Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:12 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 28 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
10 Dievo įsakymų 
Autorius Žinutė
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 10 Dievo įsakymų
Na, kadangi nuodėmklausio temoje buvo įsibėgėjusi kalba apie 10 Dievo įsakymų, tai padiskutuokime plačiau.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Sek Gru 11, 2005 1:03 am
Aprašymas
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Mane būtent toks klausimėlis domintų. Kaip yra su įvairių paveikslų, statulų ir kitų šventų objektų garbinimu katalikiškoje bažnyčioje? Šiaip tai pagal šventąjį raštą antrasis dievo įsakymas skamba: Neturėk dievo atvaizdo ir negarbink jo (Exodus 20:4-5). Ką manote?

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Sek Gru 11, 2005 1:04 am
Aprašymas
Standartinė 
Šiaip iš tikrųjų šlykštoka kai yra bučiuojamos skulptūros, garbinami paveikslai. Bet nereikia ir tokių pavyzdžių, juk nieks nepaneigs, kad Aušros vartų paveikslas yra garbinamas ir prie jo traukia įvairių šalių krikščionių maldininkai... O kur dar Šiluva... ir sąrašas pradeda ilgėti.
Matyt, į tą sąrašą reiktų įrašyti ir kryžių kalną bei dygstančių kaip po lietaus šakalinių kryželių būrelį Nidos kopose prie kadaise buvusio vienišo kryžiaus. O taip pat tiek kryžių kalne, tiek fontanuose, tiek į jūrą mėgstama mėtyti monetas.
Sunku būtų atsakyti, kodėl vyrauja toks elgesys. Ar tik nebus čia stabų garbinimas :roll: Matyt, žmonėms reikia daiktiško pavidalo dievuko, kurį galėtų pačiupinėti ir pasakytų - aš daugiau paaukojau, daugiau kryželių pribedžiojau. Ir tuo jis save laiko geresniu už aplinkinius, nes yra sąžiningas ir tikras tikintysis! :lol: Sunku su tokiu tikinčiuoju būtų bendrauti apie tikėjimą ir Dievą... greičiau jis nukryžiuoti užsinorės arba ant laužo sudeginti - kaip kad ir savo mėgstamoje skulptureleje pavaizduota zmogu...


Ant Gru 13, 2005 4:19 pm
Standartinė 
Antras skyrius. Dešimt įsakymų
Pirmas poskyris. “Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ [2083-2195]
1 skirsnis. Pirmas įsakymas [2084-2141]
I. Garbink Viešpatį, savo Dievą, ir Jam tarnauk
II. „Jam vienam tetarnauk“
III. „Neturėsi kitų dievų, tiktai mane“
IV. „Nedirbsi sau drožinio...“
Glaustai
2 skirsnis. Antras įsakymas [2142-2167]
I. Viešpaties Vardas yra šventas
II. Viešpaties Vardo tarimas be reikalo
III. Krikščionio vardas
Glaustai
3 skirsnis. Trečias įsakymas [2168-2195]
I. Šabo diena
II. Viešpaties diena
Glaustai
Antras poskyris. „Mylėk savo artimą kaip save patį“ [2196-2557]
4 skirsnis. Ketvirtas įsakymas [2197-2257]
I. Šeima Dievo plane
II. Šeima ir visuomenė
III. Šeimos narių pareigos
IV. Šeima ir Dievo karalystė
V. Visuomenės valdžia
Glaustai
5 skirsnis. Penktas įsakymas [2258-2330]
I. Pagarba žmogaus gyvybei
II. Pagarba žmogaus orumui
III. Taikos gynimas
Glaustai
6 skirsnis. Šeštas įsakymas [2331-2400]
I. „Sukūrė juos vyrą ir moterį...“
II. Pašaukimas į skaistumą
III. Sutuoktinių meilė
IV. Nusižengimai santuokos orumui
Glaustai
7 skirsnis. Septintas įsakymas [2401-2463]
I. Žemiškųjų gėrybių paskirtis visiems žmonėms ir privatinė nuosavybė
II. Pagarba žmonėms ir jų turtui
III. Socialinis Bažnyčios mokymas
IV. Ūkinė veikla ir socialinis teisingumas
V. Teisingumas ir tarptautinis solidarumas
VI. Varguolių meilė
Glaustai
8 skirsnis. Aštuntas įsakymas [2464-2513]
I. Gyventi tiesoje
II. „Liudyti tiesą“
III. Nusižengimai tiesai
IV. Pagarba tiesai
V. Visuomenės informavimo priemonių naudojimas
VI. Tiesa, grožis ir sakralinis menas
Glaustai
9 skirsnis. Devintas įsakymas [2514-2533]
I. Širdies skaistinimas
II. Kova dėl tyrumo
Glaustai
10 skirsnis. Dešimtas įsakymas [2534-2557]
I. Geismų sukeliama netvarka
II. Šventosios Dvasios troškimai
III. Širdies neturtas
IV. „Trokštu regėti Dievą“
Glaustai
„Mokytojau, ką turiu daryti...?“

2052 „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ Tą klausimą iškėlusiam jaunuoliui Jėzus atsako pirma primindamas būtinumą pripažinti, jog Dievas „vienas tėra Gerasis“, jog Jis yra aukščiausias Gėris ir visokio gėrio šaltinis. Paskui Jėzus jam sako: „Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“ Ir išvardija klausėjui su artimo meile susietus įsakymus: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; gerbk savo tėvą ir motiną.“ Pagaliau šiuos įsakymus Jėzus apibendrina vienu teiginiu: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 19, 16–19).

2053 Po pirmojo atsakymo seka antras: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21). Pirmojo atsakymo jis nepanaikina. Sekti paskui Jėzų Kristų reiškia vykdyti įsakymus. Įstatymas nėra panaikintas,1 tik žmogus yra kviečiamas jį atrasti tobulai jį įvykdžiusio savo Mokytojo asmenyje. Trijose sinoptinėse Evangelijose Jėzaus raginimas turtingam jaunuoliui, kad sektų paskui Jį kaip klusnus mokinys, besilaikantis įsakymų, jungiamas su kvietimu į neturtą ir skaistumą.2 Evangelijos patarimų negalima atskirti nuo įsakymų.

2054 Jėzus perėmė Dešimt įsakymų, bet parodė, kaip stipriai Šventoji Dvasia juose veikia. Jis skelbė teisumą, kuris viršija Rašto aiškintojų ir fariziejų3, taip pat pagonių4 teisumą. Jis paaiškino visus įsakymų reikalavimus: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk. [...] O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“ (Mt 5, 21–22).

2055 Kai Jo klausia: „Koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ (Mt 22, 36), Jėzus atsako: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 22, 37–40).5 Dekalogą reikia aiškinti šio dvilypio ir vienintelio meilės įsakymo šviesoje, nes meilė yra Įstatymo pilnatvė:

Juk įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė – įstatymo pilnatvė (Rom 13, 9–10).

Dekalogas Šventajame Rašte

2056 Žodis „Dekalogas“ pažodine prasme reiškia „dešimt žodžių“ (Iš 34, 28; Įst 4, 13; 10, 4). Tuos „dešimt žodžių“ Dievas apreiškė savo tautai ant šventojo kalno. Jie yra parašyti „Dievo pirštu“,6 ne taip, kaip kiti įsakymai, parašyti Mozės.7 Tai ypatingos reikšmės Dievo žodžiai. Jie mums yra perduoti Išėjimo8 ir Pakartoto Įstatymo9 knygose. Nors Senajame Testamente šventosios knygos ne kartą remiasi „dešimčia žodžių“10, bet tik Naujojoje Sandoroje, Jėzuje Kristuje bus atskleista visa jų prasmė.

2057 Dekalogas pirmiausia suprantamas ryšium su Išėjimu [iš Egipto], kuris yra centrinis Senosios Sandoros ir didis Dievo atlikto išvadavimo įvykis. Išsakomi kaip negatyvūs įsakymai – draudimai, arba kaip pozityvūs įsakymai (pavyzdžiui: „Gerbk savo tėvą ir motiną“), tie „dešimt žodžių“ išreiškia iš nuodėmės vergijos išvaduoto gyvenimo sąlygas. Dekalogas yra gyvenimo kelias:

Jei mylėsi Viešpatį, savo Dievą, eisi Jo keliais, laikysies Jo įsakymų, įstatų ir įsakų, tada klestėsi ir tapsi gausus (Įst 30, 16).

Tą išlaisvinamąją Dekalogo jėgą parodo, pavyzdžiui, ir svetimšaliams bei vergams vienodai taikomas įsakymas laikytis šabo poilsio:

Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats, tavo Dievas, galingai pakelta ranka (Įst 5, 15).

2058 „Dešimt žodžių“ trumpai sutraukia ir skelbia Dievo Įstatymą: „Šiuos žodžius – šiuos ir nieko daugiau – Viešpats galingu balsu tarė visai jūsų bendrijai prie kalno iš ugnies ir tamsaus debesies. Jis užrašė juos ant dviejų akmeninių lentelių, kurias Jis davė man“ (Įst 5, 22). Dėl to tos dvi lentelės vadinamos „Sandoros lentelėmis“ (Iš 25, 16). Jose – Dievo su savo tauta sudarytos Sandoros sąlygos. „Sandoros lentelės“ (Iš 31, 18; 32, 15; 34, 29) turi būti saugomos „krynioje“ (Iš 25, 16; 40, 1–3).

2059 „Dešimt žodžių“ Dievas ištarė teofanijos (graik. – „Dievo pasirodymo“) metu („Veidas į veidą Viešpats kalbėjo su jumis prie kalno iš ugnies“: Įst 5, 4). Tie žodžiai reiškia Dievo Apreiškimą apie save patį ir savo garbę. Duodamas įsakymus, Dievas dovanoja save patį ir savo šventąją valią. Leisdamas pažinti savo norus, Dievas save apreiškia savo tautai.

2060 Įsakymų ir Įstatymo dovana yra dalis Dievo patvirtintos Sandoros su savaisiais. Pasak Išėjimo knygos, „dešimties žodžių“ apreiškimas įvyksta tarp Sandoros pasiūlymo11 ir jos patvirtinimo12 – po to, kai tauta įsipareigojo „vykdyti“ visa, ką Viešpats pasakė, ir „būti klusni“.13 Dekalogas perduodamas tik priminus Sandorą („Viešpats, mūsų Dievas, sudarė Sandorą su mumis prie Horebo“: Įst 5, 2).

2061 Pilnutinė įsakymų reikšmė atskleidžiama pačioje sandoroje. Pasak Šventojo Rašto, moralinis žmogaus elgesys visą savo prasmę įgyja sandoroje ir per ją. Pirmasis iš „dešimties žodžių“ primena, kad Dievas pirmas pamilo savo tautą:

Kadangi dėl bausmės už nuodėmę iš rojaus laisvės teko pereiti į šio pasaulio vergiją, pirmas Dekalogo sakinys, pirmieji Dievo įsakymų žodžiai mini laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 5; Įst 5, 6).14

2062 Griežtai imant, patys įsakymai atsiduria antroje vietoje; jie nurodo, kas darytina pagal Sandoros nustatytą priklausomybę Dievui. Dorovingas gyvenimas yra atsakymas į mylinčio Dievo veikimą: Jo pripažinimas, pagerbimas ir Jam dėkojimas; tai ir bendradarbiavimas vykdant Dievo planą istorijoje.

2063 Sandorą ir Dievo dialogą su žmogumi patvirtina ir tai, kad visi įpareigojimai yra išsakomi pirmuoju asmeniu („Aš esu Viešpats...“) kitam asmeniui („Tu...“). Visuose Dievo įsakymuose kreipinys esti išreikštas asmeninio įvardžio vienaskaita. Skelbdamas savo valią visai tautai, Dievas ją skelbia ir kiekvienam žmogui atskirai:

Viešpats įsakė mylėti Dievą ir liepė teisingai elgtis su artimu, kad žmogus būtų teisus ir vertas Dievo; Dekalogu Dievas parengė žmogų tapti savo draugu ir sugyventi su artimu. [...] Dekalogo žodžiai [...] išlieka tokie pat ir mūsų [krikščionių] laikais, nes kūne atėjusio Viešpaties buvo įvykdyti ir pagilinti, bet toli gražu ne panaikinti.15

Dekalogas Bažnyčios Tradicijoje

2064 Bažnyčios Tradicija, ištikima Šventajam Raštui ir sekdama Jėzaus pavyzdžiu, Dekalogui visada pripažindavo pirmaeilę svarbą ir reikšmę.

2065 Nuo šv. Augustino laikų „dešimt įsakymų“ užima labai svarbią vietą krikštui rengiamų žmonių ir tikinčiųjų katechezėje. XV amžiuje atsirado paprotys Dekalogo įsakymus reikšti lengvai įsimenamų rimuotų teiginių forma, kuri pasitaiko ir šiandien. Bažnyčios katekizmai krikščioniškąjį doros mokslą dažnai dėsto, laikydamiesi „dešimties įsakymų“ tvarkos.

2066 Įsakymų suskirstymas ir eilės tvarka istoriškai keitėsi. Šis katekizmas laikosi šv. Augustino įsakymų suskirstymo, Katalikų Bažnyčioje tapusio tradiciniu. Jo laikosi ir liuteroniškosios religijos. Graikų Tėvai įsakymus suskirstė kiek kitaip, ir šis suskirstymas išliko ortodoksų Bažnyčiose bei reformuotose bendruomenėse.

2067 Dešimt įsakymų skelbia, kad reikia mylėti Dievą ir artimą. Trys pirmieji labiau pabrėžia Dievo, kiti septyni – artimo meilę.

Kaip yra du meilės įsakymai, kuriais, kaip sako Viešpats, remiasi Įstatymas ir Pranašai [...], taip ir tie dešimt įsakymų yra duoti dviejose lentelėse. Trys surašyti ant vienos, septyni – ant kitos.16

2068 Tridento Susirinkimas moko, kad dešimt įsakymų įpareigoja krikščionis ir kad nuteisintas žmogus taip pat privalo jų laikytis.17 Tai patvirtina Vatikano II Susirinkimas: „Vyskupai, kaip apaštalų įpėdiniai, yra Viešpaties [...] siunčiami mokyti visų tautų ir skelbti Evangeliją visai kūrinijai, kad visi žmonės, tikėdami, būdami pakrikštyti ir laikydamiesi įsakymų, pasiektų išganymą.“18
Dekalogo vieningumas

2069 Dekalogas sudaro nedalijamą visumą. Kiekvienas jo „žodis“ yra susietas su kitu ir su visais drauge; jie vieni kitus sąlygoja. Dvi Dekalogo lentelės paaiškina viena kitą; jos abi kaip viena. Nepaklusti vienam įsakymui reiškia nusižengti visiems kitiems.19 Negalima gerbti kito žmogaus, negerbiant Dievo, savo Kūrėjo. Nesugebėtume garbinti Dievo, nemylėdami visų žmonių, Jo kūrinių. Dekalogas vienija teologalinį (Dievui skirtą) ir socialinį žmogaus gyvenimą.
Dekalogas ir prigimtinis įstatymas

2070 Dešimt įsakymų yra Dievo Apreiškimo dalis. Drauge jie mus pamoko, kas yra tikroji žmogaus prigimtis. Jie parodo joje slypinčias esmines žmogaus pareigas, o netiesiogiai – ir pagrindines jo teises. Dekalogas puikiai išreiškia „prigimtinį įstatymą“: Dievas, nuo pat pradžių į žmonių širdis įdiegęs prigimtinio įstatymo reikalavimus, juos priminė Dekalogu, nieko daugiau nereikalaudamas.20

2071 Nors prieinami grynai protu, Dekalogo įsakymai buvo apreikšti. Nusidėjusiai žmonijai reikėjo šio apreiškimo, kad ji galėtų pilnutinai ir tikrai pažinti prigimtinio įstatymo reikalavimus:

Atsiradus nuodėmei, buvo būtina pilnutinai išaiškinti Dekalogo įsakymus, nes proto šviesa buvo aptemusi, o valia iškrypusi.21

Dievo įsakymus mes sužinome iš Jo Apreiškimo, kurį mums skelbia Bažnyčia, ir iš dorinės sąžinės balso.
Dekalogas privalomas

2072 Kadangi Dešimt įsakymų išreiškia pagrindines žmogaus pareigas Dievui ir artimui, savo esme jie yra svarbūs įpareigojimai. Jie nė kiek nekinta ir galioja visada ir visur. Niekas negali nuo jų atleisti. Dešimt įsakymų Dievas įrašė žmogaus širdyje.

2073 Pareiga paklusti įsakymams apima ir savyje ne tokius svarbius įpareigojimus. Pavyzdžiui, penktas įsakymas draudžia užgauti žodžiu, bet šios kaltės sunkumas pareina nuo aplinkybių arba nuo nusikalstančio žmogaus intencijos.
“Nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“

2074 Jėzus sakė: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti“ (Jn 15, 5). Šiuose žodžiuose minimi vaisiai yra vaisingo – dėl vienybės su Kristumi – gyvenimo šventumas. Kai mes tikime Jėzų Kristų, vienijamės su Jo paslaptimis ir vykdome Jo įsakymus, pats Išganytojas mumyse myli savo Tėvą ir savo brolius – mūsų Tėvą ir mūsų brolius. Šventosios Dvasios dėka Jo asmuo tampa gyvomis vidinėmis mūsų veikimo gairėmis. „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15, 12).
Glaustai

2075 „Ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą? – Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“ (Mt 19, 16–17).

2076 Savo veiksmais ir žodžiais Jėzus patvirtino nesibaigiantį Dekalogo galiojimą.

2077 Dekalogas buvo dovanotas Sandoroje, kurią Dievas sudarė su savo tauta. Tikroji Dievo įsakymų reikšmė atskleidžiama toje Sandoroje ir per ją.

2078 Bažnyčios Tradicija, ištikima Šventajam Raštui ir sekdama Jėzaus pavyzdžiu, Dekalogui visada pripažindavo pirmaeilę svarbą ir reikšmę.

2079 Dekalogas sudaro organišką vienybę, kurioje kiekvienas „žodis“, arba „įsakymas“, yra susietas su visuma. Nepaklusti vienam įsakymui reiškia nusižengti visam Įstatymui.22

2080 Dekalogas puikiai išreiškia prigimtinį įstatymą. Mes jį sužinome iš Dievo apreiškimo ir savo protu.

2081 Dešimt įsakymų savo esme yra svarbūs įpareigojimai. Tačiau pareiga paklusti tiems įsakymams apima ir savyje ne tokius svarbius įpareigojimus.

2082 Ką Dievas įsako, tą įvykdyti padeda savo malone.


Pir Sau 23, 2006 8:33 am
Standartinė 
Sebastijonai - o tie skaičiukai tai apytiksli data kada tie grąžūs dalykai įvyks ?:)
O jei rimtai įdomus terminas papuolė - Šabo diena - kas tai? Tipo kažkokia navarotista pirtis, ar dar kažkas ?:)


Pir Sau 23, 2006 10:22 am
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 1178
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Šabas, tai žydų religinių apeigų diena šeštadienis, Lietuvote tariama, kaip Subata (Subotnik'as) :) Vėliau buvo pakeista į graikų apeigų dieną sekmadienį. Todėl katalikai švenčia sekmadienį, o žydai šeštadienį.
Nors prie ko čia baltų pasaulėžiūra ir krikščioniška ideologija?
Mane domina štai kas, kodėl Sebestijonas savo krikščioniškus įsitikinimus bando taip uoliai propaguoti šioje svetainėje, kai tas 10 Dievo įstatymų yra daugelyje religijų ir beje, daugiau nei 10 :!:
Na matyt Electrai tapo aktualu, kas tie 10 įstatymų krikščionims?
Gal sukurti atskirą skyrelį [b]"Įvairios religijos ir jų filosofija"[/b] platesniam aptarimui, nes tokių temų yra nemažai?

P.s. prašome nurodyti šaltinį iš kur plagijavote tekstą (-us), kitu atveju trinsime žinutes.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Sau 23, 2006 3:20 pm
Aprašymas WWW
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kas liečia temos aktualumą man, tai antroje forumo žinutėje uždaviau konkretų klausimą, apie kurį kitų žonių nuomonė man yra įdomi. Deja, sulaukiau tik ašvienio nuomonės :)

Gal iš tiesų reikėtų temos, kur būtų aptariamos įvairios religijos ir jų filosofija, kaip BURTONIS siūlo, tada mano nuomone būtų išvengta visokių nesusipratimų.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Pir Sau 23, 2006 11:33 pm
Aprašymas
Standartinė 
Nu va vėl apšauktas eretiku, o tik už informacijos perkėlimą čia. GAILA.
http://katekizmas.lcn.lt/kbk1996p2003/N15F7B.html

prašau ir nuoroda....................pagal jūsų pageidavimą


Ant Sau 24, 2006 8:55 am
Standartinė 
Electra rašė:
Mane būtent toks klausimėlis domintų. Kaip yra su įvairių paveikslų, statulų ir kitų šventų objektų garbinimu katalikiškoje bažnyčioje? Šiaip tai pagal šventąjį raštą antrasis dievo įsakymas skamba: Neturėk dievo atvaizdo ir negarbink jo (Exodus 20:4-5). Ką manote?


Išėjimo knyga 20, 3-7:
Neturėk kitų dievų šalia manęs!
Nedaryk sau jokio dievuko, jokio atvauzdo to, kas yra aukštai danguje, ar kas žemai žemėje, ar kas vandenyje po žeme! Nekniūpsok ties jais ir negarbink jų! Nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, pavydulingas Dievas, atkeršijęs už tėvų nusikaltimą vaikams, trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs malonę tūkstančiams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.


įstatymas, mano galva, moko gyventi kiekvienoje akimirkoje su Dievu, o ne vien klūpuoti prieš stabus.
Kristus mokė: šlovink Viešpatį Dvasia! tai yra svarbiausia:).

banžnyčioje garbinami, manau, paveikslai ir kt, kuriuose savo šventą žymę paliko šventoji dvasia per savo sielas: žmonių rankomis nutapiusius, širdžių meile įkvėpusius:)... jei daiktų atsiradimą įkviepia šventumas, žmonės, jaučiantys vibracijas, gali aiškiai paliudyti tai:).
Ar negera mum prisiglausti prie mylimos Motulės kelių :) , pajausti saugumą savo DVASIOJE :) ... tam ir dieviškumo ženklai mums pasaulyje:).
tai tik priminimai kokie mes patys turėtume būti:)..

o kas sureikšminama, viskas nesveika :wink: ..


Ant Sau 24, 2006 6:48 pm
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 12, 2006 7:22 pm
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Mano supratimu Katalikų Bažnyčia garbina Dievą. Todėl Katalikų Bažnyčios tikintysis turėtų tikėti dievu. Kitu atveju ji negyvuotų taip ilgai kaip gyvuoja.
Garbinimas daiktų primena pirmykštę religiją, kuri pagrįsta nedideliu protiniu sugebėjimu, primityvia pasaulėžiūra. Šiuolaikinio žmogaus garbinimas šventų paveikslų, statulų, vietų, parodo jo nepakankamą suvokimą savęs.

_________________
Svaigiame padangių aukšty nesuglausk sparnų - - -


Tre Vas 01, 2006 9:02 pm
Aprašymas
Standartinė 
Paveikslai tik padeda susikaupti, jie nėra garbinami, yra tikima tik DIEVU, ir jis yra garbinamas ir jam giesmės giedamos.................


Tre Vas 01, 2006 9:05 pm
Standartinė 
O kokias giesmes giedi tu, paukšteli mano mielas :)


Tre Vas 01, 2006 9:50 pm
Standartinė 
Vigintas rašė:
O kokias giesmes giedi tu, paukšteli mano mielas :)

******************
Nu mano balsas ne giedojimui skirtas, vienus kalnus nugiedojau, bet daugiau nebandau, nes neturiu gero balso.......................


Tre Vas 01, 2006 10:34 pm
Standartinė 
Da nesiskųsk savo balseliu, jį, matyt, turi skardų :) Mahomedas giedojo, giedojo niekaip kalno neprisikvietė , teko jam, vargšeliui, savom dviejom link jo lapnoti.... O tu ištisą kalnagubrį nugiedojai. Tu ne tuose vandenyse gaudai, va musulmonams paporink kaip kalnunus nugiedojai, jie Mahometą į konteinerį išmes, tavo garbei dvigubai dažniau kakta žemę daužys, o tau visą haremą padovanos , giedorėli mano mielas - Alah Agbar :) Net man norisi žemelę su kaktyte padaužyti :)


Paskutinį kartą redagavo Vigintas Ket Vas 02, 2006 1:09 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Tre Vas 01, 2006 11:14 pm
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 389
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Sebestijonas rašė:
Paveikslai tik padeda susikaupti, jie nėra garbinami, yra tikima tik DIEVU, ir jis yra garbinamas ir jam giesmės giedamos


Nelabai norėčiau sutikti. Paveikslai tikrai nepadeda susikaupti. Jie blaško dėmesį. Ką gi daro žmogus, atėjęs į naują, jam nepažįstamą bažnyčią. Pirmiausiai nužvelgia labiausiai į akis krintančius daiktus - paveikslus. Mišių metu paveikslų gausa taip pat blašo dėmesį. O juk sakoma: "neturėk Dievo avaizdo ir negarbink jo".

Beje, Sebestijonai, aš suprantu, kad Jūsų miestas ir buvimo vieta yra karčiama, kaip pats nurodote, bet diskusijos forume ne karčiamos lygio, tad į visokias "blevyzgas" leistis nereikėtų.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Tre Vas 01, 2006 11:40 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 28 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007