Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Spa 22, 2019 9:23 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius
Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius – 1
Linvydas Krivickas
Apie senus ir naujus kalendorius, jų keitimą bei tikslinimą.

Daugelį amžių žmonės naudojosi Julijaus[1] kalendoriumi. Tačiau buvo nuspręsta jį pakeisti. Svarbiausia kalendoriaus keitimo priežastis buvo tokia: pavasario lygiadienio kalendorinė data, kovo 21-oji, pastebimai ėmė nebeatitikti realaus lygiadienio. Šis skirtumas atsirado todėl, kad egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas (Sosigenes), Egipto Saulės kalendoriaus pavyzdžiu sudarydamas minėtąjį Julijaus kalendorių, neatsižvelgė į Hiparcho (Hipparchus, 190–120 m. pr. Kr.) atradimą[2] ir nustatė kalendorinių metų trukmę iš 365,25 parų[3]. Hiparchas išmatavo lygiadienio eigą, todėl XVI amžiaus antroje pusėje susidarė jau beveik 10 parų skirtumas.

Tikslinama Velykų data

Pagrindinė kalendoriaus keitimo priežastis – Velykų datos tikslinimas. Šios šventės data buvo nustatoma pagal mėnulio fazes ir pavasario lygiadienį. Astronomiją gerai išmanantys katalikai pastebėjo, jog yra tam tikrų neatitikimų, todėl jau 1581 metais Katalikų bažnyčios vadovo popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu buvo sudaryta speciali komisija. Į šią komisiją įėjo jėzuitų astronomas ir matematikas Kristoferis Klavijus[4] (Christopher Clavius, 1537–1612), Bolonijos universitete profesoriavęs dominikonų matematikas bei instrumentų gamintojas Ignacijus Dantis (Egnatio Danti, 1536–1586) ir kiti. Komisija priėmė projektą, kurį dar anksčiau parengė Perudžijos universiteto medicinos dėstytojas Alojyzas Lilijus (Aloysius Lilius arba Luigi Giglio, 1510–1576). Anksčiau Grigaliaus kalendorius ir buvo vadinamas Lilijaus vardu[5]. Pats A. Lilijus mirė dar iki reformos, bet jo brolis Antonijus perdavė popiežiui A. Lilijaus manuskriptą „Compendiuem novae rationis restituendi kalendarium“, kurį pakoregavo K. Klavijus, ir speciali komisija jį patvirtino. Taigi 1582 m. vasario 24 d. popiežius Grigalius XIII išleido specialią bulę, kurioje buvo parašyta, jog įvedamas naujasis kalendorius.

Dienų skaičiavimas pasistūmėjo dešimčia parų į priekį. Pakeistame kalendoriuje buvo išbraukta dešimt dienų iš ankstesniojo kalendoriaus. Netikslumas buvo ištaisytas: pavasario lygiadienis ir vėl buvo kovo mėnesio 21 diena[6]. Tam, kad vėliau neatsirastų paklaidų, buvo nutarta kas keturis šimtus metų sutrumpinti keliamuosius metus trejais metais. Taip vietoje šimto keliamųjų metų įvesti 97 metus, o tuos amžiaus metus, kurių šimtmečių skaičius nesidalina iš keturių šimtų be liekanos, nelaikyti keliamaisiais metais. Todėl 1700 metai, 1800 metai, 1900 metai ir 2100 metai yra laikomi paprastais, o 1600 metai, 2000 metai, 2400 metai ir 2800 metai – keliamaisiais. Toks kalendorius atogrąžinių metų atžvilgiu įgyja tik trijų dienų paklaidą per 10 000 metų!

Konfesinis pasipriešinimas reformai

Naujasis kalendorius buvo pavadintas Grigaliaus arba naujojo stiliaus kalendoriumi. Todėl Julijaus kalendorius dabar yra laikomas senojo stiliaus kalendoriumi.

Dėl šešioliktame amžiuje Europoje vykusios reformacijos protestantai neskubėjo pripažinti šios kalendoriaus reformos, todėl 1582 metais jis įsigaliojo tik pagrindinėse Europos katalikiškose valstybėse. Taip pat ir Lenkijoje bei Lietuvoje, nors čia vėliau dar buvo sugrįžta ir prie Julijaus kalendoriaus.

Įdomu tai, kad 1613 m. Šv. Romos imperatorius siuntė savo matematiką astronomą protestantą Johaną Keplerį (Johnannes Kepler, 1571–1630) į Regensburgą, kad debatuose paremtų kalendoriaus reformą. Mat J. Kepleris pats sudarinėjo tokius kalendorius ir 1603 metų knygoje „Dialogus de Calendario Gregoriano“ išreiškė savo pritarimą kalendorinei reformai. Tai buvo gana paradoksali situacija, nes protestantai (dėl minėtos kalendoriaus keitimo aplinkybės), iš esmės buvo prieš tokius pakeitimus.

[1]Įžymus Romos karvedys, rašytojas, valstybinis veikėjas Julijus Cezaris (102–44 metai pr. Kr.), būdamas Egipte, išstudijavo egiptiečių saulės kalendorių ir Aleksandrijos astronomo Sozigeno siūlomą kalendoriaus reformą, padarė išvadą, kad reikia pakeisti sudėtingą ir painų romėnų Mėnulio ir Saulės kalendorių nauju Saulės kalendoriumi. Šiam tikslui į Romą pasikvietė Aleksandrijos astronomą ir matematiką Sozigeną. Jo padedamas kalendorių perdirbo, o 46 metais pr. Kr. įteisino garsiąją kalendoriaus reformą.
[2]Daugiau apie Saulės kalendorių: www.astronautas.lt/comments.php/category,3;show,30.
[3]Truputį ilgesnius (apie vienuolika minučių) nei atogrąžiniai metai (365,242196).
[4]Su žymiausiu to meto matematiku K. Klavijumi bendravo G. Galilėjus. Iš jo G. Galilėjus gaudavo jėzuitų vadovėlių, kuriais remdamasis formulavo savo moderniosios fizikos darbus.
[5]Daugiau apie tai prieigoje: www.sizes.com/time/cal_gregorian.htm
[6]Tikslas – atstatyti pavasario lygiadienį perkeliant jį į kovo 21 dieną. Tai tradicija, siekianti Nikėjos (Nicaea) susirinkimą. Daugiau apie tai prieigoje: www.polysyllabic.com/?q=calhistory/gregorian



Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius – 2
Linvydas Krivickas

Kalendorių sudarymas, jų skirtumai ir pakeitimai.

Metų pradžia yra jauno mėnulio pasirodymas, kai saulė būna arti pavasario taško. Kadangi diena, mėnuo ir metai neturi bendro daliklio, kalendoriaus sudarymas visada buvo gana sudėtinga problema. XVI amžiaus antroje pusėje buvo susidariusi tokia situacija – kas 400 metų kalendoriuje atsirasdavo po tris papildomas dienas. Todėl 1582 metų vasario 24 dieną, remiantis specialia popiežiaus Grigalijaus XIII (Gregorio XIII: Hugo Buoncompagni, 1502–1585) bule, buvo įvestas naujasis kalendorius. Daug žinomų mokslininkų rūpinosi kalendoriaus reforma. Dominikonų matematikas bei instrumentų gamintojas Ignacijus Dantis (Egnatio Danti, 1536–1586) įrenginėjo meridianus Italijoje, Florencijos mieste, Santa Maria Novella bažnyčioje, o 1576 metais numatė vietą meridianui Bolonijos San Petronio Katedroje. Kitame amžiuje Bolonijos universiteto profesorius, jėzuitų astronomas ir matematikas D. Kasinis (Giovanni Domenico Cassini, 1625–1712) šiuo meridianu naudojosi tikslindamas skaičiavimus naujajam kalendoriui.

Dienų skaičiavimas naujame kalendoriuje pasistūmėjo dešimčia parų į priekį. Pavasario lygiadienis ir vėl buvo kovo mėnesio 21 diena[1]. Europoje protestantai dar neskubėjo pripažinti kalendoriaus reformos, todėl nuo 1582 metų jis galiojo tik pagrindinėse Europos katalikiškose valstybėse, taip pat ir Lenkijoje bei Lietuvoje. Kai 1752 metais šias kalendoriaus pataisas priėmė ir Didžioji Britanija, į priekį teko pastūmėti dar 11 dienų.

Nesutampančios švenčių dienos

Pradėjus kalendoriaus reformą Europoje, dar buvo šalių, kuriose ir toliau liko tam tikrų laiko, ypatingai – religinių švenčių, skaičiavimo skirtumų. Vienas iš tokių pavyzdžių – Rusija. Ten galiojo Bizantijos era[2], įvesta 988 metais, kai didysis Kijevo kunigaikštis Vladimiras (Volodimeras) atsižadėjo stabmeldystės ir priėmė krikščionybę. Tik 7208 metais pagal Bizantijos eros skaičiavimą Petro I įsakymu buvo įvesta era nuo Kristaus gimimo. Todėl 7208 metai nuo pasaulio sukūrimo buvo pakeisti į 1700 metus nuo Kristaus gimimo. Perėjus į erą nuo Kristaus gimimo, buvo nutarta metų pradžia laikyti ne rugsėjo 1 dieną, kaip buvo priimta Bizantijos eros kalendoriuose, o sausio 1 dieną, o metų pabaigą iš rugpjūčio 31 d. perkelti į gruodžio 31 dieną. Tam, kad naująjį rusų kalendorių galima būtų suderinti su kitų šalių kalendoriais, kuriuose jau buvo naudojamas Julijaus (nuo Kristaus gimimo eros) kalendoriumi,[3] paskutiniuosius 7207 nuo pasaulio sukūrimo eros metus reikėjo prailginti dar keturiais mėnesiais – vietoje 365 dienų kalendoriuose buvo sutalpintos net 487 dienos!

Julijaus kalendorius laikomas senojo stiliaus kalendoriumi. Naujasis Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius Rusijoje buvo priimtas tik 1917 metais. Stačiatikiai arba ortodoksai religines šventes mini remdamiesi Julijaus kalendoriumi, todėl šios švenčių datos pamažu tolsta nuo katalikų ir protestantų švenčių dienų. Tiesa, Šv. Velykų data kartais sutampa.

Reformuoto kalendorius palikimas Lietuvoje

Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius buvo įvestas 1586 metais. Nors vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875) dar 1848 metais rašė, jog naująjį popiežiaus Grigalijaus XIII kalendorių (skaitlių) Žemaičių vyskupystėjė priėmė jau 1582 metais, pagal jį visas šventes šventino iki 1799 metų rugpjūčio 5 dienos, kai buvo sugrįžta prie senojo kalendoriaus (metų skaitliaus). Toliau vyskupas teigė, jog nuo 1812 metų, prancūzams įžengus, vėl galiojo naujasis kalendorius (iki prancūzai paspruko iš Lietuvos), todėl nuo 1813 metų kovo 2 dienos žemaičiai vėl turėjo naudotis senuoju kalendoriumi.

Apie tai, kas reformos laikotarpiu randama ar žinoma Lietuvoje, rašoma straipsnyje „Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos“, kurio autorius yra L. Klimka: „Originalus saulinis-mėnulinis kalendorius, išgraviruotas ant skeptro pavidalo lazdos1680 metais čia, mūsų žemėje, buvo rastas. Metai jame prasideda balandžio mėnesiu ir turi 12 mėnesių, kurių ilgis kinta tarp 29 ir 31 dienos. Kiekvienas mėnuo prasideda jauno Mėnulio faze. Mėnesių pavadinimai pateikti simboliais, kurie atspindi gamtos reiškinius ir žemės ūkio darbus. Skaičių žymėjimas yra panašus į romėniškus. Nacionaliniame muziejuje yra ir dviejų runų kalendorių kopijos. Abu runų kalendoriai yra skirtingi. Vienas iš jų – keturbriaunė lazda, su gražiai išdrožta rankena. Dviejuose lazdos šonuose išraižyta po dvi eilutes rašmenų, o kituose dviejuose – piktogramos, išreiškiančios šventes arba sezoninius gamtos reiškinius bei su jais susijusius darbus. Vienoje lazdos pusėje – vasara, kitoje – žiema. Įrėmintoje eilutėje rašmenys kartojasi kas septyni – tai savaitės dienos; iš viso metuose jų 365-ios. Tiek pat jų ir kitame kalendoriuje – nedidelėje devynių medinių lapų knygelėje. Dienoms bėgant šios knygelės lapus tektų versti vieną po kito iki paskutiniojo, po to ją apsukti ir lapas po lapo grįžti atgal į pradžią. Knygelės pabaigoje yra dvi lentelės, padedančios suprasti kalendoriaus esmę. Pažymėta ir pagaminimo data – 1638 metų balandžio mėnuo. Runų kalendoriai tinka bet kuriems metams. Lentelės įgalina nustatyti tuos ženklus, kurie einamaisiais metais reikštų, pavyzdžiui, pirmadienį ir Mėnulio pilnatį. Įsidėmėtina tai, kad dar visai neseniai kaime laiką buvo įprasta skaičiuoti tarpais nuo vienų švenčių iki kitų arba svarbesniųjų žemės ūkio darbų trukme. Todėl itin reikšminga yra vidurinė medinio lapo dalis, kur simboliais pažymėtos ypatingesnės dienos ar šventės. Piktogramose vaizduojama krikščioniškųjų šventųjų atributika. Šv. Petro ir Povilo dieną žymi raktas ir popiežiaus tiara, o Šv. Mykolo dieną – svarstyklės geriems ir blogiems darbams bei trimitas, Šv. Klemenso dieną – inkaras, Šv. Mergelės Marijos šventes – lelijos žiedas. Yra ženklų, sietinų su fenologiniais reiškiniais: žuvų nerštu, augalų sužaliavimu, rugių žydėjimu. Šie kalendoriai buvo sudaryti jau pagal reformuotą popiežiaus Grigalijaus XIII naujojo stiliaus sistemą, kuri buvo labai greitai Lietuvoje priimta. Jų kilmė yra vietinė, tik runų ženklai – skoliniai iš skandinaviškųjų kraštų“ [4].

Štai toks yra etninis palikimas. Įdomu tai, jog Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei praradus savo valstybingumą, buvo net kelis kartus sugrįžta prie ankstesniojo Julijaus kalendoriaus.

Didesnėje pasaulio dalyje šiuo metu yra naudojamas Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius. Taip pat dar yra paplitę musulmonų, hebrajų ir kinų kalendoriai.

[1]Tikslinga buvo atstatyti pavasario lygiadienį į kovo 21 dieną. Tai – tradicija, siekianti 325 metų Nikėjos (gr. Νίκαια) susirinkimą. Daugiau apie tai prieigoje: www.polysyllabic.com/?q=calhistory/gregorian
[2]Bizantijos eroje nuo pasaulio sukūrimo buvo priskaičiuoti 5508 metai iki mūsų viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo. Tai yra pati seniausia iš visų žinomų erų. Hebrajų eros nuo pasaulio sukūrimo pradžia yra laikomi 3761 metai pr. Kr.
[3]Romos karvedys, rašytojas, valstybės veikėjas Julijus Cezaris (Gaius Julius Caesar, 102-44 metai pr. Kr.), padedamas Aleksandrijos astronomo Sozigeno, perdirbo kalendorių ir 46 metais pr. Kr. įteisino Julijaus kalendoriaus reformą.
[4]L. Klimka, Saulės laikrodis ant Parnidžio kopos // Lietuvos dangus, 1999 m., internetinė prieiga:
http://www.astro.lt/ldangus/straips/kli ... krodis.htm

Naujojo stiliaus kalendorius – 3

Kalendorius įspėja mus apie oro sąlygų kaitą, leidžia prisitaikyti prie agrikultūrinių režimų, padeda susiskirstyti religines, bendruomenines ir asmenines šventes bei finansinio atsiskaitymo terminus, t.y. visus kasmet besikartojančius dalykus. Taigi suprantama, kodėl kalendoriumi buvo ir yra plačiai naudojamasi, tačiau ne visur galioja dabar paplitęs Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius.

Istoriškai seniausiai praktikuotas laiko skaičiavimo vienetas buvo Bizantijos era. Šios eros pradžia laikyta 5508 metų pr. Kr. rugsėjo 1 diena. Hebrajų kalendorius, kuris galioja ir dabar, ne daug tesiskiria – čia eros sukūrimo pradžia laikoma 3761 metų pr. Kr. spalio 7 diena. Visų kalendorių sudarymas yra paremtas saulės judėjimu (saulės kalendorius) arba mėnulio judėjimu (mėnulio kalendorius), arba abiejų judėjimų kombinacija (saulės ir mėnulio kalendorius).

Tarp saulės ir mėnulio

Antikinėje Graikijoje, kurioje atskiri poliai turėjo skirtingus metų skaičiavimus, bet bendrai buvo remiamasi saulės ir mėnulio kalendoriumi, buvo plačiai paplitusi olimpiadų era, skaičiuojama nuo 776 metų pr. Kr. liepos 1 dienos. Romos respublikoje irgi buvo paplitę kelios eros. Jau Romos imperijos laikais jos centre buvo skaičiuojama era nuo Romos miesto įkūrimo, t.y. 753 metų pr. Kr. balandžio 21 dienos.

Mesopotamijoje buvo naudojamasi saulės ir mėnulio kalendoriais. Babilone buvo skaičiuojama era, prasidėjusi 747 metų pr. Kr. vasario 26 dieną. Mėnesių pradžias žmonės nustatydavo stebėdami mėnulį, bet nuo penkto amžiaus pr. Kr. jau buvo naudojamas papildomo priskaičiavimo metodas, kai po tam tikro laiko intervalo buvo įterpiamas papildomas mėnuo, kad mėnulio kalendorius sutaptų su saulės metais. Pagal metoninio ciklo[1] reikalavimus kartą per 19 metų buvo taikomi 7 tokie įterpimai (kaip ir dabartiniame hebrajų kalendoriuje).

Armėnijoje metai pradėti skaičiuoti nuo 552 metų pr. Kr. liepos 11 dienos remiantis hebrajų ir kitų tuo metu jau pažengusių kultūrų nustatytu metų skaičiavimu[2]. Ši data gali būti siejama su ankstyvu tautos vado Arminos paminėjimu. Pirmą kartą jis buvo minimas asmeniniuose persų valdovo Darijaus Pirmojo arba Didžiojo (Darrioush, 549–486), valdžiusio 522–486 metais pr. Kr., raštuose[3].

Saulės ir mėnulio judėjimu remiasi ir kinų bei tibetiečių kalendoriai. Kadangi jėzuitai savo veiklos pradžioje Europoje sukauptas astronomijos mokslo žinias perkėlė į Kiniją – 200 metų ją ten dėstė, o 1673 metais Ferdinandas Verbiestas (Ferdinand Verbiest, 1623–1688) Kinijoje liejo ir instrumentus, kuriuos naudojo astronomijos reikmėms, čia ilgainiui prigijo Grigalijaus kalendorius. Metų skaičiavimas nuo tradicinio kalendoriaus nelabai skiriasi, tik Naujuosius metus kinai sutinka kitu laiku. Ir dabar Kinijoje laikomasi tokios Naujųjų šventimo tradicijos, nors dar 1929 metais, Kinijos respublikos laikais, buvo įteisintas Grigalijaus arba naujojo stiliaus kalendorius. Indų Saka kalendorius yra oficialus valstybės kalendorius, jis remiasi saulės ir mėnulio judėjimu. Šis kalendorius buvo įteisintas 1957 metais, tačiau šalia jo yra plačiai naudojamasi ir Grigalijaus kalendoriumi.

Po mėnuliu


Jei kalendorius yra sudarytas remiantis mėnulio[4] judėjimu, tai laiko skaičiavimo sistema tokia – mėnulio metai turi dvyliką sinodinių mėnesių[5], kiekvieno mėnesio trukmė – 29,530 dienos. Per metus susidaro 354,367 dienos. Mėnulinio kalendoriaus metus sudaro 354 dienos, keliamuosius metus – 355 dienos. Per metus iš viso būna 12 mėnesių, kuriuos sudaro 29 arba 30 dienų. Tam, kad mėnulio kalendorius neatsiliktų nuo sezonų kaitos (saulės kalendoriaus), kas keli metai pridedamas tryliktas mėnuo.

Arabijos pusiasalio teritorijoje iki septintojo amžiaus vidurio gyveno pavienės arabų gentys, kurios dar neturėjo vieningo laiko skaičiavimo, taigi neturėjo ir visiems bendros eros. Vėliau, tose žemėse plintant islamui, jo šalininkai buvo nuolat persekiojami. Dėl šių persekiojimų 622 metais Mahometui ir jo pasekėjams teko persikelti iš Mekos į Mediną. Jo persikėlimo data – 622 metų liepos 16 diena – tapo islamo eros pradžia. Taip atsirado naujas Persikėlimo (arabiškai – Hijri) kalendorius[6].

Kai septintame amžiuje islamas užgimė didžiojoje Arabijos teritorijoje, buvo sukurtas Arabų Kalifatas. Kalifas Omaras (Umar ibn al-Khattâb, 581–44) 638 metais įvedė mėnulio kalendorių Hijri, kurio pagrindą sudarė matomas mėnulio judėjimas. Metai skaičiuoti nuo Mahometo persikėlimo dienos. Lotyniško junginio Anno Hegirae raidėmis yra žymimi metai pagal šį kalendorių (AH 1427 metai prasidėjo mūsų AD 2006[7]). Kalifatui jau nebeegzistuojant, šis Hijri kalendorius išliko oficialus kalendorius daugelyje įlankos šalių. Pirmiausia – Saudo Arabijoje, po to Irake, Kuveite, Alžyre, Egipte, Pakistane, Indonezijoje, Turkijoje. Šiose šalyse jo tebėra laikomasi religinėje kasdienybėje, o civiliniame gyvenime naudojamasi Grigalijaus kalendoriumi.

Grigalijaus kalendoriaus metus perskaičiuoti galima remiantis tokia formule: Musulmonų kalendoriaus metai = Grigalijaus kalendoriaus metams – 622 + Grigalijaus kalendoriaus metai – 622/33.

Pasaulyje dominuojantis saulės kalendorius


Beveik visų dabartinės Europos saulės kalendorių prototipu galima laikyti istorinį senovės Egipto kalendorių, sudarytą dar penktame ar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Jėzaus Kristaus gimimą.
Tuometiniai saulės dievo Ra šlovintojai sudarė 365 dienų metų kalendorių. Metų pradžia Aukštesniajame Egipte pagal tokį kalendorių buvo laikoma diena, kai pati ryškiausia dangaus žvaigždė Sirijus pirmą kartą pasirodydavo prieš saulėtekį po dviejų mėnesių nematomumo periodo (apytiksliai – po 70 parų). Egiptiečių astronomai taip pat pastebėjo, kad Nilas išsiliedavo beveik tuo pačiu metu, kai pasirodydavo Sirijus, o savo ruožtu šie abu reiškiniai sutapdavo su vasaros saulėgrįža. Senovės Egipto astronomai ir valstybės veikėjai metų pradžią nutarė laikyti potvynio sezono pirmo mėnesio pirmą dieną, o metų trukme sutarta laikyti 365 paras. Egiptiečių kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių: kiekvienas mėnuo turėjo po 30 dienų.

Žemutiniame Egipte kalendorius buvo paremtas mėnulio stebėjimais, jį sudarė kintančios 29 arba 30 dienų per mėnesį. Buvo pridedamos ir pridėtinės paros. Šis skaičiavimas buvo gana darnus, nes taip skaičiuodami, žmonės išvengė daugelio mėnulio kalendoriaus trūkumų. Dėl šios priežasties kasmet egiptiečių kalendorinių metų pradžia atsilikdavo nuo atogrąžinių metų pradžios apytiksliai ¼ paros, o per ketverius metus – viena para.

Remdamasis egiptiečių kalendoriumi, Julijus Cezaris (Gaius Julius Caesar, 102–44 metai pr. Kr.) painų romėnų mėnulio ir saulės kalendorių pakeitė nauju Saulės kalendoriumi, kuris ilgai dominavo didesnėje pasaulio dalyje. Julijaus kalendoriaus ryšys su mėnulio kalendoriumi buvo visiškai nutrauktas. Mėnesių trukmė buvo fiksuota, mėnesius sudarė 30 arba 31 diena (išskyrus vasario mėnesį).

Naujame kalendoriuje metai turėjo 365,25 paros, jie buvo truputį ilgesni už Sirijaus bei atogrąžinius metus. Kas ketverius naujojo kalendoriaus metus treji metai skaičiuojami iš 365 parų, o vieneri (keliamieji) – iš 366 parų. Metų pradžia imta laikyti sausio pirmąją. Julijui Cezariui teko pailginti ankstesniuosius metus iki 365 parų, vietoje 355 parų, kad romėnų metai prasidėtų sausio mėnesį. Kalendoriniai metai buvo 0,0078 paros ilgesni už atogrąžinius. Vėliau Romos imperijos centre dar buvo paplitusi era nuo imperatoriaus Diokletiano (Gaius Aurelius Valerius Diocletianus, 236/237–316) atėjimo į valdžią dienos[8], todėl iki pat ketvirtojo amžiaus niekam nebuvo kilęs klausimas dėl vieningos krikščioniškos eros įvedimo.

Nauja era

Naujos eros pradžią nuspręsta sieti su Jėzaus Kristaus gimimu. Jėzaus Kristaus gimimo laiką mėginta apskaičiuoti praėjus daugiau kaip porai šimtų metų nuo jo gimimo. Po ilgų svarstymų Bažnyčia pasirinko datą, kurią 525 metais nustatė popiežiaus archyvaras Dionisijus Mažasis (Dionysius Exiquus). Šis vienuolis gavo užduotį nustatyti oficialią Viešpaties Jėzaus gimimo datą, taip pat jis pradėjo naudoti modernią kalendorinių datų sistemą – Anno Domini (AD). Vakarų Europos visuomeniniame gyvenime skaičiavimas nuo Kristaus gimimo ėmė plisti aštuntame- devintame amžiuje. Konstantinopolyje dėl jo buvo ginčijamasi dar ir keturioliktame amžiuje. Dionisijus Mažasis Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo metus apskaičiavo remdamasis istorinių įvykių analize. Mėnuo ir diena – gruodžio 25-oji – tikriausiai buvo pasirinkta dėl jos ryšio su žiemos saulėgrįža. Minima ne pati astronominė saulėgrįžos data, bet kelios dienos po jos. Norėta įsitikinti, kad Saulės patekėjimo ar laidos azimutai nebekinta, taigi Saulė iš tiesų sugrįžta. Vėliau naujieji metai buvo perkelti į sausio 1 dieną[9]. Buvo nustatyta, kad ir paprastaisiais, ir keliamaisiais metais tos pačios savaitės ir mėnesio dienos sutampa kas 28 metus. Šis besikartojantis 28 metų periodas yra vadinamas saulės ciklu arba Saulės ratu.

skrynia.lt svetainės duomenimis

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pen Kov 09, 2007 10:52 pm
Aprašymas WWW
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kalendorius


Metai

Didelių laiko tarpų skaičiavimo sistema yra vadinama kalendoriumi. Mūsų turėti laiko vienetai, vadinami para, šiuo atveju yra nepatogūs. Patogiau naudoti stambesnį laiko vienetą. Nuo senų laikų dideliems laiko tarpams matuoti buvo naudojamas metų laikų keitimosi periodas, kuris yra surištas su Žemės skriejimu apie Saulę. Šis periodas atitinka laiko tarpą, per kurį Saulė, tariamai judėdama ekliptika , padaro vieną pilną apsisukimą, t.y. grįžta prie tos pačios žvaigždės. Jis yra vadinamas žvaigždžių metais ir yra lygus 365,25636 vidutinėms Saulės paroms.
Tačiau metų laikų keitimąsis priklauso nuo Saulės deklinacijos. Metų laikų keitimasis tiksliai sutaptų su žvaigždiniais metais, jeigu pavasario lygiadienio taškas nekeistų savo vietos danguje. Tačiau dar II a. pr.m.e. graikų astronomai pastebėjo precesijos reiškinį, t.y. kad, pavasario lygiadienio taškas lėtai juda ekliptika, priešinga Saulės judėjimui kryptimi. Todėl Saulės praėjimų pro lygiadienio tašką periodas (atogrąžų metai), yra mažesnis, negu žvaigždžių metai.


Kalendorių tipai

Kiekvienais metais pavasario lygiadienio taškas pasislenka 50“, o pilną apsisukimą padaro maždaug per 26000 metų. Atogrąžų metų ilgis lygus 365,24220 vidutinėms Saulės paroms. Atogrąžų metai trumpesni už žvaigždinius metus maždaug 20 min. Atogrąžų metai yra Saulės kalendoriaus pagrindas.
Be Saulės kalendoriaus yra dar mohametonų naudojamas Mėnulio kalendrius, kuris remiasi kitu periodu, taip vadinamu sinodiniu mėnesiu, t.y. laiko tarpu tarp dviejų vienodų, viena po kitos sekančių Mėnulio fazių. Sinodinis mėnuo lygus 29,53059 vidutinėms Saulės paroms.
Yra dar ir trečios rūšies kalendorius. Tai žydų Saulės – Mėnulio kalendorius, kuris remiasi abiem šiais periodais.
Beveik visos tautos laiką mėnesiais skaičiuoti pradėjo anksčiau negu metais. Dienų skaičius mėnesyje turi būti sveikas skaičius, nes priešingu atveju mėnesį tektų pradėti bet kuriuo paros momentu. Kadangi sinodinis mėnuo išreiškiamas trupmeniniu parų skaičiumi, tai, norint mėnesio pradžią pastovisi surišti su kokia nors Mėnulio faze, reikėjo keisti dienų skaičių mėnesyje. Todėl dar gilioje senovėje žmonės, gyvenę pagal Mėnulio kalendorių, išmoko tokia tvarka keisti dienų skaičių mėnesyje (30 arba 29), kad visą laiką jaunas Mėnulis pasirodydavo mėnesio pradžioje. Saulės kalendoriuje mėnesiai su Mėnulio judėjimu nėra suderinti.
Mėnulio – Saulės kalendorius dabar yra naudojamas tik žydų šventėms nustatyti. Šis kalendorius yra labai sudėtingas: pagal jį būna 12-os Mėnulio mėnesių metai ir metai, kurie suderinami su Saule, turi papildomą 13-tą mėnesį. Kiekvieno mėnesio pirmoji diena pagal šį kalendorių esti apie jauno Mėnulio fazę, o naujieji metai visada būna rudenį, rugsėjo arba spalio mėnesiais pagal mūsų kalendorių.


Dienų ir mėnesių vardai

Laiką skaičiuoti savaitėmis pradėjo babiloniečiai, kinai ir kai kurios kitos tautos. Senovės graikai ir romėnai savaitės nežinojo: ji atkeliavo į Romą iš rytų kartu su krikščionybe. Egiptiečiai savaitės dienas pradėjo vadinti Saulės, Mėnulio ir penkių planetų vardais. Šį paprotį vėliau perėmė kitos tautos.
Senovės slavai naudojo Mėnulio kalendorių. Krikščionybės priėmimo metu, t.y. X m.e. amžiaus pabaigoje senovės Rusijoje buvo naudojamas Saulės – Mėnulio kalendorius, kuris turėjo 12 mėnesių. Šiame kalendoriuje per 19 metų 7 kartus buvo pridedamas 13-tas mėnuo. Senovės slavų mėnesių pavadinimai buvo susieti su gamtos sezoniniais reiškiniais. Tokie mėnesių pavadinimai kai kuriose slavų kalbose išliko iki dabar, pvz., ukrainiečių, baltarusių, lenkų. Kartu su krikščionybe į Rusiją atėjo Romos kalendorius (Julijaus Cezario kalendorius) su romėniškais mėnesių pavadinimais ir septynių dienų savaite.


Julijaus Cezario kalendorius

Senovės Roma ilgą laiką gyveno pagal labai nepatogų Mėnulio kalendorių. Jų metai turėjo 355 dienas (10 dienų mažiau, negu astronominiai metai). Todėl jau per 2-3 metus metų laikų pradžia nusikeldavo vis į kitus mėnesius. Taip atsitikus, senai tvarkai atstatyti, kurie nors metai buvo pailginami, pridedant papildomą 13-tą mėnesį. Kalendorių tvarkė žyniai. Neretai pasitaikydavo, kad jie šią savo valdžią panaudodavo piktam: pailgindavo arba sutrumpindavo metus savo nuožiūra. Tai sukeldavo labai daug nepatogumų ir painiavos, ir reikalvo esminės kalendoriaus reformos, kurią ir atliko 46 m. pr.m.e. imperatorius Julijus Cezaris. Jo padėjėju buvo Aleksandrijos astronomas Sorigenas, kuris neabejotinai buvo susipažinęs su egiptiečių kalendoriumi. Sorigenas metus suskirstė į 12 mėnesių, palikdamas senus jų pavadinimus. Buvo sutvarkyta ir dienų skaičius mėnesiuose. Visiems nelyginiams mėnesiams priskyrė po 31 dieną, o lyginiams po 30 dienų. Išimtis buvo padaryta vasario mėnesiui, kuriam teko 29 arba 30 dienų. Pirmuoju metų mėnesiu buvo pasirinktas sausio mėnuo, kadangi nuo 153 m. pr.m.e. naujai išrinkti Romos konsulai sausio 1 d. užimdavo savo pareigas.
Bet koks Saulės kalendorius turi patenkinti du pagrindinius reikalavimus:
1. Kalendorinių metų ilgio vidurkis per keletą metų iš eilės turi būti kiek galima artimesnis atogrąžų metų ilgiui.
2. Kalendoriniai metai turi turėti svaiką parų skaičių, nes priešingu atveju, naujus metus tektų pradėti įvairiais paros momentais: ryte, dieną, vakare ir t.t.
Julijaus Cezario kalendorius šiuos reikalavimus patenkino tokiu būdu: kalendoriniai metai tris metus iš eilės turi 365 vidutines Saulės paras, o kiekvienais ketvirtaisiais 366. Metai, turintys 365 paras – paprastieji, o turintys 366 paras – keliamieji. Keliamaisiais metais Julijaus kalendoriuje vasariui buvo priededama viena diena ir tuomet jis turėdavo 30 dienų.
Romos senatas, atsidėkodams imperatoriui už kalendoriaus sutvarkymą ir jo karinius nuopelnus, 44 m. pr.m.e. pakeitė mėnesio, kuriame gimė imperatorius pavadinimą. Mėnuo, kuris anksčiau buvo vadinamas kvintiliu (penktasis, skaičiuojant nuo kovo mėn.), buvo pavadintas Julijaus vardu (liepos mėn.).
Už teisingą laiko skaičiavimą pagal naujajį kalendorių buvo atsakinga vyriausioji Romos žynių kolegija. Tačiau žyniai, nesupratę Sorigeno reformos esmės, vieną dieną pridėdavo ne kas ketvirti, o kas treji metai. Dėl šios klaidos vėl atsirado painiava. Klaida buvo pastebėta tik 8 m. pr.m.e., Romą valdant imperatoriui Augustui, kuris įgyvendino naują kalendoriaus reformą ir panaikino susikaupusį nukrypimą.
Po reformos senatas priėmė nutarimą: mėnesį, kuris vadintas sekstilio (šeštasis) vardu, imperatoriaus garbei pavadinti Augusto vardu (rugpjūtis). Bet šis mėnuo turėjo tik 30 dienų. Tuo tarpu liepos mėnuo, pavadintas Julijaus vardu turėjo 31 dieną. Senato nuomone buvo nepatogu palikti tokį dienų skaičių, ir viena diena buvo atimta iš vasario ir pridėta rugpjūčiui. Taip vasariui liko 28 arba 29 dienos (keliamaisiais m.)š Tačiau dabar trys mėnesiai iš eilės turėjo po 31 dieną. Tuomet nutarė atimti iš rugsėjo vieną dieną ir pridėti spaliui, o iš lapkričio – gruodžiui.
Kartu su Augusto kalendoriaus reforma buvo nustatyta taisyklėč pagal kurią keliamaisiais metais yra tie, kurių numeris dalijosi iš keturių be liekanos. Keliamųjų metų vasaris turi 29 dienas, o paprastųjų 28 dienas. Todėl Julijaus kalendoriuje metų ilgio vidurkis per keturis metus iš eilės yra lygus 365,25 Saulės parų, t.y. kalendoriniai metai uą tropinius metus ilgesni tik 0,0078 paros. Vienos paros nesutapimas Julijaus kalendoriuje, lyginant su laiko skaičiavimu atogrąžų metais gaunasi maądaug po 128 metų, o 3 dienų nesutapimas maždaug po 400 metų, t.y. Saulė pro lygiadienio tašką po 400 metų pagal Julijaus kalendorių praeis 3 paromis anksčiau. Šis nesutapimas didžiulės praktinės reikšmės neturėjo ir todėl Julijaus kalendorius buvo naudojamas 15 šimtmečių. Tačiau buvo tam tikra maišatis nustatant religinių švenčių laiką.


Grigalijaus kalendorius

325 m.e. metais Nikėjos bažnyčios susirinkime visam krikščioniškam pasauliui buvo priimtas Julijaus kalendorius, kurį bažnyčios atstovai laikė idealiai tiksliu. Pagal krikščioniškas taisykles Velykos yra švenčiamos artimiausią sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties. Pirmąją pavasario pilnatimi laikoma ta, kuri yra pirmoji, po Saulės praėjimo pro pavasario lygiadieno tašką momento. 325 metais Saulė pro pavasario lygiadienio tašką praėjo kovo 21 dieną, 1582 m., t.y. po 1257 m., šis momentas persikėlė į kovo 11 d. Šis pasistūmimas sukėlė įvairius nesusipratimus nustatant Velykų bei kitų religinių švenčių datas. Todėl popižiaus Grigaliaus XIII iniciatyva 1582 m. buvo įvykdyta kalendoriaus reforma. Kalendoriaus reformos projektą paruošė italų matematikas ir gydytojas Lilijus. Pagal šį projektą Saulės praėjimo pro pavasario lygiadienio tašką momentas vėl buvo sugrąžintas į kovo 21 d. (tuo tikslu po 1582 m. spalio 4 dienos buvo skaitoma ne spalio 5, o spalio 15 diena). Kad panašus dalykas nesikartotų ateityje buvo pakeista keliamųjų metų nustatymo tvaka, priartinant kalendorinių metų ilgį prie atogrąžų metų ilgio. Pagal naują taisyklę buvo numatyta keliamaisiais metas nelaikyti tų šimtmečių metų, kurių šimtų skaičius nesidalija iš 4 be liekanos. Pvz., 1700 m. Julijaus kalendoriuje buvo keliamieji metai, o pagal Grigaliaus kalendorių šie metai yra paprastieji, nes 17 nesidalija iš 4 be liekanos. 1800, 1900, 2100 metai yra paprastieji, pagal naujojo tipo kalendorių, o 1600, 2000 pagal abiejų tipų kalendorius yra keliamieji metai.
Todėl kalendorinių metų vidurkis per 400 metų tapo lygus 365,2425 vidutinių Saulės parų ir kalendoriniai metai užtropinius metus tapo ilgesni tik 0,0003 paros. Pagal naujojo tipo kalendorių vienos paros nesutapimas gausis tik po 3300 metų. Toks tikslumas yra pakankamas visais požiūriais.
Naujo tipo kalendorių dauguma Europos valstybių priėmė XVI – XVII a. Rusijoje naujasis kalendorius buvo įvestas tik 1918 m. Tais metais pagal Sovietų valdžios dekretą vietoj vasario 1 d. skaitė vasario 14 d., kadangi nesutapimas dabar jau siekė 13 parų.


Kalendorius Lietuvoje

Senovės lietuviai tikriausiai naudojosi Mėnulio kalendoriumiš Lietuvių tautosakoje dažnai minimas Sietynas veikiausiai buvo svarbi Mėnulio fazių stebėjimo gairė: jauno arba pilno Mėnulio pasirodymas Sietyne sutampa su tam tikrais pavasario ir rudens momentais.
Didžiojoje Lietuvos Kunigaištystėje iki XVI a. pabaigos buvo vartojamas Julijaus kalendorius. Metai buvo skaičiuojami „nuo pasaulio sukūrimo“. Įsigalėjus krikščionybei, metai imti skaičiuoti nuo tariamojo Kristaus gimimo. Grigaliaus kalendorius Lietuvoje įsigalėjo 1586 m. 1800 m. vėl buvo įvestas Julijaus kalendorius, išskyrus suvalkų guberniją, tuomet priskirtą prie Lenkijos karalystės. 1915 m. vėl įvestas naujojo tipo kalendorius, kurio laikomasi iki dabar.
Pirmąjį kalendorių lietuvių kalba 1845 m. parengė ir išleido L. Ivinskis („Metų skaitlius ūkiškas ant metų viešpaties 1846“). Šį kalendorių vėliau vadintą „metskaitliu“ L. Ivinskisleido iki 1873 m.


Eros

Kalendorinių metų (Naujųjų metų) pradžia yra susitarimo dalykas. Seniau kai kurios šalys Naujus metus pradėdavo kovo 25 d., gruodžio 25 d. bei kitomis dienomis. Rusijoje iki XV a. Naujuosius metus pradėdavo kovo 1 d., o nuo XV a. iki 1700 m. rugsėjo 1 d. Ilgainiui daugumoje valstybių nusistovėjo taisyklė Naujus metus pradėti nuo sausio 1 d., t.y. taip, kaip buvo priimta 46 m. pr.m.e., įvedant Julijaus kalendorių.
Eros pradžia taip pat susitarimo dalykas. Praeityje egzistavo apie 200 erų, surištų įvairiais realiais (karais,imperatorių įžengimu į sostą, olimpiadomis ir t.t.) arba legendiniais (pasaulio sukūrimas, pasaulinis potvynis, Romos įkūrimas ir t.t.) įvykiais. Mūsų era, t.y. era nuo „Kristaus gimimo“, buvo pradėta 1284 eros „nuo Romos įkūrimo“ metais. Be jokion įrodymo mokslininkas ir vienuolis Dionyzas paskelbė, kad Kristus gimė prieš 532 m., ir sekančius metus pradėjo datuoti kaip 533, 534 it t.t. Skaičius 532 buvo pasirinktas todėl, kad Velykų šventės po tiek metų būna lygiai tą pačią datą. Šis skaičius yra lygus trijų periodų sandaugai, t.y. 4x7x19 = 532, kur 4 – yra keliamųjų metų periodas, 7 – dienų skaičius savaitėje ir 19 – metų skaičius, po kurio Mėnulio fazė vėl įvyksta tą pačią kalendorinę dieną.


Parengta pagal: V. Kaminskas. Sferinė astronomija ir dangaus mechanika. - V., 1976

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Sek Kov 18, 2007 9:04 pm
Aprašymas
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1630
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Ačiū už gerą papildymą :)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pir Kov 19, 2007 12:41 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007