vat būtent. lieka tik vienas is dviejų: arba pasaulis turi prisitaikyti prie jų, arba jie prie pasaulio..
deja pasaulis nenori taip parasatai priimti "kitokių", tenka mum taikytis prie pasaulio, kažko atsisakyti, kažka pamiršti, galų gale pasižiūri į veidrodį ir nebežinai kas esi

Pasižiūrėkit į savo avatarus ir suprasit:)Tik ką grįžom iš Nidos, seminaro, susieto su žvaigždžių poveikiu. Patyrėm netikėtą reiškinį, tiesiog Dievas buvo dosnus. Naktinėje programoje bebūnant kopose, mirties slėnyje virš mūsų galvų, labai arti įlėkė į atmosferą kometa. Ji sudegdama taip stipriai apšvietė kopas, kad net krūptelėjau. Po savęs ji paliko milžinišką uodegą, kuri kokias kelias minutes švytėjo ir lėtai sklaidėsi. Matyt nukrito į jūrą. Mums tai tiesiog dangaus dovana, karūnavusi seminarą:)

kometa ar tik nedidelis meteoritas?

p.s. man patinka mano avataras o ką, nedera prie jūsų baltų?

Meteoritas:), buvau visai nusikalęs po kelionės, tai jau nebemačiau ką rašau:)

Tiesiog tai jūsų veidrodis...Mes pasirinkome, kaip ir jūs, ir tuo viskas pasakyta:)

Jei užsidėjote šią kaukę, vadinasi ji atspindi jūsų būseną, kuri jums patinka ar tinka...

taip, realybėje aš stengiuosi būti "priimtinas" pasauliui, kaukės paprastai atitinka dauguma "standartų". bet šiam virtualiam pasaulyje nematau reikalo švaistyti energiją vaidybai. jei kažkur manes nepriima tokio (dažniausiai taip ir būna), einu kitur.

viską perskaičiau....jūs esate tikrai nepaprasti žmonės....

Nesu. Tačiau kelis kart taip pavadinta mano vyresnėlė... Nepaprastas vaikas. Bet dar labiau nėra paprasta jį auginti.

O kuo ji išsiskiria, kaip elgiasi, kokie jos troškimai, į ką orientuojasi, papasakokit plačiau, gal rasim kaip padėt suprast kitokius...

Nenorėtus meluoti nei sau nei kitiem, dėlto sakau nežinau.

Žvaigždes stebėjau nuo pat mažumes, man didžiausia švente būdavo naktį pabūt lauke pastebėt kerinti dangų, o žiema pro langą su žiūronais , paauglystėje ant piliakalnio degindavom laužą su draugu ir stebėdavom žvaigždes visa naktį, kai kiti bendramečiai draugai tuo momentu eidavo į šokius ar alaus pagert. Dar ir dabar laukiu giedrų naktų kad vėl į jas galėčiau pažvelgt, ir jausmas kad ten kažkur mano namai ir ilgesys

Nemanau, kad esu indigo:)
Internete pilna įvairių aprašymų apie auksinius, platininius, violetinius, deimantinius vaikus ir visi jie kažkuo ypatingi.
Nors man vienas žmogus sakė, kad mano aura labai stirpiai švytinti, ryški ir šviesi, nemanau, kad esu kuri nors iš jų, tačiau labai norėčiau suprasti kas aš, nes daug keistų dalykų man būna:)

O kaip sužinoti savo auros spalvą?