Šešėlis
psichologas konsultantas
Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am Pranešimai: 273 Miestas: Buvusi sostinė
|
Ate, lietuvybe
Ate, lietuvybe Pirmadienis, 12 rugsėjo 2005 17:03 Gimtoji kalba stumiama lauk
Sparčiai populiarėjančiame Druskininkų kurorte kaip ir sovietmečiu vėl oficialiai įsigali rusų kalba. Rusiškai jau kalbama ne tik miesto bankuose, restoranuose, gydyklose, policijos komisariatuose, knygynuose ir prekybos centruose. Svetimos valstybės kalba oficialiai naudojama visų kurorto renginių metu. Sparčiai populiarėjančiame Druskininkų kurorte kaip ir sovietmečiu vėl oficialiai įsigali rusų kalba. Rusiškai jau kalbama ne tik miesto bankuose, restoranuose, gydyklose, policijos komisariatuose, knygynuose ir prekybos centruose. Svetimos valstybės kalba oficialiai naudojama visų kurorto renginių metu.
O renginių šią vasarą Druskininkuose netrūko: tradicinis tarptautinis M.K.Čiurlionio festivalis, Tarptautinis teatrų festivalis, koncertai, parodos. Kultūros renginių vedėjai užlipę ant scenos atlikėjus ir kūrinius pristatinėja lietuviškai. Paskui patys viską - iki paskutinio žodžio - verčia į rusų kalbą.
Bet kartais būna ir atvirkščiai: vedėjas pradeda kalbėti rusiškai, paskui verčia vietiniams į lietuvių kalbą. Galiausiai, žinoma, pavargsta. Tada lietuvių kalbos pradeda vis mažėti, kol galų gale gerbiamieji klausytojai pasijunta tarsi tais senais sovietiniais laikais.
„Ogoniokas" sanatorijoje
Vieno festivalio dalyvis - ir pats kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas. Ant jo automobilio numerio tviska ES žvaigždelės, o ant liežuvio - pagarba rusiškai ir nepagarba lietuviškai publikai.
Užlipęs ant prestižinės poilsio įstaigos Vilnius SPA scenos Lietuvos kultūros ministerijos bosas iš pradžių padainavo lietuviškai „Stok ant akmenėlio". O paskui atsirėmė į fortepijoną ir surengė mažą interviu su savo dukra, taip pat dainininke.
Tėvas rusiškai klausė - „počemu, dlia čego, kakim obrazom" ir t.t. Dukra rusiškai atsakė - „potomu, dlia togo, tak vyšlo".
Visai kaip toje naujametinėje televizijos laidoje sovietiniams angliakasiams ir kosmonautams „Goluboj ogoniok".
„Naši!" (rus. mūsiškiai) - susijaudinę plojo V.Prudnikovui poilsiautojai iš Baltarusijos, Rusijos, Izraelio.
Poilsiautojai iš Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų, Italijos apakę sėdėjo ir klausinėjo vienas kito: „This russian man is from Vilnius?" (angl. šitas rusų vyras - iš Vilniaus?). Kad tai - Lietuvos kultūros vyriausias strategas, jie, žinoma, nebūtų patikėję.
Laimei, lietuvių ministro ir jo dukros rusiško benefiso nei į lietuvių, nei į kitas kalbas niekas nevertė.
Vakariečiams užteks tik alaus
Festivalių rengėjai rusų kalbą Druskininkuose įteisino todėl, kad čia esą daug užsieniečių.
Iš tiesų, kurorte poilsiauja daug Izraelio ir Baltarusijos piliečių, kuriems paranku užsienio valstybėje susikalbėti gimtąja kalba. Bet Druskininkuose vis dažniau lankosi ir turistai iš Europos. Tos, kuri šelpia milijonais grandiozines kurorto statybas. Vakariečiai paprastai apsistoja naujame keturių žvaigždučių kempinge.
Bet vokiečiai ar italai, kultūros strategų nuomone, teeina alaus gerti ir lietuviškų picų valgyti, o Čiurlionio muzika skirta „dlia ruskojazičnogo naselenija" (rusiškai kalbantiems). Mieste išklijuotos afišos išspausdintos lietuviškai ir rusiškai.
„Tiesiog paprastai yra orientuojamasi į tai, kokiai publikai renginiai skirti, kokie žmonės susirenka. Juk į Druskininkus suvažiuoja daug rusakalbių žmonių, tad stengiamės, kad suprastų ir jie", - dėstė Druskininkų savivaldybės vyriausiasis specialistas turizmui ir kultūrai Andrius Jurkevičius.
Tačiau, anot jo, toli gražu ne visi renginiai Druskininkuose verčiami į rusų kalbą: „Tai priklauso nuo situacijos. Kita vertus, ne visus renginius organizuoja savivaldybė, yra juk ir privačių. Tad jų rengėjų reikalas, ar reikia juos versti į rusų kalbą, ar ne".
Lietuvybė rūpėjo tik Čiurlioniui?
Lietuvių meno ir muzikos patriarchas M.K.Čiurlionis nuo tokios carinių laikų rusifikacijos turėtų karste apsiversti.
Istorija byloja, kad 1911 metais birželio 5 dieną Švendubrės kaimo gyventojas Antanas Suraučius parašė laišką dėl lietuviškų pamaldų Druskininkų bažnyčioje. Laiške teigiama, kad Suraučių, Mankelevičių ir Čiurlionių šeimos pageidauja melstis lietuviškai.
Netoli tas laikas, matyt, kai Druskininkuose, tampančiame Baltarusijos Gardino gubernija, vėl
_________________ Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom... Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)
|