Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 6:16 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 
Paauglių psichologija 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Paauglių psichologija
Pirmiausia apžvelgsime keletą paauglystę ir jai būdingus sunkumus aiškinančių teorijų, kurios įgalins geriau orientuotis psichologinėse paauglių problemose.

Viena iš svarbiausių šios srities teorijų yra klasikinė S. Freudo psichoanalizės teorija . Jos autorius mano, kad paauglystėje žmogus išgyvena genitalinį augimo laikotarpį. Santykinę ankstesnių laikotarpių rimtį sutrikdo lytinis brendimas. Žadina meilės objektai, o malonumo šaltiniais tampa lytinių organų formavimasis ir jaudinimas. „Šiuo metu vėl gali atsinaujinti Edipo komplekso konfliktai jeigu jie nebuvo išspręsti anksčiau. Tai yra jeigu neįvyko sėkmingas libido išstūmimas ir perkėlimas, paaugliai pakliūva j savo pasąmoningų impulsų valdžią. Tačiau net jeigu Edipo konfliktai ir buvo išspręsti, pradeda reikštis atgijęs paauglio seksualumas, kurį daugelyje visuomenių griežtai riboja draudimai. Taigi paauglys patiria labiau ar mažiau įsisąmonintą konfliktą tarp savo seksualinių impulsų ir visuomenės draudimo juos tenkinti. Susidūrus geismui ir draudimui, kyla baimė. Todėl paauglys mėgina atsiskirti nuo šeimos aplinkos. Jis pradeda triukšmingai neigti šeimos nuomonę, skonį, įpročius ir tikslus. Jis jaučia, kad reikia nutraukti emocinius ryšius su šeima, ir pats kartais nesąmoningai tam kursto tėvus. Paauglys, kuriam pavyksta savarankiškai įsitvirtinti ir nukreipti savo seksualinius poreikius į aplinką, esančią už šeimos ribų, gali normaliai bendrauti su šeima patirdamas abipusius tiek švelnumo, tiek priešiškumo jausmus. Todėl paauglio maištas, psichoanalizės požiūriu, laikytinas neišvengiamu dalyku. Jeigu paauglystės krizė sprendžiama nevykusiai, paauglys normaliai neatsiskiria nuo šeimos, jis ima jausti menkavertiškumą ir kaltę.“ (7, 39)

Taigi, remiantis psichoanalizės teorija, galima padaryti išvadą, kad paauglystė yra neišvengiamai audringas ir konfliktiškas amžiaus tarpsnis, kurio metu svarbiausia ne nuslopinti paauglio maištą, bet padėti jam kuo kryptingiau siekti savarankiškumo ir visapusės nepriklausomybės nuo šeimos.

Paauglio pažintinė ir fizinė raida

Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. „Anot G. Stanley Hallo (1904), pirmojo Amerikos psichologo, kuris aprašė paauglystę, įtampa tarp biologinės brandos ir socialinės priklausomybės sukuria „audrų ir sunkumų“ laikotarpį.“ (4,108) Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu subrendimu. Hormonų antplūdis sukelia sparčios raidos laikotarpį, kuris mergaitėms prasideda apie 11-uosius , o berniukams apie 13-uosius metus. Šis amžius nėra konkrečiai taikomas visiems tokio amžiaus vaikams, nes dabar ypač didelę įtaką daro aplinkos įvairūs faktoriai, vyraujanti akceleracija ir pan. „Paauglystės amžiaus ribos yra labai sąlygiškos, dažniausiai tarp 12 ir 18 metų. Paskui prasideda jau suaugusio žmogaus periodas. Paauglystė dar kartais skirstoma į ankstyvąją — tarp 12 ir 14 metų, 15-ieji metai — lyg pereinamasis tarpsnis, o 16—18 metai — vėlyvoji paauglystė. Paauglystės pabaigos tiksliai nurodyti neįmanoma; kai kuriose šalyse paauglystė baigiasi tada, kai individas visiškai subręsta lytiškai (tai fizinis organizmo subrendimo kriterijus), kitose — kai subręstama psichiškai ir socialiai, prisiimama atsakomybė. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai individas suranda savo tapatumą, susikuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti tarpusavio draugystės ir meilės santykius, numato ateities perspektyvą.“ ( 7, 295)
Paauglystės metu sparčiai augama, todėl paaugliai pradeda lyg ir nevaldyti savo judesių, jiems viskas kliūva, dūžta, virsta. Šeimoje visa tai pradeda kelti daug rūpesčių, bet tai natūralu. Taip pat formuojasi dauginimosi organai (ryškėja pirminiai lytiniai požymiai), formuojasi antriniai lytiniai požymiai (keičiasi kūno formos, vyksta balso pokyčiai, didėja plaukuotumas tam tikrose vietose). Lytinio subrendimo požymiai yra pirmoji berniukų ejakuliacija (apie 14-uosius metus) ir mergaičių pirmosios menstruacijos (apie 13-uosius metus). Visa tai gana stipriai veikia mūsų vaikus, paauglius: dauguma dabartinių suaugusiųjų žmonių gana gerai prisimena šį laikotarpį. Vieni norėtų sugrįžti, nes tai buvo tarsi gyvybingas laikas, be suaugusiųjų rūpesčių, pareigų ir atsakomybės, gražiausios draugystės, meilės ir pan. laikas. Tačiau kiti net nenori apie tai kalbėti, nes buvo didelis atitolimas nuo tėvų ir kitų artimųjų, nesusipratimų, baimės dėl pripažinimo draugų tarpe, kovos už būvį laikas.
Įvairūs pakitimai paaugliams tuo metu kelia daugybę įvairių jausmų: pasididžiavimą, jaudulį, baimę, pasimetimą, pyktį. Atsiranda noras patirti tai, ko dar niekada nesi patyręs, išbandęs. O tai kartu padeda ir problemų bei sunkumų atsiradimui.
Keičiantis paauglių kūno formoms, formuojantis lytiniams požymiams, plėtojasi ir tobulėja mąstymo gebėjimai, socialinis supratingumas bei moraliniai sprendimai. Dažnai galima išgirsti sakant, jog paauglystė – tai slenkstis, kurį turi peržengti vaikas, prieš tapdamas suaugusiuoju. Čia atsiranda tokia padėtis, jog vaiko viena koja yra vienoje slenksčio pusėje, o kita – kitoje. Ir jis nežino, kur jam geriau.
Kaip ir fizinė, taip ir pažintinė branda išryškėja savo laiku. „Gebėdami mąstyti apie savo pačių ir kitų žmonių mąstymą, paaugliai pradeda suprasti, ką kiti žmonės galvoja apie juos. Didėjant pažintiniams gebėjimams, daugelis jų pradeda galvoti apie tai, kas yra idealu, ir tampa gana kritiški visuomenės, savo tėvų ir ypač savų trūkumų atžvilgiu.“ (4 , 111)
Brandžiai mąstyti nepradedama staiga. O dėl to dažnai dauguma paauglių pervertina savo galimybes ir čia atsiranda narkotikai, alkoholis, rūkymas, neatsakingas požiūris į lytinį gyvenimą. Paauglių lūpose dažnai skamba tokie posakiai: „man nieko nenutiks“, „ aš nepriprasiu“, „man taip tikrai neatsitiks, kaip mano pažįstamam žmogui‘ ir pan. dažnai yra galvojama, jog asmeninis patyrimas yra unikalus, nepakartojamas ir kad jų tėvai, artimieji ir draugai tiesiog negali jų suprasti, kai einama į pasimatymą, nepakenčiama mokykla, kai priekaištaujama savo išvaizdai ir t.t. „Paauglys mėgsta kurti didžiules, idealizuotas visuomenės struktūros, religijos, filosofijos sistemas. Jis mano, kad tik įgyvendinus jo idealistinę pasaulio siste¬mą, pasaulis taps geresne vieta gyventi.“ (7 ,197) Ir visa tai dar yra vaikiško egocentrizmo pasekmės.
Pagal Piaget teoriją (Kognityvinės raidos stadijos), paauglystė ketvirtąją kognityvinės raidos stadiją, t. y. formalių operacijų stadiją (nuo 12 metų). „Piaget nuomone, kognityviškai subręstama per formalaus operacinio mąstymo periodą, 11-16 metų. Tai yra paskutinė kognityvinės raidos stadija, kai vaiko ankstesnės kognityvinės struktūros pasikeičia kokybiškai. Formaliam operaciniam mąstymui būdingas sugebėjimas abstrakčiai mąstyti, neatsižvelgiant į konkrečius faktus. Piaget pirmasis nustatė tai, ką dabar daugelis raidos psichologų pripažįsta skiriamuoju paauglio mąstymo bruožu: daug dėmesio skiriama ne realybei, o galimybei. Konkretus operacinis mąstymas, sprendžiant problemas, yra racionalus ir logiškas, bet jis nėra susijęs su galimybėmis, t. y. su potencialiais tarpusavio ryšiais, kuriuos nėra lengva nustatyti realiame pasaulyje ir kurie išvis gali neegzistuoti. Abstrakčiai mąstyti pradedama maždaug vienuoliktais gyvenimo metais ir šis mąstymas galutinai susiformuoja dažniausiai 15 metų vaikui.
Prasidėjus formalaus operacinio mąstymo stadijai, paauglys jau sugeba samprotauti taip, kaip mokslininkas, ieškantis sprendimo, o prasidėjus konkretaus operacinio mąstymo stadijai - jau gali „operuoti realybe" (kai yra formalaus operacinio mąstymo stadija, „operuojama operacijomis"). Todėl paauglio mąstymas yra visiškai abstraktus, nes jis gali sukurti naujas, bendresnes logines taisykles, naudodamas vidinę refleksiją ir manipuliuodamas mintimis. Atsiranda abstraktus, mokslinis mąstymas. Piaget taip teigia, kad yra du pagrindiniai požymiai, skiriantys formalų operacinį mąstymą, būdingą paaugliui, nuo vaikui būdingo konkretaus operacinio mąstymo. Tai yra hipotetinis-dedukcinis ir propozicinis (teoretinis) mąstymo būdas.“ ( 7, 197)


kolegų referato medžiaga, būtina cituojant paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Paskutinį kartą redagavo Baltas Ant Sau 10, 2006 1:10 am. Iš viso redaguota 1 kartą.



Ant Sau 10, 2006 12:54 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Hipotetinis-dedukcinis mąstymas.

Paauglio mąstymo strategijos skiriasi nuo jaunesniam vaikui būdingų strategijų, nes susidūręs su problema, paauglys vadovaujasi bendra teorija, apimančia visus galimus veiksnius, nuo kurių priklauso rezultatas. Ja remdamasis, jis sukuria hipotezes, kurios gali būti pritaikomos tai situacijai, ir po to sistemingai jas tikrina, ieškodamas, kuri iš jų pasireiškia konkrečiu atveju. Taigi paauglio problemų sprendimo strategijos prasideda nuo galimybės ir nuo jos pereinama prie realybės, o 7 – 11 metų vaikas pradeda nuo realybės, bet, kai akivaizdžiausi tarpusavio ryšiai nepasitvirtina, jis nesugeba sugalvoti naujų alternatyvų ir negali problemos išspręsti.

Paaugliai yra įsisąmoninę logines operacijas ir moka nustatyti proporcijas. Labai ryškiai skiriasi vaikai, kuriems būdinga konkretaus operacinio mąstymo stadija, ir paaugliai, sugebantys formaliai mąstyti. 7 – 10 metų vaikas vadovaujasi tik jam pateikta medžiaga, veikdamas bandymų ir klaidų būdu. 12-15 metų paaugliai po kelių panašių manipuliacijų su medžiaga pradeda eksperimentuoti ir formuluoti visas galimas hipotezes. Tik po to jie pradeda ieškoti, kaip eksperimentiškai patvirtinti tas hipotezes, stengdamiesi pamažu atskirti veiksnius ir ištyrinėti kiekvieno jų įtaką atskirai, kitus išlaikydami pastovius.

Teorinis samprotavimas.
Tai antras svarbus formalaus operacinio mąstymo požymis. Paauglys gali nukreipti dėmesį į žodinį tvirtinimą ir vertinti jo vidinį, loginį validumą, neatsižvelgdamas į realaus pasaulio aplinkybes. Ir priešingai, vaikas, kuriam būdingas konkretus opera¬cinis mąstymas, gali įvertinti teiginių logiškumą tik palygindamas juos su konkrečiais, akivaizdžiais faktais.

Asmuo, kuriam būdinga formalaus operacinio mąstymo stadija, sugeba samprotauti ne tik apie atskirus teiginius, bet taip pat apie tarpusavio ryšius, kurie yra tarp dviejų ar daugiau teiginių, ir tai, kaip vienas teiginys gali patvirtinti ar paneigti kitą. Be to, tvirtinamieji teiginiai gali būti visai neparemti realiais objektais ir įvykiais, ir jie iš tikrųjų visai neturi būti teisingi, atitinkantys realybės duomenis. Piaget manė, „kad šios mąstymo stadijos metu kalbos vaidmuo yra gerokai svarbesnis negu anksčiau. Abstrakčius protinius sugebėjimus paauglys sugeba pritaikyti, naudodamas kalba pagrįstas reprezentavimo sistemas, kurios yra visiškai atskirtos nuo konkrečios realybės, ir kalbos dėka formuluodamas tokias prielaidas, kurios yra susijusios su abstrakčiomis sąvokomis („Kas yra tiesa?", arba „Kaip laisvė yra susijusi su demokratija?").“ (7, 299)

Gana svarbią vietą paauglių mąstyme užima socialinių problemų sprendimas. Tai dar vienas paaugliui būdingas mąstymo bruožas. Paauglių sugebėjimą formaliai mąstyti gali skatinti patirtis, pažangiose visuomenėse vaidmenų prisiėmimas ir specialus mokymas. Pradėjęs logiškai abstrakčiai mąstyti, paauglys labai daug laiko praleidžia mąstydamas.

Paaugliai ir jauni žmonės sugeba mąstyti apie tai, kaip viskas turėtų būti bet tam įtakos turi. ribota gyvenimiška patirtis. Nes ir paauglystėje vis dėlto yra būdingas tam tikras egocentrizmas, t.y. paauglys tvirtina, jog, tik įgyvendinus jo milžinišką idealistinę pasaulio sistemą, pasaulis taps geresne vieta gyventi. Paauglys, suprantama, yra gerokai nutolęs nuo egocentrizmo, kuris būdingas vaikui, esančiam priešoperacinėje kognityvinės raidos stadijoje, ir jau nemano, kad visi žmonės galvoja taip pat, kaip ir jis. Paauglys gerai supranta, kad kiti žmonės gali turėti skirtingą nuomonę negu jis. Tačiau, nors paauglys (tiek berniukas, tiek mergaitė) žino, kad kiti žmonės gali turėti kitokią nuomonę apie jo išvaizdą ar elgesį, negu jis pats, tačiau kartais labai apstulbsta supratęs, kad kiti žmonės išvis apie jį negalvoja.


kolegų referato medžiaga, cituojant būtina paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Paskutinį kartą redagavo Baltas Ant Sau 10, 2006 1:11 am. Iš viso redaguota 1 kartą.



Ant Sau 10, 2006 12:57 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Moralės raida

Būti moraliu žmogumi – tai reiškia moraliai galvoti ir atitinkamai elgtis. L. Kohlbergas bandė nustatyti moralinio mąstymo brandos stadijas. tirdamas moralinį mąstymą, jis pateikė pasakojimus vaikams, paaugliams ir suaugusiems, kurių veikėjai susiduria su moralinėmis dilemomis. „Kohlbergas manė, kad tobulėdami intelektualiai, mes pereiname 6 moralinio mąstymo pakopas, judėdami nuo paprasto ir konkretaus abstraktesnio bei principinio mąstymo link.
Jis tas 6 pakopas sugrupavo į 3 pagrindinius lygius: priešsutartinį, sutartinį ir posutartinį. Ankstyvojoje paauglystėje moralė paprastai pasiekia sutartinį lygį, susijusį su įstatymų ir socialinių taisyklių laikymusi vien todėl, kad tai yra įstatymai ir taisyklės. Galėdami pažvelgti kito žmogaus akimis, paaugliai pritaria socialiai priimtiniems arba neprieštaraujantiems socialiniai tvarkai poelgiams. Kai susiformuoja abstraktus mąstymas formaliomis operacijomis, pereinama į posutartinį lygį. Tai moralė, kai tvirtinama apie žmonių teises, dėl kurių visuotinai susitarta arba remiasi tuo, ką kiekvienas asmeniškai laiko pagrindiniais etiniais principais.“(4, 113) nuo mūsų moralinio mąstymo priklauso mūsų kalbos apie moralę. Taip pat moralumas yra ir tinkamas elgesys. Tai, ką darome ar planuojame daryti, priklauso labai ir nuo supančios aplinkos (šeima, tv), socialinių įtakų. Mes galime veikti taip, kaip mąstome, o mąstyti taip, kaip elgiamės.


Paauglio psichosocialinė raida

Lytiškai bręstant, kūnas kinta fiziškai, įgauna suaugusiojo formas, o kognityvinė raida leidžia jaunam žmogui mąstyti logiškai ir įsivaizduoti savo ateitį, ją planuoti. Vyksta tolesnė psichosocialinė raida: paauglys ieško savo tapatumo. Paauglystė - pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių. Socialiniai lūkesčiai, susiję su paauglio raida, skatina formuotis suaugusiojo elgesį. Teoretikas E.Eriksonas tvirtino, kad kiekviena gyvenimo stadija turi savo „psichosocialinę“ užduotį. “Paaugliai stengiasi praeities, dabarties ir ateities galimybes sujungti į aiškesnį savivaizdį.“ (4,115) Jie paprastai svarsto apie tai, „kas aš esu?“, „kokios vertybės man svarbiausios?‘ ir pan. Tai yra paauglių tapatybės paieška. Pasirengti suaugusio žmogaus gyvenimui - tai pasiekti emocinę ir ekonominę nepriklausomybę, įgyti socialinius įgūdžius, reikalingus pilietiniam kompetentingumui palaikyti, profesijai pasirinkti ir pasirengti darbinei veiklai bei vedyboms ir šeiminiam gyvenimui. Paauglio raidos stadija nėra vienodai traktuojama. Paauglystę E. Eriksonas vertina kaip svarbiausią raidos etapą asmens tapatumui formuotis. Paaugliui reikia įgyti asmeninį tapatumą tuo metu, kai greitai keičiasi fizinė jo išvaizda, emocinė ir psichologinė perspektyvos bei visuomenės vertinimas. Taigi paauglystėje vyksta tapatumo krizė. Pasak E. Eriksonas, visuomenė paaugliui suteikia laiko labai svarbiems sprendimams priimti ir savo tapatumui suformuoti. Tačiau ne visi paaugliai vienodai sėkmingai tuo laiku pasinaudoja. Kartais sprendimus jie priima pernelyg anksti ir pereina į suaugusiųjų visuomenę tam nepasiruošę. Toks priešlaikinis tapatumo pasirinkimas reiškiasi tuo, kad paauglys priima jam priskiriamus vaidmenis ir tėvų vertybes neišmėgindamas savo unikalaus asmeninio tapatumo. Kiti paaugliai patiria tapatumo difuziją, kai prisiima kelis skirtingus tikslus bei vertybes ir todėl negali rasti savo asmeninio tapatumo. Tokiems paaugliams sunku vykdyti jiems keliamus reikalavimus, atlikti mokyklines užduotis, susirasti draugų arba mąstyti apie savo ateitį.
Trečias galimas neigiamas identiškumo krizės sprendimo variantas - paaugliai, kurie renkasi negatyvų tapatumą. Jie negali atlikti vaidmenų, kurių iš jų tikisi tėvai ir visuomenė, todėl elgiasi priešingai negu yra reikalaujama.
Paauglys, kuriam nesiseka sėkmingai išspręsti tapatumo krizės, būna visiškai sutrikęs, aiškiai nesupranta, kas jis yra, kuo norėtų būti ir koks yra kitų žmonių akimis. Taigi tokiems paaugliams reikia padėti atrasti atsakymus į minėtus klausimus. Tai gerokai palengvintų paauglystės naštą. Kaip matome, E. Eriksonas mano, kad dauguma psichologinių paauglių sunkumų yra sietini su netinkamu tapatumo krizės įveikimu.
Pagal E. Eriksono psichosocialinės raidos stadijas paauglystė atitinka tapatybės ir vaidmenų neaiškumo stadiją (identiškumas – vaidmenų neaiškumas).

Paauglystės periodas (V stadija) apibūdinamas kaip tapatumo arba vaidmenų sumaišties periodas. Eriksono teorijoje asmenybės raida traktuojama kaip vientisas procesas, vykstantis visą gyvenimą. Krizės, kaip kritinio pasirinkimo momentai, vyksta visą gyvenimą - nuo kūdikystės iki senatvės. Kad jos būtų įveiktos sėkmingai, reikia didžiulės energijos ir sugebėti pakeisti perspektyvą. Eriksonas lemiamais raidos proceso veiksniais laikė ne tik paties individo brendimą ir vidinį dinamizmą, bet tokią pat reikšmę skyrė ir socialinės aplinkos sąlygoms.
Paauglystę Eriksonas vertino kaip svarbiausią formuojantis tapatumui. Paaugliui svarbu pasiekti asmeninį tapatumą tuo metu, kai greitai keičiasi fizinė asmens išvaizda, emocinė ir psichologinė perspektyvos ir visuomenės vertinimas. Kaip bus įveikta tapatumo krizė, priklauso nuo to, kaip asmeniui pavyko nugalėti ankstesnių stadijų krizes.
Pagal Eriksoną, paauglys gali svarstyti šias problemas: laiko perspektyva, pasitikėjimas savimi arba abejingumas, eksperimentavimas vaidmenimis arba negatyvus tapatumas, sėkmės numatymas, seksualinis tapatumas, lyderiavimas, idealai.
Kai kurie paaugliai, negalėdami atlikti tų vaidmenų, kurių iš jų tikisi tėvai ar visuomenė, neieško alternatyvių, tinkamų sau vaidmenų, bet vietoj to pasirenka negatyvų tapatumą, t. y. elgiasi priešingai, negu iš jų yra tikimasi. Paauglys, kuriam nepavyksta sėkmingai išspręsti tapatumo krizės, būna visiškai pasimetęs, aiškiai nesupranta, kas jis yra, kuo nori būti ir koks jis yra kitų žmonių akyse. „Paaugliui išspręsti tapatumo krizę bent iš dalies padeda naujas mąstymo būdas, kai realybė tampa antraeilė, sekančia po abstrakčių minčių. Paauglys fantazuoja, svajoja ir svarsto „kas, jeigu...". Paauglys, spręsdamas savo gyvenimo problemas, pasirenka geriausią variantą iš visų galimų, naudodamas kombinacinį svarstymą.
Pasiekęs formalaus operacinio mąstymo stadiją, paauglys gali įsivaizduoti savo ateitį, kurti geresnio pasaulio vaizdą, apsvarstyti daugybę variantų, kaip išspręsti realiai egzistuojančias socialines ir su aplinkos apsauga susijusias krizes: bado, karinės grėsmės, atominio karo, ekologines ir rasinės diskriminacijos. Kad suprastų tokias problemas, rastų galimus sprendimus, paauglys turi būti pažengęs gerokai toliau už riboto, tiesioginio aplinkos suvokimo ir konkretaus operacinio mąstymo. Sugebėjimas pažvelgti į ateitį - įsivaizduoti, tikėtis, svajoti — patvirtina išorinį ir vidinį bent jau dalies Piaget teorijos teiginių apie paauglio kognityvinės raidos validumą.“ (7, 318)
Kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę, labai priklauso nuo visuomenės, šeimos ir bendraamžių, draugų įtakos.
Ten, kur beveik visi visuomenės nariai laikosi tokių pačių religinių, moralinių, politinių ir seksualinių pažiūrų ir socialiniai pasikeitimai neryškūs, tapatumas pasiekiamas lengvai. Jaunas žmogus tiesiog turi perimti tuos vienintelius vaidmenis, kuriuos jis žino. Tačiau tokios sąlygos retos.
Paauglys, ieškodamas tapatumo, dažnai įtraukia ir kitus žmones. Norėdamas pasitikėti bendraamžiais, turi su jais artimai draugauti. Didėjantį norą būti artimas su kitais paauglys išreiškia įvairiai: ilgai kalbėdamas telefonu, iškylaudamas su draugais ar tiesiog kurdamas detalius planus. Labai dažnai paauglių poros ar grupės nori ką nors veikti kartu, bet negali nuspręsti ką. Pavyzdžiui, kasdien vykstama į stotį, palydimi traukiniai, vis svarstant, kad būtų labai gera kur nors visiems kartu išvažiuoti, nors dažniausiai tai taip ir lieka neišsipildžiusia svajone. Išsilaisvinęs nuo tėvų įtakos paauglys nori vis daugiau prisiimti bendraamžių vertybių. Bendraamžiai labai paveikia visą paauglio socialinį gyvenimą. Paauglių grupės fenomenas daugelyje visuomenių yra universalus. Paauglių draugystė tampa vis pastovesnė. Iki paauglystės ta draugystė yra gana neemocinga ir nebūna didelės įtampos tarp meilės ir neapykantos. Mergaičių santykiai yra tobulesni negu berniukų, draugystė brandesnė, jos sugeba geriau, lengviau apie tai viena su kita kalbėtis. Berniukų draugystė trunka ilgiau ir pastoviau.
Šeima taip pat yra svarbi, formuojantis paauglio tapatumui. Elgesys, kuris yra priimtinas tėvams, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas arba modeliuojamas. Didelės įtakos turi tėvų elgesio stiliai. Tyrimai rodo, kad nuo tėvų elgesio su paaugliais stiliaus labai priklauso, kaip sėkmingai paauglys išspręs tapatumo krizes.

kolegų referato medžiaga, būtina cituojant paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Sau 10, 2006 1:09 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Grupės samprata

Grupes galima skirstyti įvairiu pagrindu, tačiau dažniausiai jos skirstomos į formalias ir neformalias. Formalios – tai grupės, kuriose narių padėtį ir elgesį reglamentuoja tam tikros taisyklės. Neformalios grupės neturi aiškiai apibrėžtų tikslų ir jose vyrauja ryškūs emociniai santykiai. Pastarosios grupės struktūrą kuria pati grupė. Joje dažnai vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai gali būti kiemo paauglių kompanija. Taip pat gali būti laisvos ir privalomos grupės. Laisvos tos, į kurias įstojame laisvu noru, niekieno neverčiami (sporto būreliai, kultūrinės draugijos ir pan.). privalomų grupių nariais tampame nepriklausomai nuo savo norų (šeima, rasė).

Grupės yra skirstomos į pirmines ir antrines.

Pirminė grupė yra pagrindinė, o antrinė dažnai būna didesnė nei pirminė, santykiai čia vyrauja daug formalesni (krepšinio klubas).
Dar galima paminėti referentinę grupę. Tai grupė, kurios normos, tikslai, elgesio standartai yra žmogaus asmenybės kriterijus, renkantis vieną ar kitą elgseną.
Kiekviena grupė, formali ar neformali, turi savo tikslą, kurio vienaip ar kitaip siekia visi grupės nariai. Taip pat visos grupės turi rašytus ar nerašytus įstatymus, t. y. grupės normas. Jos ne visada sutampa su visuomenėje priimtinomis etikos normomis. Paaugliai dažniausiai priklauso daugybei grupių, dėl to visos normos tikslai yra susimaišę, dalis jų sutampa ir pan. visa tai labai veikia paauglius; jie gali blaškytis ir taip nesurasti sau vietos. Iš čia kyla dalis įvairių problemų, kurias reikia spręsti.

Dalyvavimas grupėje ir socialinė parama

Būdamas grupėje (šeimoje, mokymosi ar darbo kolektyve) žmogus gauna ir instrumentinę, ir emocinę paramą. Vien jau tikimybiniu požiūriu grupėje atsiras žmonių, turinčių įvairių žinių, sugebėjimų ir kompetencijos. Tas pats pasakytina ir apie emocinę paramą. Tai tiesiogines paramos atvejai. Bet grupės parama savo nariui tuo neapsiriboja. Ji gali būti ir netiesioginė, ir simboline. Jau vien buvimas grupės nariu patenkina žmogaus priklausomumo, savosios vertis pajutimo poreikius. Juk į grupe priima ne kiekvieną! Priklausomumas, dalyvavimas išgyvenami kaip emocinis palaikymas. Grupėje stiprėja „mes" jausmas. Jos nariai jaučia tam tikrą atsakomybę vieni už kitus. Dėl šių priežasčių grupės narys jaučiasi saugiau. Šitaip netiesiogiai reiškiasi socialinė parama. Saugos, paramos siekis yra viena pagrindinių priežasčių, verčiančių žmones jungtis į grupes.

Liūdna, bet galimi ir piktnaudžiavimai, — sakykime, grupės emocine parama manipuliuoja sektos. Naujokas stulbinamas dėmesiu, tiesiog bombarduojamas meile ir empatija. Vienišą, turintį problemų žmogų tai labai veikia. Jis tampa klusnus ir dėkingas. Jei nebus toks, gali pajusti didelę kaltę, — juk jam tiek daug gero padarė. Išspręsti susidariusį konfliktą tarp kaltės ir savojo ego praradimo retai kam pavyksta. Kaina už pradinę iliuzinę paramą gali būti pernelyg didelė — asmenybės degradacija, savižudybė. Tipiškai pradinė emocinė parama yra tik priemonė sektos vadovui padaryti naujoką klusniu, jį garbinančiu padaru ir šitaip išgyventi liguistą savosios vertės pojūtį.

kolegų referato medžiaga, cituojant būtina paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Sau 10, 2006 1:15 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Paauglio psichologiniai poreikiai ir psichologinės problemos

Būti paauglių tėvais, bendrauti su jais dažnai yra labai varginanti patirtis. Dažna jų nuotaikų kaita, nuolatinės protesto reakcijos arba viskam abejingas jų elgesio stilius sukelia prieštaringus jausmus, varo į neviltį, sudaro kraštutinį kantrybės išmėginimą. Daugelį šio etapo auklėjimo problemų galima sumažinti ir palengvinti giliau supratus paauglių poreikius.

Ko labiausiai reikia paaugliui, Jam reikia meilės.
Jam reikia meilės, nepaisant to, kad fiziškai paauglys jau gali atrodyti subrendęs. Emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia. Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir gražina pyktį. Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas.

Paauglystė - savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argumentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie rūpi. Per didelė kontrolė skatina protestą ar pasyvumą, visiška laisvė - palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą. Paauglys nori gerbti savo tėvus.

Paauglystė - santykių šeimoje pertvarkymo laikas. Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti. Priversti galima tik bijoti, o pagarbą reikia nusipelnyti. Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jie bijo labiausiai - tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo. Jei į netinkamą paauglio elgesį sureagavote grubiai, per stipriai, dera atsiprašyti. Nuoširdumas, drąsa pripažinti savo klaidas, sugebėjimas nekritikuoti yra elgesio stilius, kurio paaugliai išmoksta iš aplinkinių. Jausdamas suaugusiųjų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius.

Paauglys turi teisę atvirai ir tiesiogiai reikšti savo jausmus. Jei nuolat kartosite savo supykusiam paaugliui "Nedrįsk su manimi taip šnekėti!", jis liausis tą sakyti tiesiogiai, bet išreikš, pats to nesuvokdamas, jus liūdinančiu elgesiu: iššaukiančia šukuosena, blogais pažymiais mokykloje, galbūt alkoholiu ar narkotikais. Paaugliai dažnai netinkamu elgesiu netiesiogiai išreiškia priešiškumą mums, kai draudžiame jį išreikšti žodžiais.


kolegų referato medžiaga, būtina cituojant paminėti www.baltai.lt svetainę

Bus daugiau

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Sau 10, 2006 1:22 am
Aprašymas WWW
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Ačiū už pateiktą šią medžiagą, man ji šiuo metu yra labai aktuali :)
Artimiausiu metu perskaitysiu.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Ant Sau 10, 2006 3:07 pm
Aprašymas
psichologas konsultantas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Geg 14, 2005 10:42 am
Pranešimai: 273
Miestas: Buvusi sostinė
Standartinė 

KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS:


• “Nepažeiskime paauglio asmeniškumo. Slaptas laiškų, dienoraščių skaitymas atskleis kai kurias vaiko paslaptis, bet kartu sukels neapykantą, nepasitikėjimą, norą slėptis.
• Venkime pamokslavimo. Frazė "kai aš buvau tavo metų" visus paauglius padaro visiškai kurčius tolesniam tekstui.
• Neklijuokime etikečių. Jei paaugliui nuolat kartosime, koks jis tinginys (bailys, pesimistas, savanaudis), jis tuo tikrai patikės ir elgsis pagal šią nuorodą.
• Neskatinkime priklausomybės. Leiskime būti savarankiškiems ten, kur jie pajėgia - juk nenorime viską už juos spręsti iki pat pensijos?!
• Skirkime pripažinimą nuo pritarimo. Jei paauglys ar paauglė nusidažė plaukus žaliai, mes neturite iš to daryti tragedijos, bet taip pat neturime tam pritarti ar skatinti.
• Savo sprendimus formuluokime aiškiai. Kad būtų išvengta ilgų bergždžių diskusijų ar konfliktų, \mes turime nurodyti tik vieną tiesą: aiškų draudimą, aiškų leidimą arba neabejotiną pasirinkimo laisvę.
KADA JUMS REIKĖTŲ PSICHOLOGO PAGALBOS
Sakoma, kad paauglystė - laikina liga, kuri praeina savaime. Dažniausiai taip ir būna. Tačiau kartais tenka ieškoti specialistų pagalbos. Jeigu paauglys:
• sunkiai susikaupia, neišlaiko dėmesio,
• jeigu tolygiai prastėja jo pažymiai,
• jeigu jį nuolat be aiškios somatinės priežasties vargina skausmai įvairiose kūno vietose,
• jeigu jis tapo užsidaręs, pernelyg svajingas, laiką leidžia, žiūrėdamas į lubas,
• jeigu elgesys tapo pernelyg netinkamas (smurto naudojimas, seksualinis pakrikimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, atviras svarbių taisyklių ar elgesio normų nepaisymas),
• jeigu jums ar draugams nors nežymiai užsiminė apie savižudybę, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. “ (www.saugus-vaikas.lt)Paauglystę ne vienas išgyvename
„Konsultavimo teorinės prielaidos: paauglystę ne vienas išgyvename sunkiai ir audringai. Galbūt todėl visuomenėje vyrauja gana pagrįsta nuomonė, kad nemažai paauglių susiduria su psichologiniais sunkumais. Taigi suaugusieji turėtų stengtis kuo geriau suprasti paauglius, jų sunkumus ir rūpesčius. Labai svarbu žinoti, ką galima padaryti norint jiems padėti.
Autorė R. Pilkauskaitės straipsnio tema - kai kurių svarbesnių paaugliams būdingų psichologinių ypatumų ir problemų aptarimas bei psichologinio konsultavimo ir psichologinės pagalbos taktika. Ji siekia atskleisti tai, kas būdinga paaugliams, išryškinti, kas juos skiria nuo vaikų ir suaugusiųjų. Reikia iš karto pažymėti, kad kai kurie psichologinės pagalbos būdai, taikomi vaikams ir suaugusiesiems, vienaip ar kitaip tinka ir konsultuojant paauglius. Fiziologiniai paauglio pokyčiai ne visada reiškiasi psichiniais konfliktais, emocine sumaištimi bei nerimu. Vis dėlto Vakarų kultūroje, kuriai galima priskirti ir Lietuvą, asmens raida yra netolydi ir vyksta šuoliškai. Paaugliams nesudaroma galimybių nuosekliai ir pamažu prisiimti būtiniausius suaugusiųjų vaidmenis. Tai reiškia, kad paauglių konfliktiškumas, nerimastingumas bei kitos jų bėdos yra pačių suaugusiųjų visuomenės kaltė. Taigi dauguma paauglių problemų priežasčių slypi visuomenės nuostatose.
Kaip jau minėjome, paauglystėje susiduriama su tokiomis užduotimis:
- Suformuoti naujus ir brandesnius santykius su abiejų lyčių vienmečiais.
- Įsisąmoninti vyrišką ar moterišką socialinį vaidmenį.
- Priimti savo fizinės išvaizdos pokyčius ir išmokti veiksmingai naudotis savo kūnu.
- Tapti emociškai nepriklausomam nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų.
- Siekti ekonominės nepriklausomybės pagrindų.
- Pasirinkti profesiją ir jai ruoštis.
- Rengtis santuokai ir šeimyniniam gyvenimui.
- Ugdyti intelektualinius sugebėjimus ir formuoti savybes, būtinas visuomeninei kompetencijai įgyti.
- Išmokti socialiai atsakingai elgtis.
- Suformuoti vertybių ir etinę sistemas, kuriomis būtų vadovau¬jamasi gyvenime.

Taigi, teikiant paaugliams psichologinę pagalbą, labai svarbu pasirinkti tinkamą teorinę perspektyvą. Kartu norime pabrėžti, kad pastaruoju metu paprastai nebesilaikoma tik vienos teorijos. Praktiniame darbe psichologai stengiasi taikyti įvairių teorijų aspektus. Dažniausiai pačios problemos pobūdis lemia, kokią teoriją pasirinkti.“ ( 6, 33-34)

cituojant būtina paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Tiesa, kaip šešėlis po tavo kojom...
Aš esu, vadinasi tu gyvas<:)


Tre Sau 11, 2006 3:52 am
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Psichologinės problemos.

1.Stresas ir psichologinė paauglio adaptacija.

Dažnai neaišku, ar paaugliui tikrai reikia specialaus psichologų ir medikų dėmesio, kadangi bloga emocinė, psichinė ir fizinė sveikata kartais yra visai normali reakcija į didesnį stresą. Tai reiškia, kad paauglys, vienomis sąlygomis visiškai prisitaikęs, susidarius tam tikroms aplinkybėms, gali elgtis neadekvačiai. Paaugliai skirtingai suvokia konkrečias nerimą keliančias situacijas ir nevienodai į jas reaguoja. Todėl gana sunku nustatyti, kada pasiekiama riba, kai kokia nors stresą kelianti situacija tampa psichologiškai nepakeliama ir žlugdanti. Tačiau galima prielaida, kad kai kurios aplinkybės padidina subjektyviai paauglių išgyvenamą stresą.

„Kokie pagalbos būdai taikytini sunkų stresą patinantiems paaugliams?
Pirmiausia minėtina praktika. Praktikavimasis padeda sumažinti stresinės situacijos naujumą ir didina paauglio pasitikėjimą tuo, kad jam pavyks susidoroti su situacija. Netgi mintyse sėkmingai įveikta situacija didina galimybę įveikti realų sunkumą.

Kita svarbi pagalbos rūšis - skatinimas rengtis galimoms stresinėms situacijoms. Rengimasis ir pasirengimas neleidžia atsirasti panikos ir bejėgiškumo jausmams. Pavyzdžiui, paaugliams, kurie nėra įsitikinę, ar įstos į pasirinktą aukštąją mokyklą, galima pasiūlyti rengtis stoti į keletą iš jų. Tam reikia, kad paaugliai turėtų kuo daugiau informacijos apie pasirinkimo galimybes.

Svarbiausia pagalbos forma paaugliui, patiriančiam sunkų stresą, -aplinkinių parama. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar paauglys tikrai turi tokios paramos šaltinių. Jeigu ne, tai psichologams ir pedagogams derėtų padėti paaugliui juos susirasti, o tokie gali būti draugai, šeimos nariai ar kiti suaugusieji.“ ( 6, 35)

2. Fizinis vystymasis.

Mes jau minėjome, jog paauglystė – tai amžiaus tarpsnis, kai fiziškai bręstama itin greitai. Dauguma vystymosi psichologų pažymi, kad fizinė akceleracija sukelia įvairių psichologinių rūpesčių. Ne visos paauglio kūno dalys auga vienodai greitai, ir kartais jo išvaizda tampa neproporcinga. Kai kurie paaugliai tai suvokia, todėl drovisi, stengiasi trūkumus slėpti, kartais nenatūraliai, įmantriai pozuoja, dėmesį nuo savo išvaizdos bando atitraukti apsimestiniu šiurkštumu. Neretai net švelni ironija, apibūdinanti figūrą, laikyseną ar eiseną, sukelia audringą reakciją. Paauglį gali slėgti mintis, kad jis žmonėms atrodo juokingas. Įvairios pastabos ir komentarai, susiję su paauglio išore, gali formuoti jo vystymąsi slopinančius ir iškreipiančius menkavertiškumo kompleksus. Augimas , kūno pasikeitimai turi įtakos socialiniam ir emociniam paauglių prisitaikymui, besiformuojančiam savo įvaizdžiui, savęs vertinimui. Jie nulemti socialinių moters ir vyro grožio stereotipų, kuriuos paaugliai labai lengvai priima. „Neigiamus psichologinius pernelyg ankstyvos ar per vėlai prasidėjusios akceleracijos padarinius galima sušvelninti bandant manipuliuoti paauglių socialinio konteksto standartais ir lūkesčiais. Be to, paaugliams reikia padėti pasirinkti ir pasiekti sėkmę veiklos srityse, kurios geriausiai atitinka jų akceleracijos tempą. Tai neleistų jiems pasijusti niekam netinkamiems, atstumtiems ir nevykėliams.“ (6, 36)

Dar vienas svarbus fiziologinis paauglių psichologinių problemų šaltinis yra hormonų aktyvumo padidėjimas. Jau vien dėl bręstančio kūno viduje vykstančių hormoninių reakcijų pokyčių paaugliai gali tapti labai jautrūs ir irzlūs. „Tai reiškiasi audringu afektiniu reagavimu. Paauglio nervų sistema dar ne visada pajėgi atlaikyti stiprius ar ilgalaikius monotoniškus dirgiklius, tad dažnai tokiais atvejais ima veikti slopinimas. Paauglį gali neigiamai paveikti gausybė įspūdžių, stiprūs nerviniai sukrėtimai, ilgai lauktas jaudinantis įvykis. Vieni dėl to patiria slopinimą, tampa vangūs, abejingi, apsiblausę ir išsiblaškę, kiti - irzlūs ir nervingi, ima pažeidinėti drausmę - kartais visiškai jiems nebūdingai, o kartais ir visai beprasmiškai.“(6, 36) Taigi šiai paauglių daliai būdingi nesantūrumas, padidėjęs jautrumas, dažna ir greita nuotaikų kaita gali turėti aiškų fiziologinį pamatą, nepriklausantį nuo jų pačių valios.

Dar viena aktuali tema - lytinio brendimo pradžia ir paauglių reakcija į tai. Vienareikšmiškai galima tvirtinti, kad jei pateikiama daugiau informacijos apie lytinį brendimą bei jo reikšmę, paauglių patiriamas visai nereikalingas su tais dalykais susijęs stresas būna mažesnis. Pavyzdžiui, jeigu mergaitė neturi supratimo apie menstruacijas, jų pradžioje ji gali patirti traumą. Paauglė kartais ima jausti kaltę ar menkavertiškumą. Neretai tėvai, dar nepasirengę aptarti lyties klausimų, vengia savo vaikams suteikti informaciją apie lytinį brendimą. Tai pastebėję, šią spragą turėtų užpildyti pedagogai, psichologai ar medikai.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Sau 11, 2006 3:57 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
3. Problemos šeimoje.

„Navaičio G. tyrimai rodo, kad iš svarbesnių problemų, dėl kurių paaugliai kreipiasi į psichologinę konsultaciją, apie 15-18% sudaro akivaizdžiai su šeima, kurioje paauglys gyvena, susiję sunkumai.“(6, 37)
Nemažos dalies paauglių psichologinė savijauta priklauso nuo santykių su tėvais. Tėvų elgesys ir požiūris į vaikus lemia, kaip lengvai paauglys išsiugdys įvairius įgūdžius, įgis savarankiškumo, pasitikėjimo jėgomis, suformuos teigiamą savęs vertinimą.

„Tėvų grubumas ir nesupratingumas, savo pareigų nevykdymas, tolerancijos stoka gerokai apsunkina paauglių gyvenimą ir sukelia psichologinių sunkumų. Labai opi žiaurių tėvų problema. Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonėmis, sunkiau palaiko su jais stabilesnius emocinius ryšius, nors ir jaučia stiprų meilės poreikį. Kai jiems pavyksta nustatyti kokius nors santykius su kitais žmonėmis, mažiausias nusivylimas gali lengvai juos suardyti. Maža to, jeigu paauglys supras, kad tėvai elgiasi netinkamai, jis pajus tėvams stiprų ir gilų priešiškumą, o kartais net neapykantą. Todėl visai nenuostabu, kad dauguma nepilnamečių nusikaltėlių ir bėglių iš namų yra patyrę tėvų žiaurumą ir abejingumą.

Atskirai reikėtų pakalbėti apie tėvų kontrolę. Vadovavimą ir kontrolę tėvai gali realizuoti įvairiais metodais. R. Želvys rašo, kad jie gali būti „autokratiški (tėvai nuolat nurodinėja vaikams, ką jiems daryti), autoritariniai (vaikas gali išsakyti savo nuomonę, bet tėvai priimdami sprendimus į ją neįsiklauso), autoritetiniai (vaikas laisvai išsako savo nuomonę apie jam svarbius dalykus ir netgi gali priimti sprendimus, tačiau jiems turi būti gautas tėvų pritarimas), egalitariniai (tėvai ir vaikai turi daugmaž lygias teises priimant sprendimus), nuolaidūs (sprendimus dažniausiai priima patys paaugliai) ir viską leidžiantys (vaikas pats sprendžia, paklusti tėvų sprendimams ar ne). Tyrimai rodo, jog autoritetingų tėvų vaikai paauglystėje yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, aukščiau save vertina negu kiti bendraamžiai. Paprastai jie labiau prisirišę prie tėvų, mano, jog šie teikia jiems pakankamai laisvės ir todėl laiko tėvus teisingais, o jų principus ir supratimą apie tai, kaip reikia elgtis, -ganėtinai protingais. Autoritetingi tėvai paauglių elgesyje vertina tiek savarankiškumą, tiek ir disciplinuotumą. Jie neriboja paauglio teisių, tačiau kartu reikalauja atlikti pareigas. Ką nors drausdami, visada paaiškina, kodėl taip elgiasi. Dėmesingi, suinteresuoti tėvai paauglį nuolat kontroliuoja. Demokratiški auklėjimo metodai lemia teigiamą paauglio identifikaciją su tėvais, paremtą meile ir pagarba jiems. Tokie vadovavimo ir kontrolės metodai paaugliui rodo, kad, esant demokratiškai tvarkai, savarankiškumas visai įmanomas.

Autokratiški ir autoritarūs tėvai nemano privalą aiškinti vaikams savo nurodymų priežastis. Jų nuomone, pagrindinis vaiko privalumas - besąlygiškas paklusnumas. Toks auklėjimo stilius žadina paauglio priešiškumą, nesavarankiškumą, atsakomybės stoką.
Specifinių sunkumų kyla, kai tėvai nuolaidžiauja arba viską leidžia. Narkomanija, kitos socialiai nepriimtinos elgesio formos dažniausiai būdingos tiems paaugliams, kurių tėvai vienu iš vertingiausių bruožų laiko individualizmą, mokėjimą maksimaliai panaudoti savo galimybes, bet vengia prisiimti savo kaip tėvų atsakomybę. Jie neduoda atsakingo, suaugusio žmogaus elgesio modelio.“(6,38 )

Atskira problema - tėvų nesantaika. Tokia padėtis, kai tėvai nesugeba išspręsti didelių ir ilgalaikių tarpusavio konfliktų, veda prie paauglių elgesio ir emocijų, socialinės ir tarpasmeninės srities problemų.
Šeima paauglystėje gali tapti vienu psichologinių rūpesčių šaltinių. Todėl kaip tik šeimos psichoterapija laikoma vienu iš pagrindinių paauglių psichologinių sunkumų šalinimo būdų. Paprastai ji susideda iš keleto etapų. Pirmiausia diagnozuojama, t. y. nustatomas šeimos tipas, tarpusavio santykių ypatybės, išsiaiškinama, kokie konfliktai kyla šeimoje ir dėl ko, sužinomi šeimos narių vaidmenys, jų santykis su paaugliu bei paties paauglio santykis su kiekvienu iš šeimos narių. Pasirodo, kad kuo šeima mažiau harmoninga, tuo jos nariai prasčiau įsivaizduoja paauglio charakterį ir tuo neadekvatesnius reikalavimus jam kelia.

„Tolesnis etapas - vidinių šeimos santykių pertvarkymas ir konfliktų sprendimas pasitelkiant į pagalbą įvairius šeimos psichoterapijos metodus. Tuo atveju, jeigu šeima yra arba jau iširusi, paaugliui padedama prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių.
Paskutinis etapas - pokyčių palaikymo - būtinas tada, kai psichologinės paauglio problemos labai didelės ir ilgai trunkančios arba kai šeima pakliūva į naujas ir kritiškas funkcionavimo sąlygas. Jo metu psichologai taiko ir skatina naujus sąveikos šeimoje būdus.“(6, 39 )
Taigi, jei paauglio psichologinių problemų šaknys glūdi šeimoje, efektyviausia pagalba yra visos šeimos konsultavimas ar psichoterapija.
4. Problemos bendraamžių kolektyve. Bendraamžiai turi labai daug įtakos paauglio socialiniam gyvenimui ir prisitaikymui. „Kaip nurodo G.Navaitis, 34-46% į psichologinę konsultaciją besikreipiančių paauglių skundžiasi problemomis, kilusiomis dėl bendravimo su bendraamžiais ir draugais sunkum.“(6, 39 )

Vienas svarbiausių paauglio buvimo bendraamžių grupėje psichologinių rezultatų yra socialinis priėmimas. Tai paauglio mėgstamumas ir laikymas geru socialiniu partneriu. „Galima išskirti keturis paauglių socialinio priėmimo tipus: populiarus, atmetamas, kontroversiškas ir ignoruojamas.
Dauguma psichologų sutaria, kad bendraamžių grupės priėmimo rodiklis labai tiksliai leidžia numatyti socialinę bei psichologinę paauglio adaptaciją ar dezadaptaciją. Tie, kuriuos savoji grupė atmeta, dažniausiai turi didesnių ar mažesnių psichologinių nesklandumų. To negalima pasakyti apie ignoruojamus, vidutiniškai populiarius paauglius ar juo labiau apie populiarius.

Kodėl vienus paauglius bendraamžių grupė priima, o kitus - ne? Yra keletas priežasčių: paauglio vardas, fizinis patrauklumas, padėtis jo šeimoje. Tačiau svarbiausia - tarpusavio bendravimo stilius, kuris akivaizdžiai susijęs su daugeliu kitų priežasčių.“(6, 39)
Taigi populiarūs paaugliai, sąveikaudami su bendraamžiais, sugeba bendradarbiauti, elgiasi draugiškai, gerai sprendžia problemas, nesuprasdami bendraamžio reakcijos, prašo patikslinti.
Bendraamžių grupės atmetimas sietinas su paauglio konfliktiškumu, agresyvumu, itin aktyviu elgesiu ar kitomis nebrandaus bendravimo formomis. Toks paauglys dažnai turi daug mąstymo sugebėjimo trūkumų.

„Ignoruojami paaugliai vengia socialinės sąveikos su bendraamžiais situacijų, tačiau jiems tai nekelia labai didelių rūpesčių, ir jie dažnai nesijaučia vieniši. Tačiau jeigu paauglys yra pernelyg atsiribojęs nuo bendraamžių ir nerodo jokio noro bendrauti, tokia situacija palanki psichologinėms problemoms atsirasti. Susiformavęs paauglio socialinio priėmimo lygmuo turi tendenciją išlikti ilgą laiką. Jį palaiko bendraamžių grupėje vykstančios sąveikos. Taigi į blogiausią padėtį pakliūva grupės atstumtieji, tad jie savęs realizavimo būdų kartais pradeda ieškoti asocialiose grupėse. Čia, veikiant asocialių paauglių tarpusavio pastiprinimo, spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi įvairios atstumtų paauglių asocialaus elgesio formos: alkoholizmas, narkomanija, prostitucija ir t.t. Todėl labai svarbu išmanyti, kaip tokiems paaugliams padėti.

Šiuo atveju dažniausiai taikomi trys intervencijos būdai:

1. Ryšių su bendraamžiais paaugliais bei teigiamos socialinės sąveikos stiprinimas. Taip galima išmokyti paprasčiausių socialinio bendravimo įgūdžių.
2. Tinkamo socialinio elgesio modeliavimas. Paaugliams rodomi filmai, kuriuose demonstruojamos sudėtingos teigiamos socialinės sąveikos.
3. Tiesioginis mokymas, priežiūra ir grįžtamasis ryšys. Sis metodas duoda geriausių rezultatų, jeigu remiasi modeliavimo privalumais.“ (6, 40)

kolegų referato medžiaga, cituojant būtina paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Tre Sau 11, 2006 4:05 am
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
5. Baimė ir nerimas.

Baimė kyla tada, kai asmuo nujaučia kylančią grėsmę savo biologiniam ar socialiniam gyvenimui. Būsena, kylanti, kai pavojaus šaltinis labai neaiškus ar nesuprantamas, vadinama nerimu. Taigi ir baimės, ir nerimo esmė bei panašumas yra pavojaus nuojauta, o skirtumas - pavojaus aiškumo ir suprantamumo lygis. Pereinant iš vaikystės į paauglystę, baimės ir nerimo struktūra kinta. Kaip ir galima tikėtis, atsiranda su seksualiniais dalykais, pinigais ir darbu susijusių baimių. Tai lemia padidėjęs paauglių kognityvusis pajėgumas, kuris įgalina juos suvokti platesnį negu tik šeimos ar mokyklos socialinį kontekstą. Tad kyla su socialinio konteksto suvokimu susijusių baimių ir nerimo. Paauglystėje labai sustiprėja baimė. Tai yra nesėkmės bei asmeninio neadekvatumo baimės. Jų priežastis ta, jog paauglystėje ypač imami pabrėžti asmeniniai laimėjimai, paaugliai patys kuria savo asmeninius standartus ir stengiasi juos įgyvendinti.

„Kaip paaugliai reaguoja į baimę ir nerimą keliančius objektus ar situacijas?
H. Bosma ir S. Jackson, atlikę tyrimą, išsiaiškino tipiškas paauglių reakcijas į baimę ir nerimą [1]. Čia pateiksime dešimt šių autorių nustatytų dažniausiai pasitaikančių paauglių reagavimo būdų:

1. Psichosomatinės reakcijos.
2. Pastangos kontroliuoti save.
3. Vengimas, kai mintyse siekiama pabėgti nuo nerimą keliančios
situacijos.
4. Nervingumas, panika.
5. Siekimas numatyti, pasirengti.
6. Fizinis nerimą keliančios situacijos vengimas.
7. Savęs stiprinimas ir skatinimas siekiant susidoroti su suvokiama
grėsme.
8. Depresiški liūdesio, nevilties, pesimizmo jausmai.
9. Bejėgiškumas.
10. Atsitraukimas ir atsisakymas reaguoti į nerimą.“(6, 41)


Kaip matome, paaugliai gana įvairiai reaguoja į baimę ir nerimą keliančias situacijas. Tyrimai rodo, kad paauglių baimė ir nerimas retai išauga į fobijas ar nerimo sutrikimus. Šie simptomai gali trukdyti paauglių socialinei adaptacijai ir būti subjektyviai sunkiai išgyvenami. Taigi labai nerimastingiems ir baimingiems paaugliams gali prireikti psichologo pagalbos. Svarbiausias tokio paauglio konsultavimo principas - padėti pačiam aiškiau suprasti, dėl ko jis nerimauja ir ko bijo, kaip reaguoja į nerimą ir baimę keliančias situacijas ir koks reagavimo būdas yra racionaliausias.
cituojant būtina paminėti www.baltai.lt svetainę

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ket Sau 12, 2006 8:32 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Paauglystė ir tapatumo paieškos

Nėra vienos nuomonės, kada pradeda formuotis tapatumas. Vieni teigia, kad jo šaknis galima įžvelgti kūdikystėje, kiti mano, kad tai nuolatinis procesas, vykstantis visą gyvenimą. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad būtent paauglystėje tapatumas sutvirtėja.


E. Eriksonas paauglystės ypatybes aiškino savo platesnės psichosocialinės žmogaus raidos rėmuose. Paauglystės laikotarpį jis apibūdina kaip tapatumo ir vaidmenų sumaišties periodą.

E. Eriksono teorijoje asmenybės raida aiškinama kaip vientisas procesas, vykstantis visą gyvenimą. Jis didelę reikšmę skyrė socialinių aplinkos sąlygų aptarimui, mat jos yra tokios pat svarbios asmenybės raidai kaip ir individo brendimas ir vidinis dinamizmas. E. Eriksono teigimu, paaugliui itin svarbu pasiekti asmeninį tapatumą tuo metu, kai greit keičiasi fizinė išvaizda, emocinė ir psichologinė perspektyvos bei visuomenės vertinimas.

Paaugliui visuomenė suteikia laiko tyrinėti, įsivaizduoti ir eksperimentuoti su savo tapatumu. E. Eriksonas šį savo apmąstymų ir tapatumo paieškų momentą, kurį visuomenė suteikia paaugliui, vadina psichosocialiniu maratoriumi.

Šiuo metu paauglys patiria bei apmąsto tokius dalykus:
• apmąsto laiką – savo praeitį bei ateitį,
• pastebi, kad jo veiksmai vertinami, jis gali juos koreguoti,
• stengiasi eksperimentuoti ir susidurti su naujais bei skirtingais vaidmenimis,
• mato, ar jo darbas duoda rezultatų, ir jei taip, nori dirbti toliau,
• sprendžia konfliktus, liečiančius jo seksualinių vaidmenų tapatumą,
• užėmęs lyderio poziciją prisiima atsakomybę, pripažįsta, kad kintant situacijoms turi paklusti ir kitų įtakai,
• bando sukurti asmeninių vertybių sistemą, kuri leistų jam priimti asmeninius sprendimus.

Kartais paaugliai priima pernelyg ankstyvus sprendimus ir pereina į suaugusiųjų pasaulį tam dar gerai nepasirengę. Toks ankstyvas tapatumas reiškiasi tuo, kad paauglys visiškai priima ankstesnius savo vaidmenis ar tėvų vertybes, neišmėgindamas kitų alternatyvų ir taip nesuranda savo unikalaus asmeninio tapatumo.

Kartais paaugliai nesugeba atlikti tų vaidmenų, kurių iš jų tikisi tėvai ar visuomenė, todėl pasirenka negatyvų tapatumą – elgiasi priešingai nei iš jų tikimasi.

Paauglys, kuriam nepavyksta sėkmingai išspręsti tapatumo krizės, būna visiškai pasimetęs, aiškiai nesupranta, kas jis yra, kuo nori būti ir koks yra kitų žmonių akyse.

Beje, labai kūrybingiems žmonėms reikia gerokai ilgesnio laiko savo tapatumui rasti ir dažnai itin kūrybingi asmenys neturi paprasto, lengvai identifikuojamo vaidmens, kurį galėtų prisiimti visuomenėje.

Tai, kaip paaugliui pavyksta išspręsti tapatumo krizę, priklauso nuo visuomenės, šeimos ir draugų įtakos.

Visuomenė

Visuomenėje yra tokių papročių, kurie pažymi naują vaiko padėtį ir padeda paaugliui kurti savo tapatumą. Kai kurie papročiai yra susiformavę religiniu pagrindu, kiti teisiniais aktais ar yra socialinio pobūdžio. Visuomenė padeda paaugliui siekti savo tapatumo, yra įvairių institucijų sukuriamas moratoriumas galutiniam apsisprendimui priimti, tarkim, aukštosiose mokyklose studentas gali rinktis dalykus, kuriuos norėtų studijuoti ir pan.. Taip paauglys gali susiformuluoti sau tikslą.

Bendraamžiai

Bendraamžiai turi įtakos paauglio socialiniam gyvenimui, todėl kai kurie autoriai siūlo kalbėti apie paaugliams būdingą atskirą visuomenę, savitą kultūra ir pan.. Teigiama, kad 10 – 11 metų vaikai pradeda draugauti kartu žaisdami, 14 – 15 metų vaikų draugystė kinta, svarbi vieta tenka emocijoms ir sąmonei.

Pasirinkimas, prisirišimas ir artimumas suprantamas gana vėlai. Svarbiausias paauglių draugystės požymis yra abipusis pasitikėjimas. Sunkiai išgyvenamos išdavystės bei atstūmimai. 18 metų jaunuolius jau sieja bendri interesai ir bendros veiklos siekimas, tokiame amžiuje sumažėja baimė būti draugų užmirštam.

Psichologai teigia, kad emocingumas draugaujant su kitais žmonėmis labiau būdingas mergaitėms. Jos, pasakodamos apie draugystę, dažnai pasakoja apie įtampą, pavydą, konfliktus. Mergaitės linkę labiau išgyventi pavydo jausmą ar baimę būti atstumtos. Todėl mergaitės draugystėje siekia artimumo ir priklausomybės. Berniukų draugystė trunka ilgiau ir dažnai yra pastovesnė, nes, anot J. Kagano, ji nėra tokia stipri ir tai sukelia mažiau konfliktų.

Šeimos vaidmuo

Šeima itin svarbi formuojantis paauglio tapatumui. Elgesys, kurį toleruoja tėvai, gali būti paauglio tiesiogiai įgyjamas ir modeliuojamas, mat paauglių elgesys yra kitų asmenų elgesio modeliavimas.

Mokslininkė G. Elder atliko platų tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kokie vyrauja tėvų elgesio stiliai ir kokią įtaką jie daro paauglių elgesiui. Šios tyrėjos nuomone, tose šeimose, kuriose labai vadovaujama vaiko elgesiui, tapatumas formuojasi sunkiau, o ten, kur tėvai tinkamai bendrauja su savo vaikais, paaugliai lengviau išsprendžia savo tapatumo krizę.

Tapatumo krizės sunkumai kartais gali baigtis net savižudybe, todėl itin svarbu justi, kad pagrindinis akcentas, norint bendrauti su paaugliu ir jam padėti, yra nuoširdumas ir noras užmegzti savitarpio pasitikėjimą skatinančius santykius.

Svarbu tai, kad tapatumo krizės išgyvenimas dažnai nulemia žmogaus tolesnį gyvenimą. Taigi paauglystė – svarbus žmogaus gyvenimo etapas, kurį tinkamai išgyvenus pereinama į suaugusiųjų pasaulį, išsiugdomas atsakomybės jausmas bei susiformuluojami tikslai.

Remtasi:
* J.Almonaitienė ir kt., Bendravimo psichologija, K., Technologija, 2001.
* Maria Fürst, Psichologija, V., Lumen leidykla, 1999.
* David G.Myers, Psichologija, V., Poligrafija ir informatika, 2000.
* Rita Žukauskienė, Raidos psichologija, V., Valstybinis leidybos centras, 1996.


Lizdas.lt medžiaga

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Sau 29, 2006 3:17 am
Aprašymas WWW
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 01, 2009 11:36 pm
Pranešimai: 7
Miestas: Jonava
Standartinė 
Nelabai suprantu ar čia tinka rašyti neprofesionalius komentarus. Jei ne - atleiskit. Taip pat neaišku kodėl Balto komentarai paprasčiausiai nesutalpinti straipsnyje?
Natūralu kad profai rašo daugiau teorinėje plotmėje, tačiau būtų įdomu sužinoti ar jie patys kada nors buvo paaugliai ir paauglių tėvai. Tada tema būtų gerokai "šiltesnė".
Dar vienas momentas: paauglių brendimo problemos ir konfliktai pateikiama kaip normali standartinė situacija. Pačiam teko būti ir vaiku ir paaugliu ir paaulio tėvu ir seneliu(dar ne paauglių:) ir nė sykio neteko susidurti su "paauglių brendimo problemomis". Ir turiu tam gan paprastą paaiškinimą:, Tiek aš pats, tiek ir mano vaikai šeimoje laikomi ŽMONĖMIS ko gero nuo pat gimimo. Deja gan dažnai ne tik vaikai, bet ir nusenę tėvai ar neįgalūs šeimos nariai, būdami materialiai, socialiai ar fiziškai prilausomi nuo kitų šeimos narių kartais traktuojami kaip nuosavas daiktas ar augintinis. (nors augintiniai labai retai sulaukia bausmės kai neėda paduoto maisto, o su vaikais tokia situacija gan įprasta). Manau jog paauglystės konfliktai kyla kai vaikas pradeda suvokti jog ir jis turi teisę būti traktuojamas kaip asmuo, o tėvams iš karto labai sunku susitaikyti su ta mintimi. juolab kad vaikas tuo metu dar būna pilnai materialiai priklausomas. Labai tikėtina kad tokie tėvai kažkada irgi bus "pasodinti už pečiaus". Lytinio brendimo įtaka šiems pauglystės konfliktams, manau, yra gerokai perdėta. Tiesiog dažniausiai sutampa šių dviejų procesų laikas.
Aš pats pvz. labai rimtų "brendimo problemų" turėjau jau po instituto, keletą metų padirbėjęs didelėje tarybinėje gamykloje. Kai suvokiau jog savigarba ir moralė reikalauja pasipriešinti vyresnių pagal amžių ir užimamas pareigas asmenų reikalavimams ir sprendimams.

_________________
Vladas


Ket Sau 08, 2009 10:41 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
vladas rašė:
Nelabai suprantu ar čia tinka rašyti neprofesionalius komentarus. Jei ne - atleiskit. Taip pat neaišku kodėl Balto komentarai paprasčiausiai nesutalpinti straipsnyje?
Natūralu kad profai rašo daugiau teorinėje plotmėje, tačiau būtų įdomu sužinoti ar jie patys kada nors buvo paaugliai ir paauglių tėvai. Tada tema būtų gerokai "šiltesnė".
Dar vienas momentas: paauglių brendimo problemos ir konfliktai pateikiama kaip normali standartinė situacija. Pačiam teko būti ir vaiku ir paaugliu ir paaulio tėvu ir seneliu(dar ne paauglių:) ir nė sykio neteko susidurti su "paauglių brendimo problemomis". Ir turiu tam gan paprastą paaiškinimą:, Tiek aš pats, tiek ir mano vaikai šeimoje laikomi ŽMONĖMIS ko gero nuo pat gimimo. Deja gan dažnai ne tik vaikai, bet ir nusenę tėvai ar neįgalūs šeimos nariai, būdami materialiai, socialiai ar fiziškai prilausomi nuo kitų šeimos narių kartais traktuojami kaip nuosavas daiktas ar augintinis. (nors augintiniai labai retai sulaukia bausmės kai neėda paduoto maisto, o su vaikais tokia situacija gan įprasta). Manau jog paauglystės konfliktai kyla kai vaikas pradeda suvokti jog ir jis turi teisę būti traktuojamas kaip asmuo, o tėvams iš karto labai sunku susitaikyti su ta mintimi. juolab kad vaikas tuo metu dar būna pilnai materialiai priklausomas. Labai tikėtina kad tokie tėvai kažkada irgi bus "pasodinti už pečiaus". Lytinio brendimo įtaka šiems pauglystės konfliktams, manau, yra gerokai perdėta. Tiesiog dažniausiai sutampa šių dviejų procesų laikas.
Aš pats pvz. labai rimtų "brendimo problemų" turėjau jau po instituto, keletą metų padirbėjęs didelėje tarybinėje gamykloje. Kai suvokiau jog savigarba ir moralė reikalauja pasipriešinti vyresnių pagal amžių ir užimamas pareigas asmenų reikalavimams ir sprendimams.


Šio forumo užmanymas buvo gan paprastas, padėti studentams geriau pažinti tą sritį, kurią jie pasirinko kaip profesiją. Mano straipsnio čia nėra, tik papildyta informacinė medžiaga iš lizdo svetainės apie paauglius. Žmonės, kurie čia ateina, dažniausiai ieško informacinės medžiagos, todėl kaupdami išbarstyta informaciją, padedame susivokti ko tiksliau studentui reikia. Tačiau akivaizdu, kad šia medžiaga naudojasi ir visuomenė, kurį kažką iš to gauna. Komentarų per daug nesitikime, nes su straipsniais nepadiskutuosite, jei norite diskutuoti, perkeliate cituojamą vietą į "varinius vartus". Jei keliate diskusiją iš šios temos, tai parašykite, aš perkelsiu.
Jūsų asmens brandos ir savęs suvokimo patirtis įdomi, tačiau ji nėra psichologiškai išnagrinėta, todėl tai patirties nuomonė, reiktų ieškot analoginių atvejų. Paauglystės brandos problematika yra dažnas reiškinys mokykloje, o vaikus suprasti reikia mokyti tiek mokytojus, tiek tėvus. Ačiū už komentarą. :)

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Sau 11, 2009 2:20 am
Aprašymas WWW
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 01, 2009 11:36 pm
Pranešimai: 7
Miestas: Jonava
Standartinė 
Sveiki, taip ir jaučiau kad nevisai pataikiau į temą. Atsiprašau. Deja pats nesugebėjau rasti "varinių vartų", gal galit pagelbėti :?

_________________
Vladas


Ant Sau 13, 2009 6:33 pm
Aprašymas
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
vladas rašė:
Sveiki, taip ir jaučiau kad nevisai pataikiau į temą. Atsiprašau. Deja pats nesugebėjau rasti "varinių vartų", gal galit pagelbėti :?

Čia man reiktų atsiprašyti :oops: nes "variniai vartai" pervadinti į "Įvairiapusis kūrybinis gyvenimas. Pagalba." Šis skyrius skirtas diskusijoms, o jas galima išvystyti iš čia esančios medžiagos citatų ar asmeninės patirties bei klausimų.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Ant Sau 13, 2009 11:18 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007