Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 7:33 pm



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Pažintinė vaiko raida nuo 2-6 metų 
Autorius Žinutė
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė Pažintinė vaiko raida nuo 2-6 metų
Pažintinė vaiko raida nuo 2-6 metų

Ankstyvojoje vaikystėje nuo 2 iki 6 metų pažinimo raidai labai svarbūs yra žaidimai. Žaidžiama per visą gyvenimo laikotarpį. Jau senovėje buvo pastebėta, kad per žaidimus vaikai greičiau įsisamonina gyvenimo dėsnius, greičiau išmoksta būtinų veiksmų, įgalinančių išgyventi sunkiomis sąlygomis.

Šiais laikais įvairiais tyrimais buvo nustatyta, kad daugiausiai laiko praleidžia žaisdami 2 - 6 metų vaikai. Žaisdami jie įgyja naujų sugebėjimų, įgūdžių, socialinės patirties, vertybių, ugdo savo motorinius sugebėjimus, spręsdami sudėtingas užduotis, žaisdami žodžiais ir mintimis, lavina savo protą, vaidindami vaidmeninius vaidinimus, įsisamonina socialiai priimtinas elgesio normas ir moralės taisykles.

Šio laikotarpio vaikams būdingas mąstymo egocentrizmas. 3 - 4 metų vaikai dar nemoka pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, suprasti kito žmogaus požiūrį. Tačiau, jei jam logiškai ir argumentuotai paaiškinti elgesio taisykles, vaikas jas jau suprastu. O nuo 5 - 6 metukų vaikai moka popieriuje tiksliai pavaizduoti tą kelią, kuriuo pastoviai vaikšto į vaikų darželį.

Mėginant suprasti ir paaiškinti vaiko intelekto raidą, visada iškyla klausimas, ar jos skirtumus daugiau sąlygoja paveldimumas, ar tai labiau priklauso nuo išmokimo. Vienas iš psichologijos pradininkų F. Galtonas buvo tvirtai įsitikinęs, kad intelektą lemia paveldimumas. Savo knygoje 1892 metais jis aprašo apie paveldimumo nulemtą genialumą.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Sau 15, 2006 10:12 pm
Aprašymas WWW
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pažintinė raida
Tęsinys
Intelektą lemiantys veiksniai

A.Binet apie 1903 metus, sukūręs pirmąjį praktinį intelekto tyrimo testą, teigė, kad žemas intelekto koeficientas (IQ) būdingas vargingesnių šeimų vaikams, jis gali priklausyti nuo to, kad vaikas tiesiog neturėjo galimybės įgyti reikiamų žinių. Tačiau, jo nuomone, aplinkos veiksnių, išskyrus ekstremalias situacijas, vaidmuo intelekto raidai minimalus.
Paveldimumas svarbus kiekvienai gyvai būtybei, jos kūnas ir paveldimumas tiesiogiai ir stipriai susiję. Genetiniai ir chromosominiai veiksniai lemia protinį atsilikimą, intelekto trūkumus. Paveldimumo vaidmenį nustatyti naudojami įvairūs metodai. Vienas iš jų palyginamasis šeimos narių, turinčių panašių paveldimumų ypatybių tyrimas. Čia tyriami indentiški dvyniai, kurių indentiški genetiniai pradmenys. Jų panašūs IQ patvirtina paveldimumo svarbą.

N.Bayley iš JAV nustatė, kad homozigotinių (identiškų) dvynių intelekto tyrimų rezultatai panašesni negu heterozigotinių dvynių. Ji taip pat stebėjo dvynių socialines reakcijas, žaidimą su žaislais, emocijas. Rezultatai parodė, kad heterozigotiniai dvyniai skiriasi daugiau negu homozigotiniai. Antrojoje ikimokyklinio periodo pusėje vaiko protas tampa labai panašus į tą, koks bus vėliau, sulaukus mokyklinio amžiaus. Bayley nuomone, intelektas labai pasikeičia tarp 15 mėnesių ir trejų metų amžiaus. Šį periodą ji pavadino protinių sugebėjimų atsiskleidimu.
Tačiau nevisi teoretikai ir eksperimentatoriai sutaria dėl paveldimumo ir aplinkos įtakos intelekto raidai.

Intelektinių sugebėjimų raida

Tyrimais nustatyta, kad su amžiumi intelektas keičiasi. R.B.McCallas, M.J.Appelbaumas ir P.S. Hogarty, atlikę longitudinius tyrimus, nustatė, kad (IQ) testai tinkami ne visiems žmonėms ir jų tolimesnei intelekto raidai apibūdinti. Kaip teigia šie autoriai, IQ rezultatai atspindi tam tikrą protinių sugebėjimų lygį ir jais remiantis galima numatyti žmogaus sėkmę kai kurių akademinių užsiėmimų ir pasirinktos profesijos srityje. Jie taip pat nurodo, kad nuo šešerių metų IQ kinta.

Piaget apie vaiko pažintinę raidą

Antrųjų metų pabaigoje vaikas prieš ką nors veikdamas paprastai daro trumpą pauzę, kad galėtų iš anksto apgalvoti savo veiksmus, užuot sprendęs kiekvieną naują problemą mėgindamas ir klysdamas. Dviejų metų vaikas jau sugeba apsimesti, vaizduoti, mėgdžioti net gerokai anksčiau stebėtą kitų žmonių elgesį. Šie protiniai sugebėjimaiišryškėja 2 - 6 metų vaikams, nes lavėjanti vaizduotė ir geras kalbos mokėjimas atveria vaikui naujas mąstymo ir žaidimų galimybes. Keičiasi sensomotorinio mąstymo būdas, todėl vaikas geriau sugeba naudotis simboliais ir aplinkos daiktų vaizdiniais.

Simbolinis mąstymas

Ankstyvoji priešoperacinio mąstymo stadija, kuri vadinama intuityviu, arba ikisąvokiniu, periodu, trunka nuo antrųjų iki ketvirtųjų vaiko gimimo metų. Vaikas įsisamonina simbolinį mąstymą, kuris leidžia vartoti žodžius ir naudoti vaizdinius objektų, kurių tuo metu nėra vaiko akiratyje. Simbolinis mąstymas yra gerokai sudėtingesnis ir vaikas gali efektyviau sąveikauti su aplinka. Simbolius galima apibūdinti kaip objektų ir įvykių vaizdinius ir reprezentaciją (atspindėjimą), t. y. simbolis pažymi ar reiškia kažką kitą. Vaikui žinančiam simbolius, kurie pavyzdžiui pažymi gėlę ar vėliavą lengviau kalbėti, prisiminti ar galvoti apie gėles ar tokią sudėtingą verbalinės prasmės išraišką, kaip šalis ar tautybė. Vaizduotė yra ne tik regimieji vaizdai, ji gali būti susijusi su kitais jutimais: mėgstamo maisto kvapas, patinkančios melodijos garsas vienu metu gali sukelti daugybę skirtingo pobūdžio vaizdų.

Vaikas įvaldęs simbolinį mąstymą, labai greitai išmoksta tūkstančius žodžių. Ankstyvojo priešoperacinio periodo metu svarbiausi simboliai yra žodžiai. Pradžioje vaikui užtenka ir vieno žodžio, kad išreikštu visą mintį, bet jau ketverių metų vaiko kalba tampa gramatiškai taisyklinga ir vieno žodžio sakinių sumažėja. Daugelis keturmečių yra tvirtai įsitikinę, kad vieno žodžio sakiniai būdingi tik "mažiukams". Tobulėjanti kalba leidžia vaikui lengviau prisiminti praeitį, įsivaizduoti ateitį, geriau orientuotis dabartyje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai žaidžia kūrybinius žaidimus. Vaikai jau pakankamai dideli, kad galėtu vaizduoti ir vaidinti, bet dar nelabai sugeba atskirti realybę nuo fantazijos. Pavyzdžiui 2 metų vaikas gali vaizduoti, kad geria arbatą iš žaislinio puoduko, 3 metų vaikas - maitina iš jo lėlę ar "verda" jame maistą, dar vėliau tas žaislinis puodukas gali virsti bet kuo - savo sukurto kompiuterio sudėtine dalimi, kosminiu laivu ar kėdute lėlei.

Vygotskis nagrinėjęs simbolinio mąstymo reikšmę ir simbolių formavimosi mechanizmus teigė, kad žaidžiančiam vaikui vieni daiktai gali reikšti kitus, t.y. žaislai tapti tų daiktų simboliais. Tam visiškai nesvarbu žaislo panašumas su tuo daiktu, kurį jis reiškia, o svarbu jo funkcija, galimybė jo dėka pavaizduojantį gestą. Tik taip, Vygotskio nuomone, ir galima paaiškinti vaikų simbolinį žaidimą. Žaidime vaikui viskas gali tapti viskuo, daiktas įgauna savo simbolinę reikšmę tik atitinkamų gestų dėka.
Vaikas, kuris jau gali iš dalies valdyti situacijas, pradeda formuoti naujas sąvokas. Piaget manė, kad nors kalba gali mums daug pasakyti apie vaiko mąstymą, bet ji nėra vienintelis mąstymo pagrindas, t.y. mąstymas nėra vien "kalbėjimas sau".

Apie ketvirtuosius gyvenimo metus vaikas pasiekia kitą priešoperacinio mąstymo fazę, kuri vadinama intuityviu mąstymu. Vaikas įvaldo ikiloginę "veiksmu reprezentaciją", kurią Piaget pavadino intuicija. Ši intuicija dar gana primytivi ir dar nėra loginiam mąstymui būdingų bruožų.

Loginio mąstymo ribotumas

Priešoperacinio mąstymo stadijoje vaiko mąstymas yra gana ribotas: tai yra gana paprastas, vienmatis galvojimas, kai vaikas koncentruoja dėmesį į vieną situaciją ar užduoties aspektą. Jo mąstymas dar neįveikia: "kas, jeigu…", "antra vertus", "taip, bet…", "pažiūrėkime į tai kitaip. Suaugę žmonės dažnai vartoja tokius žodžių darinius, kalbėdamiesi su vaiku, tačiau jis dažnai tai supranta visai kitaip. Svarbu žinoti, jog vaikas yra tvirtai įsitikinęs, savo atsakymų, savo mąstymo teisingumu, ir suaugusiojo pastangos logiškai paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, būna bevaisės. Taip yra todėl, kad vaikas dar nėra pasirengęs suprasti tų loginių principų, kuriais pagristas suaugusiųjų žmonių mąstymas.

cituojant prašome nurodyti www.baltai.lt svetainės forumą.

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Sau 15, 2006 10:15 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007