Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Gru 05, 2019 9:26 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
BALTOJI ANKETA 
Autorius Žinutė
psichologas konsultantas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am
Pranešimai: 273
Miestas: Buvusi sostinė
Standartinė BALTOJI ANKETA
BALTOJI ANKETA (atsakykite ir jūs, nebūkite abejingi sau, savo krašui ir savo vaikams, savo tautai)

Į Baltosios anketos klausimus atsako (įrašykite savo vardą arba slapyvardį)

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to pasiekti?

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

6. Lietuva dažnai įvardijama, kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save - žiniasklaidoje ir televizijoje?

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?


Norime paskatinti mūsų forume pildyti šią anketą ir išsakyti savo požiūrį į pateiktus klausimus (kopijuokite klausimus ir pildykite)




Į BALTĄJĄ ANKETĄ atsako įvairūs žymūs žmonės
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=categories/453

BALTOJI ANKETA
Vytautas V.Landsbergis. Apie Baltąją anketą

2007-01-03
"Lietuvos žinios", dėkodamos visiems, rašiusiems atsakymus į Baltąją anketą, jau ketino su ja atsisveikinti, kaip su gražiu 2006-ųjų prisiminimu. Tačiau vos redakcijoje pradėjome kalbėti apie anketos pabaigą, sužinojome, kad norinčiųjų atsakyti į jos klausimus yra dar ne vienas. Taigi lauksime jų ir 2007-aisiais. O šiandien žodis - Baltosios anketos iniciatoriui Vytautui V. Landsbergiui.

Bet kokios netvarkos, chaoso tvarkymas prasideda nuo kelių labai paprastų dalykų:
1. Netvarkos lygio įvardijimas;
2. Susitarimas, kas būtų "tvarka";
3. Aptarimas būdų, metodų, kaip tos tvarkos siekti.

Buvo susidaręs įspūdis, kad mūsų valstybėje užfiksuota "pato" pozicija ties pirmąja pakopa - vis bandomas įvardyti netvarkos lygis. Ir bandoma kaip nors, žūtbūt dar metus kitus išgyventi šioje netvarkoje, pudrinant rinkėjams smegenis, kad tuoj tuoj pagerės. Bet niekas negerėja, nes neišspręsti kiti du punktai - kas tai yra tvarka ir kaip jos pasiekti. Tada dauguma rinkėjų išvažiuoja į tas šalis, kur tai išspręsta arba bent sprendžiama. Kiti geria, griežia dantimis iš pykčio ir keikia savo valstybę. Kantrieji tyli sukandę dantis, aukojasi - bet tai irgi nėra pats geriausias sprendimas.

Noras spręsti
BALTOJI ANKETA ir buvo elementarus pabandymas išjudinti iš mirties taško strateginį galvojimą apie Lietuvą - ne tik konstatuojant bėdas, bet ir siūlant konkrečius jų sprendimų būdus.

BALTA - tai šviesu, tai, kas kiekvienam normaliam žmogui turėtų būti priimtina ir siektina. Be to - esame baltai, baltų gentis, tad mūsų pareiga rūpintis ne tik savo, bet ir pasaulio baltumu.

Iš pradžių buvo galvojama, kad gal reikėtų kurti DVASINIO ATGIMIMO SĄJŪDĮ, bet ši idėja nepasiteisino - Lietuvoje nebėra pasitikėjimo viešai organizuojamais masiniais judėjimais, jie turi atsirasti savaime, iš apačios, iš savaiminio noro burtis ir ką nors spręsti. Tad ši anketa ir buvo paraginimas pasisakyti ir tarsi "užsiregistruoti" į BALTĄJĄ TARYBĄ - taip, man rūpi Lietuva ir jos ateitis, aš siūlau tokius ir tokius problemų sprendimo būdus.

Įdomiausia, kad iš politikų atsakė tik vienas.

Į ką tai pavirs - nežinau ir neplanuoju, kokia bus Dievo valia, taip ir vyks. Gal pavasarį pasiūlysime visiems pasisakiusiems susirinkti ir nuvažiuoti kur nors į Orvidų sodybą ar Lopaičių šventvietę ir patylėti ar pasikalbėti. Bet žinia - iš žmogaus planų Dievas kartais pasijuokia.

Pradėkime nuo atgailos
Manau, kad labai svarbu, jog tai jau įvyko - šitoks kiekis šitokių žmonių pasisakė už šviesą, už Baltumą! Būtų sveika visas anketas išleisti atskira knygele ir išdalyti Seimo nariams bei ministrams.

O pats nerašiau atsakymų, nes šia tema nemažai nesąmonių esu rašęs spaudoje, tad nesinorėjo kartotis. Galiu nebent priminti vieną pusiau humoristinį esė "Matrica":

Apmąstant neilgą atkurtosios Lietuvos valstybės egzistavimą, tenka konstatuoti, kad "vienybė" mūsų šalyje toli gražu nežydi... Būtinas susitaikymas ir susijungimas visų sąmoningų jėgų. Tokio reiškinio pasiekimui būtų sveika, jei įvyktų atsiprašymų ir atleidimo aktai visoje Lietuvoje, t.y. kad už Sąjūdžio laikais padarytas klaidas atsiprašytų visi Sąjūdžio lyderiai - V.Landsbergis, K.Prunskienė, R.Ozolas, A.Juozaitis, V.Tomkus ir kt. Ir, beje, ištaisant "istorinę klaidą", į Sąjūdį reikėtų kuo skubiau priimti ir Algirdą Brazauską. Bažnyčiai derėtų atsiprašyti už Bažnyčios klaidas (pradedant nuo kryžiuočių laikų), komunistams už komunistų, stribams už stribų, partizanams už partizanų, žiniasklaidai už žiniasklaidos klaidas ir t. t. Lietuviai turėtų atsiprašyti lenkų, žydų, rusų ir atvirkščiai... Geras darbas visada pirmiausia turi prasidėti nuo atgailos ir atsiprašymo.

O tada, kai jau būsim atleidę sau patiems, t. y. - komunistams, KGB'istams, stribams, rusams, žydams ir sąjūdistams, bus galima kalbėti apie tolesnius žingsnius.

Europos avangardas
Tada būtų galima konstatuoti, kad dabartinis Lietuvos vystymosi kelias į Europą yra šiek tiek ydingas, nes ten mes einame ne būti savimi, o imituoti, "plagijuoti" Europos, tarsi tai savaime būtų koks nors stebuklas. Aišku, ten yra nuostabių dalykų, kurių derėtų pasimokyti - tai sąžiningumas, darbštumas, optimizmas.

Tačiau yra dalykų, kuriuos Lietuvoje būtų galima daryti žymiai efektyviau ir taip tapti Europos avangardu, kad ir jie turėtų čia atvažiuoti ir ko nors pasimokyti. Visų pirma - tai dvasingumas, mistinė (ekumeninė) Lietuvos prigimtis, kuri galėtų realizuotis ir politikoje, ir ekonomikoje.

Visiškai ydingas dalykas Lietuvoje yra partinė sistema. Taip susikuria žmonių grupės, siekiančios konkuruoti, nugalėti, žeminti viena kitą, o ne kartu siekti bendro tikslo. Vienas Sąjūdžio lyderių a. a. kompozitorius Julius Juzeliūnas dėl šios priežasties pasitraukė iš politikos ir nestojo nė į vieną partiją. Šį savo apsisprendimą jis komentavo maždaug šitaip - Sąjūdis buvo visos Lietuvos partija, o paskui susikūrė asmenybių partijėlės, kurių dvikovose ir trikovose nebeliko meilės ir bendro siekio.

Kas ką sugeba
Turėtų būti viena partija - Lietuva. Ir jai nereikia kokio nors vieno vadovo, jai vadovauti turėtų visų (buvusių?) Lietuvos partijų, religinių judėjimų lyderiai (net ir pačių mažiausių), bendru susitarimu, gal nebent sekretoriaujant kokiam išmintingam ir ramiam žmogui, kurio autoritetas būtų neabejotinas. Maždaug įsivaizduočiau kažkokį širdies chirurgo prof. Vytauto Sirvydžio prototipą (nebūtinai konkrečiai jį, bet kažką panašaus...). Taip Lietuvoje būtų atkurta Krivulė ar atsirastų savotiška naujųjų laikų Senolių taryba. Ir visa Europa važiuotų pasižiūrėti, kaip nuostabiai tvarkosi paskutiniai Europos pagonys.

Lietuvoje reikėtų kuo skubiausiai įkurti Džiaugsmo Ministeriją, o dabartinę Ligų ir Vaistų ministeriją perorganizuoti į tikrąją Sveikatos ministeriją.

Geriausia būtų, jei visi Lietuvos žmonės dirbtų tai, ką geriausiai sugeba dirbti ir nori. Tarkim, A.Brazauskas galėtų prižiūrėti didžiąsias naujųjų gyvenamųjų kvartalų statybas, kad naujieji daugiabučiai nebūtų statomi antisanitariškai, antiekologiškai - ant buvusių sąvartynų, nesilaikant sveikos gyvensenos taisyklių.

V.Adamkus galėtų rūpintis upėtakių ir lašišų neršimu išvalytose Lietuvos upėse, dalyvauti pasaulinėse konferencijose ir sugalvoti būdą, kaip apsaugoti Baltijos jūrą nuo apokalipsės - nuo joje palaidoto cheminio ginklo išsiliejimo... R.Paksas ore smagiai besivartydamas džiugintų žmonių sielas. A.Juozaitis galėtų kasdien savo itin aštrios minties jėga viešai perlaužti po plytą ir vaikščioti Vilniaus gatvėmis, šį įstabų sugebėjimą nebrangiai demonstruodamas.

Vietoj painios Konstitucijos geriau veiktų 10 Dievo įsakymų, už kurių nesilaikymą baustų pats Dievas, o Valstybė apsiribotų nestabilios psichikos pavojingų visuomenei bepročių ir nusikaltėlių gydymu, auklėjimu bei visa kita reabilitacija. Nestabilios psichikos pavojingus visuomenei asmenis diagnozuoti galėtų ta pati Senolių taryba.

Valdžią - vaikams
Reikėtų ieškoti ir kitų avangardinių Lietuvos Valstybės politinių ir ekonominių galimybių. Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentu rinkti reikėtų kokį harmoningą dešimties metų vaiką ketverių metų kadencijai (na, iš bėdos galima rinkti kartu su geru seneliu). Arba vaikų grupę, kokią nors klasę. Pavyzdžiui, metus valdo viena klasė, kitus kita - juk vaikai visada nori pačių geriausių ir teisingiausių dalykų. Jie nemėgsta pyktis, nori gražiai žaisti vienoje smėlio dėžėje, jie nesusiskirsto į komunistų ir "sąjūdistų" vaikus, jie nori, kad tėtis mylėtų mamą ir turėtų sveikatos, laiko bei pinigų šiems jausmams parodyti. Ir, aišku, jie nenorėtų karo, narkotikų, pykčio bei visų kitų blogus sapnus sukeliančių reiškinių, pavyzdžiui, bulvarinės spaudos. Būsimasis Lietuvos prezidentas arba prezidentai galėtų bulvarinių skaitalų platinimą prilyginti narkotikų platinimui, nes pastarieji neatspindi tikrovės, o sukuria niūrią haliucinogeninę būtį, tad jų vyr. redaktorius geriau būtų atiduoti Senolių tarybai gydyti, auklėti bei pritaikyti gyventi normalioje visuomenėje.

Pranašystės išsipildymas
Ekonominėje Lietuvos perspektyvoje galėtų atsirasti daug netradicinių, netikėtų momentų, ypač alternatyviosios energetikos srityje - vėjo, upės, saulės jėgainės. Automobiliai galėtų važinėti varomi rapsais ir spiritu, o ūkininkai turėtų darbo tai augindami ir gamindami. Galvosūkis dėl "Lukoil" išsispręstų savaime.
Vilniaus miesto centre, kokioje nors gyvybingoje ir kūrybingoje, angelų saugomoje teritorijoje (pavyzdžiui, Užupyje) reikėtų pastatyti paminklą Tėvui ir Motinai, kad visi pradėtų juos gerbti ir mylėti. Tai galėtų būti skulptūrinis monumentas, vaizduojantis esminius Tėvo ir Motinos (vyro ir moters) skirtingumus. Beje, galėtų būti padaryta net čiuožykla nuo Tėvo skulptūros į Motiną, kad vaikučiams besivažinėjant vyktų ne tik dieviškosios šeimos pagarbinimas, bet ir švietimas... Tuo būdu būtų įveiktas marazminis lietuviškasis drovumas, vedantis į iškrypimus ir neleidžiantis normaliai džiaugtis tuo, ką Dievas sukūrė gražiausia. Viso Pasaulio turistai plūstų į Užupį, Valstybės biudžetas augtų, vaikų (prezidentų) skaičius šeimose didėtų.
Vilių Orvidą derėtų paskelbti Lietuvos Šventuoju, o Orvidų sodyboje įkurti visos Lietuvos Dvasios centrą, Romovę, kad visi Lietuvos žmonės, prieš pradėdami gerus darbus, galėtų ten nuvažiavę pabūti tyloje su savo dievais, savo mirusiaisiais ir savo mintimis.

Žmonės taptų mylintys, ne tokie pikti ir nervingi, atleistų sau ir savo kaimynams, imtų mylėti savo artimą kaip patys save. Ir tada jiems imtų sektis, nes į juos žiūrėdamas Dievas džiaugtųsi ir gėrėtųsi jų išmintingumu.

Tokiu nesudėtingu būdu Lietuva galėtų tapti "Šiaurės Atėnais", ką ir pranašavo Oskaras Milašius.

_________________
Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom...
Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)


Tre Sau 24, 2007 5:43 pm
Aprašymas
psichologas konsultantas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am
Pranešimai: 273
Miestas: Buvusi sostinė
Standartinė 
BALTOJI ANKETA
Baltoji anketa. Jonas Vaiškūnas: "Jokie įstatymai nepadės, jei išsižadėsime..."

2006-10-07
Paveikslėlis
Į Baltosios anketos klausimus atsako Kraštotyrininkas iš Molėtų Jonas Vaiškūnas

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to pasiekti?

Norėčiau matyti Lietuvą atsigręžusią į savo stiprią, seną ir savitą kultūrą, atradusią amžinų tradicinių vertybių ir modernios civilizacijos dermės pavidalus, Lietuvą, dvasiškai ir kūniškai mintančią ne sintetiniais surogatais, o tikrais Žemės ir Dangaus vaisiais. Lietuvį norėčiau išvysti: einantį sengiria - ne sueiliuotomis, standartizuotų sodinukų prospektais; valgantį skalsų močiutės skilandį - ne ryškiaspalviais dažikliais nudažytą ir emulsijomis apmarintą surogatą; kalbantį ir dainuojantį lietuviškai - ne esperantiškai, ne kiniškai ar angliškai; atrodantį ir besijaučiantį savimi - ne Amerikos kaubojumi, ne Briuselio "biurgeriu" ar beveidžiu pasaulio žmogumi. Norėčiau matyti savo anūkus, tvirtai stovinčius tėvų žemėje, atvirai ir tiesiai žvelgiančius vienas kitam į akis, randančius laiko susimąstyti, atsigręžti į praeitį, padėti gėlių ant tėvų ir senelių kapų ir ant tautos didžiavyrių aukuro. Džiaugčiausi matydamas ramius, susikaupusius, mąstančius ir kuriančius žmones - ne gamintojų, pardavėjų ir politikų prisuktus žaisliukus, besiblaškančius reklaminio gyvenimo labirintuose. Norėčiau matyti ramius ir dvasingus žmones, sugebančius susikaupti ir įsijausti.

Kas padėtų to pasiekti? Supratimas, kad žmogumi negimstama, kad tik paveldėta, perimta, išsaugota ir jaunajai kartai perduota dvasinė patirtis tampa Žmogiškumo aplinka, jei norite - žmogiškąja "operacine sistema", kurioje tik ir gali veikti gerumo, kantrybės, pagarbos, užuojautos ir meilės prasmės... Būti Žmonėmis savo tautoje - ne duotybė, o kantrus ir kruopštus darbas, širdžių deginimas. Tai mamų, tėvų, mokytojų, visų Lietuvos šviesuolių pastangos. Švietimas, kantrus, pasiaukojantis, šventas - žodžiais ir pavyzdžiais. Ne tik šeimoje, ne tik mokyklos suole. Ir radijuje, ir televizijoje, ir laikraštyje. Ir kai niekas nemato.

Jokie geri įstatymai nepadės, jei išsižadėsime savo prigimtinės tautinės savasties. Ir jokie blogi įstatymai ar net negailestingi rinkos dėsniai nesugniuždys mūsų dvasingumo, jei laikysimės savo: kalbos, dainų, istorijos, vaikų, kapų, duonos, žemės, medžių...

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

Jaučiuosi ir didžiuojuosi. Tik viešai skelbtis nedrįstu. Nesantūru kažkaip lipti ant bačkos ir šaukti. Tarp savų net nėra prasmės. O svečioj šaly, kokioje Japonijoje, kodėl gi ne, jei, pavyzdžiui, gerai būtų pasirodžiusi mūsų šalies krepšinio rinktinė. Jei mūsiškiai būtų laimėję prieš JAV, argi stebėtųsi kas matydamas džiaugsmingai šokčiojantį ant bačkos ir šūkčiojantį žmogų - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi". Nesistebėtų niekas, suprastų, palaikytų, vaišintų ir sveikintų slapčia pavydėdami. Didžiuotis garsiai reikia aplinkybių, konteksto, reikia pergalės. Ir ne tik krepšinio. Daug pergalių turime. Trūksta tik viešumo, reklamos, priminimų patiems sau. Pasigendu pastangų iškelti iš užmaršties ir parodyti gausius, net pasaulio mastu reikšmingus mūsų tautos laimėjimus. Džiaugiuosi, kai apie juos primenama užgimstančios socialinės reklamos klipuose. Bet viską toliau traiško degtinės, siaubo, prievartos ir visokio plauko malonumų vartojimo propaganda. Tai šiuolaikinės civilizacijos "juodųjų šamanų" iššūkis mums, mūsų kultūrai, švietimui, dvasingumo ir žmogiškumo ugdymo pastangoms.

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?


Skaudu ištarti, bet būtent politikos, skirtos mūsų krašto kultūrai, nematau. Toks įspūdis, kad politikams vis labiau atrodo, kad kultūra specialiai rūpintis nereikia - pati išgyvens. Taip galima mąstyti ir tokią politiką taikyti tik Dievų tvariniams - gamtai. O kultūra - žmogiškoji kūryba - sunkiai įkuriama ir nelengvai kūrenama Šventoji Ugnis. Tai didelių sąnaudų, pastangų ir pasiaukojimo reikalaujantis sunkus, daug kainuojantis darbas. Joks valdininkas ar politikas niekada viešai neneigs kultūros svarbos. Mokama ministeriškai sureikšminti šią veiklą. O kai reikalai pasisuks lėšų skyrimo link, savaitgaliniams valdininkų dalyvavimams minėjimuose ir šventėse bus surasti tūkstantiniai priedai, o juos linksminantiems ir kultūrines programas kuriantiems kultūros darbininkams, geriausiu atveju - "atprintinti" garbės raštai. Gal buvo apsikrėsta eurosąjunginės politikos virusu, skleidžiančiu mintį, kad nacionalinė kultūra ES neremiama ir yra pačios šalies narės reikalas. Šią mintį mūsų pačių išrinktas tautos politikas-valdininkas netrunka išversti taip: nacionalinė kultūra ne mūsų, o pačių kultūrininkų reikalas. Žiūrėk, kai kam net ima dingotis, kad rūpinimasis kultūra - tai tokia baisi sovietinė atgyvena! Juk už lango modernus XXI amžiaus kapitalizmas, visiška laisvė ir lygios galimybės pasirūpinti savo veikla. Teko net išgirsti samprotavimų, kad nacionalinė kultūra - nacionalistų problema...

Prieš kelerius metus nuėjau pas buvusį savo "grupioką", prakutusį verslininką. Prašiau paramos tautinei kultūrai skirtai konferencijai. Sakė, įdomu, apsvarstysime, ne vienas sprendžiu, reikalingas valdybos narių pritarimas. Atėjau vėliau. "Atleisk, bet oficialiai paremti negalime, nes konferencija tautinė, o mūsų įmonė kosmopolitinė ir nacionaliniai dalykai gali pakenkti mūsų įvaizdžiui..."

Supratau: nacionalinė kultūra baigiasi ten, kur prasideda kapitalas. Tiesa, buvęs "grupiokas" liko geras žmogus - parėmė kiek galėdamas asmeniškai. Tai ir yra liudija, kad nacionalinė kultūra yra asmeninis, gal net anoniminis reikalas.
Kuo čia dėta mūsų valstybės politika? Būtent tuo, kad šalies įmonių vadovai neskatinami galvoti kitaip. Jei negalima pažadinti užmigusio patriotizmo, gal galima jį nupirkti - paveikti ekonominiais svertais?

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?


Netenkina. Kultūros ir švietimo politika - sesės dvynės. Kol politikai šoks pagal kapitalo "šamanų" tamtamus, tol švietimo politika (o ir visa politika) klupčios ir strigs, o auklėtojai savo auklėtiniams pridegs cigaretes ir pilstys degtinę. Kaip tai pakeisti? Tai jau ne švietimo politikos ir ne eilinių rinkimų, o politinio gyvenimo reformų klausimas. Bet politikams, aišku, maloniau kalbėti apie rinkimus ir "teisingus pasirinkimus". Mūsų vaikai valstybinės švietimo politikos kreipiami būti uoliais vartotojais, o ne laisvais kūrėjais.

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Jaunoji Lietuva iš Lietuvos važiuoja - pinigų. Dažniausiai pinigų. Be pinigų sunku išsilaikyti, ypač vartotojų visuomenėje. Norint juos sugražinti, paprasčiausia būtų duoti žmonėms daugiau pinigų - leisti uždirbti. Jei to kol kas nepavyksta padaryti, tai reiktų liautis nuo pat lopšio formuoti jauną žmogų kaip fanatišką vartotoją. Galima būtų pažadinti iki šiol visaip guitą supratimą, kad yra dar ir kitokių vertybių. Jei ir tai švietimo politikai neįkandama, reikėtų kuo skubiau susirūpinti, kad emigrantai dar norėtų ir galėtų išlikti lietuviai gyvendami svetur. Jei jie išgyvens, o mes susitvarkysime - dalis sugrįš.

6. Lietuva dažnai įvardijama, kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?


Savižudybių būna visokių. Į aukojimo ugnį įžengęs legendinis Prūsų vaidila Brūtenis, degančios pilies liepsnose susideginę Pilėnai, bunkeriuose susisprogdinę Lietuvos partizanai, Laisvės alėjoje gyvu deglu plykstelėjęs Romas Kalanta, iš aukštai ant Neries krantinės nukritęs Saulius Gricius, savo išsikastame kape užgesęs Henrikas Rimkus, į Neries gelmes panirusi Ida Stankevičiūtė... Ir daug kitų mažiau žinomų, nepaviešintų, tyliai išėjusiųjų. Išeinama įvairiai, bet visada - kai nėra prasmės būti: kai nepajėgi pakeisti gniuždančių aplinkybių, iškęsti fizinio ir dvasinio skausmo, kai nėra prasmės kitais būdais priešintis negandoms, o kartais - kai nenorima pasiduoti ir būti nugalėtam, įveltam į aplinkui kliunksinčią bjaurastį, tiesiog išeinama, kai nėra išeities...

Kartais išeinantieji mėgina kreiptis į mus, pasiliekančiuosius: "... išeinu ten, kur geriau, kur lygybė, teisybė ir ramybė, su paskutiniu indėliu į čempionišką Tėvynės savižudžių statistiką. Nebūčiai prisistatysiu trumpai: LAISVAS! Laisvas nuo prievartos ir pagiežos, lydėjusių mane tiek metų. Ką išdraskė žmonės, užgydys mirtis. Perplaukiau Dusią ir Metelį, bet pražudė tvanas tų pilkų tipų žydromis kiaulių akelėmis, kurie užplūdo ne gabumų ar darbo, o ryšių-kyšių ir "primazų" jėga, skandindami šalį, žmones ir žmoniškumą. Buvau baltavarniu tarp vagių, vergų ir pašlemėkų. Manimi naudojosi, bet nepakentė. Nepriklausiau klanams, nesilanksčiau vadams... Idealistams dera mirti tada, kai žlunga jų idealai... Žinau, kad pilkieji nepraleis į jokias kultūros ar švietimo įstaigas. Neduos nė šluotos "teisybės ieškotojui", kuris "rašinėja" ir yra kitoks - ne mazgotė kojoms... Laisvas išeinu ten, kur nėra politikos nei korupcijos, kur susilygina runkeliai ir elitas, iš kur nematysiu tautos, kultūros ir visko, kas branginta, agonijos" (H.Rimkus).

Savižudybių buvo ir bus, kol bus jautrios sielos žmonių, negalinčių susitaikyti ir išgyventi prievartos, beprasmybės ir grimasinės kultūros triumfo. Ar privalome siekti, kad tokių žmonių nebūtų? Manau, turime siekti, kad jų būtų - daugiau ir tuo pačiu - mažiau niekšų ir pašlemėkų, pilkųjų ir tamsiųjų...

Kaip nugalėti blogį? Kaip išsilaikyti? Jei apsisprendei pasitraukti iš gyvenimo šiandien, pasistenk atidėti tai rytdienai. Juk moki atidėlioti... Prisimink seną protėvių išmintį: "rytas už vakarą protingesnis". Bet jei ir toliau čia tave viskas mirtinai slegia, jei nieku gyvu nieko negali ar nenori pakeisti, paskutinė išeitis iš tiesų yra - išėjimas. Bet ne iš šio Pasaulio, o atvirkščiai - į Pasaulį. Nebūk vienas. Nesiilgėk Amžinybės, ten ir taip būsi pakviestas. Palik viską ir išeik - nosies tiesumu. Seniau tai darydavo taip - lazda su ryšulėliu ant pečių ir pirmyn, kur akys veda. Negali pakeisti gyvenimo aplinkybių - eik ir jos keisis. Savo kojomis ateisi į permainas, į meilės ir gyvenimo mokyklas. Užsigrūdinsi, įgysi draugų ir galių. Tuomet prisikelsi ir sugrįši į save.

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save - žiniasklaidoje ir televizijoje?


Keistokai skamba žodžiai "Lietuva save suvokia ir pateikia". Jei taip būtų, turėčiau baisėtis tokia Lietuva. Bet įvardykime tiksliau - Lietuva yra pateikiama. O kieno pastangomis? Žiniasklaida visuomet yra valdžios rankose. Užimdamas valdžią pradėk nuo pašto, telegrafo, spaudos, televizijos... Tai buvo žinoma dar iki Lenino. Tad žiniasklaida, kaip niekas kitas, aiškiai rodo, kas mus valdo.

Neretai tenka išgirsti sakant: nepatinka, kas rašoma - neskaityk, nepriimtina, kas rodoma - išjunk... Taip klaidingai suprantama arba sąmoningai iškreipiama Laisvės samprata. Žinoma, kad virtualų gašlumą, siaubą ar prievartą visuomet galiu išjungti, tačiau išėjęs į gatvę galiu būti "išjungtas" pats - to, kuris neišjungė...

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.


Gražiausia savybė, nepaisant aplinkybių, priespaudos, skurdo, nelaimių ir parsidavusių valdžių - gebėjimas likti geru Žmogumi, gera mama, geru tėvu, doru pareigūnu... Gebėjimas laikytis savo vertybių, būti savimi nekeliaklupsčiaujant. Verti pagarbos - darbštumas, dėmesingumas, susikaupimas. Ir dar mane žavi, kai gyvenama taip, tartum pasaulio centras yra čia - kur gimei ir augai: šeimoje, kaime, tautoje, kalboje... Nepatinka, kai elgiamasi priešingai.

Diagnozė: dabar daug daroma, kad būtų būtent priešingai. Perspektyvos - išliksime tiek, kiek sugebėsime tam atsispirti asmeniškai ir kartu. Ar sugebėsime? Taip. Bet ne visi.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?


Tokių yra ne vienas. Praeityje: didysis kunigaikštis Gediminas, daktaras Jonas Basanavičius, filosofas Vydūnas, prezidentas Antanas Smetona. Dabartyje: profesorius Vytautas Landsbergis, etnologas Jonas Trinkūnas, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Kodėl? Todėl, kad tai asmenybės, pašventusios savo gyvenimą Lietuvos savarankiškumui, padėjusios išlaikyti, išplėtojusios arba net sukūrusios mūsų tautos bendrumą palaikančias mintis ir sampratas. Jaučiu pagarbą savo seneliui knygnešiui Stanislovui Vaiškūnui, kurio dvasią ir priesakus kartais, rodos, kūniškai išgyvenu savyje.

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Nežinau, ar tai moralinis principas, bet labiausiai vertinu dėmesį, įsijautimą, gebėjimą tai, ką darai, daryti iki galo, atiduodant visas jėgas. Manyčiau, kad tai dvasingumo esmė. Ne visada tai pavyksta. Bet man tai siekiamybė, idealas.

bernardinai.lt

_________________
Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom...
Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)


Tre Sau 24, 2007 5:48 pm
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Re: BALTOJI ANKETA
BALTOJI ANKETA (atsakykite ir jūs, nebūkite abejingi sau, savo krašui ir savo vaikams, savo tautai)

Į Baltosios anketos klausimus atsako (įrašykite savo vardą arba slapyvardį)

1. Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomeninės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to pasiekti?

2. Ar jaučiatės esąs Lietuvos bendruomenės narys? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvis ir tuo labai didžiuojuosi" ir kodėl?

3. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

4. Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

5. Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

6. Lietuva dažnai įvardijama, kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

7. Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save - žiniasklaidoje ir televizijoje?

8. Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

9. Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

10. Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?


Norime paskatinti mūsų forume pildyti šią anketą ir išsakyti savo požiūrį į pateiktus klausimus (kopijuokite klausimus ir pildykite)

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Sau 24, 2007 6:24 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007