Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pir Lap 18, 2019 5:21 am



Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 13 pranešimai(ų) ] 
Kas yra rašymas? 
Autorius Žinutė
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Kas yra rašymas?
grata, 2 tyliai tyliai, 2005 05 05 09:09
- Rašymas dėl rašymo yra grafomanija.
- Rašymas iš puikybės yra narcicizmas.
- Rašymas dėl emocijų gavimo yra vampyrizmas arba bendravimo trūkumo kompensavimas. (iš delfi.lt komentarų)
Štai ką žmonės mąsto apie rašliavą, keiksmažodžius ir nuomonių pasisakymus, manau naudinga pasiskaityt:))))
http://www.delfi.lt/news/daily/comments ... 3893&com=1
Geriausiai vis tik rašo TURINTYS KĄ PASAKYTI.

Parašykite kodėl jūs rašote, ką jums tai suteikia? Gal išsiliejate emociškai, o gal kaip parašyta viršuje?
Kokia norėtumėte apklausą atlikti šioje temoje?

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ket Geg 05, 2005 10:07 am
Aprašymas WWW
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Aš asmeniškai rašau todėl, kad kartais man taip paprasčiau išreikšti mintis, kurios smegenėlėse kartais taip susipynę, kaip kokia mišrainė :). Kartais būna taip, jog jos tarytum savaime susidėlioja į posmus, kurie įgauna prasmę. Rašant lengviau perteikti išgyvenimus, emocijas. Lengviau visa tai išreikšti, nes dažnai paprasčiausiai kalbant pritrūksta žodžių. Manau rašymas, o ypač poezija, yra dar vienas bendravimo būdas. Ir čia nereikia matyti, nereikia girdėti, užtenka paprasčiausiai jausti....

Na va, leidausi į filosofinius pasvaičiojimus :D

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Sek Geg 15, 2005 3:21 pm
Aprašymas
Savas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Sek Geg 30, 2004 12:28 pm
Pranešimai: 221
Miestas: Vilnius
Standartinė 
...rašau ne tada, kai turiu kažką pasakyti, ne tada kai galiu rašyti. Rašau tada, kada nebegaliu nerašyti. Ir nors nesilieja taip sklandžiai, gal kur nutrūkusi lyrinė gyslelė. Ir grubiai, nerangiai iššliaužia mintys iš kiauto, kuris atsiveria trumpam, tarsi paleisti uždarytą žodį,lyg akmenį į upę, kad jį nugludintų laiko tėkmė o siela galėtų ir vėl pakilti į žvaigždes...


Pir Geg 16, 2005 12:20 pm
Aprašymas YIM
psichologas

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 1849
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Skaitymo choreografija: preliminarios pastabos
Jekaterina Lavrinec
Vilniaus Universitetas, Filosofijos fakultetas
Paveikslėlis
Salėje daug žmonių, bet jų nejauti. Jie knygose.
Kartais jie sujuda tarp puslapių, kaip kad
miegantys žmonės apsiverčia ant kito šono tarp dviejų
sapnų. Ak, kaip gera būti tarp skaitančių žmonių.
Kodėl jie ne visuomet tokie?

Rilke, R.M. Maltės Laurdiso Brigės užrašai[1]


Turbūt kiekvienam teko patirti užsimiršimo būseną, kai, pasinėrę į skaitymą, kuriam laikui “iškrentame” iš kasdienio gyvenimo ritmų. Galime sakyti, kad tekstas yra erdvė, kurioje kuriam laikui apsigyvena dėkingas skaitytojas, tuo pačiu pavirsdamas “dvimačiu popieriniu žmogeliuku”. Tekstas “pagauna” skaitytoją, kuris, atsidūręs teksto erdvėje, paklūsta teksto ritmui ir siūlomai judėjimo trajektorijai. Kitaip tariant, skaitytojas yra vedamas teksto: šiuo atveju galėtume sakyti, kad tekstas mus traukia.

Šiame kontekste papildomas konotacijas įgauna šiuolaikiniame slenge vartojamas veiksmažodis “vežti”. Šiuo žodeliu paprastai nusakomas susidomėjimas ir pasitenkinimas įvairiais dalykais. Kaip ir kiti slengo elementai, žodis “veža” išreiškia stipresnes emocijas, nei žodis “patinka” (“ši knyga man patinka”) arba išsireiškimas “mane sužavėjo…”. Vartojimo pavyzdžiai gali būti tokie: “šis filmas mane veža”, “šis autorius mane veža” – galiausiai “vežti” gali bet kas, kas traukia. Subjekto-suvokėjo aktyvumas šiuo atveju deleguojamas pačiam dalykui (filmui, knygai). Atrodo, šis žodis yra nuoroda į subjekto valios neutralizaciją ir atsidavimą tam tikram (“vežančiam”) dalykui. Toks suvokėjo ir suvokiamo dalyko santykis gali būti pavadintas “somnambulišku” – mat jis suponuoja suvokėjo “ištirpimą” arba “atsidavimą” suvokiamam (skaitomam, stebimam, klausiamam) daiktui. Kaip tik tokio pobūdžio skaitymo būdą, kai skaitytojas ištirpsta skaitomoje knygoje, R.M.Rilke apibūdina kaip “somnambulišką skaitymą”.

Tačiau tai nėra vienintelis įmanomas santykis su tekstu. Santykis gali būti “oficialus” – kai tekstas nėra suvokiamas kaip skaitytojo “gyvenamasis pasaulis”, bet greičiau kaip tam tikra ženklų visuma, iš kurios galima tikėtis išgauti “vertingą informaciją”. Šiuo atveju tekstas yra šaltakraujiškai vartojamas, suvokiant distanciją tarp ženklinės plokštumos ir “trimačio”, kasdienio pasaulio. Greičiausiai, tokio pobūdžio santykis su tekstu taip pat yra pažįstamas daugeliui žmonių. Bet galimų santykių su tekstu spektras yra ganėtinai platus ir neišsisemia aukščiau minėtais skaitymo “modusais”: pirmąjį apibūdinome kaip “pasinėrimą” į teksto erdvę, tuo tarpu antrąjį galima nusakyti kaip slydimą teksto paviršiumi.

Literatūros teoretiko E.Aarseth’o žodžiais tariant, “kiekvienas tekstas numato praktiką, arba ritualinio naudojimosi struktūrą”[2]: pavyzdžiui, Biblija numato vieną skaitymo būdą, skirtingą nuo bulvarinių romanų skaitymo būdo. Šiame kontekste būtų pravartu paminėti ir U.Eco siūlomą skirtį tarp “knygų skaitymui”, kurios paprastai yra skaitomos nuosekliai, nuo pradžios iki pabaigos, ir “knygų pasiteiravimui”, prie kurių priskiriami žinynai bei enciklopedijos[3]. “Knygos pasiteiravimui” iš skaitytojo nereikalauja nuoseklumo – mat paprastai kreipdamiesi į jas, turime konkretų klausimą, kurio pagrindu atrenkame informaciją. Atsiversdami knygą, atsiduriame tam tikroje erdvėje ir pradedame joje judėti, viena vertus, paklusdami siužeto peripetijoms, kita vertus – rašto ornamentui. Pirmuoju atveju skaitymo tempai lietėja ir greitėja, priklausomai nuo to, kiek aprašomi įvykiai (siužetinės peripetijos) užvaldo mūsų dėmesį. Jei skaitymas pradeda kelti nuobodulį, mes tiesiog užverčiame knygą, ir išeiname iš teksto erdvės, nustoję būti skaitytojais.
Paveikslėlis
Be to, mūsų judėjimas teksto erdvėje gali būti įtakuojamas autoriaus arba komentatoriaus pastabų. Pavyzdžiui, kai mums į rankas patenka knyga, kurios pratarmėje aptinkame jos autoriaus įtikinimus, kad šis tekstas yra būrimo Taro kortomis instrukcija[4], skaitydami, galime laikytis pasjanso taisyklių – praleisti vienus, ir “peršokti” prie kitų romano skyrių, kiekvienas iš kurių atitinka tam tikrą Taro kortą. Kitaip tariant, šis tekstas gali būti skaitomas įvairiais būdais – bet jų pasirinkimo strategija priklauso nuo to, kiek skaitytojas pasiduoda “provokacijai” (kaip jau minėta, tokio pobūdžio “provokacijos” yra vienas esminių vadinamosios “interaktyvios literatūros” elementų).
Kai dėl paties rašto įtakos skaitymui, tai šiuo atveju derėtų kalbėti apie “juslinį” skaitymo aspektą – mat perkeliant dėmesį nuo siužetinės linijos prie rašto, kaip teksto erdvės organizavimo būdo, įžengiama į vizualumo plotmę. Tenka konstatuoti, kad kalbant apie skaitymą, juslumo aspektas paprastai paleidžiamas: deramą dėmesį šiai problematikai skiria tik neseniai pradėjusiai formuotis teksto ekologijos (eko-poetikos) disciplinos atstovai, kurie paverčia savo tyrinėjimo objektu raštą, kaip jusliškai suvokiamą ornamentą, bei rašto aplinką, ar tai būtų papirusas, ar popierius, ar kompiuterio ekranas.[5] Dabar, skaitydami šiuos žodžius, Jūs nefiksuojate popieriaus kokybės – nors šitie žodžiai galėtų paskatinti pažvelgti į rašto aplinką. Atrodytų, ši aplinka yra tik skaitymo fonas, tačiau kai kurios hipertekstualumo formos apibrėžiamos būtent per teksto funkcionavimo aplinką: tekstas, atsidūręs “virtualioje aplinkoje”, “anoje kompiuterio pusėje”, virsta hipertekstu. Kitaip tariant, teksto funkcionavimo aplinka suteikia tekstui tam tikrą statusą; grubiai tariant, mūsų santykis su laikraščiu yra visai kitoks, nei su žurnalais, ar su knyga. Bet ką šiuo atveju reiškia “laikraštis”, “žurnalas”, “knyga”? Tai aplinkos, arba erdvės, kuriose materializuojasi tekstas; o aplinka numato tam tikrus teksto “vartojimo” būdus.

Pavyzdžiui, dauguma žmonių (kurie nepriklauso vadinamųjų “tinklažmonių” giminei) teigia, kad skaityti popierinį tekstą yra “maloniau” arba “patogiau”, nei “kompiuterinį”. Motyvacija dažniausia būna tokia: skaitymas nuo/iš kompiuterio ekrano yra slydimas teksto paviršiumi – dėmesys išsiblaško, ir išskaitoma informacija blogai užsifiksuoja. Tokio pobūdžio motyvacija apeliuoja į tam tikras skaitymo choreografijos charakteristikas. “Slydimas paviršiumi” yra ne kas kita, kaip skaitytojo judėjimo “kompiuterinio teksto” plotmėje apibūdinimas. Paprastai nesame sąmoningi savo pačių atliekamų pa teksto erdvėje – tačiau susidurdami su

kokiomis nors
kliūtimis, trikdančiomis
mūsų įprastą skAityMo ritmą,

galime bent trumpam nustoti būti “somnambuliškais skaitytojais” ir susimąstyti apie savo santykį su tekstais.

Literatūra:

1. Aarseth, E.A. Nonlinearity and Literary Theory – In: Hyper/Text/Theory (ed. by George P. Landow): The Johns Hopkins University Press, 1994

2. Eco,U. From Internet to Gutenberg – http://www.italianacademy.columbia.edu/internet4.htm (“netiesinis” šios sąrašo pozicijos išsidėstymas nebuvo specialiai organizuotas, tačiau taip pat gali pasitarnauti kaip įprastą teksto suvokimą trikdančių elementų pavyzdys)

3. Павич, М. Последняя любовь в Константинополе (пособие по гаданию), С.-П.: Азбука, 1999)

Rilke, R.M. Maltės Laurdiso Brigės užrašai (vert. A.Gailius), V.: Vaga, 1985
5. Эпштейн, М. Наброски к экологии текста – http://www.rema.ru:8101/komment/komm/13/apsht.htm (01 10 05)



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Rilke, R.M. Maltės Laurdiso Brigės užrašai (vert. A.Gailius), 1985, p.30

[2] Aarseth, E.J. Nonlinearity and Literary Theory. – In: Hyper/Text/Theory, 1994, p.53

[3] Žr.: Eco,U. From Internet to Gutenberg – http://www.italianacademy.columbia.edu/internet4.htm

[4] Turime omenyje vieno garsiausių “interaktyvios literatūros” atstovų, serbų rašytojo M.Pavič’iaus romaną “Paskutinioji meilė Konstantinopolyje” (Žr.: Павич, М. Последняя любовь в Константинополе (пособие по гаданию), С.-П.: Азбука, 1999)

[5] Žr.: Эпштейн, М. Наброски к экологии текста – http://www.rema.ru:8101/komment/komm/13/apsht.htm

http://www.litlogos.lt/Eidos/Texts/skaitymas.html

_________________
Pas mus rašoma tik lietuvišku šriftu, susipažinkite su forumo taisyklėmis
http://www.baltai.lt/phpbbpsichologija/ ... 5ec4d1cec5


Sek Lie 17, 2005 7:55 pm
Aprašymas WWW
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Skaitydama tekstą susidūriau su keliomis sąvokomis kurios man buvo nežinomos. Susiradau paaiškinimus. Gal ir kitiems bus naudinga:

Konotacija – antros eilės žymėjimas. Tai toks žymėjimas, kai pirminė (esminė) reikšmė susiejama su antrine (atsitiktine, akcidentine). Šis terminas yra kilęs iš lotyniškų žodžių con (su) ir notare (žymėti). Konotacijai būdinga, kad ženklo reikšmė kyla ne iš jo paties, bet iš to, kaip jis vartojamas, pavyzdžiui, visuomenėje.

Suponuoti * [lot. supponere - padėti po kuo nors], turėti kaip prielaidą, kaip sąlygą, numatyti.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Pir Lie 18, 2005 9:08 am
Aprašymas
Standartinė 
...Vidurnaktis.Uz lango čirškia žiogai-kokia nuostabi muzika!Danguje linksmai žiba žvaigždutės.Aš sėdžiu savo kambarėlyje,paskendęs nuostabioje nakties tyloje.Paskendęs savo audringuose jausmuose,tarytum kaip paslaptinga jūra per audrą.Paskendęs svajonėse,kurios nuneša į įvairiausius ir keisčiausius pasaulius.Ir vėl, aš eilinį kartą, bandau rašyti!Gyvas mintis,patalpinti ant negyvo,balto popieriaus lapo.Tai stebuklingas metas,kupinas nuostabių atradimų,bet kartu ir labai varginantis.Išsemiantis tavo dvasią iki paskutinio jausmo lašo,taip kaip išsemiamas iš šulinio vanduo.Mintys skrodžią orą,kaip smarkaus vėjo pustomi medžio lapai.Jos įsiskverbia į pačius mažiausius pasaulio kampelius,atnešdamos sumaištį.Netikėtai susiduria su didžiausiais kalnais,su giliausiomis prarajomis.Jos palengva kyla į viršų įveikdamos,net didžiausias kliūtis,kol pasiekia savo išsvajotą, švytinčia viršūnę...


Šeš Rgs 03, 2005 10:47 pm
Neapsisprendęs (-usi)

Užsiregistravo: Tre Gru 21, 2005 6:44 pm
Pranešimai: 24
Miestas: Šiauliai
Standartinė 
Manau, priklauso ir ką rašai...Jei paėmus rašiklį liejasi įvairios mintys, jas išrašius, žiū-esė jau susikūrusi.Norint parašyti eiles ar elegiją, kaip bebūtų, įdedama ir jausmų, išgyvenimų, tačiau tai nereiškia, kad visa tai rašytojo, tai gali būti ir lyrinio "aš"...Rašinį rašo žmonės, kurie (gal net gyvenime) yra įsprausti į rėmus. Būtų galima rašyti ir rašyti, filosofuoti, kalbėti iš savęs, bet, turbūt, kiekvieno mintys skirsis ir to tobulo atsakymo kažin ar rastume...


Pen Gru 23, 2005 3:17 pm
Aprašymas
Mokytojas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 390
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kiekvieno žmogaus mintys ne turbūt skirsis, o iš tikrųjų skirsis, nes rašydamas apie tą patį dalyką kiekvienas žmogus remiasi savais išgyvenimais, patirtimi, emocijomis, kurios yra individualios. Man asmeniškai nėra labai didelio skirtumo ką rašyti. Tiesog būna rašosi ir viskas. Kažkada buvo minatiūrų fazė, kažkada eilių, o dabar mano mūza (ar mūzius, kaip sako viena mano draugė :)) tikriausiai miega. Paprasčiausiai būna mintys liejasi ir viskas. Jų neįmanoma sustabdyti. Man rašymas tai jausminis išgyvenimas, perteikimas to, ką tuo metu jaučia dūšia :) Sutinku, kad ne visuomet autorius gali būti sutapatinamas su lyriniu herojumi, bet dažnai jų abiejų atskirti vienas nuo kito paprasčiausiai neišeina.

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Šeš Gru 24, 2005 12:49 am
Aprašymas
Svetainės adminas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 869
Miestas: Vilnius
Standartinė Laiškas
Laiškas

Muzikinių kūrinių partitūrose yra viena gera „smulkmena“ - autoriaus komentaras kaip atlikti kūrinį. Keista, bet literatai neužsiverčia sau tokios naštos. Aš taip pat ne išimtis. Nors gal būt tai ir gerai?.. Kiekvienas skaito kūrinį taip, kaip jam atrodo tinkamiau. Vieni skaito gulėdami, išauklėti - atsisėdę. Kiekvienas supranta autoriaus išsakytas mintis savaip. Vienam tai - penas dūšiai, nevėkšlai - sumuštinis su dešra. Žmogaus nuotaika, mintys ir rūpesčiai skaitymo metu - kūrinio likimo teisėjai. Autoriui tai gali būti šedevras, nes jis ką tik sugundė obuoliu Ievą; skaitytojui - šlamštas, nes jam troleibuse numynė koją. Ir vis tik įdomu būtų išvysti apsakymą ar eilėraštį, kuriame po pavadinimo būtų parašyta „Allegro“... Pabandykit...

Laiškas. Tam tikra prasme - literatūros kūrinys. Jei apsakymas ar eilėraštis dažniausiai rašomas abstrakčiam knygoholikui, tai laišką skaito konkretus asmuo. Jei rašytojas ar poetas, išgirdęs originalią recenziją, gali šyptelėti; tai laiško autoriui lieka griūvėsiai ir atšipę dantys. Jei pokalbio metu matai pašnekovo šypsnį ar pašaipų žvilgsnį, tai rašydamas laišką sėdi medyje vienas su savo mintimis. Nuo to, kaip jas sukabinėsi, į kokį rūbą jas įvilksi, kriauklelius ar vermišėlius tam panaudosi, priklausys tolimesnis laiško likimas - bus pabučiuotas ir priglaustas prie širdies ar suplėšytas ir atiduotas išmintingųjų varnų teismui.

Taigi, rašykite laiškus su spageti. Laukite laiškų su morkom. Bučiuokite laiškus ir niekada jų neplėšykit... Jei kitaip negalit...
1993-01-25

DALIAUS GUŽAUSKO LITERATŪRINĖS MINIATIŪROS
/daliusg.tinklapis.lt

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Sau 18, 2006 4:29 pm
Aprašymas WWW
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 12, 2006 7:22 pm
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Kai jausmų audros įsiverždavo į gyvenimo kasdienybę, rašyklė ir baltas popieriaus lapas tapdavo gelbėjimo ratu emocijų vandenyne.
Bet cunamio metu neišgelbėjo .......................................................
......................................................Kai pastebėjau, kad žmonės manęs nesupranta ir nesiklauso, supratau užsibuvau per ilgai savyje. Šiandien mokausi vėl „garsiai kalbėti“. Rašymas labai padeda.

_________________
Svaigiame padangių aukšty nesuglausk sparnų - - -


Ket Vas 09, 2006 8:13 pm
Aprašymas
Senbuvis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 183
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Niekada nerašiau nei dienoraščio, nei eilėraščių, bet labai mėgau rašyti laiškus, begalę esu parašiusi jų. Patikdavo ieškoti gražesnių vokų, rašomojo popieriaus ir labai svarbu buvo pašto ženklai (markutės :) ) Laiško rašymas man buvo ypatingas momentas - tai buvo pokalbis su žmogumi.... laiškai gaudavosi ilgi. Bet koks džiaugsmas apimdavo, kai savo pašto dėžutėje rasdavau kvepiantį voką ... taip... jie man kvepėdavo :wink:
Dabar laiškų nebeliko... tik email'ai, mobilūs - persimeti svarbiausia informacija ir pokalbį nutrauki sakydamas, kad brangu... jau ilgai kalbam :(

_________________
Gyventi čia ir dabar


Tre Vas 15, 2006 11:16 pm
Aprašymas
Svetys

Užsiregistravo: Ket Sau 12, 2006 7:22 pm
Pranešimai: 9
Miestas: Vilnius
Standartinė 
Pirmaisiais nepriklausomybės metais, tris metus išeilės, Naujųjų Metų proga esu gavusi pasveikinimus iš Irkutsko miesto. Jie buvo parašyti ant atvirlaiškių, rusų kalba. Iki šio laiko nežinau kas rašė. Manau laiškų autoriui nebuvo svarbu būti žinomam. Jam buvo būtina pasidalinti savo jausmais. Be naujametinių pasveikinimų, laiškuose buvo rašoma apie jo džiaugsmą dėl mūsų tautos pasirinkto kelio į nepriklausomybę. Ir su liūdesiu, o gal ir kaltės gaidele, užsimindavo apie tai, kad ne visada žmonės įtakoja įvykius, kurie supriešina tautas.
Ar suprantate, ką reiškia žmogui laisvė. Kas ji yra tautai, jeigu net rusas (sovietiniais laikai mums kalė į galvas, kad tai mūsų vyresnysis brolis) džiaugėsi mūsų tautos galimybe būti nepriklausoma. Jis žinojo, ką reiškia būti nelaisvei. Išliedamas savo jausmus: džiaugsmą, liūdesį, viltį raštu ant atvirlaiškio, jis tikėjosi, kad nevienas žmogus perskaitis jį, kol pasieks adresatą.

Rašydami ir pasitaisydami gerbiame protėvių kalbą. Ačiu

_________________
Svaigiame padangių aukšty nesuglausk sparnų - - -


Pir Vas 20, 2006 9:46 pm
Aprašymas
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 13 pranešimai(ų) ] 


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Forum style by Vjacheslav Trushkin for Free Forums/DivisionCore.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007