Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Lap 13, 2019 4:25 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Lietuvos įvaizdžio kūrėjas - Zigmundo Froido sūnėnas 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Lietuvos įvaizdžio kūrėjas - Zigmundo Froido sūnėnas
http://www.lrvs.lt/txt/apiesajunga/pdf/20051010Kd.pdf

Lietuvos įvaizdžio kūrėjas - Zigmundo Froido sūnėnas
2005 10 10 Kauno diena, Dainoras Lukas

Pirmąją mūsų šalies viešųjų ryšių kampaniją rengę amerikiečiai talkino ir Hitleriui


Lietuvos Vyriausybės paskelbtas konkursas šalies įvaizdžio strategijai kurti vos nesibaigė skandalu, o Algirdas Brazauskas net pagrasino visai nutraukti konkursą. Gali būti, kad Lietuvos įvaizdį kurs užsieniečiai.

Tai nebūtų pirmas kartas, kai mūsų šalį reklamuotų užsieniečiai. Dar po Pirmojo pasaulinio karo pirmąją šalies reklamos kampaniją surengė du Amerikos žydai, vienas kurių vadinamas pirmuoju viešųjų ryšių specialistu pasaulyje. Abu jie vėliau įsivėlė į įvairius skandalus, tačiau išliko viešųjų ryšių pionierių garbės sąrašuose.

Kainavo 60 tūkstančių dolerių


Vyriausybės paskelbtame konkurse “Lietuvos įvaizdžio formavimo strategija” daugiausiai vertinimo balų surinko viešosios įstaigos “Europos namai” pateiktas projektas “Vivat Lietuva”, kuris parengtas kartu su sociologinių tyrimų centru “Vilmorus” ir Didžiosios Britanijos viešųjų ryšių bendrove “Chime Communications”. Kol kas tik neoficialiai kalbama, kad įvaizdžiui formuoti bus skirti keli milijonai litų.

1919 metais pradėta pirmoji Lietuvos įvaizdžio programa atsiėjo 60 tūkstančių tuometinių JAV dolerių, kuriuos skyrė išeivijos lietuviai. Kampanijai vadovavo žymiausi praėjusio šimtmečio ryšių su visuomene verslo atstovai Karlas Byoiras (1888 - 1957) ir Edvardas L.Bernesas (1891-1995).

Pradžia - Paryžiuje


1918 metais vasario 16 dieną paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, valstybę mažai kas pripažino. Ypač svarbu buvo sulaukti tokios šalies kaip JAV pripažinimo.

Amerikos lietuvių teisininkas Balys Mastauskas (Frank Mast, 1889-1961) nuo 1918 metų aktyviai įsitraukė į Lietuvos išlaisvinimo darbą. Sugebėdamas užmegzti ryšius su įtakingais Amerikos žmonėmis, jis patyrė, kad daugelio svarbių asmenų ir jų patarėjų dėmesį galima patraukti tik per viešąją nuomonę, kurią perteikdavo spauda. Jis 1918 metų gegužės 3 dieną lietuvių delegacijai išrūpino audienciją pas prezidentą Vudrą Vilsoną.

1919 metais dalyvaudamas Taikos konferencijoje Paryžiuje B.Mastauskas įsitikino, kad Lietuvos reikalai mažai žinomi ir suprantami, todėl iš Amerikos reikėtų pradėti aktyvią propagandą. Paryžiuje jis susitiko JAV Visuomenės informavimo komiteto (VIK) direktorių K.Byoirą. Jo paklausė, ar šis sutiktų vadovauti propagandos kampanijai. K.Byoiras sutiko, jeigu to paprašytų Amerikos lietuviai.

B.Mastauskas su žurnalisto patirties turėjusiu K.Byoiru supažindino Lietuvos delegacijos vadovą užsienio reikalų ministrą Augustiną Voldemarą. Pastarasis pritarė propagandos kampanijai.

Įkurtas biuras Niujorke


Amerikos lietuviai buvo informuoti, kad K.Byoiras apsiima rengti kampaniją. Šaltiniuose rašoma, kad už tai jis neprašė atlyginimo. Amerikietis tik informavo, kad reikės 60 tūkstančių dolerių 6-8 savaičių propagandos rengimo išlaidoms padengti. Lietuvių katalikų taryba sutarė sumokėti 40 tūkstančių, Lietuvos tautinė taryba - 20 tūkstančių.

K.Byoiras laiške Lietuvos misijos JAV diplomatui Matui Vinikui rašė, kad apsiima atlikti darbą todėl, kad tiki Lietuvos reikalo teisingumu. Jis pažymėjo, kad kampanijoje nelies teritorinių ir sienos klausimų, o akcentuos tai, kad Lietuva turi teisę tvarkyti savo reikalus lygiai kaip ir kitos Vidurio ir Rytų Europos tautos.

1919 metų vasario 12 dieną JAV Valstybės departamentui buvo įteiktas prašymas pripažinti atsikūrusią Lietuvą ir laikiną jos vyriausybę. Nesulaukę atsakymo, lietuviai nutarė surinkti milijoną parašų paremti prašymui. Tai sutapo su K.Byoiro veiklos pradžia. Jis įkūrė biurą Niujorke, kuriame kelis mėnesius dirbo kunigas J.Žilius.

Dar 1919 metais JAV Senatas pripažino, jog Lietuva yra nepriklausoma, tačiau formalaus pripažinimo teko dar palaukti. 1922 metų liepos mėnesį Lietuva sulaukė formalaus savo valstybingumo pripažinimo, kurį patvirtino JAV Senatas.

Istorinių šaltinių nedaug

Ši istorija mažai nušviesta istoriniuose šaltiniuose, dauguma jų išleisti JAV. 1971 metais Bostone išleistoje Antano Kučo redaguotoje “Amerikos lietuvių istorijoje” tam skiriami keturi puslapiai. Šiek tiek informacijos pateikiama keliose kitose anglų kalba išleistose knygose. Apie kampaniją rašė ir JAV gyvenęs teisininkas, istorikas Konstantinas Jurgėla. Lietuvoje šią temą buvo nagrinėjusi Vilniaus universiteto studentė Ester Fainaitė.

Prieš keletą metų Amerikoje buvo išleista Gario Hartmano knyga “Imigrantai kaip diplomatai” (“The Imigrant as a Diplomat: Etnicity, Nationalism, and Shaping of Foreign Policy in the Lithuanian American Community, 1870-1922”), kurioje aprašoma ši istorija, netgi suvienijusi iki tol susiskaidžiusius Amerikos lietuvius. 2003 metais iš knyga išleista ir Lietuvoje.

Niujorke rinkosi į demonstraciją


Kampanija prasidėjo 1919 metų balandžio 23 dieną Niujorke. Didžiausiuose dienraščiuose buvo išspausdinti skelbimai apie Lietuvą ir Lietuvių dieną, gatvėse iškabinti plakatai. Iškilmės baigėsi mitingu ir kalbomis Madison Square parke, kuriame susirinko apie 10 tūkstančių žmonių.

Pagrindinė K.Byoiro idėja buvo ta, kad pasitelkus visuomenės nuomonę būtų galima užsitikrinti jos paramą tada, kai JAV Senatas spręs Lietuvos pripažinimo klausimą. K.Byoras pasiūlė bendradarbiauti E.L. Bernesui. Teigiama, kad jis mokėjo partneriui 150 dolerių per savaitę, o pats dirbo už dyką.

E.L.Bernesas buvo įsipareigojęs kiekvieną savaitę parašyti ir pateikti JAV spaudai po šešis trumpus straipsnius apie Lietuvą. Jis ruošė įvairius pranešimus, kurie buvo siunčiami į laikraščių redakcijas. Savo pranešimams paskleisti jie samdydavo pranešėjus, o straipsniai, skirti spaudai, pasirodydavo vedamuosiuose didžiausių šalies dienraščių puslapiuose. Buvo kreipiamasi ir į JAV Senato narius, jiems rašytos telegramos, remiančios Lietuvos laisvės siekimą.

Straipsniai nagrinėjo įvairius gyvenimo Lietuvoje klausimus. Buvo rašoma apie Lietuvos istoriją, kultūrą, sportą, ekonomiką, pačią lietuvių kalbą, jos draudimo istoriją. Visi straipsniai turėjo bendrų bruožų. Kiekviename buvo primenama, kad Lietuva yra maža šalis prie Baltijos jūros, ji buvo vadinama tvirtove prieš bolševizmą, kovojanti dėl savo valstybės pripažinimo.

Žinojo, ko reikia laikraščiams

Nuotraukos ir straipsniai buvo siunčiami nemokamai. Kai tik pasirodydavo žinia ar straipsnis apie Lietuvą, tuoj pat buvo siunčiami padėkos laiškai arba pataisymai, jei informacija buvo klaidinga. Kai pritrūkdavo medžiagos, amerikiečiai kreipdavosi į lietuvių rašytojus, istorikus, dvasininkus. Taip pat buvo išspausdinta gausybė atvirukų, žemėlapių ir albumų su informacija apie Lietuvą. Kampaniją papildė specialios parodos, turgūs, kalbos universitetuose ir sinagogose, nes žydai labai rūpinosi Lietuvoje gyvenančiais savo tautiečiais.

Galiausiai laikraščiai ėmė girti Lietuvą už patriotizmą, Kongrese sakytos kalbos apie lietuvių kovą. Visi straipsniai buvo ne ilgesni nei 100 žodžių. E.L.Bernesas puikiai žinojo, kad laikraščiams trūksta trumpų žinučių užpildyti nedideles tuščias vietas puslapiuose.

Visi straipsniai yra sudėti į 1920 metais išleistą knygelę “The American Press on Lithuania’s Freedom” (“Amerikos spauda apie Lietuvos laisvę”). 1921 metų gegužės 31 dieną Amerikos prezidentui Vorenui Hardingui buvo įteiktas vienas milijonas parašų, prašant Lietuvos pripažinimo de jure ir de facto. 1922 metų rugpjūčio 20 d. Makinlio parke Čikagoje įvyko demonstracija, kurios metu dėkota Amerikos prezidentui už Lietuvos pripažinimą. Parke susirinko apie 100 tūkstančių lietuvių. Tikslas buvo pasiektas.

Privertė patikėti, kad rūkyti sveika


Abu kampanijos vadovai vėliau įrodė, kad manipuliavimas žmonėmis, žaidimas jų jausmais gali padaryti neįtikėtinų dalykų. E.L.Bernesas nusipelnė ypatingos vietos ryšių su visuomene istorijoje. Jo knyga “Visuomenės nuomonės kristalizavimas”, išleista 1923 metais, tapo pirmąja RSV teorijos knyga. E.L.Bernesas pirmasis ėmė remtis socialinių mokslų tyrimais, stengdamasis išsiaiškinti tai, kas sudaro įtikinėjimo esmę. Manoma, kad šis susidomėjimas kilęs dėl jo giminystės su Zigmundu Froidu. E.L Bernesas buvo žymiojo psichoanalizės pradininko sūnėnas.

E.L.Bernesas išgarsėjo savo neįtikėtinomis kampanijomis. Jis vadovavo vajui, skatinančiam Amerikos moteris rūkyti ir sugebėjo įtikinti lieknumo siekiančias moteris, kad cigaretės yra puiki alternatyva saldainiams. Amerikos medicinos asociacija, kuri vėliau buvo demaskuota, įrodinėjo, kad rūkyti yra sveika. E.L.Bernesas taip pat rado “ekspertų”, kurie tikino spaudoje, kad cigarečių rūkymas dezinfekuoja burną.

Tačiau kai kurios moterys ne iš karto pasidavė absurdiškam melui. Tada jis nutarė rūkymą susieti su emancipacija ir pradėjo per laikraščius “žinovų” lūpomis skelbti, kad rūkančių moterų nenori matyti dominuojantys vyrai. Paskui Niujorko Penktojoje aveniu surengė jaunų moterų eiseną, kurioje damos žingsniavo demonstratyviai rūkydamos. Jos ėmė rūkyti “Lucky Strikes” cigaretes, kurios 1930 metais tapo populiariausios Amerikoje. Pats E.L.Bernesas rūkymą vadino bjauriu įpročiu ir savo žmonai uždraudė rūkyti. Jis vėliau gyrėsi sulaukęs garbaus amžiaus (103 metų) todėl, kad nerūkė.

Kitas jo atliktas darbas - manipuliuotojas žmonių jausmais sugebėjo įtikinti amerikiečius, kad pusryčiams valgyti kiaulieną yra labai sveika.

Ironiška, kad žydų kilmės E.L.Berneso idėjas naudojo ir A.Hitleris savo propagandai prieš Vokietijos žydus. Jo knygas “Propaganda” ir “Viešosios nuomonės kristalizavimas” skaitė ir Jozefas Gebelsas. E.L.Berneso klientais taip pat buvo Nikaragvos diktatorius Anastazijus Somoza ir Ispanijos diktatorius Fransiskas Frankas.

Visą gyvenimą kaltino ryšiais su Hitleriu

K.Byoiras kurį laiką gyveno Kuboje, ten leido du laikraščius. Jis įkūrė savo viešųjų ryšių firmą “Carl Byoir & Associates”. Pirmuoju firmos klientu tapo Kubos prezidentas diktatorius Gerardas Machadas. Tai gerokai aptemdė firmos įvaizdį. K.Byoirui teko bėgti iš Kubos, kai jam kilo pavojus dėl gyvybės, nes vietiniai jį laikė diktatoriaus tarnu.

1933 metais jis pasirašė sutartį su Vokietijos turizmo informacijos centru ir ėmė agituoti amerikiečius keliauti į Vokietiją, stengėsi pagerinti šios šalis įvaizdį. Netrukus K.Byoiras buvo apkaltintas bendradarbiavimu su naciais, todėl nutraukė kontraktą su vokiečiais, tačiau jo reputacijai vėl buvo suduotas smūgis. Jis netgi buvo pavadintas Hitlerio propagandos Trojos arkliu Amerikoje. K.Byoiras pats pareikalavo tyrimo, kad įrodytų savo ištikimybę Amerikai. 1940 metais FTB jį išteisino, tačiau teigiamą Lietuvos įvaizdį suformavęs K.Byoiras visą likusį gyvenimą turėjo įrodinėti, kad netarnavo naciams.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Pir Bal 16, 2007 12:58 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007