Atrasta sapnus gaminanti smegenų medžiaga
2004 rugsėjo mėn. 10 d. 22:34
Corbis/Scanpix
Tiriant smegenis jau tradicija tapo tai, kad tik per dideles nelaimes padaromi dideli atradimai. Funkcinis smegenų žemėlapis, parodantis kuri smegenų sritis atsakingą už vienokius ar kitokius veiksmus, jausmus, emocijas, atmintį ir kitus dalykus, buvo užpildytas beveik vien stebint, kaip sutrinka elgesys žmonių, kuriems traumos ir insultai pažeidžia įvairias smegenų vietas.
2004 metų rugsėjo 10 dieną internetiniame žurnalo „Annals of Neurology“ variante publikuotame straipsnyje mokslininkai pasakoja apie pacientę, kuri po insulto vienoje smegenų srityje, be kita ko, visiškai nebesapnavo. Dėl to mokslininkai nusprendė, kad ši sritis atsakinga už sapnų kūrimą.
„Šiuo metu klausimai apie tai, kaip kuriami sapnai ar koks yra jų tikslas, yra visiškai atviri. Šie rezultatai pirmą kartą detaliai nusako, koks pažeidimas pašalina sapnus, bet nesukelia kitų neurologinių sutrikimų. Taigi, nustatyta sritis, kurią reikėtų detaliau ištirti norint lokalizuoti tikslią sapnų gamybos vietą“, sakė straipsnio autorius, Ciuricho (Šveicarija) Universitetinės ligoninės Neurologijos skyriaus daktaras Claudio L. Bassetti.
Unikalaus atvejo stebėjimas pradėtas po nelaimės, kuri nutiko 73 metų moteriai. Dėl insulto buvo sustabdytas kraujo tiekimas į vieną nedidelę sritį giliai esančioje pakaušinėje smegenų dalyje. Dėl to moters smegenys pradėjo nebeatlikinėti dalies savo funkcijų.
Didžioji dalis moters smegenų veiklos sutrikimų buvo susiję su regėjimu – ir tai nieko nestebino, nes viena iš šioje vietoje lokalizuotų smegenų funkcijų yra vaizdinės informacijos apdorojimas.
Moteriai pasisekė – praėjus kelioms dienoms po insulto regos problemos dingo. Tačiau pastebėtas naujas simptomas: pacientė nustojo sapnuoti.
Toks sapnų netekimas (ir kai kurių su rega susijusių funkcijų sutrikimas) dėl vienokios ar kitokios kilmės tam tikros smegenų srities pažeidimo pavadintas Charcoto-Wilbrando sindromu. 1880 metais Martinas Charcotas ir Hermannas Wilbrandas buvo pirmieji neurologai, aprašę šį sutrikimą.
Šis sindromas yra gana retas. Ypač reti atvejai, kuomet be sapnų praradimo nestebimi kiti simptomai. C.L.Bassetti, tuo metu dar dirbęs Berno universitete, su kolega Matthiasu Bischofu suvokė, kad šios moters nelaimė gali pateikti reikiamų žinių apie sapnų lokalizaciją smegenyse.
Šešias savaites po insulto mokslininkai tyrė moters smegenų bangas jai miegant. Jos miego cikle nepastebėta jokių trūkių. Tai, kad REM miegas išliko ir buvo normalus, buvo labai reikšminga, nes sapnavimas vyksta REM miego metu, nors tyrimai rodo, kad miegas ir sapnai valdomi skirtingų smegenų sistemų.
Prieš insultą, kaip pasakojo pacientė, ji sapnuodavo 3-4 kartus per savaitę. Po insulto netgi pažadinta REM miego metu pacientė sakydavo nesapnavusi.
Su laiku šiokia tokia sapnų funkcijos dalis atsistatė. Po metų nuo insulto ji sakė, kad retkarčiais sapnuoja, bet ne dažniau nei po kartą per savaitę. Sapnų ryškumas buvo sumažėjęs, jie buvo mažiau intensyvūs nei prieš insultą.
Skenuojant MRI būdu mokslininkai nustatė, kad insultas pažeidė sritis, esančias giliai pakaušinėje smegenų dalyje. Neseniai tyrimais buvo įrodyta, kad dalis šios srities yra atsakinga už matomų veidų ir į akį krentančių objektų vaizdinį apdorojimą, emocijų apdorojimą ir vaizdinę atmintį – tai yra logiškas rinkinys funkcijų tai sričiai, kuri būtų atsakinga už sapnus.
„Kad galėtume pateikti daugiau duomenų apie šią smegenų sritį ir jos įtaką sapnams reikia atlikti daugiau tyrimų – paanalizuoti daugiau pacientų, kuriems dėl smegenų pažeidimo sutriko sapnavimas“, sakė C.L.Bassetti.
www.DELFI.lt