Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 8:32 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Kava ir jos poveikis 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Kava ir jos poveikis
„Nieko nėra geriau už rytinį kavos puodelį...“ Ši mintis šmėsteli beveik visiems kavos mėgėjams, kurie jau anksti ryte išgeria kavos.

Andrius Buivydas


Kur daugiau kofeino – kavoje ar arbatoje?


Kavos sudėtyje yra kofeino, kuris tonizuoja organizmą, o dėl kofeino kurį laiką esame aktyvesni. Yra teigiančių, kad arbatoje kofeino daugiau nei kavoje, todėl, gerdami arbatą, galėtume gauti net didesnį kofeino kiekį. Tačiau vidutiniame (150 ml talpos) kavos puodelyje yra apie 150 mg kofeino, o arbatos puodelyje ­– maždaug 50 mg [1]. Be abejo, reikia atsižvelgti ir į žmogaus poreikius bei pomėgius: kas vienam žmogui stipri kava, tas kitam gali pasirodyti atominis užtaisas...

Kavos išgeriame daug

575 metais kava atkeliavo į Arabijos pusiasalį iš Etiopijos. Nuo tada ji paplito po visą pasaulį. Šiandien mes turime labai didelį kavos pasirinkimą. Šio gėrimo paruošimo būdas (taip, kaip ir arbatos) yra ne vienas: virimas, užpylimas verdančiu vandeniu, filtravimas, garinimas naudojant presą (tokiu būdu paruoštos kavos galime paragauti daugelyje Lietuvos kavinių) ir kt. Kavos gėrimas bei jo gaminimo ypatumai (skirtingi virimo būdai, įvairūs priedai ir t. t.) - gan plati sfera, apie kurią būtų galima ilgai kalbėti. Nors kavos apdorojimo variantų yra tikrai nemažai, tačiau kava - globaliai pripažintas ir gausiai naudojamas produktas. Pasaulyje kavos kasmet yra suvartojama apie 5 milijardus tonų [2].

Teigiama, kad kavą gerti – ne itin sveika. Dėl dažno kavos gėrimo žmogų gali pradėti kankinti nemiga, jis gali justi įtampą, nuovargį. Be to, aktyviems kavos gėrėjams atsiranda širdies sutrikimų, padažnėja kai kurių medžiagų šalinimas iš organizmo (pavyzdžiui, mineralų). Tačiau gerdami kavą, galime prisiminti seną lietuvių patarlę: „Kas per daug – tas ir nesveika“. Nereikėtų pamiršti, kad visi esame toli gražu ne idealiai vienodi. Kodėl gi žmogus negali mėgautis stipria kava, jeigu toks įprotis neįtakoja jo sveikatos? Daugelis su šiuo teiginiu gali nesutikti, tačiau, kaip minėta, vieni žmonės - labai lepūs ir linkę dažnai sirgti, o kiti yra išvis pamiršę, kokios spalvos chalatus vilki gydytojai...

Išvardinus dalį neigiamų efektų, kuriuos sukelia kava, reikėtų nepamiršti ir gerųjų jos savybių. Kava tonizuoja organizmą, pakelia žemą kraujospūdį, suaktyvina organizmo veiklą, pagreitina kai kurių medžiagų (pvz., analgetikų) įsisavinimą bei poveikį. Teigiama, kad kofeinas mažina įvairius (sąnarių, galvos) skausmus.

Praktiškai visi kasdieninės dietos produktai ir gėrimai yra analizuojami mokslinėse laboratorijose – nustatomi įvairūs cheminiai junginiai bei jų kiekis tiriamajame gėrime ar maiste. Taip pat naudojamos testavimo sistemos (mikrobiologinės, žinduolių ląstelių kultūrų bei laboratorinių gyvūnų). Taip tiriamas maiste randamų junginių poveikis ląstelei ar visam organizmui. Ne išimtis ir kava – su šiuo gėrimu yra atlikta nemažai tyrimų. Nustatyta, kad skrudintoje kavoje yra apie 700 įvairių cheminių junginių. Eksperimentų metu buvo atskleistas kofeino bei kitų junginių, tokių kaip teofilinas, farmakologinis aktyvumas. Kaip jau minėta, kofeinas bei panašios medžiagos, randamos kavoje, pasižymi kaip analgetikai. Pastarųjų junginiai yra naudojami vaistų pramonėje kaip papildomos kai kurių vaistų medžiagos [2].

Kava ir cigaretė?

Pastaraisiais dešimtmečiais labai populiarūs moksliniai tyrimai vėžinių susirgimų srityje – ieškoma ne tik galimybių, kaip įveikti šią ligą, bet ir įvairių medžiagų, kurios pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Viena tiriamųjų medžiagų - kava. Pastebėta, kad ląstelių kultūrose kava gali indukuoti genetines mutacijas. Tačiau ši savybė pranykdavo, kai į ląstelių terpę, kurioje testuojama kava, būdavo pridedama kepenyse sutinkamų metabolizmo fermentų. Taigi nėra įrodyta, kad kavos vartojimas gali sukelti vėžio išsivystymą gyvūnuose [3].

Taip pat rastos šio gėrimo savybės, kurios įrodo, kad kai kurie žmonės yra susidarę klaidingą nuomonę apie kavos kenksmingumą sveikatai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad yra atvirkštinė tikimybė tarp suvartojamos kavos kiekio ir tikimybės išsivystyti kai kuriems vėžiniams susirgimams. Vienas iš pavyzdžių gali būti tiesiosios žarnos vėžiai [4].

Įdomu, kad kavos sudėtinės medžiagos apsaugo nuo gerai žinomų kancerogenų, pavyzdžiui - nitrozaminų, poveikio [4]. Nitrozaminai gan gerai žinomi tiems, kas rūko. Nitrozaminai minimi įspėjamuosiuose užrašuose ant cigarečių pakelių. Tai - aktyvios organinės molekulės, efektyviai indukuojančios genetines mutacijas, taigi dėl šių mutacijų gali išsivystyti vėžys. Gal ir čia reikėtų susimąstyti, ar teisinga teigti, kad kava ir cigaretės – „mirtinas derinukas“?.. O gal šį derinį pasirenkame intuityviai – vartodami kenksmingas medžiagas savaime pasirenkame tai, kas gali padėti bent iš dalies sumažinti jų kenksmingumą.

Kiekvienas daugiau ar mažiau žinome savo organizmo galimybes bei poreikius. Galbūt ir nebūtina kavos gerti itin dažnai ir daug bei tikėti, kad kava - vaistas nuo visų ligų. Tačiau taip pat nereikėtų į garuojantį kavos puodelį žiūrėti kaip į kenksmingų medžiagų užpilą...

skrynia.lt
Informacijos šaltiniai:
[1]. J. H. Weisburger, Antimutagenesis and anticarcinogenesis, from the past to the future, Mutation Research 480–481 (2001) 23–35.
[2]. A. Bast, R. F. Chandler, P. C. Choy, L. M. Delmulle, J. Gruenwald, S. B. A. Halkes, K. Keller, J. H. Koeman, P. Peters, H. Przyrembel, E. M. de Ree, A. G. Renwick, I. T. M. Vermeer, Botanical health products, positioning and requirements for effective and safe use, Envir. Tox. and Pharm. 12 (2002) 195-211.
[3]. M. Nagao, A new approach to risk estimation of food-borne carcinogens – heterocyclic amines – based on molecular information, Mutation Research 431(1999) 3-12.
[4]. C. Cavina, D. Holzhaeusera, G. Scharf , A. Constablea, W.W. Huberb, B. Schiltera, Cafestol and kahweol, two coffee specific diterpenes with anticarcinogenic activity, Food and Chemical Tox. 40 (2002) 1155–1163.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Lap 09, 2005 2:35 am
Aprašymas WWW
Neapsisprendęs (-usi)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Vas 22, 2006 7:32 pm
Pranešimai: 25
Miestas: Anykščiai
Standartinė 
O kiek šiose diskusijose yra neatsispiriančių kvapniam puodeliui kavos ar pasirenkančių "mirtiną derinuką"?

Aš pati kavą geriu kraštutiniu atveju (pvz kai paskutinę nakty nespėjami atlikti darbai), bet po to keletą dienų negalius sitvarkuti su miego rinto sutrikimais ir minčių kratiniu. Perkaista smegenys, turbūt...

_________________
Ramybės viduje, ir ugnies išorėje!


Šeš Vas 25, 2006 2:14 pm
Aprašymas WWW
bendraujantis (-i)

Užsiregistravo: Šeš Bir 17, 2006 11:01 pm
Pranešimai: 76
Miestas: PLUNGE
Standartinė 
Įdomu būtų išgirsti nuomonių apie kakavą. Gal kakavos gėrimas yra tarpinis produktas tarp kavos ir arbatos tiek kofeino kiekiu, tiek kitomis medžiagomis :?: Gal kakava tam tikra prasme saugesnis gėrimas žmonėms, turintiems aukštą kraujo spaudimą :?:


Sek Lie 02, 2006 2:17 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kokia yra (fizinė ir cheminė) kakavos pupelių, sviesto, masės ir miltelių cheminė sudėtis?

Kakavos pupelės


Kakavos pupelės yra kakavmedžio Theobroma cacao vaisiai. Sėklą sudaro 2 sėklaskiltės, gemalas ir išorinė luobelė (kakavos sėklų lukštai). Iš minkštimo išimtos sėklos yra blyškios, t.y. baltos su įvairiais atspalviais, bekvapės, aitraus skonio.

Svarbiausios kakavos pupelių medžiagos yra riebalai ir alkaloidai. Pupelių branduolių sudėtyje yra apie 55% riebalų. Jie kieti ir atsparūs laikant, nes turi antioksidantų, lydosi 34-36 °C temperatūroje (artimoje žmogaus kūno temperatūrai), todėl riebalai tirpsta burnoje. Alkaloidai teobrominas ir kofeinas dirgina nervų sistemą bei skatina širdies veiklą, plečia kraujagysles. Pupelėse dar yra ir baltymų, angliavandenių, dažančiųjų, rauginių medžiagų, vitaminų. Perdirbant šios medžiagos įgauna kitą spalvą bei aromatą ir naują skonį.

Kakavos pupelių pirminis apdorojimas – tai priemaišų pašalinimas, pupelių rūšiavimas pagal dydį ir jų skrudinimas. Pupelės skrudinamos karštu oru. Aukštoje temperatūroje jos įgauna tamsiai rudą spalvą, malonų skonį ir šokoladui būdingą aromatą. Lukštas tampa trapus, todėl jį nesunku atskirti.

Kakavos masė

Kakavos masės kokybė priklauso nuo jos gamybai naudojamų pupelių. Gamintojas sumaišo įvairių pageidaujamų rūšių pupeles, kurios suteikia pageidaujamą skonį ir kvapą. Kakavos pupelių skrudinimas gali pakeisti ne tik masės spalvą ir kvapą, bet ir jos cheminę sudėtį.

Kakavos sviestas


Kakavos riebalai arba sviestas gali būti išgaunamas įvairiais būdais. Grynas presuotas sviestas iš kakavos masės išekstrahuojamas horizontaliu presu. Iš grynojo sviesto pašalinamas nemalonus kvapas. 20° C temperatūroj sviestas būna trapus, 30-32° C temperatūroje jis pasidaro minkštas ir tirpus. Riebalų kiekis:
Plačiau http://www.food-info.net/lt/qa/qa-fp48.htm

100 g kakavos duoda 398 kalorijas, šokolado — 720


Daugiau apie šokoladą, atsiradimo istoriją ir jo savybes http://www.edlonta.lt/receptai/?meniu=straipsniai

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Lie 02, 2006 10:06 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007