Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:19 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Maras Lietuvoje 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Maras Lietuvoje
Vigintas rašė:
... Kažko negirdėjau kad lietuvoje siautėtu karas ar maras :)


Maras Lietuvoje
Tauragės liuteronų parapija
<...>Skaudūs įvykiai, (karas, maras, sausros ar dideli šalčiai) dažnai ištikdavo Lietuvos šalį, skurdindavo, išvargindavo bei išnaikindavo gyventojus. Kai karo, maro ar bado būdavo paliesta Žemaitija, tuomet ir Tauragės sritis dažnai nukentėdavo. Nuo XVI amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus pirmosios pusės randame Tauragės liuteronų parapiją žymiai suvargusią, sunykusią, nebeturinčią savo kunigo ir pagaliau tapusią Vilkyškių, o vėliau Piktupėnų parapijos filija. Viena iš svarbiausių tuomet Tauragės liuteronų parapijos (ypač parapiečių skaičiumi) nykimo priežastis, reikia manyti, buvo tais laikais gana dažnai Lietuvoje siautę marai.

Žinoma, kad 1570 metais Lietuvoje buvo baisus badas, o kitais metais Prūsijoje atsirado maras, kuris plėtėsi ir į Lietuvą, o pačiame Vilniuje tuomet išmirė apie 20 tūkstančių gyventojų. Kitas baisus maras Lietuvoje siautė 1588 ir 1589 metais. 1601-02 m. vėl buvo maras Lietuvoje; tuo pačiu metu maras siautė ir Klaipėdos srityje, o Karaliaučiuje tuomet maru mirė apie 12 tūkstančių gyventojų; šio maro metu Karaliaučiuje 1602 metais maru mirė ir Jonas Bretkūnas - pirmasis lietuviškos Biblijos vertėjas; tuo metu Karaliaučiaus lietuvių liuteronų parapijoje maru mirė 1300 asmenų. Šis maras, nusitęsęs iki 1603 metų, plačiai siautė ir visoje Vokietijoje. Prieš marui prasidedant, metus antrus tame krašte buvo didelis badas.

30 metų karo laikotarpyje (1618-1648) karo nuniokotuose kraštuose siautė badas ir dažnai kartojosi maras. 1620 m. Didžioje Lietuvoje siautėjo maras, tuomet ir Klaipėdos srityje buvo maras, 1622 m. vėl maras Vilniuje ir visame krašte. Iš Mozūrų atsklidęs didelis maras siautė 1624-25 m. visoje Lietuvoje, o ypač Žemaitijoje: čia išmirė daug žmonių (pvz. Kražiuose, kur veikė jėzuitų kolegija, beliko gyvas vienas kunigas) ir išstipo daug gyvulių. Vilniuje ir įvairiose Lietuvos vietose maras buvo 1629, 1630-31 m. Tuo laikotarpiu pakartotinai įsiveržė švedai į Žemaitiją, skaudžiai apiplėšdami gyventojus ir nusiaubdami kraštą. Kaip pačių prūsų šaltiniai teigia, 1619, 1620, 1625 ir 1629 visoje Prūsijoje siautė dideli marai; 1620 m Karaliaučiuje maru mirė 11420 asmenų, o 1625 m. Prūsijos rytinėje dalyje, Mažoje Lietuvoje, maru išmirė 100000 gyventojų. Po to sekė 20 metų be maro. Tada vėl buvo didelis nederlius, jį lydėjo didelis badas, dėl to Lietuvoje ir Prūsijoje kilo maras, kuris siautė 1652, 1653 ir 1654 m.; Vilniuje tuomet mirė daug gyventojų, ir dėl maro buvo nutrauktas mokslas visose Vilniaus mokyklose. Kai 1655 m. Lietuvą užplūdo maskolių ir švedų kariuomenės, alinusios kraštą, naikinusios gyventojus, ištrypusios derlių, dėl to sekė didis badas, maskolių ir švedų okupacija tęsėsi 1657-1659 m., jų kariuomenės žiauriausiai apiplėšė ir naikino Lietuvos žmones, po didelio bado sekė baisus maras, paėmęs daugybę žmonių aukų, taigi šimtai sodybų liko be žmonių. Tuo metu laikotarpyje, būtent 1657-59 m., didelis maras siautė visoje Europoje, pasiekė rytinę Prūsiją ir Didžiąją Lietuvą iki Estijos. To maro plitimui daug padėjo iš vieno į kitą Europos kraštą besibastanti švedų kariuomenė, kuri be maro ir kitokias užkrečiamas ligas atnešė į Lietuvą. Jau 2 metus siautęs maras 1659 m. Vilniuje dar padidėjo, kai prisidėjo neapsakomai sunkus badas; dėl duonos kąsnio žmonės kovojo iki mirties, prasidėjo plėšimai, žmogžudystės ir bendras gyvenimo pakrikimas; Vilniuje tuomet mirė maru ir badu 50% gyventojų, o Prūsijoje maru ir badu išmirė 80 tūkstančių gyventojų. 1701 m. Šiauliuose siautė baisus maras, išnaikinęs daugybę žmonių, dėl to Šiauliuose beliko mažai gyventojų.

XVIII a. pradžioje prasidėjo taip vadinamas didysis šiaurės karas. Švedija (karalius Karolis XII) kariavo su Lenkija (karalius saksas Augustas II) ir Maskolija (caras Petras I). Pakartotinai kovos vyko Lietuvos žemėse. Įsiveržusios ir švedų, ir maskolių, ir pačių lenkų kariuomenės siaubė kraštą, apiplėšė ir naikino Lietuvos gyventojus. 1709 m. maskolių caras Petras I pagaliau sumušė švedus. Sumušti švedai buvo priversti palikti Lietuvą, bet tuomet Lietuvą užplūdo maskoliai, ir neramumas Lietuvoje tęsėsi. 1706-7 metais buvo nepaprastai šalta žiema, po to - nederliaus ir bado metai. 1709 m. vėl pasikartojo labai šalta žiema: sausio ir vasario mėnesiais buvo tokie dideli šalčiai, kad iššalo ne tik medžiai, bet ir daugybė paukščių bei gyvulių, o kitą vasarą - nepaprasta sausra. Nuniokotame krašte jau 1708 m. prasidėjęs badas tęsėsi 3 metus (1708-11). Dėl to Prūsijoje ir Lietuvoje kilo žmonių ir gyvulių maras. Maru išmirė šeimos, sodybos, kaimai ir miestai. Nuo karo ir maro tuomet Lietuvoje žuvo daugiau negu vienas trečdalis gyventojų, o Žemaitijoje net du trečdaliai. Mažoje Lietuvoje tuomet maru išmirė apie 160 tūkstančių (42%-53%) gyventojų. Kitais šaltiniais, - Maž. Lietuvoje tuomet mirę 200 tūkstančių žmonių.

Karai, dažnai siautęs badas ir maras sunkiai ištiko ir Tauragę bei jos apylinkes. Dėl tų įvykių ir Tauragės liuteronų parapija ilgainiui turėjo žymiai sunykti.

Nuo senovės laikų sveikatos reikalai buvo sergančio žmogaus asmeninis reikalas. Bendraisiais sveikatos ir švaros reikalais tuomet niekas nesirūpindavo. Medicinos mokslo medicinos pirmoji užuomazga Lietuvoje tepasirodė XVIII a. antroje pusėje. Pirma medicinos mokykla Lietuvoje buvo įsteigta apie 1775 m. Gardine ir pradėjo veikti 1776-77 metais. 1781 m. lapkričio 24 d. pradėjo veikti Vilniaus universiteto medicinos fakultetas. Liaudies medicina ir jos ,,gydytojai" (apkalbėtojai, burtininkai ir kt.), suprantama, nesugebėjo kovoti su užkrečiamomis ir maro ligomis. Dėl to yra suprantama, kodėl anais laikais epideminės ir maro ligos taip dažnai kartodavosi ir tokias dideles žmonių aukas paimdavo. Tik pažengus medicinos mokslui, atsiradus krašte daugiau gydytojų, pradėta sėkmingai kovoti su epideminiu ir maro ligų sukėlėjų plitimu, tuomet epideminės ir maro ligos žymiai sumažėjo, rečiau bepasitaikė ir ilgainiui visai išnyko Lietuvoje. <...>
Makniūnų kaimas
<...>
... kada, dėl kokių priežasčių išnyko Makniūnų kaimas, nežinoma. Karai, o gal maras jį sunaikino tokiu trumpu laiku, per 35 metus! Jau 1738 metų inventoriuje Makniūnų kaimo nėra. Gal žmonės išmirė, nes gyventojų - ūkių Raitininkuose sumažėjo 3 ūkiais, Lydekininkuose 2 ūkiai, Savilionyse tik l ūkis ir Veismūnuose 6 ūkiai.
Taigi, 1717 metų maras daug žmonių sunaikino Makniūnų apylinkėje. O buvusį Makniūnų kaimą gal visai, kad 1737 metų inventoriuje jo nėra. Ir vėl man neaišku, kodėl Raitininkų sodžiaus seni žmonės nežinojo, kas Raitininkų laukuose buvo palaidotas, kur per įdubusią daubą gulėjo išvirtęs aukštas kryžius XIX amžiaus pabaigoje. Ar nebuvo visas sodžius nuo maro išmiręs, o naujai atsikėlę gyventojai nežinojo, kas ten palaidota?
Lenkijoje 1624 metais siautė maras. Galėjo pasiekti ir Dzūkiją. Nuo tada gal ir atsirado Raitininkuose toji palaidotų žmonių duobė. O tais laikais plito ir reformatų tikėjimas. Nuo maro išmirė daug kunigų, tai reformatų šventikai ėjo kas katalikus ligonius ir teikė jiems paskutinį patepimą. Reformatai Lenkijoje veiklą pradėjo 1622 m., Lietuvoje, gal irgi apie tą laikotarpį. (152).
"XIII - tame amžiuje maras pasiekė Lietuvą. Tarp XIII ir XVIII amžių laikotarpyje maras Lietuvoje buvo kelis kartus, o didžiausias 1717 metais. Maras liovėsi siautėjęs, kai ėmė auginti bulves, organizuoti grūdų atsargų sudarymą nederliaus atveju"(506).
Toksai sandėlis - magazinas buvo Raitininkuose, kur gyventojai supildavo grūdus "juodai dienai" - laikė atsargas.
"Užnemunėje maras siautė 1738 metais".
Todėl galėjo pasiekti Savilionis ir kitus aplinkinius kaimus. Gal dėl to Savilionyse ir buvo tik 3 gyventojų kiemai 1787 metais.
Kiaulių maras apie 1930 metus siautė Makniūnų dvare. Visos kiaulės buvo sugaudytos, dvaras izoliuotas nuo visų kaimų. O kiaules užkasė sode po obelimis: viena kiaulė vienai obeliai. Daugiau kiaulių maras šiose apylinkėse nepasirodė.
Maras, kol nebuvo sulaikytas, daug žmonių Makniūnų apylinkėse nuvarė į kapus. Sumažėjo žmonių. Bet jau 1773 metais gyventojų daugėja: Lydekininkuose atsiranka 3 ūkiai, Raitininkuose 11 ūkių, Veismūnuose 8 ūkiai, Savilionyse 5 ūkiai vietoje 1738 metais buvusio vieno ūkio. <...>

1709-1711 m. maras Lietuvoje ir Rytprūsiuose
Didžiojo Šiaurės karo metu tiek švedų kariuomenė, tiek rusų kariuomenė žygiavo per Lietuvą. Kariai negailestingai elgėsi su gyventojais, plėšė ir grobė. Šalyje prasidėjo badas. 1709-1710 m. žiemos šalčiai dar labiau išsekino žmones. Paskui badą į Lietuvą atsėlino maras, žinomas kaip pats didžiausias šalies istorijoje.
JĖZUITAI IR LIETUVA(ISTORIJA)
1710 - Lietuvoje siaučia didysis maras; vien tais metais miršta 150 Lietuvos jėzuitų

<...>Maras neaplenkdavo ir Lietuvos. 1710 m. vien tik Vilniuje mirė 33 700 žmonių. Mirusiųjų nespėdavo laidoti, nors į vieną kapą guldė po 70-80 lavonų. Tais metais Mažojoje Lietuvoje nuo maro mirė 215 000 žmonių. Kaip tai buvo baugu, aprašė Ieva Simonaitytė romane "Aukštųjų Šimonių likimas".
"Saulė jau buvo netoli leisenos. Tik staiga dideliu ūžimu perlėkė per orą juodas juodas šešėlis. Sparnuotas, baugus, panašus į piktąjį. Nulėkė saulės link ir kelis kartus sklandė aplink ją, net visai ją uždengdamas.

Ne vienas tai matė, bet keli. Ir didelis išgąstis juos pagavo. Atsiminė žmoneliai senų padavimų, kur apie panašius pasirodymus kalbama. Jie ėjo dar savo pažįstamų įspėti, kad užeinanti Dievo bausmė".

Ir toliau rašytoja pasakoja, kad jau kitą dieną Stolbekio dvare pradėjo vienas po kito mirti žmonės, o dar po kėlių dienų jau nebebuvo laukuose dirbančių žmonių.

"Ir mirė žmonės, baudžiauninkai, būrai lietuviai. Mirė ne tik pavieniui, mirė krūvomis. Nameliai, buvę pilni sveikų žmonių, dabar pilni lavonų. Krito žmonės lyg lapai, šalnos pakąsti. Vieno lavono jau niekas nebelaidoja. Laidojama krūvomis. Grabų niekas nebepažįsta. <...> Praūžė maras pro dvarą, praūžė ir pro Lietuvos šalį, čia mažiau, ten daugiau, o kitur net visus gyventojus nuvarydamas į kapus".

Argi gali kas būti baisiau? Manoma, kad tai buvo paskutinis maro protrūkis Lietuvoje. <...>

Šaltiniai:
http://www.liuteronai.lt/parapijos/taurage/istorija.htm
http://www.alytus.rvb.lt/vparodos/makniunai/dal.html
http://www.sauliusajunga.lt/trimitas/2003/200303.html
http://www.jesuit.lt/
2006-03-09 Akistata, straipsnis "Iš paskos gripui ateina Čikungunja"
Dundulienė P. Badas ir maras Lietuvoje feodalizmo laikais // LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija.- V., 1963. T. 4.- P. 107.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Bir 22, 2006 1:09 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007