė. | |
| | |
Baisiausia jau praeityje, tai akistata su savimi-savo protėviu. Leiskite gyvenimui tekėti, išmokite naudotis naujais irklais naujoje valtyje, tai yra esmė, o ne valties tikslas. Jei Mantikos skyriuje parašysite negalvodama iš eilės 9 skaičius, 9 raides dėdama tarpus negalvodama ir viską pažymėsite jums tuo metu labiausiai patinkančia spalva, pabursiu jums perspektyvas, tik ne šitoje temoje.
, tai tame sapne moteris kuri mane puldinėjo buvo kareivio rūbais ir nukando man rankos pirštą.
Matyt kiti blogi psichologai, nes puola patarinėt ir nėra žydai 
.