www.baltai.lt
http://baltai.lt/kurono_forumas/

Padėka Dievams už maistą
http://baltai.lt/kurono_forumas/viewtopic.php?f=82&t=1177
Puslapis 11

Autorius:  Baltas [ Pen Bal 30, 2010 12:55 am ]
Pranešimo tema:  Padėka Dievams už maistą

Cituoti:
„Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“
XVII a. II pusė

4 Prūsijos regyklos kn., 7 sk.

§15. Čia man ateina į galvą, ką minėtasis Wilhelmas Martinijus kadaise, pradėdamas tarnybą, matė prie savo parapijos kaimo Maternick. Šitas kaimas yra prie pat sienos su Žemaitija, priešais kitą kaimą, jau priklausantį Žemaitijai, sieną skiria tik mažas upelis vardu Šyša. Žemaitijos pusėje buvo ąžuolas, o prie jo, už kokių penkių žingsnių, gana didelis akmuo. Netoli nuo akmens buvo iškelta aukšta kartis, jo manymu, mažiausiai 8 sieksnių aukščio, ant jos ištemptas ožkos kailis, o virš jos galvos sukurptas didžiulis kesulas iš javų ir žolių. Minėtasis Martinijus kaip tik priėjo artyn, kai jie tą kartį ištraukė ir jos idolą (idolum) nuėmė, tačiau prieš tai jis pastebėjo, kad prie akmens, ant kurio buvo pastatytas pripiltas kaušelis, stovi senas vyras. Netrukus priėjo sena gerai apsirengusi moteris su dideliu ąsočiu, kurį senasis vyras – norėtume jį vadinti vaidilučiu – iš jos paėmė, šiek tiek įpylė į kaušelį, paėmė jį į ranką ir meldėsi, bet ką jis kalbėjo, dvasininkas negalėjo girdėti ir pasišalino, norėdamas išreikšti savo nepasitenkinimą. Tačiau, uoliai paklausinėjęs, jis sužinojo, kad jie dėkojo savo dievybei, duodančiai jiems valgį ir gėrimą, maistą ir išlaikymą, bet jie nenorėjo pasakyti jos vardo.

Po maldos jaunimas susiėmęs už rankų šoko aplink ąžuolą ir kartį, bet šitas šokis tuoj baigėsi, kai tik vaidilutis vėl ėmė melstis su kaušeliu. Po maldos, išgėręs kaušelį, jis palietė kartį, prie kurios visi prišoko, ją ištraukė ir visi stvėrėsi už puokštės. Ožkos kailį pasiėmė vaidilutis kaip atlygį už savo pastangas, o žoles, buvusias ant karties, labai taupiai išdalijo visiems. Tada jie visi susėdo aplink tą ąžuolą ir akmenį, o vaidilutis ant akmens padėjo ožkos kailį ir, atsisėdęs ant jo, sakė prakalbą apie jų kilmę ir senuosius papročius, tikėjimą ir kt., minėdamas Žemyną, Perkūną ir kitus. Po pasakytos prakalbos jie visi galva nusilenkė žemei. Kai jis nulipo nuo akmens ir įsimaišė tarp žmonių, prasidėjo valgymas ir gėrimas, trukęs tris dienas. Ožkos kailį jie esą šitaip iškėlė prasidėjus žiemkenčių sėjai. Mėsą jie valgė su visokiausiais prietaringais pramanais ir kartu gėrė kaip padūkę – atrodo, kad šitoks elgesys yra liekana tų apeigų, kurios buvo skirtos Gurchui garbinti. Šitas garbinimas bus, ko gero, buvęs beveik toks pat, kaip tie papročiai, kuriuos Holšteino ponai pasiuntiniai, vykdami į Persiją, stebėjo Terky (miestas Rusijos teritorijoje) kunigaikštienės Bycaes buveinėje; apie tai plačiau – Olearijus Kelionės į Persiją aprašyme.

M. Pretorijus. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, III, 2006, p. 262-263.

Puslapis 11 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/