Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:47 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
Žmogaus ir daiktų santykis 
Autorius Žinutė
Forumo krivis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1634
Miestas: Vilnius
Standartinė Žmogaus ir daiktų santykis
Cituoti:
Tarp daikto ir žmogaus yra skylė, į kurią viskas subyra, ir nesinori labai ilgai ton skylėn žiūrėti. Jie skirtingi, bet vienas be kito negali būti. Todėl ir dingsta kiekvienas savu būdu. Kiekvienas kitaip. Ir dingimas – tai vienas iš daikto egzistavimo būdų.
GINTARAS BERESNEVIČIUS


Krintantys daiktai
GINTARAS BERESNEVIČIUS

Žinome tokius žmones, apie juos ir klasikai rašė, ir anekdotai sklisdavo; jų išskirtinis, ypatingas požymis – pamesti daiktus. Priklausomai nuo epochos. Dažniausiai pametami lietsargiai arba kišeniniai laikrodžiai. Cilindrai. Elegantiškos lazdelės. Pirštinės su pirštinaitėmis. Na ir taip ilgai, be galo. Anksčiau, matyt, būdavo mamutų šonkauliai ar akmeniniai kirvukai. Jie lyg ir vadinami išsiblaškėliais (ne kirvukai), bet manyčiau, kad čia ir gilesnių kampų esama. Ar aštresnių. Jeigu žmogus pameta daiktą, jis, matyt, pasąmoningai jo nenori. Ir tvarkytis su pasąmone ne juokai. Tiesa, yra kitas vertinimas – žmogus tiesiog žioplas. Bet žioplumas kaip toks tėra intelekto rūšis. Ar atmaina. Kas supaisys. Bet tai ne kvailumas, kvailiai paprastai laikosi daikto įsikibę ir pameta jį retai. Mat kvailiai, šiaip ar taip, daiktus vertina. Šie jiems įdomūs. Turiu omenyje kvailius. Žiopliams daiktai irgi įdomūs, bet šiuos jie dažniau užmiršta. Tada daiktai supykę krinta, dingsta, atsikrato tokio savininko. Nevėkšla, – sako jie, dingdami iš būties ir pėdindami kažkurion kiton dimensijon.

Yra žmonių, kurie tvirtina niekad nieko nepametantys, ir aš jais beveik tikiu, bet jie būna neįdomūs pašnekovai ir apgailėtinai stokoja patirčių. Tarkime, jie sakosi nepametantys piniginių nei pirštinių, nepaliekantys kortelių bankomatuose nei taksofonuose. Na ir kas čia ypatingo? Kiekvienam žmogui yra kas panašaus nutikę, tarkime, paskambinus išsitraukti kortelę ir su atradėjo dėmesiu apžiūrinėti šį keistą plokščią ir spalvotą padargą.

O anie, nepametantys, net nėra pajutę šito tyro nustebimo džiaugsmo. Arba to kiek niūresnio nustebimo, kai toje vietoje, kur kažkas neabejotinai turėtų būti, pasirodo, nieko nesą. Nieko pajutimas. Ne kiekvienas egzistencialistas iki grynojo niekio prisikasa, juolab nuosavoj kišenėj.

Mobilieji, lietsargiai, piniginės, peiliukai, trintukai; viskas dingsta, viskas teka ir prateka. Tarkime, esu mėginęs kovoti su lietsargiais, bet tai labai nelygi kova; lietsargį pameti antrą judviejų kelionės dieną. Galima su lietsargiais kovoti paliekant juos namie, bet namie jie irgi dingsta, todėl aš nebeperku lietsargių, kad ir kokie pigūs jie būtų. Pirštinės, šalikai – irgi daiktai, mokantys ir norintys pasimesti; pirštinės, tiesa, moka pasimesti po vieną, t. y. viena dingsta, o antra uoliai vypso kišenėje ir sako tau tyliu, kiek švogždžiančiu pirštinės balsu: o aš tai nepasimečiau, aš gera. Ne tokia kaip ta antroji... dabar draugausime, ilgai. Ir ta pirštinė būna teisi – jos nepamesi, ji visada bus su tavimi, iki dienų galo. Jos ar tavo.

Gal dėl to, kad mėgini juos sulaikyti, gal dėl to, kad jie svarbūs, dingsta ir krepšiai, portfeliai, aplankai, – jie išbūna du tris mėnesius, palaukia akimirkos, kai į juos susikiši visokių jaukių dalykėlių, rašiklių, popieriaus, užrašų knygučių, kai jau imi pasitikėti tuo krepšiu, įsidedi naują žurnalą, dvi neskaitytas ir vieną skolintą knygą, straipsnio rankraštį. Štai tada, kai jau patiki, kad nugalėjai likimą, ir išeini mojuodamas rankomis ir slapčia akies kampučiu nužiūrėdamas praeivius: ar mato jie, kad aš turiu juodą šaunią rankinę ir kad ji nuo manęs nepabėgs, aš ją prisijaukinau, jai gera su manimi... Žinia, tai ženklas, kad šįkart tu ją pamesi kur nors kavinėje, autobuse ar tiesiog kitu būdu ji tave ims ir pames. Ar duosis pavagiama. Bet jau iš tikro ir visiems laikams. Jūs nebesusitiksite. Nebesusitiksi žmogus nei su ja, nei su jos brangiu turiniu.

O piniginės – atskira kalba, aš jų irgi nebesinešioju, jos yra tam, kad jose pamestum reikalingus ar brangius daiktus ne po vieną, o visus iškart, tam žmonija ir sukūrė pinigines. Jeigu jau pamesti – tai ir kortelę, ir grynuosius, ir asmens pažymėjimą, ir vairuotojo kortelę – viską iškart. Piniginės ir išrastos šiam gūdžiam reikalui. Pametimo malonumui. Abejotinam, žinoma.

Akiniai irgi moka pasimesti. Nesvarbu, ar jie ant nosies, ar kur laikinai kišenėlėje, ar padėti priešais kavinėje ar bibliotekoje ant stalo. Tamsūs akiniai apskritai to reikalo specialistai, ir kuo brangesni, tuo jie greičiau pasimeta. Matyt, žino savo vertę. O kiek akinių yra išmėtę neprimatantys, verčiau tegu jie patys papasakoja. Man jie pasakojo gūdžiomis žiemos naktimis apgraibomis mėgindami sučiupti alaus bokalą ir verkdami graudžiomis ašaromis. Tamsūs akiniai palieka šeimininkus todėl, kad jie, tie šeimininkai, – pižonai grynaveisliai, juk jiems tų akinių nereikia, o neprireginčius jų akiniai palieka būtent todėl, kad jaučiasi esą reikalingi.

Matyt, daiktai turi savo išskaičiavimų. Yra žmonių, kuriems jų daiktai yra įkyrūs, kažką neteisingo ar negero primena, varo melancholiją, tokie, kuriuos žmogus mielai pamestų ar bent leistų jiems netyčiom sudužti. Tai ne, šitokie daiktai niekada nepalieka šeimininko, jie brūžinasi su juo ir būna amžinai prie jo prisikabinę, it magnetais prilipdyti; jie įsitvėrę žmogaus, nes žino, kad jis jų nenori. Klastingi tai daiktai, nemieli, neteisingi. Įkyrūs, pasakyčiau. Bet jie neatsikabins. Jie primins apie save įkyriu tiksėjimu, svambalavimu, styrojimu kambario kampe ir niekada nesiduos išnešami į sandėliuką ar paslepiami po lova; ne, jie vėl atšokuos prie tavęs, idant parodytų, ką apie tave mano.

Kita vertus, mieli tau daiktai yra kiek ironiški: mobilieji telefonai, pamėgti ir įprasti, perpetės, rankinės, šveicariški lenktiniai peiliukai, gauti dovanų. Jie žino, kad tu su jais tapatiniesi ir negali be jų išsiversti. Kad tas laikrodis tau mielas, jis irgi žino. Ir todėl būtinai nukris, suduš, o ką nors kitą tau pavogs, ištrauks ar tu pats paliksi, atsikratydamas amžiams tarsi netyčia.

Bet, matyt, tokia jau žmonių ir daiktų dalia. Ir tokie nekorektiškai dialektiški jų santykiai. Matyt, per didelis prisirišimas klaidingas. Žmogus neturėtų tapatintis su savo daiktais, nes jie laikini, o jis amžinas. Dingdami jie tai primena. Ir geriausias būdas, kaip elgtis su mėgstamu daiktu – apsimesti, kad jis tau visai nerūpi ir tu vien "iš reikalo" dalyvauji būtyje kartu su juo.

Arba jūs pasislepiate nuo būties slėgio, pagelbėdami vienas kitam būti.

Tarp daikto ir žmogaus yra skylė, į kurią viskas subyra, ir nesinori labai ilgai ton skylėn žiūrėti. Jie skirtingi, bet vienas be kito negali būti. Todėl ir dingsta kiekvienas savu būdu. Kiekvienas kitaip. Ir dingimas – tai vienas iš daikto egzistavimo būdų.

Šiaurės Atėnai. 2005-07-16 nr. 757

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbkuronas/viewt ... 6d195205c3


Pen Rgs 08, 2006 1:51 pm
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)

Užsiregistravo: Šeš Bir 17, 2006 11:01 pm
Pranešimai: 64
Miestas: PLUNGE
Standartinė 
Daiktas niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda tiesiog pereina tarnauti kitam žmogui ta pačia ar pasikeitusia būsenos forma. O kaip sunku kartais atsiskirti su mėgstamais mylimais daiktais, tačiau žmogui duok panašų, bet naują daiktą ir jis lengvai atsisakys senojo. Nors retkarčiais ima graužti sąžinė dėl jo, bet kuo toliau tuo labiau naujasis daiktas išstumia prisiminimus apie buvusįjį. Apleistasis daiktas nė nebando apie save priminti, jis pasikeitęs ar ne pereina į kitą dimensiją, kur atgimsta jau pasiruošęs tarnauti vėl žmogui, nes žmogus yra visų daiktų kūrėjas ir jų valdovas. Uždaras ratas ar ne................. :wink:




-------------------------------------------------------------------------------------
Iki susitikimo Geležiniuose vartuose :wink:


Tre Sau 24, 2007 12:08 am
Aprašymas
Paslapčių ieškotojas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 203
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Labai teisingas Beresnevičiaus straipsnis :) Kiekvienas sakinys rėžia tiesą į akis.... kiekvienas sakinys teisingas. Tikriausiai taip ir yra, kai daiktas nebereikalingas, jis kažkur dingsta :) ....gal nebe reikia jo ieškoti?

_________________
Gyventi čia ir dabar


Tre Geg 09, 2007 11:40 pm
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 1178
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Brigita rašė:
Labai teisingas Beresnevičiaus straipsnis :) Kiekvienas sakinys rėžia tiesą į akis.... kiekvienas sakinys teisingas. Tikriausiai taip ir yra, kai daiktas nebereikalingas, jis kažkur dingsta :) ....gal nebe reikia jo ieškoti?

Kaip ir savo nuotraukų, kurios liko sename pase :P

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Geg 10, 2007 12:19 am
Aprašymas WWW
senbuvis(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Bal 11, 2007 10:23 am
Pranešimai: 61
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Teisybė. Esu pametęs daiktą lygioj, tuščioj vietoj, kurioj ir žmonių beveik nebuvo. Nukrito ir dingo. Didis žmogus buvo G.B....

_________________
Geriau sudegti, negu supūti.


Ket Geg 10, 2007 7:56 am
Aprašymas
Svetys

Užsiregistravo: Pen Bal 13, 2007 7:31 pm
Pranešimai: 6
Miestas: Kaunas
Standartinė 
alchemilla Keisti tie mūsų santykiai su daiktais.Tačiau visada prisiminkim:norėjimas daiktus spalvina,o turėjimas -blukina.Kadangi gyvenam tokiu laiku ,kada vartojimas tapo tarsi dorybe,siūlau tokį bandymą:turėdami laiko, pavaikštinėkit po prekybos centrą.Ir labai atidžiai ir nuosekliai apžiūrėkit visus lentynose sudėtus daiktus.Ir tuomet kažkurią akimirką ateis suvokimas:kiek daug yra daiktų ,kurių man nereikia!


Pen Bir 15, 2007 10:48 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by Vjacheslav Trushkin for Free Forum/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007